Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Edita Lapinskienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nubaustojo J. B. atskirąjį skundą dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 22 d. nutarties, kuria netenkintas prašymas dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 27 d. nutarimu paskirtos nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – termino sutrumpinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2017 m. liepos 25 d. J. B. kreipėsi į apylinkės teismą ir prašė specialiosios teisės atėmimo terminą sutrumpinti, tačiau Šilutės rajono apylinkės teismas 2017 m. rugpjūčio 22 d. nutartimi prašymo netenkino, jam Šilutės rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 27 d. nutarimu paskirtos nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – termino nesutrumpino.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

Iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusiame Lietuvos Respublikos ATPK 329 straipsnyje nustatyta, kad, jeigu asmuo, kuriam atimta teisė vairuoti transporto priemonę, teisės atėmimo laikotarpiu nepadarė teisės pažeidimo, nuobaudą paskyręs organas (pareigūnas), gavęs asmens prašymą, gali, praėjus ne mažiau kaip pusei paskirtojo laiko, o kai tokia teisė atimta už tai, kad asmuo padarė teisės pažeidimą būdamas neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotikų, vaistų ar kitų svaigiųjų medžiagų, taip pat gavęs ir Vyriausybės įgaliotų atlikti medicininę ir švietėjišką atestaciją institucijų pažymą, sutrumpinti nurodytos teisės atėmimo terminą.

Pažymėtina, kad galimybė taikyti ATPK 329 straipsnio nuostatas ir sutrumpinti specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones – atėmimo terminą ir numatyta būtent tokiam asmeniui, kuriam atimta teisė vairuoti transporto priemones už tai, kad asmuo padarė teisės pažeidimą, būdamas neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotikų, vaistų ar kitų svaigiųjų medžiagų, tačiau pažymėtina, kad pagal teismų praktiką nuobaudą paskyrusi institucija gali, bet, įvertinusi įstatymo nustatytas privalomas sąlygas bei kitas svarbias administracinei atsakomybei aplinkybes, neprivalo sutrumpinti nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – termino. ATPK 329 straipsnyje nurodytos sąlygos negali būti taikomos formaliai, būtina įvertinti pažeidėjo asmenybę, įvertinti jo požiūrį į nuobaudą bei elgesį nuobaudos vykdymo metu, ar administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo praeityje baustas už analogiškus pažeidimus, koks buvo pažeidėjui nustatytas girtumo laipsnis pažeidimo metu ir kitas aplinkybes, iš kurių būtų galima spręsti, ar bus pasiekti ATPK 20 straipsnyje įtvirtinti administracinės nuobaudos tikslai.

Šilutės rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 27 d. nutarimu J. B. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 126 straipsnio 1 dalį 360 eurų dydžio bauda, atimant teisę vairuoti transporto priemones vieneriems metams dviem mėnesiams. Nuo Šilutės rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 27 d. nutarimo, kuriuo buvo taikytas specialiosios teisės atėmimas, priėmimo iki Šilutės rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 22 d. nutarties, kuria specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones – atėmimo terminas nesutrumpintas, priėmimo praėjo daugiau beveik 10 mėnesių. Iš bylos duomenų nustatyta, kad nubaustasis J. B. buvo atestuotas pagal 4 valandų Privalomojo mokymo apie alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus sveikatai mokymo programą (b. l. 18), mokėsi ir baigė papildomą vairuotojų mokymą (b. l. 17), dirba, teisės atėmimo laikotarpiu teisės pažeidimo nepadarė (b. l. 7). Tačiau šių ir kitų atskirajame skunde nurodytų aplinkybių buvimas nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad J. B. paskirta administracinė nuobauda jai keliamus tikslus (ATPK 20 straipsnis) pasiekė.

Pažymėtina, kad nubaustasis paskirtą baudą sumokėti privalėjo, nes priešingu atveju ji būtų išieškota priverstinai. Nubaustasis J. B. dirba AB „(duomenys neskelbtini)“ jau nuo 2007 m. spalio 27 d., jis charakterizuojamas teigiamai (b. l. 9), turi pensijinio amžiaus motiną (b. l. 12), ji nuo 2015 m. balandžio 14 d. yra deklaravusi savo gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybėje, tačiau šios aplinkybės egzistavo ir iki Šilutės rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 27 d. nutarimo priėmimo, kuriuo jam buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones.

Atskirajame skunde J. B. teigė, kad neturint teisės vairuoti transporto priemones, jam labai sunku nuvykti į darbą ir grįžti iš darbo, tačiau pažymėtina, kad iš J. B. paaiškinimo nustatyta, jog policijos pareigūnai nustatė jam neblaivumą, būtent tuo metu, kai jis važiavo iš darbo namo (b. l. 5), t. y. ši aplinkybė parodo, kad nors J. B. darbe charakterizuojamas ir teigiamai, tačiau po darbo valandų elgiasi neatsakingai, todėl J. B. argumentas, kad jam reikalinga teisė vairuoti nuvykimui į darbą ir grįžimui iš jo, negali būti laikomas pagrindu sutrumpinti atimtos teisės vairuoti transporto priemones terminą.

Atskirajame skunde J. B. taip pat nurodė, kad po to, kai buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones, jam sumažėjo galimybė pasirūpinti motina, nuvežti ją pas gydytojus, nes motina gyvena kaime. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad J. B. motina yra pensininkė, gimusi (duomenys neskelbtini), nuo 2015 m. balandžio 14 d. yra deklaravusi savo gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybėje, tačiau byloje duomenų, kad jai po to, kai J. B. buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones, atsirado nuolatinės ar padidintos priežiūros reikalingumas, būtinumas dažnai vežti ją pas gydytojus ar ji būtų tapusi neįgali, nėra. J. B. iš esmės jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių motinos sveikatos būklę, nepateikė.

Nėra pagrindo nesutikti su tuo, kad J. B. kaip sūnus privalo pasirūpinti savo motina, jis dirba, todėl akivaizdu, jog yra poreikis turėti teisę vairuoti transporto priemones, tiek vykstant pas motiną, tiek ir į darbą, tačiau akcentuotina, kad teismo paskirta nuobauda negali būti paranki nubaustajam, ir švelnintina neatsižvelgus į visuomenės interesą, o atsižvelgus tik į nubaustojo poreikius, kurie buvo analogiški ir iki pažeidimo padarymo.

J. B. padarė labai šiurkštų Kelių eismo taisyklių pažeidimą, juo buvo sukeltas pavojus ne tik paties nubaustojo, bet ir kitų eismo dalyvių sveikatai, gyvybei ir turtui. J. B. buvo nustatytas 1,29 promilės neblaivumas, o nustatyto neblaivumo laipsnis, vertinant visų aplinkybių visumą, yra taip pat svarbi aplinkybė sprendžiant klausimą dėl ATPK 329 straipsnio nuostatų taikymo. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad J. B. buvo baustas už analogiško administracinio teisės pažeidimo padarymą pagal ATPK 126 straipsnio 1 dalį ir anksčiau, ir tai parodo, kad J. B. visgi išvadų iš ankstesnio baustumo nepadarė.

Esant nustatytoms ir aptartoms aplinkybėms konstatuotina, kad Šilutės rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 22 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta. J. B. privalo jam paskirtą papildomą nuobaudą atlikti visiškai, kad, be kita ko, būtų pasiektas vienas pagrindinių ATPK 20 straipsnyje numatytų nuobaudos tikslų – kad ateityje asmuo naujų analogiškų pažeidimų nebedarytų. Todėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 22 d. nutartis atskirajame skunde nurodytais motyvais nenaikintina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302¹⁵ straipsnio 6 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

palikti Šilutės rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 22 d. nutartį nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.