- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-04-28
- Bylos Nr.
- 2YT-4397-1194/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-48-3-00418-2025-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Silvija Bunkuvienė
- Pareiškėjas
- J. P., R. K.
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, akcinė bendrovė „Swedbank“
rašytinio proceso išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų J. P. ir R. K. patikslintą pareiškimą dėl termino priimti palikimą atnaujinimo, suinteresuoti asmenys – Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, akcinė bendrovė „Swedbank“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. pareiškėjai J. P. ir R. K. (toliau – pareiškėjai) kreipėsi į teismą, prašydami atnaujinti terminą priimti palikimą, atsiradusį po A. K. mirties (duomenys neskelbtini).
2. Pareiškėjai nurodo, kad yra A. K. vaikai, turto paveldėjimo byla po A. K. mirties nebuvo užvesta. Po tėvo mirties liko II pakopos pensijų kaupimo fondo lėšos, esančios akcinėje bendrovėje (toliau – AB) „Swedbank“. Įrodymų apie minėtų lėšų egzistavimą pareiškėjai neturi. Pareiškėjų tėvas mirties dieną buvo išsituokęs. Terminą dėl palikimo priėmimo pas notarą pareiškėjai praleido dėl nuo jų nepriklausančių priežasčių, todėl negalėjo tinkamai įgyvendinti įstatyme įtvirtintų savo teisių. Pareiškėjai mirus tėvui nežinojo, kad jis turėjo kilnojamąjį turtą – t. y. II pakopos pensijų kaupimo fondo lėšas, esančias „Swedbank“, AB. Tėvas gyveno atskirai, kadangi buvo išsiskyręs su pareiškėjų mama. Pareiškėjai nesikreipė dėl palikimo priėmimo, kadangi mirusysis A. K. neturėjo nekilnojamojo turto. Tačiau, atsitiktinai, pokalbio metu su mirusiojo A. K. buvusia sutuoktine, sužinojo, kad mirusysis kaupė lėšas pensijų kaupimo fonde. Apie tai, kad mirusysis A. K. turėjo pinigines lėšas, pareiškėjai sužinojo šiais metais vasario mėnesį.
Atsiliepimas
3. Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad nėra pradėjusi paveldėjimo procedūros dėl A. K. galimo turto paveldėjimo valstybės vardu. Teismui įvertinus visus byloje esančius duomenis ir manant, jog yra pagrindas pareiškimą tenkinti, neprieštarauja, kad pareiškėjų prašymas būtų patenkintas. Prašo sprendimą šioje byloje priimti savo nuožiūra.
4. Suinteresuotas asmuo „Swedbank“, atsiliepimo į pareiškimą prašo nepateikė. Pateikė duomenis, kad A. K. yra sudaręs II pakopos pensijų sutartį. Pensijų kaupimo sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) fondo vienetų likutis 2025 m. balandžio 3 d. – 1451,508 vnt., kurių vertė atsakymo į raštą dieną yra 1 650,36 Eur. Pasikeitus fondo vieneto vertei, atitinkamai kinta pensijų turto vertė eurais.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkinamas.
5. Palikimo priėmimas – tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalį palikimas gali būti priimtas faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti arba padavus pareiškimą apie palikimo priėmimą notarui. Šie veiksmai turi būti atlikti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis).
6. CK 5.50 straipsnyje nustatytą palikimo priėmimo terminą teismas gali atnaujinti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 5.57 straipsnio 1 dalis). Įpėdinis, siekdamas pasinaudoti CK 5.57 straipsnyje įtvirtinta galimybe pratęsti terminą palikimui priimti, turi įrodyti, jog šis praleistas dėl svarbių priežasčių, pripažintinų pagrindu jam pratęsti, t. y. tam tikros priežastys lėmė, kad įpėdinis dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių tinkamai negalėjo įgyvendinti įstatyme nustatytų savo teisių. Terminas palikimui priimti gali būti pratęsiamas tik tokiam įpėdiniui, kuris turėjo valią palikimą priimti, tačiau dėl susiklosčiusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatyme nustatytų palikimo priėmimo veiksmų. Nesant realiai sutrukdžiusių kliūčių, laikytina, kad įpėdinis, turėdamas apsisprendimo laisvę, nepareiškė noro priimti palikimą. Klausimą, ar konkrečios priežastys pripažintinos svarbiomis, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą, teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-158-706/2016).
7. Iš bylos duomenų matyti, kad mirusiajam A. K., gimusiam (duomenys neskelbtini), priklauso lėšos, esančios II pakopos pensijų kaupimo fonde AB „Swedbank“. (duomenys neskelbtini) medicininis mirties liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, jog A. K. mirė 2017 m. spalio 7 d. Trakų rajono 2-ojo notaro biuro notarės Dainos Aliukonienės duomenimis, paveldėjimo byla po A. K. mirties, užvesta nebuvo.
8. A. K. mirė (duomenys neskelbtini), todėl jo palikimas, turėjo būti priimtas iki (duomenys neskelbtini) (5.50 straipsnio 3 dalis). Iš nustatytų faktinių bylos aplinkybių matyti, kad po mirusiojo mirties palikimas nepriimtas, o įstatyminiai įpėdiniai yra vaikai – dukra J. P. ir sūnus R. K. (CK 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 5.13 straipsnis).
9. Teismo vertinimu, terminas palikimui priimti šiuo atveju praleistas žymiai (virš 7 metų), tačiau palikimo priėmimo termino praleidimą nagrinėjamu atveju lėmė objektyvios priežastys. Pasak pareiškėjų, jie nežinojo apie tai, kad jų tėvas A. K. kaupė lėšas II pakopos pensijų kaupimo fonde. Tėvas gyveno atskirai, kadangi buvo išsiskyręs su pareiškėjų mama. Atsitiktinai, pokalbio metu, šiais metais vasario mėnesį, su mirusiojo A. K. buvusia sutuoktine, sužinojo, kad mirusysis kaupė lėšas pensijų kaupimo fonde.
10. Taigi, visos pareiškėjų nurodytos aplinkybės ir teisinių žinių neturėjimas, sutrukdė jiems laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Šiuo atveju susiklostė situacija, kad pareiškėjai, turėdami valią priimti palikimą, dėl susiklosčiusių priežasčių, tinkamai negalėjo įgyvendinti įstatyme nustatytų savo teisių, o tokioms priežastims išnykus, ėmėsi sąžiningų, aktyvių veiksmų atitinkamoms savo teisėms įgyvendinti. Papildomai pažymėtina ir tai, kad prieštaravimų dėl pateikto pareiškimo nepareikšta.
11. Atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, teismas pareiškėjų pareiškimą tenkina ir atnaujina terminą palikimui, atsiradusiam po A. K. mirties, priimti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 578 straipsniu, teismas
nutaria:
pareiškimą tenkinti.
Atnaujinti pareiškėjams J. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) terminą priimti palikimą, atsiradusį po palikėjo A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini).
Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo nutarties priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.