Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aurelijaus Rauckio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Juditos Sungailaitės ir Laimos Šeputienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. M. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų (toliau – Alytaus apylinkės teismas) 2024 m. kovo 14 d. nuosprendžio, kuriuo V. M., pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 309 straipsnio 2 dalį, ir jam paskirta 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, V. M. paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir jam paskirta galutinė 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmės visiškai pridėta Alytaus apylinkės teismo 2020 m. spalio 30 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta bausmė – 120 MGL (6 000 Eur) bauda ir V. M. paskirta galutinė subendrinta 2 (dviejų) metų laisvės atėmimo bausmė ir 120 MGL (šešių tūkstančių eurų) bauda.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 6 straipsnio 2 dalimi, V. M. įpareigotas paskirtą baudą sumokėti per 2 (du) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, bei išaiškinta, kad jis per šį laikotarpį privalo baudą sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801, ir teismui pateikti mokėjimo kvitą. Įspėjant, jog nustatytu laiku nesumokėta bauda bus išieškota priverstinai.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, 4 dalimi, 5 dalimi, 6 dalimi, šiuo nuosprendžiu V. M. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 (dvejiems) metams, įpareigojant jį per visą bausmės atidėjimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir per metus laiko nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvauti elgesio pataisos programoje.

V. M. paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžia skaičiuotina nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

V. M. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti panaikintina nuosprendžiui įsiteisėjus.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, 3 dalimi, konfiskuoti V. M. nuosavybės teise priklausantys 2 vienetai micro SD kortelių „Kingston“, micro SD kortelė, „Trancend“, micro SD kortelė, „Integral“, mobiliojo ryšio telefonas „Xiaomi Redmi 9A“, IMEI1 (duomenys neskelbtini), IMEI2 (duomenys neskelbtini), su SIM kortele „PILDYK“ Nr. (duomenys neskelbtini), planšetinis kompiuteris „ACER“, IMEI1 (duomenys neskelbtini), IMEI2 (duomenys neskelbtini), kurie saugomi kartu su baudžiamąja byla.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. V. M. Alytaus apylinkės teismo 2024 m. kovo 14 d. nuosprendžiu nuteistas už tai kad, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, pasinaudodamas informacinėmis ir ryšių technologijomis – mobilaus ryšio telefonu „Xiaomi Redmi 9A“ parsisiųsdamas iš ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytų šaltinių – internetinių svetainių, įgijo ne mažiau 49 pornografinio turinio failus, kuriuose ne mažiau kaip 34 nuotraukos, ne mažiau kaip 15 vaizdo įrašų, kuriuose vaizduojami mažamečiai asmenys – vaikai iki 14 metų amžiaus su atvirai ir detaliai rodomais lytiniais organais, masturbacija, oraliniu lytiniu aktu, svetimkūnių kišimu į makštį, analinę angą bei šiuos pornografinio turinio dalykus, kuriuose vaizduojami vaikai, laikė mobilaus ryšio telefone „Xiaomi Redmi 9A“, kurio IMEI1 (duomenys neskelbtini), IMEI2 (duomenys neskelbtini), planšetiniame kompiuteryje „ACER MID1020L“, kurio IMEI1 (duomenys neskelbtini), IMEI2 (duomenys neskelbtini), atminties kortelėse „Transcend“, „Kingston“ 2 vnt., „Integral“ iki 2023 m. birželio 7 d., kurie kratos metu bute, esančiame (duomenys neskelbtini), buvo rasti ir paimti policijos pareigūnų.

2. Pirmos instancijos teismas, pripažindamas V. M. kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo konstatavo, kad jo paties prisipažinimu bei įrodymų visuma nustatyta, kad V. M. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 309 straipsnio 2 dalyje. Alytaus apylinkės teismas V. M. atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažino tai, jog jis nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Teismas skirdamas V. M. bausmę taip pat atsižvelgė į padarytos veikos pobūdį – padarytas vienas apysunkis nusikaltimas bei įvertino aplinkybes susijusias su ankstesniu teistumu.

3. Nuteistasis V. M., nesutikdamas su priimtu nuosprendžiu, skundžia jį apeliacinės instancijos teismui ir prašo Alytaus apylinkės teismo 2024 m. kovo 14 d. nuosprendį pakeisti ir paskirti jam švelnesnę bausmę bei įpareigoti V. M. paskirtą 6 000 Eur baudą sumokėti per metus laiko nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

3.1. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam paskirta bausmė yra per griežta. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas skirdamas jam bausmę neatsižvelgė į tai, kad, apeliantas tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teismo posėdžio metu aiškino, jog jis pornografinio turinio dalykus įgijo iš įvairių internetinių svetainių, juos laikė dėl savęs, jų niekam nerodė, neplatino, pats jų nepagamino. Pažymėjo, kad pornografinio turinio vaizdai apie vaikus apelianto nedomino. Be to, jam siunčiantis šiuos vaizdus, pornografinio turinio vaizdai būdavo vienuose komplektuose, o apeliantą domindavo tik jaunesnio amžiaus mergaitės, maždaug 15 - 18 metų amžiaus, tačiau siunčiamų vaizdo komplektų, pornografinio turinio vaizdų apie mažamečius vaikus ištrinti nemokėjo, todėl jie buvo atsiųsti su kitais vaizdais.

3.2. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad apeliantas tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teismo posėdžio metu pilnai prisipažino įvykdęs nusikalstamą veiką, numatytą BK 309 straipsnio 2 dalyje bei nuoširdžiai gailėjosi. Šios aplinkybės apelianto nuomone, turėtų būti pripažintos aplinkybėmis lengvinančiomis jo kaltę.

3.3. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad nustatytu teismo terminu apeliantas jam paskirtos baudos nesugebės sumokėti. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas paskirdamas apeliantui 6 000 Eur piniginę baudą ir įpareigodamas ją sumokėti dvejų mėnesių laikotarpyje nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatsižvelgė į tai, kad apeliantas yra pensininkas, gauna priešlaikinę pensiją (505 Eur per mėnesį), kitų pajamų neturi, iš gaunamos pensijos turi sumokėti visus komunalinius mokesčius bei prasimaitinti. Pažymi, kad turi tik butą, kuriame gyvena ir nedidelį žemės sklypą, iš kurio jokios naudos negauna, santaupų neturi. Be to, neturi artimųjų, kurie galėtų jam padėti, gyvena vienas.

4. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti jame nurodytais motyvais, prokurorė prašė šį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo V. M. apeliacinis skundas atmetamas.

5. Apeliacinio nagrinėjimo bendrosios nuostatos įtvirtintos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnyje, kurio 3 dalyje nurodyta, kad teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Nuteistasis V. M., neginčydamas byloje nustatytų faktinių aplinkybių, įrodymų vertinimo bei teismo išvadų dėl jo kaltės, apeliaciniame skunde nesutinka su paskirta bausme, nurodo, kad teismas galėjo jam skirti švelnesnę bausmę bei įpareigoti paskirtą baudą sumokėti per metus laiko nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija bylą patikrina apeliacinio skundo ribose.

Dėl bausmės.

6. Teisėjų kolegija pažymi, kad bausmės skyrimas yra išimtinė teismo kompetencija. Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skiriant bausmę, atsižvelgiama į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, įtvirtintus BK 54 straipsnyje – padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).

7. Pirmosios instancijos teismas, pripažinęs V. M. kaltu dėl BK 309 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo, skyrė jam trejų metų laisvės atėmimo bausmę. Nuteistojo teigimu, pirmosios instancijos teismas priėmė neteisingą ir nepagrįstą nuosprendį, kadangi galėjo skirti švelnesnę bausmę, tačiau teisėjų kolegija tokiam apelianto vertinimui nepritaria. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas V. M. bausmę, laikėsi bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, įtvirtintų BK 54 straipsnyje, bei tinkamai vadovavosi BK 61 straipsnyje išdėstytomis bausmių skyrimo nuostatomis. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad įvertinus teismo nuosprendyje nurodytus bausmės skyrimo motyvus, bausmės rūšį bei jos dydį, bausmė nuteistajam V. M. paskirta teisingai.

8. BK 309 straipsnio 2 dalyje numatyta ne tik laisvės atėmimo bausmė, bet ir bauda. Nors skundžiamu nuosprendžiu V. M. buvo paskirta griežčiausia bausmė – laisvės atėmimas, teisėjų kolegija, išanalizavusi baudžiamosios bylos duomenis, aplinkybių, teikiančių pagrindą išvadai, kad bausmė nuteistajam buvo paskirta nesilaikant bausmių skyrimą reglamentuojančių baudžiamojo įstatymo normų, neįvertinus bausmės individualizavimui reikšmės turinčių aplinkybių ar jas įvertinus netinkamai, dėl to nuteistasis buvo nubaustas aiškiai per griežtai, nenustatė.

9. Skundžiamo nuosprendžio turinys patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas sprendimą paskirti V. M. laisvės atėmimo bausmę grindė ne tik su padaryta nusikalstama veika susijusiomis, bet ir su nuteistąjį charakterizuojančiomis aplinkybėmis, jas nuosprendyje pakankamai išsamiai aptarė ir teisingai įvertino. Nuteistasis V. M. padarė apysunkį nusikaltimą (BK 11 straipsnio 4 dalis). Jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Nustatyta atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikaltimą padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad V. M. praeityje teistas vieną kartą už analogiškos nusikalstamos veikos padarytą, ankstesniu nuosprendžiu paskirtos baudos nėra sumokėjęs. Nors ankstesniu nuosprendžiu V. M. buvo skirta baudos bausmė, tačiau akivaizdu, jog ši priemonė jokio teigiamo poveikio nuteistojo elgesiui neturėjo, nuteistasis padarė analogišką nusikalstamą veiką, numatytą BK 309 straipsnio 2 dalyje. Taigi, šie duomenys leido teismui spręsti, kad dabartinis nusikaltimas nebuvo padarytas atsitiktinai, nepalankiai susiklosčius gyvenimiškoms aplinkybėms, o yra nulemtas susiformavusių neigiamų nuteistojo vertybinių nuostatų, ankstesnio elgesio. Tad galima daryti išvadą, kad dabartinis nusikaltimas yra nuoseklus kaltininko gyvenimo būdo ir ankstesnio elgesio padarinys. Tai, jog apeliantas vis dėlto mano, kad jam turėjo būti skirta švelnesnė, nei skundžiamu nuosprendžiu skirta, bausmė, nesant baudžiamojo įstatymo bei baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, nesudaro pagrindo švelninti jam pirmosios instancijos teismo skirtos bausmės dydžio.

10. Byla buvo nagrinėjama atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, V. M. kaltu prisipažino, todėl teismas teisingai taikė BK 64¹ straipsnio nuostatas ir pagrįstai paskirtą bausmę sumažino vienu trečdaliu, todėl paskirtosios galutinės dvejų metų laisvės atėmimo bausmės dar labiau švelninti nėra teisinio pagrindo. Tai, jog apeliantas vis dėlto mano, kad jam turėjo būti skirta švelnesnė, nei skundžiamu nuosprendžiu skirta, bausmė, nesant baudžiamojo įstatymo bei baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, nesudaro pagrindo švelninti jam pirmosios instancijos teismo skirtos bausmės rūšies ir dydžio. Be kita ko, pirmosios instancijos teismas įvertinęs nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes (nuteistasis yra pensininkas, turi sveikatos sutrikimų, kaimynų charakterizuojamas teigiamai) paskirtos galutinės dvejų metų laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėjo dviejų metų laikotarpiui (BK 75 straipsnio 2 dalis).

11. Esant nustatytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai V. M. skyrė tokią laisvės atėmimo bausmę. Be to, paskirta bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, dar buvo sumažinta vienu trečdaliu bei paskirtos galutinės laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas dviejų metų terminui. Todėl, įvertinus V. M. asmenybę, padarytos veikos pobūdį, pavojingumą, bausmė nelaikytina aiškiai per griežta ar neadekvačia priemone pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus.

12. Pažymėtina, jog bausmė neišvengiamai susijusi su tam tikrais suvaržymais ir apribojimais, kurie nurodyti įstatymuose, draudžiančiuose tam tikras veikas bei numatančiuose atitinkamas sankcijas – bausmes už jų padarymą. Tuo pasireiškia asmens nubaudimas, todėl asmuo, žinodamas apie gresiančią bausmę ir sąmoningai pasirinkęs daryti nusikaltimą, prisiima ir galimas pasekmes, taip pat ir tikimybę būti nubaustam trumpalaikio laisvės atėmimo bausme. Vien tik nuteistojo interesus ir pageidavimus atitinkančios bausmės paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų ne tik bausmės paskirties, bet ir teisingumo principo įgyvendinimo.

13. Remiantis išdėstytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija konstatuoja, kad V. M. paskirta bausmė bei jos trukmė nėra aiškiai per griežta, ji proporcinga nuteistojo asmenybę charakterizuojančioms aplinkybėms bei jo pavojingumui, todėl yra teisinga ir tinkama realizuoti BK 41 straipsnyje įtvirtintus bausmės tikslus, dar labiau švelninti jam paskirtą bausmę objektyvaus pagrindo nėra. Aplinkybių, galinčių turėti įtakos nuteistajam paskirtos bausmės švelninimui, aukštesnės instancijos teismas nenustatė, jų savo apeliaciniame skunde nepateikė ir V. M..

Dėl atsakomybę lengvinančios aplinkybės nustatymo.

14. Nuteistasis apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepripažino jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, numatytos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte. Teisėjų kolegija su tokia nuteistojo pozicija nesutinka. Pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktą, ši kaltininko atsakomybę lengvinanti aplinkybė laikoma pripažinta tais atvejais, kai teismas nustato, kad kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo nurodytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba jis padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Kasacinio teismo yra suformuluota taisyklė, kad prisipažinimu laikoma tokia situacija, kai asmuo savanoriškai prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, t. y. veiką, kurią jis tiesiogiai padarė, o jei nusikalstama veika padaryta kartu su bendrininkais – kai atskleidžia ir bendrininkų padarytus veiksmus. Nuoširdus gailėjimasis dėl nusikalstamos veikos kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė paprastai pasireiškia tuo, kad kaltininkas neigiamai vertina savo poelgius, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius, atlyginti žalą ir pan. Ši aplinkybė parodo asmens kritišką požiūrį į savo padarytą nusikalstamą veiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-334-699/2017, 2K-211-1073/2019, 2K-49-976/2020). Taigi, BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė kaltinamajam pripažintina ne tik pripažinus padarius inkriminuojamą nusikalstamą veiką, tačiau ir dėl jos padarymo nuoširdžiai gailintis.

15. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nėra pagrindo vertinti, jog V. M. gailisi padaręs nusikalstamą veiką. Apeliaciniame skunde nesutinkama su tokiomis teismo išvadomis, tačiau šiame kontekste teisėjų kolegija pažymi, kad nors nuteistasis ir teigia, kad gailisi dėl padaryto nusikaltimo, tačiau jo elgesys nepagrindžia nuoširdaus gailėjimosi. Iš jo parodymų turinio, priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, nėra pagrindo spręsti apie jo savo neteisėtų veiksmų kritišką vertinimą, kadangi praeityje jis jau buvo teistas už analogiškos nusikalstamos veikos padarymą, vėl nusikalto tikėdamasis, jog nebus pagautas, duodamas parodymus bei teigdamas, kad jį domino tik vyresnių merginų pornografinio turinio medžiaga, tikslo siųstis mažamečių vaikų pornografinio turinio vaizdų neturėjo, siekė tik sušvelninti ir minimalizuoti padarytos nusikalstamos veikos padarinius.

Dėl nuteistajam paskirtos baudos sumokėjimo termino.

16. Nuosprendį paskelbęs teismas tuoj pat išaiškina nuteistajam paskirtos bausmės savanoriško ir priverstinio įvykdymo tvarką, sąlygas, jo teises ir pareigas bei nustato terminą, per kurį turi būti savanoriškai sumokėta bauda (BPK 352 straipsnio 1 dalis). Remiantis BVK 6 straipsnio 2 dalimi, nuosprendį paskelbęs teismas išaiškina nuteistajam, kad jis privalo sumokėti baudą į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos ar per kitą teismo nustatytą laikotarpį. Taigi, teismas gali nustatyti terminą, per kurį savanoriškai turi būti sumokama bauda. Tokiu būdu nuteistasis privalo sumokėti baudą iki termino pabaigos, o tai, ar jis baudą mokės dalimis ar visą sumą iš karto, jokios reikšmės neturi.

17. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, pirmosios instancijos teismas nenustatė jokio kito termino ir išaiškino, kad paskirta bauda turi būti sumokėta per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo. V. M. nesutinka su šiuo baudos sumokėjimo terminu ir prašo nustatyti 12 mėnesių sumokėjimo laikotarpį. Nuteistasis šį prašymą motyvuoja tuo, kad yra pensininkas, gauna priešlaikinę pensiją (505 Eur per mėnesį), kitų pajamų neturi, iš gaunamos pensijos turi sumokėti visus komunalinius mokesčius bei pragyventi. Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, bausmės paskirtį, paskirtos baudos dydį, vadovaudamasi teisingumo ir protingumo principais, teisėjų kolegija sprendžia, kad nuteistojo prašymas tenkintinas nustatant 12 mėnesių terminą baudai sumokėti. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, per šį terminą nuteistasis turės realią galimybę savanoriškai sumokėti jam teismo nuosprendžiu paskirtą baudą, išvengiant neproporcingai neigiamų priverstinio baudos išieškojimo pasekmių.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,

nutaria:

nuteistojo V. M. apeliacinį skundą atmesti.

Nustatyti 12 mėnesių paskirtos baudos sumokėjimo terminą, šį terminą skaičiuojant nuo Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2024 m. kovo 14 d. nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.