- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-11-29
- Bylos Nr.
- ATP-481-462/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 4-43-3-00325-2017-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Remigijus Preikšaitis
- Kategorijos
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Remigijus Preikšaitis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs G. S. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 27 d. nutarties, kuria netenkintas prašymas dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2016 m. kovo 31 d. nutarimu paskirtos nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – termino sutrumpinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 31 d. nutarimu G. S. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 126 straipsnio 4 dalį 579 Eur dydžio bauda, atimant teisę vairuoti transporto priemones dvejiems metams už tai, kad 2016 m. vasario 27 d., apie 9.09 val., Kretingos g., Klaipėdoje, vairavo automobilį „Mecedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus (nustatytas 1,82 promilės girtumas).
2017 m. rugsėjo 15 d. G. S. kreipėsi į apylinkės teismą prašydamas sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą, tačiau Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2017 m. rugsėjo 27 d. nutartimi prašymo netenkino, jam Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 31 d. nutarimu paskirtos nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – termino nesutrumpino.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu G. S. prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 27 d. nutartį panaikinti, paskirtos nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – terminą sutrumpinti teismo nuožiūra, motyvuodamas tuo, kad byloje nėra duomenų, jog jis buvo baustas už analogiško pobūdžio ar kitokius šiurkščius pažeidimus, pažeidimo padarymo metu galiojančių nuobaudų neturėjo, o per vienerius metus nuo nuobaudos paskyrimo nepadarė jokio teisės pažeidimo. Šios aplinkybės leidžia pagrįstai charakterizuoti asmenį kaip patyrusį pakankamus apribojimus ir padariusį išvadas dėl ankstesnio neapgalvoto elgesio. Pažeidimo padarymo metu kitos Kelių eismo taisyklės pažeistos nebuvo. Paskirta papildoma nuobauda turi sukelti nepatogumų atliekant darbines funkcijas, o ne uždrausti asmeniui dirbti darbą pagal profesiją, kadangi tokios nuobaudos teismas neskyrė. Asmeniui ne darbo metu padarius teisės pažeidimą, už kurį numatyta nuobauda – teisės vairuoti atėmimas, neturėtų būti atimama ir teisė į darbą, kas neatitinka Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos garantuojamų teisių. G. S. atkreipia dėmesį į tai, kad buvo paimtas vairuotojo profesionalo pažymėjimas, suteikiantis teisę vairuoti visų kategorijų transporto priemones, išskyrus troleibusus. Pažeidimo metu dėl ligos niekur nedirbo, pagerėjus sveikatai pradėjo dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau dėl to, kad nebuvo jam grąžinta teisė vairuoti transporto priemones, jis iš darbo buvo atleistas kaip nepateisinęs darbdavio lūkesčių, šiuo metu yra invalidas ir bedarbis. Nurodo, kad byloje nėra duomenų, jog jis po nuobaudos paskyrimo nesilaikė įstatymo, negerbė bendro gyvenimo taisyklių ar padarė naujų pažeidimų, todėl galima daryti išvadą, jog nuobauda yra veiksminga ir neabejotinai turi teigiamos įtakos asmens elgesiui, o tai reiškia, kad nuobaudos tikslai jau yra pasiekti. Dėl paskirtos nuobaudos patiriami finansiniai, buitiniai, darbiniai nepatogumai yra ne adekvatus, o jau perteklinis neteisėtos veikos rezultatas. G. S. akcentuoja, kad jis yra profesionalus vairuotojas, šiuo atveju atimta teisė vairuoti transporto priemones neįgaliam asmeniui, kurio vienintelis pragyvenimo šaltinis yra automobilio vairavimas. Jo padarytas administracinis teisės pažeidimas yra formalus, jokių nuostolių nepadaryta. Atskirajame skunde komentuojamos ATPK 329 straipsnyje išdėstytos nuostatos dėl galimybės sutrumpinti teisės vairuoti atėmimo terminą, minima teismų praktika, susijusi su proporcingos ir teisingos nuobaudos taikymu, atkreipiamas dėmesys, jog visos sąlygos, numatytos šiame ATPK straipsnyje yra įvykdytos. Be to, jam nebuvo taikytos ATPK 30¹ straipsnio nuostatos.
Atsiliepimas
Atsiliepime į atskirąjį skundą Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos tarnybos viršininkas M. Džermeika mano, kad G. S. atskirasis skundas yra nepagrįstas ir turi būti netenkintas.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Lietuvos Respublikos 2015 m. birželio 25 d. administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo Nr. XII-1869, kuriuo patvirtintas nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojęs Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas, 5 straipsnyje, reglamentuojančiame senaties terminų ir teisenos taikymą, 2 dalyje nustatyta, jog administracinių teisės pažeidimų, dėl kurių protokolai, o Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 262 straipsnyje nurodytais atvejais – pareiškimai surašyti po 2017 m. sausio 1 d., teisena vyksta pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksą. Administracinių teisės pažeidimų, dėl kurių protokolai, o Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 262 straipsnyje nurodytais atvejais – pareiškimai surašyti iki 2017 m. sausio 1 d. ir, kurie buvo perkvalifikuoti vadovaujantis šio įstatymo 4 straipsniu, teisena vyksta pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksą (5 straipsnio 3 dalis). Kitais šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nenurodytais atvejais teisena vyksta pagal iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusį Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodeksą (5 straipsnio 4 dalis).
Šiuo atveju G. S. administracinio teisės pažeidimo protokolas už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 126 straipsnio 4 dalyje, buvo surašytas iki 2017 m. sausio 1 d., todėl teisena vyksta pagal iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusį Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodeksą.
Iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusiame Lietuvos Respublikos ATPK 329 straipsnyje nustatyta, kad, jeigu asmuo, kuriam atimta teisė vairuoti transporto priemonę, teisės atėmimo laikotarpiu nepadarė teisės pažeidimo, nuobaudą paskyręs organas (pareigūnas), gavęs asmens prašymą, gali, praėjus ne mažiau kaip pusei paskirtojo laiko, o kai tokia teisė atimta už tai, kad asmuo padarė teisės pažeidimą būdamas neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotikų, vaistų ar kitų svaigiųjų medžiagų, taip pat gavęs ir Vyriausybės įgaliotų atlikti medicininę ir švietėjišką atestaciją institucijų pažymą, sutrumpinti nurodytos teisės atėmimo terminą.
Pažymėtina, kad galimybė taikyti ATPK 329 straipsnio nuostatas ir sutrumpinti specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones – atėmimo terminą numatyta ir tokiam asmeniui, kuriam atimta teisė vairuoti transporto priemones už tai, kad asmuo padarė teisės pažeidimą, būdamas neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotikų, vaistų ar kitų svaigiųjų medžiagų, tačiau pažymėtina, kad pagal teismų praktiką nuobaudą paskyrusi institucija gali, bet, įvertinusi įstatymo nustatytas privalomas sąlygas bei kitas svarbias administracinei atsakomybei aplinkybes, neprivalo sutrumpinti nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – termino. ATPK 329 straipsnyje nurodytos sąlygos negali būti taikomos formaliai, būtina įvertinti pažeidėjo asmenybę, įvertinti jo požiūrį į nuobaudą bei elgesį nuobaudos vykdymo metu, ar administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo praeityje baustas už analogiškus pažeidimus, koks buvo pažeidėjui nustatytas girtumo laipsnis pažeidimo metu ir kitas aplinkybes, iš kurių būtų galima spręsti, ar bus pasiekti ATPK 20 straipsnyje įtvirtinti administracinės nuobaudos tikslai.
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 31 d. nutarimu G. S. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 126 straipsnio 4 dalį 579 eurų dydžio bauda, atimant teisę vairuoti transporto priemones dvejiems metams. Nuo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 31 d. nutarimo, kuriuo buvo taikytas specialiosios teisės atėmimas, priėmimo iki Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 27 d. nutarties, kuria specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones – atėmimo terminas nesutrumpintas, priėmimo praėjo beveik pusantrų metų. Iš bylos duomenų nustatyta, kad nubaustasis G. S. buvo atestuotas pagal 4 valandų Privalomojo mokymo apie alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus sveikatai mokymo programą (b. l. 127), mokėsi ir baigė papildomą vairuotojų mokymą (b. l. 128), jam nustatytas 35 proc. darbingumo lygis (b. l. 25), teisės atėmimo laikotarpiu naujų teisės pažeidimų nepadarė (b. l. 165). Tačiau šių ir kitų atskirajame skunde nurodytų aplinkybių buvimas nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad G. S. paskirta administracinė nuobauda jai keliamus tikslus (ATPK 20 straipsnis) pasiekė.
Apygardos teismas neturi pagrindo nesutikti su tuo, kad G. S. yra poreikis turėti teisę vairuoti transporto priemones, tačiau akcentuotina, kad teismo paskirta nuobauda negali būti paranki nubaustajam, ir švelnintina neatsižvelgus į visuomenės interesą, o atsižvelgus tik į nubaustojo poreikius, kurie buvo analogiški ir iki pažeidimo padarymo. Atskirajame skunde G. S. akcentuoja, kad iš jo buvo paimtas vairuotojo profesionalo pažymėjimas, suteikiantis teisę vairuoti visų kategorijų transporto priemones, išskyrus troleibusus, be to, teisė vairuoti transporto priemones buvo atimta iš jo, kaip iš neįgalaus asmens, tačiau šiuo atveju apygardos teismas pažymi, kad G. S. buvo žinoma, jog teisė vairuoti transporto priemones jam yra itin svarbi, susijusi su darbu pagal profesiją, ir iki jam padarant administracinį teisės pažeidimą, todėl dar prieš sėsdamas už vairo, būdamas neblaivus, turėjo įvertinti gresiančią atsakomybę už tokio pobūdžio administracinio teisės pažeidimo padarymą. Aplinkybė, jog G. S. turėjo teisę vairuoti beveik visų kategorijų transporto priemones, negali būti laikoma pagrindu sutrumpinti atimtos teisės vairuoti transporto priemones terminą, ši aplinkybė visiškai nesuteikia prioriteto prieš kitus, analogiškus pažeidimus padariusius asmenis. Pažeidimą G. S. padarė naudodamasis specialia teise, todėl jos atėmimas tam tikram, ATPK straipsnio sankcijoje numatytam, terminui, laikytinas adekvačia ir proporcinga padaryto pažeidimo pavojingumui priemone, siekiant administracinės nuobaudos tikslų. Teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nulėmė paties nubaustojo elgesys, jo padarytas administracinės teisės pažeidimas. Pažymėtina, kad G. S. padarė labai šiurkštų Kelių eismo taisyklių pažeidimą, juo buvo sukeltas pavojus ne tik paties nubaustojo, bet ir kitų eismo dalyvių sveikatai, gyvybei ir turtui. G. S. buvo nustatytas net 1,82 promilės neblaivumas, o nustatyto neblaivumo laipsnis, vertinant visų aplinkybių visumą, yra labai svarbi aplinkybė sprendžiant klausimą dėl ATPK 329 straipsnio nuostatų taikymo. Juolab, kad šiuo atveju G. S. sėdo už vairo, kaip jis ir pats paaiškinime nurodė, kai prieš porą valandų buvo vartojęs alkoholio, o tai parodo visišką jo neatsakingumą ir lengvabūdišką elgesį, kuris visiškai nesuderinamas su vairuotojo profesionalo elgesiu, kuriam keliami netgi aukštesni reikalavimai. G. S. neatsakingą požiūrį į nustatytų reikalavimų laikymąsi ir transporto priemonių vairavimą parodo ir jo ankstesni baustumai už įvairius Kelių eismo taisyklių pažeidimus (b. l. 15–22). Be to, pažeidimo padarymo metu G. S. turėjo galiojančią administracinę nuobaudą už Kelių eismo taisyklių pažeidimą, padarytą 2015 m. birželio 19 d. (b. l. 20), ši aplinkybė, skiriant nuobaudą, buvo pripažinta jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe. Todėl esant nustatytų aplinkybių visumai, nėra pagrindo manyti, kad G. S., jam sutrupinus atimtą teisę vairuoti transporto priemones, nebedarys naujų teisės pažeidimų, galbūt ir analogiškų, už kurį nubaustas Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 31 d. nutarimu.
Atsižvelgiant į nustatytas ir aptartas aplinkybes konstatuotina, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 27 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta. G. S. privalo jam paskirtą papildomą nuobaudą atlikti visiškai, kad būtų pasiektas vienas pagrindinių ATPK 20 straipsnyje numatytų nuobaudos tikslų – kad ateityje asmuo nebedarytų naujų teisės pažeidimų. Todėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 27 d. nutartis atskirajame skunde nurodytais motyvais nenaikintina.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302¹⁵ straipsnio 6 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
G. S. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 27 d. nutarties atmesti.
Nutartis neskundžiama.