Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „ORTAS“ direktoriaus R. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. lapkričio 24 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „ORTAS“ direktoriaus R. S. ieškinį dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „ORTAS“

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ginčo esmė

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo sąlygų

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 1 straipsnyje numatyta, kad restruktūrizavimo bylos yra nagrinėjamos pagal šio kodekso taisykles, išskyrus išimtis, kurias nustato kiti įstatymai. Lietuvos Respublikos įmonių restruktūrizavimo įstatymo (toliau – ĮRĮ) reglamentuojamos procedūros, kuriomis siekiama sudaryti sąlygas juridiniams asmenims, turintiems finansinių sunkumų ir nenutraukusiems ūkinės komercinės veiklos, išsaugoti ir plėtoti šią veiklą, sumokėti skolas ir išvengti bankroto (ĮRĮ 1 straipsnio 2 dalis). Įmonės restruktūrizavimas – visuma ĮRĮ nustatytų procedūrų, kuriomis siekiama išsaugoti ir plėtoti įmonės veiklą, sumokėti skolas ir išvengti bankroto, gaunant įmonės kreditorių pagalbą, taikant ekonomines, technines, organizacines ir kitas priemones (ĮRĮ 2 straipsnio 3 dalis).ĮRĮ 4 straipsnyje nustatytos materialaus pobūdžio sąlygos, kurioms esant gali būti pradėtas įmonės restruktūrizavimo procesas: 1) įmonė turi finansinių sunkumų arba yra reali tikimybė, kad jų turės per artimiausius 3 mėnesius; 2) įmonė nėra nutraukusi veiklos; 3) įmonė nėra bankrutuojanti ar bankrutavusi; 4) įmonė įsteigta ne mažiau kaip prieš 3 metus iki pareiškimo teismui dėl įmonės restruktūrizavimo bylos iškėlimo pateikimo dienos; 5) nuo teismo sprendimo baigti įmonės restruktūrizavimo bylą arba nutarties nutraukti bylą ĮRĮ 28 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose nurodytais pagrindais įsiteisėjimo dienos praėjo ne mažiau kaip penkeri metai. Be paminėtų ĮRĮ 4 straipsnyje nustatytų materialaus pobūdžio sąlygų, teismas taip pat turi patikrinti, ar egzistuoja procesinio pobūdžio sąlygos įmonės restruktūrizavimo bylai iškelti, ar pateikti visi ĮRĮ 6 straipsnio 4 dalyje nurodyti dokumentai, ar egzistuoja kitos procesinės sąlygos restruktūrizavimo bylai iškelti. Įmonės, atitinkančios ĮRĮ 4 straipsnio nuostatas ir siekiančios, kad būtų pradėtas jos restruktūrizavimas, vienasmenis ar kolegialus valdymo organas turi parengti įmonės restruktūrizavimo plano metmenis (ĮRĮ 5 straipsnio 1 dalis). 2016 m. gegužės 31 d. UAB „ORTAS“ neeilinis visuotinis susirinkimas pritarė įmonės restruktūrizavimo proceso pradėjimui bei patvirtino restruktūrizavimo plano metmenis. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog UAB „ORTAS“ veiklos nėra nutraukusi, tačiau ūkinės-komercinės veiklos nevykdo nuo 2014 m. balandžio 8 d. (apeliantas pripažįsta aplinkybę, jog įmonė po bankroto bylos nutraukimo veiklos nevykdo), UAB „ORTAS“ dirba tik vienas darbuotojas – direktorius R. S.. Apeliantas restruktūrizavimo proceso sėkmingumą iš esmės sieja su skolų iš debitorių išsiieškojimo perspektyvomis, tačiau į bylą nėra pateikęs rašytinių įrodymų pagrindžiančių aplinkybes, jog buvo ėmęsis realių veiksmų skolas išsiieškoti (CPK 178 straipsnis), todėl apeliacinės instancijos teismas dėl ĮRĮ 4 straipsnio 1 punkte nustatytos sąlygos (įmonė turi laikinų finansinių sunkumų arba yra reali tikimybė, kad jų turės per artimiausius 3 mėnesius) pasisakys įvertinęs restruktūrizavimo plano metmenų duomenis. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė du metus ir devynis mėnesius veiklos nevykdo, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog UAB „ORTAS” neatitinka ĮRĮ 4 straipsnio 2 punkte nustatytos materialaus pobūdžio sąlygos, kuriai esant gali būti pradėtas įmonės restruktūrizavimo procesas. Byloje nustatyta, jog UAB „ORTAS“ 2015 m. gruodžio 31 d. balanso duomenimis, įmonės turtas sudarė 176 837 Eur, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 40 790 Eur (b. l. 137). Paskutiniojo UAB „ORTAS“ sudaryto 2016 m. spalio 5 d. preliminaraus balanso duomenimis, įmonės turtas sudaro 171 835 Eur, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai 43 952 Eur (b. l. 144). Apeliantas paaiškino, kad 2016 m. gegužės 31 d. duomenimis pradelsti finansiniai įsipareigojimai kreditoriams sudaro 19 273,43 Eur. Šios bylos nagrinėjimo dienai, viešai skelbiamos informacijos www.rekvizitai.lt duomenimis, UAB „ORTAS“ skolų Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai neturi. Palyginus 2015 m. gruodžio 31 d. pelno (nuostolių) ataskaitos duomenis su 2016 m. gruodžio 31 d. preliminarios pelno (nuostolių) ataskaitos duomenims, nuostoliai sumažėjo nuo 9 859 Eur iki 8 164 Eur sumos (b. l. 138, 145). Įvertinus atsakovės pateiktų balanso ir preliminaraus balanso duomenis, pradelstų įsipareigojimų kreditoriams dydį, spręstina, jog UAB „ORTAS“ yra moki, nėra bankrutuojanti ir bankrutavusi, todėl atitinka ir ĮRĮ 4 straipsnio 3 punkto materialaus pobūdžio restruktūrizavimo sąlygą.Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad UAB „ORTAS“ Juridinių asmenų registre įregistruota 1990 m. gruodžio 29 d., t. y. įsteigta ne mažiau kaip prieš 3 metus iki pareiškimo teismui dėl įmonės restruktūrizavimo bylos iškėlimo pateikimo dienos. Vilniaus apygardos teismas 2003 m. birželio 10 d. nutartimi iškėlė restruktūrizavimo bylą UAB „ORTAS“, restruktūrizavimo administratore paskyrė UAB „Bankrotera“; ši restruktūrizavimo byla buvo nutraukta Vilniaus apygardos teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartimi (b. l. 39–41). Taigi, nuo nutarties nutraukti bylą ĮRĮ 28 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose nurodytais pagrindais įsiteisėjimo dienos praėjo ne mažiau kaip penkeri metai. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog UAB „ORTAS” atitinka ĮRĮ 4 straipsnyje 4 ir 5 punktuose nustatytos materialaus pobūdžio restruktūrizavimo sąlygas.Apibendrinus išdėstytą, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog UAB „ORTAS“ atitinka ĮRĮ 3–5 straipsnių reikalavimus, išskyrus ĮRĮ 4 straipsnio 2 punktą. Toliau apeliacinės instancijos teismas pasisakys dėl restruktūrizavimo plano metmenų bei atsakovės atitikimo ĮRĮ 4 straipsnio 1 punkto sąlygai.

Dėl restruktūrizavimo plano metmenų vertinimo

ĮRĮ 5 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kokia informacija turi būti pateikiama restruktūrizavimo plano metmenyse. ĮRĮ 12 straipsnio 2 dalies 1–8 punktuose yra išvardytos priemonės, kurias turi nurodyti įmonės dalyviai ir valdymo organai iš pradžių restruktūrizavimo plano metmenyse, o vėliau – restruktūrizavimo plane, turint tikslą sėkmingai restruktūrizuoti įmonę (ĮRĮ 5 straipsnio 1 dalies 7 punktas, 12 straipsnis). Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad tik ekonomiškai pagrįstų priemonių visuma (kompleksas) ir jų įgyvendinimo realumas gali įtikinti dėl restruktūrizavimo tikslų pasiekimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-263/2010). Nors plano metmenyse nurodomos priemonės neturi būti itin tikslios ir detalizuotos, tačiau jos taip pat negali būti ir paviršutiniškos bei abstrakčios. Iš šių priemonių turinio jau restruktūrizavimo bylos iškėlimo stadijoje turėtų būti galima daryti pagrįstą prielaidą, jog įmonė turi realių perspektyvų sėkmingai atkurti mokumą ir plėtoti normalią ūkinę komercinę veiklą (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-578/2013; 2015 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-955-330/2015).Restruktūrizavimo plano metmenyse nurodytos šios esminės plano įgyvendinimo priemonės – skolų iš debitorių išsiieškojimas: a) teisminio ginčo inicijavimas BUAB „Adsum“ draudikui, kuris geranoriškai vengia sumokėti UAB „ORTAS“ 136 021,53 Eur išmoką; įmonė, prisiteisusi iš draudiko minėtą sumą, padengs kreditoriams finansinius reikalavimus ir atkurs stabilią finansinę padėtį; b) 14 020,14 Eur skolos iš debitorės D. J., išieškojimas, kurį vykdo antstolis; c) iš debitorės VMI susigrąžintina 5 001,45 Eur suma (b. l. 29–30).Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Vilniaus apygardos teismas 2010 m. kovo 29 d. nutartimi iškėlė bankroto bylą atsakovei UAB „ORTAS“, bankroto administratore paskyrė UAB „Adsum“ (b. l. 37–38); ši bankroto byla buvo nutraukta Vilniaus apygardos teismo 2014 m. balandžio 8 d. nutartimi (b. l. 33 – 34). Po bankroto bylos nutraukimo buvusi atsakovės bankroto administratorė UAB „Adsum“ negrąžino įmonei finansinio turto 136 021,53 Eur sumai. Vilniaus apygardos teismas 2015 m. balandžio 16 d. nutartimi iškėlė UAB „Adsum“ bankroto bylą, administratore paskyrė UAB „Reniva“ (b. l. 37–38). Vilniaus apygardos teismas 2015 m. kovo 31 d. išdavė UAB „ORTAS“ vykdomąjį raštą, įpareigojantį UAB „Adsum“ minėtą turtą perduoti (b. l. 35–36)). Taigi, aplinkybės dėl UAB „Adsum“ 136 021,53 Eur finansinio turto (piniginių lėšų) nesugrąžinimo atsakovei žinomos nuo 2015 m. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis (CPK 179 str. 3 d.), tačiau UAB „ORTAS“: a) nebuvo ir nėra kreipęsis į teismą su ieškiniu BUAB „Adsum“ draudikui „BTA Insurance Company“ SE, veikiančiam per Lietuvos filialą, dėl 136 021,53 Eur sumos priteisimo; b) BUAB „Adsum“ bankroto byloje Nr. B2-3194-781/2016, nėra pareiškusi finansinio reikalavimo ir į kreditorių sąrašą su 136 021,53 Eur finansiniu reikalavimu neįtraukta. Taigi, nuo 2015 m. vidurio UAB „ORTAS“ nesiėmė jokių realių ir konkrečių veiksmų dėl 136 021,53 Eur sumos iš BUAB „Adsum“ ir / ar jos draudikės išsiieškojimo. Apeliacinės instancijos teismas atmeta apelianto argumentus, jog negali kreiptis į teismą dėl skolos išieškojimo, nes neturi finansinių galimybių susimokėti valstybei žyminį mokestį, kaip nepagrįstus. Pirma, atsakovė yra moki, turi likvidaus nekilnojamojo turto (negyvenamąją patalpą, inžinierinius tinklus, esančius Rugių g. 25, Vilnius (b. l. 48, 50), kuriuos, pagal restruktūrizavimo plano metmenų duomenis, planuoja parduoti, kad atsiskaityti su kreditoriais, kurių reikalavimai iš viso sudaro 41 209,28 Eur, t. y. ženklai mažesni, nei galima prisiteisti 136 021,53 Eur suma. Antra, CPK 83 ir 84 straipsniai numato galimybes prašyti teismo atleisti nuo žyminio mokesčio sumokėjimo ar atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą. Taigi, visomis šiomis galimybėmis nepasinaudota iki šiol. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. birželio 5 d. sprendimu priteisė iš atsakovės D. J. (buvusios UAB „Adsum“ vadovės) 13 612,14 Eur skolą, 5 proc. dydžio procesines palūkanas ir 408 Eur bylinėjimosi išlaidų; šio sprendimo pagrindu Vilniaus miesto apylinkės teismas išdavė UAB „ORTAS“ 2015 m. liepos 15 d. vykdomąjį raštą (b. l. 46). Vilniaus apygardos teismas 2016 m. rugsėjo 28 d. nuosprendžiu, priimtu baudžiamojoje byloje Nr. 1-334-654/2016, nusprendė D. J. pripažinti kalta, paskiriant bausmę (b. l. 151 –164). P. V. socialinio draudimo fondo valdybos duomenis D. J. nuo 2016-09-06 iki 2019-07-03 išėjusi vaiko priežiūros atostogų. Apeliantas paaiškino, jog skolos išieškojimą iš skolininkės D. J. vykdo antstolis priverstine tvarka. Taigi, šios skolos išieškojimo priverstinis procesas gali užtrukti ilgesnį, nei restruktūrizavimo plano metmenyse numatytą keturių metų restruktūrizavimo laikotarpį. Taip pat UAB „ORTAS“ nepagrįstai restruktūrizavimo plano metmenyse nurodė, jog susigrąžins 5 001,45 Eur iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos, kadangi Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. lapkričio 22 d. sprendime, priimtame administracinėje byloje Nr. I-3882-535/2016, nusprendė administracinės bylos dalį dėl pareiškėjos UAB „ORTAS“ skundo reikalavimo panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2015 m. gegužės 29 d. sprendimą Nr. (23.31-08)467-63857 „Išieškoti mokestinę nepriemoką ir nutraukti pinigų išdavimą ir pervedimą iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų)“ nutraukti; kitą skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą (b. l. 174–178).Teismų praktikoje vertinant trumpalaikio turto sudėtį preziumuojama, kad įmonė faktiškai nedisponuoja iš debitorių gautinomis sumomis, todėl debitorių skolos turėtų būti vertinamos ne tik dydžio, bet ir galimybių jas realiai išsiieškoti ir grąžinti įmonei aspektais (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1312-464/2015). Be to, pripažįstama, kad skolų susigrąžinimas iš debitorių visa apimtimi praktikoje apskritai nėra dažnas (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1938/2014; 2015 m. liepos 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1473-407/2015). Nesant byloje įrodymų, jog yra realių galimybių atgauti debitorių skolas, tokių skolų suma neįskaitoma į realią bendrovės turto vertę (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. rugpjūčio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1448/2012; 2015 m. rugpjūčio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1534-943/2015). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, restruktūrizavimo plano metmenyse nurodytos šio plano įgyvendinimo priemonės – skolų iš debitorių išsiieškojimas , vertintinos kaip nepagrįstos.Taip pat pirmosios instancijos teismas nustatė, jog nėra duomenų, kad UAB „ORTAS“ veda derybas su klientais dėl sutarčių sudarymo ir darbų atlikimo, siekdamas atkurti įmonės veiklą ir pagerinti jos finansinę padėtį; restruktūrizavimo plano metmenyse nėra nurodyta, kad bendrovė planuoja keisti ūkinės veiklos rūšį, modernizuoti veiklą, įgyvendinti kitas priemones mokumui atkurti. Taigi, restruktūrizavimo plano metmenyse nustatytos priemonės ir jų įgyvendinimo terminai deklaratyvūs.Finansinių sunkumų laikinumas – vertinamoji sąvoka, kurią nulemia tai, ar įmonė yra pajėgi pakeisti situaciją taip, kad per ne ilgesnį nei maksimalų ketverių metų restruktūrizavimo proceso terminą įsiskolinimai būtų sumažinti, pertvarkyti ir dėl to netrikdytų įmonės normalios ūkinės komercinės veiklos ir jos perspektyvų. Nustačius, kad įmonės finansiniai sunkumai yra nebe laikino pobūdžio, konstatuotina, jog nėra būtinos materialiosios sąlygos restruktūrizuoti tokią įmonę (Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-496/2009; 2010 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-263/2010; 2010 m. gegužės 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-263/2010); 2009 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-496/2009). Nagrinėjamu atveju buvo nustatyta, jog atsakovė nuo įsteigimo veikė pelningai iki 2003 m., laikotarpiu nuo 2003 m. birželio 10 d. iki 2009 m. lapkričio 10 d. UAB „ORTAS“ buvo restruktūrizuojama (b. l. 39–41), laikotarpiu nuo 2010 m. kovo 29 d. iki 2014 m. balandžio 8 d. vyko atsakovės bankroto procedūra (b. l. 33 – 34, 37–38). Atsižvelgęs į tai, apeliacinės instancijos teismas neturi teisėto pagrindo pripažinti, jog laikotarpiu nuo 2003 m. iki 2014 m. UAB „ORTAS“ finansinė padėtis buvo gera. Priešingai, apeliantas procesiniuose dokumentuose pripažįsta, jog po 2014 m. balandžio 8 d. atsakovė veiklos nevykdo dėl finansinių sunkumų. Konstatuotina, jog UAB „ORTAS“ finansiniai sunkumai yra nebe laikino pobūdžio. Taip pat apeliacinės instancijos teismo vertinimu aplinkybės, jog UAB „ORTAS“ nesiėmė jokių realių veiksmų, susijusių su: a) ūkinės-komercinės veiklos atnaujinimu, tęsimu bei pajamų gavimu, b) ieškinio BUAB „Adsum“ draudikui „BTA Insurance Company“ SE, veikiančiam per Lietuvos filialą, dėl 136 021,53 Eur sumos priteisimo teismui pateikimu, c) 136 021,53 Eur dydžio finansinio reikalavimo BUAB „Adsum“ bankroto byloje Nr. B2-3194-781/2016, pareiškimu, rodo, kad atsakovės finansiniai sunkumai nėra laikini, todėl UAB „ORTAS“ neatitinka ĮRĮ 4 straipsnio 1 punkte nustatytos materialaus pobūdžio sąlygos, kuriai esant gali būti pradėtas įmonės restruktūrizavimo procesas – turi ilgai besitęsiančių finansinių sunkumų (ĮRĮ 4 str. 1 p.).Apibendrinus išdėstytą, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, jog atsakovės restruktūrizavimo plano metmenyse ir jo prieduose pateikti faktiniai duomenys nesudaro pagrindo teigti, jog UAB „ORTAS” turi realią galimybę atgauti 136 021,53 Eur sumą ir neįrodė, jog siekdama restruktūrizavimo, bendrovė turi aiškų planą ir priemones, kaip pasiekti restruktūrizavimo tikslus – atkurti ilgalaikį įmonės mokumą ir galimybę įvykdyti įsipareigojimus kreditoriams.

Dėl atsisakymo kelti restruktūrizavimo bylą pagrįstumo

ĮRĮ 7 straipsnio 5 dalyje nustatyti atsisakymo kelti restruktūrizavimo bylą pagrindai. Vadovaujantis minėta teisės norma teismas priima nutartį atsisakyti kelti įmonės restruktūrizavimo bylą, jeigu: 1) nagrinėdamas pareiškimą padaro pagrįstą išvadą, kad įmonė neatitinka bent vienos iš šio įstatymo 4 straipsnyje išdėstytų sąlygų; 2) buvo pažeisti šio įstatymo 5 straipsnyje nurodyti reikalavimai; 3) nagrinėdamas pareiškimą teismas padaro pagrįstą išvadą, kad įmonė yra nemoki ir, jeigu yra kitų ĮBĮ nurodytų bankroto bylos iškėlimo sąlygų, teismui turi būti pateiktas pareiškimas dėl įmonės bankroto bylos iškėlimo ĮBĮ nustatyta tvarka.Apeliacinės instancijos teismas, apibendrinęs nagrinėjamojoje byloje nustatytas aplinkybes, daro išvadą, jog UAB „ORTAS“ neatitinka ĮRĮ 4 straipsnio 1 ir 2 punktuose nustatytų restruktūrizavimo sąlygų (finansiniai sunkumai nėra laikino pobūdžio ir veiklos įmonė nevykdo) bei buvo pažeisti ĮRĮ 5 straipsnio 1 dalies 7 punkte nurodyti reikalavimai (restruktūrizavimo plano metmenyse nėra numatytos šio įstatymo 12 straipsnio 2 dalyje nurodytos priemonės), todėl pirmosios instancijos priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios panaikinti atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo (337 str. 1 d. 1 p.).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2016 m. lapkričio 24 d. nutartį palikti nepakeistą.