Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Jūratė Gaidytė-Lavrinovič, dalyvaujant atsakovės atstovei Olgai Bucharevai, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos UAB ,,Ortas“ skundą atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Paaiškina, kad dėl VMI sprendimo pateikė skundą Komisijai, kuri 2015-07-07 protokoliniu sprendimu UAB „Ortas“ skundą paliko nenagrinėtu, motyvuodama tuo, kad skundas nepriklauso Komisijos kompetencijai. Nesutinka su Komisijos sprendimu.

Paaiškina, kad pagal Mokesčių administravimo įstatymo (toliau – MAĮ) 40 str. 1 d. mokesčių mokėtojas privalo laiku ir tiksliai įvykdyti mokestinę prievolę. Skundžiamo sprendimo sudėtinė dalis yra prievolių ataskaita, kurioje yra nurodyta kokios prievolės yra išieškomos sprendimu. Nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjo 2010-07-08. Prievolių ataskaitoje yra aiškiai įvardinta, kad prievolių tipas yra deklaracijos, deklaracijų pateikimo datos yra detalizuotos, mokestiniai laikotarpiai yra po nutarties dėl bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjimo dienos, t. y. po 2010-07-08. Priklausančius mokėti mokesčius mokesčių mokėtojas deklaruoja savarankiškai, išskyrus tiesiogiai atitinkamų mokesčių įstatymuose nurodytus atvejus. Pagal MAĮ 73 str. 1 d. preziumuojama, kad mokesčio deklaracijoje nurodyti duomenys yra teisingi. Pagal MAĮ 81 str. 1 d. mokesčių mokėtojas privalo sumokėti mokestį to mokesčio įstatymo ar jo pagrindu priimto lydimojo teisės akto nustatytu terminu.

UAB „Ortas“ bankroto administratorius 2012-11-12 rašte nurodė, kad su VMI 2012-05-10 finansiniame reikalavime Nr. (23.4-08)-RNA-20931 nurodoma 78 635,45 Lt suma, susidariusia po nutarties dėl bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjimo dienos, iš dalies nesutinka, nes po nutarties dėl bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjimo dienos UAB „Ortas“ vykdė iš dalies ūkinę veiklą ir dėl to teikė mokesčių administratoriui įstatymo nustatyta tvarka finansinės atskaitomybės dokumentus, o būtent teikė pridėtinės vertes mokesčio (toliau – PVM) deklaracijas bei pajamų mokesčio (toliau – PM) ir privalomojo socialinio draudimo (toliau – PSD) įmokų nuo A klasės pajamų deklaracijas, kuriose deklaravo mokėtinas į valstybės biudžetą sumas. Taigi bankroto administratorius sutiko su VMI pozicija, kad skola susidariusi po nutarties dėl bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjimo dienos neturi būti traukiama į patikslintą VMI kreditorinį reikalavimą.

Mano, kad VMI pagrįstai neįtraukė 23 292,61 Eur į kreditorinį reikalavimą, nes ši mokestinė nepriemoka atsirado įmonei toliau vykdant ūkinę komercinę veiklą bei samdant naujus darbuotojus. Pažymi, kad VMI finansiniame reikalavime Nr. (14.2)-46-26136 bei patikslintame finansiniame reikalavime Nr. (23.4-08)-RNA-20931, prašė UAB „Ortas“ bankroto administratoriaus: „Teikiant Gyventojų pajamų mokesčio (toliau - GPM) deklaracijas prašome papildomai informuoti inspekciją, ar GPM apskaičiuotas patenkinus teismo patvirtintus darbuotojų reikalavimus dėl neišmokėto darbo užmokesčio, ar atlyginimo, išmokėto dėl neišmokėto darbo užmokesčio, ar atlyginimo, išmokėto įmonės bankroto proceso metu samdomiems darbuotojams. Teikiant PVM deklaracijas prašome papildomai informuoti ar mokestinė prievolė atsirado iš įmonės ūkinės-komercinės veiklos, ar bankroto procedūrų metu realizavus jos turtą“. Atkreipia dėmesį, kad papildomo informavimo iš UAB „Ortas“ bankroto administratoriaus apie pateiktas deklaracijas po nutarties dėl bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjimo dienos VMI negavo.

UAB „Ortas“ laiku nesumokėjus deklaruotų mokesčių, nurodytų skundžiamo sprendimo prievolių ataskaitoje, VMI įgijo teisę priverstinai išieškoti mokestinę nepriemoką iš skolininko.

Atsakovės manymu, Komisija pagrįstai paliko pareiškėjos skundą nenagrinėtą.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Ginčas byloje kilo dėl VMI 2015-05-29 sprendimo Nr. (23.31-08)-467-63857 išieškoti mokestinę nepriemoką ir nutraukti pinigų išdavimą ir pervedimą iš mokesčio mokėtojo sąskaitos (sąskaitų) ir Komisijos 2015-07-07 protokolinio sprendimo Nr. PP-193(7-145/2015) palikti pareiškėjos skundą nenagrinėtą, kaip nežinybingą Komisijai, teisėtumo ir pagrįstumo.

Kaip minėta, atsakovė atsiliepime ir atsakovės atstovė teismo posėdyje laikosi pozicijos, kad pareiškėja praleido terminą VMI sprendimui ginčyti.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas (toliau – ABTĮ) įpareigoja asmenį savo teisę kreiptis į teismą realizuoti laikantis įstatymo reikalavimų, tarp jų - nustatytų kreipimosi teisminės gynybos terminų (ABTĮ 29 str. 1 d.). Teisė pasinaudoti teismine gynyba yra ribojama laike ir siejama su faktine aplinkybe, nuo kurios pradedamas skaičiuoti laikas, per kurį suinteresuotas asmuo turi teisę kreiptis į teismą. ABTĮ 29 str. 1 d. nustatyta, kad jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos arba per du mėnesius nuo dienos, kai baigiasi įstatymo ar kito teisės akto nustatytas reikalavimo įvykdymo terminas. Pagal ABTĮ 30 str. 1 d., pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 33 str. 2 d. 1-8 p. Administracinių teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog terminai gali būti atnaujinti tik tuo atveju, jeigu pripažįstama, kad jie praleisti dėl objektyvių, svarbių, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusių aplinkybių.

Byloje nustatyta, kad pareiškėja vienu iš reikalavimų, prašo teismo panaikinti VMI 2015-05-29 sprendimą Nr. (23.31-08)467-63857. Ginčijamame sprendime išaiškinta, kad jis gali būti apskųstas ABTĮ nustatyta tvarka, t. y. per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. Pareiškėja skundą dėl VMI sprendimo teismui pateikė 2015-08-10 (b. l. 1), t. y. net laikant, kad sprendimas pareiškėjai buvo siųstas paštu, praleidusi įstatymo nustatytą terminą. Pareiškėja atnaujinti praleistą terminą neprašo.

Iš pareiškėjos teismui pateiktų ir prie šios bylos pridėtų dokumentų matyti, kad pareiškėja 2016-07-13 sudarė atstovavimo sutartį su advokato padėjėju dėl pareiškėjos atstovavimo, be kita ko, ir Vilniaus apygardos administraciniame teisme (b. l. 67-68). Pareiškėjos direktorius ir jos atstovas advokato padėjėjas dalyvavo 2016-07-18 teismo posėdyje (b. l. 72-73, 74), tai gi, buvo susipažinę su bylos medžiaga, tame tarpe, ir su atsakovės atsiliepimu ir jame išreikšta atsakovės pozicija dėl praleisto termino VMI sprendimui apskųsti. Teismo posėdis nagrinėjamoje byloje buvo atidėtas 2016-09-19 iki kol bus suderinta įsiskolinimo suma. Pareiškėja 2016-11-11 pateikė prašymą bylą nagrinėti bendrovės direktoriui nedalyvaujant. Taip pat informavo teismą, kad VMI patikslino duomenis apie bendrovės įsiskolinimą ir nurodė, kad bendrovė yra skolinga VMI. Pareiškėja prašyme taip pat nurodė, kad daugiau papildomų duomenų ir (ar) dokumentų neteikia (b. l. 84-85). Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovės atstovė 2016-11-14 teismo posėdyje pateikė VMI 2016-09-23 sprendimą Nr. (23.31-08) 467-63857 ,,Pakeisti nurodymą nurašyti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų)“ (b. l. 86-87). Kaip minėta, pareiškėja apie šį sprendimą žinojo, tačiau skundo reikalavimų netikslino, neprašė panaikinti VMI 2016-09-23 sprendimą Nr. (23.31-08) 467-63857.

Nei pareiškėjos direktorius, nei jos atstovas advokato padėjėjas į 2016-11-14 teismo posėdį neatvyko.

Esant šioms aplinkybėms konstatuojama, kad pareiškėja kartu su savo atstovu nesivadovavo ABTĮ nuostatomis, o subjektyviai pasirinko kitokį savo teisių gynimo būdą. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje asmenims, praleidusiems įstatymo nustatytą terminą kreiptis į teismą, taikomas rūpestingumo, sąžiningumo ir atidumo standartas. Pareiškėja, turėdama savo atstovu advokato padėjėją, turėjo ir galėjo imtis priemonių tinkamam savo galimai pažeistų teisių gynimui, t. y. pateikti teismui motyvuotą ir įrodymais pagrįstą prašymą atnaujinti praleistą skundo dėl reikalavimo panaikinti VMI sprendimą padavimo terminą, tačiau prašymo nepateikė. Taigi, akivaizdu, kad naudodamasi advokato padėjėjo, t. y. profesionalaus teisininko pagalba, pareiškėja numatė būtent tokį savo galimai pažeistų teisių gynimo būdą.

ABTĮ 103 str. 8 d. nustatyta, kad teismas nutraukia bylą, jeigu paaiškėja, kad skundas buvo priimtas praleidus nustatytus skundo padavimo terminus, o pareiškėjas neprašė termino atnaujinti.

Teismas, nustatęs, kad pareiškėja praleido skundo reikalavimo panaikinti VMI 2015-05-29 sprendimą Nr. (23.31-08)467-63857 padavimo terminą ir neprašo termino atnaujinti, daro išvadą, kad, esant šioms aplinkybėms, administracinė byla dėl pareiškėjos skundo reikalavimo panaikinti VMI 2015-05-29 sprendimą Nr. (23.31-08)467-63857 nutrauktina ABTĮ 103 str. 8 p. pagrindu.

Byloje nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2010-03-29 nutartimi iškėlė bankroto bylą UAB „Ortas“ (b. l. 33-34). Lietuvos apeliacinis teismas 2010-07-08 nutartimi panaikino Vilniaus apygardos teismo 2010-03-29 nutarties dalį, kuria bendrovės administratoriumi paskirta UAB „Tigesta“ (b. l.35-39). Bankrutuojančios UAB „Ortas“ administratoriumi paskirta UAB „Adsum“. Nutartis įsiteisėjo 2010-07-08. Vilniaus apskrities VMI 2010-08-02 gavo bankroto administratoriaus įgalioto asmens M. A. Ž. pranešimą iki 2010-09-06 pateikti kreditorinį reikalavimą UAB „Ortas“ bankroto byloje (b. l. 40). Vilniaus apskrities VMI 2010-08-31 pateikė finansinį reikalavimą Nr. (14.2)46-26136 (b. l. 41). Finansiniame reikalavime nurodė, kad UAB „Ortas“ pagal pateiktus mokestinės atskaitomybės dokumentus skolinga valstybės biudžetui 186 867,68 Lt, prašė įtraukti Vilniaus apskrities VMI į UAB „Ortas“ kreditorių sąrašą su 186 867,68 Lt finansiniu reikalavimu. Vilniaus apygardos teismo 2010-11-02 nutartimi Vilniaus apskrities VMI kreditorinis reikalavimas buvo patvirtintas (b. l. 42-45). VMI 2012-05-10 gavo bankroto administratoriaus UAB „Adsum“ prašymą Nr. 12-040 (b. l. 46), kuriame bankroto administratorius nurodė, kad po atlikto mokestinio tyrimo susidarė papildoma mokėtina PVM 94 448 Lt suma, kuri turi būti įtraukta į VMI kreditorinį reikalavimą. VMI 2012-05-10 pateikė patikslintą kreditorinį reikalavimą Nr. (23.4-08)-RNA-20931 (b. l. 47-48), kuriuo prašė įtraukti VMI su 96 589,82 Lt finansiniu reikalavimu į kreditorių sąrašą bei informavo apie mokestinę nepriemoką, susidariusią po nutarties dėl bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjimo dienos. Vilniaus apygardos teismas 2014-04-08 nutartimi UAB „Ortas“ bankroto bylą nutraukė, kadangi buvo pilnai atsiskaityta su kreditoriais (b. l. 53-54).

Kadangi UAB „Ortas“ laiku nesumokėjo deklaruotų mokesčių, nurodytų prievolių ataskaitoje, VMI 2015-05-29 sprendimu Nr. Nr. (23.31-08)-467-63857 nusprendė išieškoti mokestinę nepriemoką ir nutraukti pinigų išdavimą ir pervedimą iš mokesčių mokėtojų sąskaitos (sąskaitų) (b. l. 31). Pareiškėja, nesutikdama su VMI 2015-05-29 sprendimu Nr. (23.31-08)467-63857 kreipėsi su skundu į Komisiją, kuri 2015-07-07 protokoliniu sprendimu Nr. PP-193(7-145/2015) pareiškėjos skundą paliko nenagrinėtą, kaip nežinybingą Komisijai. Pareiškėja nesutinka su Komisijos protokoliniu sprendimu.

Taigi iš esmės pareiškėja kelia ginčą dėl mokestinės nepriemokos išieškojimo iš mokesčių mokėtojo turto.

MAĮ mokesčių administratoriaus sprendimams apskųsti yra nustatyta dvejopa tvarka: dėl vienų yra privaloma ikiteisminė nagrinėjimo procedūra (mokestiniai ginčai) (MAĮ 145 str., 2 str. 20 d.), o dėl kitų nustatytas tiesioginis kreipimasis į teismą (kiti ginčai) (MAĮ 146 str.).

MAĮ 2 str. 20 p. nustatyta, kad mokestiniai ginčai – tai ginčai, kylantys tarp mokesčių mokėtojo ir mokesčių administratoriaus dėl sprendimo dėl patikrinimo akto tvirtinimo ar kito panašaus pobūdžio sprendimo, pagal kurį mokesčių mokėtojui naujai apskaičiuojamas ir nurodomas sumokėti mokestis, taip pat dėl mokesčių administratoriaus sprendimo atsisakyti grąžinti (įskaityti) mokesčio permoką (skirtumą).

Pareiškėjos keliamas ginčas dėl mokestinės nepriemokos išieškojimo iš mokesčių mokėtojų turto priskirtinas ne mokestinių, o kitų ginčų kategorijai, kadangi minėtu VMI sprendimu pareiškėjai nėra naujai apskaičiuojami ar nurodomi sumokėti mokesčiai, juo nėra atsisakoma grąžinti (įskaityti) mokesčio permoką. Taigi ikiteisminė ginčų nagrinėjimo tvarka šiuo atveju netaikoma ir skundas dėl VMI 2015-05-29 sprendimo panaikinimo turėjo būti paduotas tiesiogiai teismui per ABTĮ 29 str. 1 d. nustatytą terminą.

Kad ginčas dėl mokestinės nepriemokos išieškojimo iš mokesčių mokėtojų turto nelaikytinas Komisijos nagrinėjamu ginču, patvirtina ir MAĮ 151 str. analizė. Pagal MAĮ 151 str. Komisija nagrinėja: 1) mokestinius ginčus, kylančius tarp mokesčių mokėtojo ir centrinio mokesčių administratoriaus; 2) mokesčių mokėtojo ir centrinio mokesčių administratoriaus mokestinius ginčus dėl centrinio mokesčių administratoriaus sprendimų, priimtų išnagrinėjus mokesčių mokėtojų skundus dėl vietos mokesčių administratoriaus sprendimų; 3) mokesčių mokėtojo ir centrinio mokesčių administratoriaus mokestinius ginčus, kai centrinis mokesčių administratorius per šio įstatymo nustatytus terminus nepriėmė sprendimo dėl mokestinio ginčo. Taigi, Komisija nagrinėja tik mokestinius ginčus. Kadangi pareiškėjos keliamas ginčas nėra priskirtas mokestinių ginčų kategorijai, jo nagrinėjimas nepriklauso Komisijos kompetencijai.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-09-02 nutarimu Nr. 1119 patvirtintų Komisijos nuostatų 36.1 p. nustatyta, kad Komisija sprendimu palieka mokesčių mokėtojo skundą nenagrinėtą, jeigu skundas nepriklauso Komisijos kompetencijai. Kadangi pareiškėjos keliamas ginčas nėra priskirtas Komisijos kompetencijai, Komisija pagrįstai pareiškėjos skundą dėl VMI 2015-05-29 sprendimo Nr. (23.31-08)-467-63857 išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto paliko nenagrinėtą.

Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, atsižvelgdamas į teisinį reglamentavimą, daro išvadą, kad Komisijos 2015-07-07 protokolinis sprendimas Nr. PP-193(7-145/2015) yra teisėtas ir pagrįstas, teisinio pagrindo jį panaikinti nėra, todėl pareiškėjos skundas dalyje panaikinti Komisijos 2015-07-07 protokolinį sprendimą Nr. PP-193(7-145/2015) atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos 88 straipsnio 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 str., 86 str., 87 str., 88 str. 1 p., 103 str. 8 p., 132 str.,

nusprendžia:

Administracinės bylos dalį dėl pareiškėjos UAB „Ortas“ skundo reikalavimo panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2015-05-29 sprendimą Nr. (23.31-08)467-63857 „Išieškoti mokestinę nepriemoką ir nutraukti pinigų išdavimą ir pervedimą iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų)“ nutraukti.

Kitą skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.