Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Izolda Nėnienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovės M. Ž. A. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. vasario 3 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo AB „City service“ ieškinį atsakovei M. Ž. A., trečiasis asmuo UAB „Kauno komunalinis ir butų ūkis“ dėl skolos priteisimo

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė AB „City Service“ prašo apeliacinį skundą atmesti, teismo sprendimą palikti nepakeistą. Ieškovė nurodo, kad atsakovės apeliacinis skundas nepagrįstas, nes jame yra daug abstrakčios perteklinės informacijos, bet nėra jokio konkretumo, t.y. kurios skolos dalyje ir kokioje piniginėje išraiškoje, pirmosios instancijos teismas, peržengė savo kompetencijos ribas ar netinkamai aiškino ir taikė įstatymus. Sprendime teismas išsamiai pasisakė dėl visų juridinę reikšmę bylai turinčių aplinkybių. Atsakovė pasirinko pasyvią poziciją - nemokėti mokesčių už faktiškai suteiktas paslaugas. Pažymėtina, jog visi atsakovės argumentai susiję su tariamai neteisėtu teritorijos priežiūros mokesčiu paaiškėjo nagrinėjant šią byla dėl skolos priteisimo, todėl akivaizdu, jog laikotarpiu nuo 2006 m. iki 2007 m., t.y. virš metų atsakovė naudojosi Kauno SĮ „Panemunės butų ūkis“ (dabar - UAB „Kauno komunalinis ir butų ūkis“) teikiamomis teritorijos priežiūros paslaugomis ir nereiškė jokių pretenzijų. Be to, atsakovė pateikė teismui ieškovo sąskaitas, kuriose aiškiai išskirtas teritorijos priežiūros mokestis, kas dar kartą parodo, jog atsakovė apie paslaugą žinojo, ją gavo ir nesiėmė jokių veiksmų atsisakyti teikiamų paslaugų. Darytina išvada, kad atsakovės atleidimas nuo prievolės atsiskaityti už faktiškai suteiktas paslaugas prieštarauja CK 1.5 str. principams bei pažeidžia kitų namo esančio (duomenys neskelbtini), Kaunas butų ir kitų patalpų savininkų, kurie sumokėjo už suteiktas teritorijos priežiūros paslaugas, interesus, sudaro prielaidas atsakovės nepagrįstam praturtėjimui. Ieškovo įsitikinimu, ginčijama prievolė yra teisėta, nes kilo iš tuo metu galiojusio Kauno miesto valdybos 1996-09-17 sprendimo Nr. 904. Pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė, kad (duomenys neskelbtini) butų ir kitų patalpų savininkai faktiškai naudojosi teritorija, kurioje stovi daugiabutis gyvenamasis namas, neatsižvelgiant į tai ar teritorija yra priskirta ir įregistruota, be to, byloje nėra jokių duomenų, kad faktiškai paslaugas teikęs rangovas Kauno SĮ „Panemunės butų ūkis“ būtų netinkamai nustatęs teritorijos priežiūros ribas. Pareiga prižiūrėti naudojamą žemės sklypą ir mokėti su tuo susijusius mokesčius kyla ne detaliojo planavimo dokumento pagrindu, o teisės aktų, reguliuojančių daugiabučių namų priežiūrą, pagrindu. Ginčo atveju - tokia pareiga nustatyta CK, Pavyzdiniuose administravimo nuostatuose, Kauno miesto butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo nuostatuose, Kauno miesto valdybos 1996-09-17 sprendime Nr. 904. Detalaus planavimo dokumentas yra tik išvestinis dokumentas tokios pareigos realizavimui - prižiūrimos teritorijos riboms, plotui nustatyti. Tai, kad kol bus suformuoti ir įstatymų nustatyta tvarka priskirti žemės sklypai daugiabučiams namams, Kauno miesto valdyba minėtu sprendimu numatė nustatyti valomų plotų dydį pagal namų valdos techninės apskaitos bylas, o jei jų nėra, valdos plotus išmatuoti vietoje, nepaneigia daugiabučių namų savininkų, kurie naudojasi valstybiniais žemės sklypais pareigos mokėti tokių sklypų priežiūros išlaidas. Atsakovės įsitikinimas, kad Kauno miesto valdybos 1997-09-17 sprendimas Nr. 904 buvo negaliojantis ab initio, nes ji neturi duomenų apie jo paskelbimo datą, laikytinas visiškai nepagrįstų argumentu, prieštaraujančiu protingumo principui. Atkreiptinas dėmesys, jog Kauno apygardos teismas 2012 m. spalio 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-1382-230/2012 išsamiai išnagrinėjo Kauno miesto valdybos 1996-09-17 sprendimo Nr. 904 galiojimo ir taikymo klausimus, todėl egzistuoja teismo suformuota praktika tokio pobūdžio ginčuose.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Nustatyta, kad atsakovei M. Ž. A. nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini), Kaune pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu, įrašas galioja nuo 1992-08-20, šias aplinkybes patvirtina nekilnojamojo turto registro duomenų banko išrašas(1t b.l. 38,39). Iš nekilnojamojo turto registro duomenų banko išrašo 2006-10-23 matyti, kad daugiabutis gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), Kaune yra 1971 metų statybos, apie žemę įrašų nėra, įregistruotas juridinis faktas, kad nustatytas administravimas, administratoriumi įrašytas AB „City service“, pagrindu nurodytas 2006-04-28 įsakymas Nr A-1557, sutartis 2006-05-05 Nr 53-10-7, įrašas galioja nuo 2006-10-23 ( bylos priedas, namų valdos techninės apskaitos byla, b. l. 69 – 70).

Iš namų valdos nekilnojamojo turto byloje esančio plano-schemos bei apskaitos kortelės matyti, kad gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), Kaune yra ne prie pat (duomenys neskelbtini) gatvės bei jos šaligatvių, arčiau gatvės yra gyvenamasis namas Nr 98, kad gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini) turi 3241.,47kv.m. plotą( bylos priedas, namų valdos techninės apskaitos byla ( b. l. 1, 8-28).

Byloje kilo ginčas dėl atsakovės pareigos mokėti mokesčius už teritorijos ir laiptinių valymą laikotarpiu nuo 2007-03-01 iki 2009-12-31, iš viso 354,88 Lt.

2006-05-05 tarp Kauno miesto savivaldybės administracijos ir AB „City service“ buvo sudaryta Kauno miesto Dainavos seniūnijos daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų priežiūros sutartis Nr. 55-10-7 su sutarties 2012-05-05 pratęsimu Nr 53-10-60, perduodamų, administruoti bendrojo naudojimo objektų priežiūrą Kauno miesto Dainavos seniūnijos daugiabučių gyvenamųjų namų sąrašas, į kurį yra įtrauktas gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini) ( 1t b.l. 42-52).

Priskirtų žemės sklypų prie ieškovo administruojamų namų priežiūros funkcijai atlikti 2006-07-01 ieškovas AB „City service“ sudarė su KSĮ „Panemunės butų ūkis“ Teritorijos tvarkymo bei priežiūros sutartį, pagal kurią, KSĮ „Panemunės butų ūkis“ įsipareigojo teikti daugiabučiams namams, kuriems faktiškai priskirtų valomų teritorijų plotai pateikti Sutarties priede Nr 1, teritorijos tvarkymo bei priežiūros paslaugas pagal AB „City service“ nurodymus, kuri įsipareigojo atsiskaityti su KSĮ „Panemunės butų ūkis“ už suteiktas paslaugas. Sutartyje numatyta, kad paslaugos teiktinos sutinkamai su Kauno miesto valdybos 1996-09-17 sprendimu Nr. 940 „Dėl daugiabučių namų priežiūros ir valymo“(1t, b .l. 83-84).

Gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) teritorija 2696 kv.m. įtraukta į KSĮ „Panemunės butų ūkis“ valomas teritorijas ( t 2, b.l. 171-176). Dėl to, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad AB „City service“ ir KSĮ „Panemunės butų ūkis“ Teritorijos tvarkymo bei priežiūros sutarties pagrindu, buvo atliekami gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) priskirtos, aiškiai fiksuotos teritorijos valymo bei priežiūros darbai.

Pagal Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2005 m. kovo 4d. įsakymu Nr. A-788 patvirtintų Kauno miesto butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo nuostatų 9.7 punktą administratorius proporcingai bendrosios nuosavybės daliai apskaičiuoja patalpų naudotojų mėnesinius mokesčius už šiukšlių ir buitinių atliekų išvežimą, namui priskirto žemės sklypo priežiūrą, patalpų valymą ir kitas suteiktas paslaugas.

Iš Kauno miesto valdybos sprendimo 1996-09-17 Nr. 904 „Dėl daugiabučių namų valdų priežiūros ir valdymo“ matyti, kad Kauno miesto valdyba nusprendė: 1. Pavesti savivaldybės butų ūkio įmonėms valdyti ir prižiūrėti daugiabučių namų valdas ir prie jų esančias gatves, šaligatvius. 2.Apmokestinti daugiabučių namų butų ir negyvenamųjų patalpų savininkus ir nuomininkus už namų valdų ir prie jų esančių gatvių, šaligatvių valymą ir priežiūrą, faktinės išlaidos kiekvienai valdai proporcingai naudojamų patalpų plotui. 3. Nustatyti valomų plotų dydį pagal namų valdos technines apskaitos bylas, o jei jų nėra, valdos plotą išmatuoti vietoje. 5.Nustatyti namų valdų priežiūros darbų periodiškumą pagal 1 priedą. 7. Mokėti už teritorijos priežiūros darbus pagal LR Vyriausybės nustatyto dydžio minimalų valandinį atlygį.

Iš namų valdų priežiūros darbų sąrašo, patv. Kauno miesto valdybos 1996-09-17 sprendimu Nr. 904 matyti, kad buvo atliekami šie darbai: gatvės važiuojamosios dalies valymas; šaligatvių ir takų valymas; kiemų valymas, priežiūra; šienavimas, šieno sugrėbimas; šiukšlių konteinerių aikštelių priežiūra; šiukšliavmzdžių priežiūra. 1997-10-14 sprendimu Nr. 740 Kauno miesto valdyba nusprendė iš dalies pakeisti Kauno miesto Valdybos 1996 m. rugsėjo 17 d. sprendimo Nr.904 "Dėl daugiabučių namų valdų priežiūros ir valymo" 8 punktą ir jį išdėstyti taip: visi daugiabučių namų butų savininkai, nuomininkai, negyvenamųjų namų savininkai ir nuomininkai, pateikę visų namo gyventojų pasirašytą raštą ir gyventojų susirinkimo protokolą, kuriame nurodytas išrinktas asmuo, atsakingas už teritorijos aplinkos priežiūrą ir tvarkymą, turi teisę atsisakyti butų ūkio Įmonių teikiamų valdos priežiūros paslaugų.

Bylos duomenimis nustatyta, kad gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) savininkai ir nuomininkai raštiško prašymo tvarkyti aplinką savo jėgomis nepateikė ir nepasinaudojo savo teisėmis atsisakyti administratoriaus paslaugų.

Pirmosios instancijos teismas, pagrįstai sprendė, kad Kauno miesto valdybos 1996 m. rugsėjo 17 d. sprendimas galiojo iki 2009-03-01 ir ieškovas skaičiuodamas teritorijos valymo mokestį vadovavosi Kauno miesto valdybos 1996-09-17 sprendimu Nr. 904, kuriuo savivaldybė pavedė savivaldybės butų ūkio įmonėms valyti ir prižiūrėti daugiabučių namų valdas, juo taip pat buvo nuspręsta apmokestinti daugiabučių namų butų ir negyvenamųjų patalpų savininkus ir nuomininkus už namų valdų valymą ir priežiūrą. Be to, Kauno miesto valdybos 1996-09-17 sprendimas Nr. 904 tuo metu nebuvo pripažintas prieštaraujančiu aukštesnės galios teisės aktams, išskyrus šio akto dalį, numačiusią apmokestinimą už prie namų valdų esančių gatvių ir šaligatvių valymą ir priežiūrą, ką pripažino Kauno apygardos administracinis teismas 2001 m. lapkričio 16 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-351/2001. CPK 3 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad norminis administracinis aktas ar jo dalis laikomas panaikintu ir paprastai negali būti taikomas nuo tos dienos, kurią oficialiai buvo paskelbtas įsiteisėjęs administracinio teismo sprendimas dėl tokio norminio akto ar jo dalies pripažinimo neteisėtu. Kadangi toks administracinio teismo sprendimas dėl nurodyto Kauno miesto valdybos sprendimo dalies, susijusios su namų valdų teritorijos valymu ir priežiūra, nebuvo priimtas ir paskelbtas, todėl šis administracinis aktas taikytinas visą jo galiojimo laikotarpį. Kauno miesto valdybos 1996-09-17 sprendimas Nr. 904 galiojo iki 2009-03-01, kai Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymais 2009-01-13 Nr. A-107, 2009-01-22 Nr. 243, pakeista Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2008-11-13 Kauno miesto valdybos 1996-09-17 sprendimo ir jį keitusių teisės aktų pripažinimo netekusiais galios data į 2009-03-01.

Atsakovė apeliaciniu skundu kelia Kauno miesto valdybos 1996-09-17 sprendimo Nr. 904 įsigaliojimo klausimą, teigdami, kad šis sprendimas niekada nebuvo paskelbtas, todėl neįsigaliojo. Kauno miesto valdybos sprendimo priėmimo metu galiojusio 1993 m. balandžio 6 d. Lietuvos Respublikos įstatymo Nr. I-119 „Dėl Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos“ 11 straipsnyje buvo numatyta, kad aukštesniųjų administracinių vienetų valdymo institucijų, savivaldybių ir jų vykdomųjų organų priimti teisės aktai, kuriuose nustatomos, keičiamos ar pripažįstamos netekusiomis galios teisės normos, įsigalioja kitą dieną po jų paskelbimo vietinėje spaudoje, jeigu pačiuose teisės aktuose nenustatoma vėlesnė jų įsigaliojimo diena. Apeliantės argumentas, kad nerasta duomenų Kauno miesto savivaldybėje bei Kauno apskrities archyve apie Kauno miesto valdybos 1996 m. rugsėjo 17 sprendimo Nr. 904 paskelbimą, nedaro negaliojantį šį sprendimą.

Tačiau atsižvelgiant į tai, kad Kauno miesto valdybos 1996-09-17 sprendimo Nr. 904 atitikimas aukštesnės galios teisės aktams buvo tiriamas administraciniame teisme, preziumuotina, kad tai buvo nurodytu laikotarpiu galiojęs teisės aktas, o tai reiškia, kad jis buvo ir nustatyta tvarka paskelbtas. (Kauno apygardos teismo 2012 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1382-230/2012).

Bendrasavininkų pareiga mokėti už teritorijos valymą ir teisė jos atsisakyti numatyta ir vėlesniuose Kauno miesto savivaldybės sprendimuose, susijusiuose su gyvenamųjų namų teritorijos priežiūra: Kauno miesto valdybos 1997 m. spalio 14 d. sprendimas Nr. 740, Kauno miesto savivaldybės tarybos 2001 m. birželio 21 d. sprendimas Nr. 164, 2005 m. sausio 27 d. sprendimas Nr. T-20, kuriais buvo patvirtintos Kauno miesto tvarkymo ir švaros taisyklės. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas teisės aktų nuostatas, byloje nėra duomenų apie tai, kad ieškovai kada nors siekė patys tvarkyti aplinką, priskirtą jų gyvenamajam namui ar buvo pateikę raštą, kuriuo atsisakytų butų ūkio įmonių teikiamų valdų priežiūros paslaugų.

Byloje nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) butų ir kitų patalpų savininkai faktiškai naudojosi teritorija, kurioje stovi daugiabutis gyvenamasis namas, neatsižvelgiant į tai ar teritorija yra priskirta ir įregistruota, be to, byloje nėra jokių duomenų, kad faktiškai paslaugas teikęs rangovas Kauno SĮ „Panemunės ūkis“ būtų netinkamai nustatęs teritorijos priežiūros ribas.

Byloje pateikti PVM sąskaitų faktūrų nuorašai patvirtina, kad atsakovei visą laiką ginčo laikotarpiu buvo teikiamos sąskaitos, kuriose buvo numatytas mokestis už teritorijos valymą.

Tą aplinkybę, kad buvo atliekami gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) teritorijos priežiūros, valymo darbai, patvirtina šiuos darbus atlikusios KSĮ „Panemunės butų ūkis“, kuri buvo pertvarkyta į UAB „Panemunės butų ūkis“, vėliau į UAB „Kauno komunalinis ir butų ūkis“ pateiktos teritorijų priežiūros atliktų darbų vertės Dainavos seniūnijos daugiabučiams namams, tame tarpe ir gyvenamajam namui, esančiam (duomenys neskelbtini) nuo 2007-03-01 iki 2009-12-31, be to, priskaitymai už lapų ir šakų išvežimą, šienavimą. Tą aplinkybę, kad ieškovas turėjo išlaidų dėl suteiktų gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) savininkams, nuomininkams teritorijos priežiūros, valymo darbų įrodo pateikti kartu su atliktų darbų vertėmis KSĮ „Panemunės butų ūkis“ PVM sąskaitos faktūros, 2008-02-27 už teritorijos priežiūros atliktus darbus, skolų suderinimo aktas. Už atliktus gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) priskirtos teritorijos priežiūros, valymo darbus, sutinkamai su sudaryta sutartimi ieškovas su darbų vykdytoju atsiskaitė.

Iš išnagrinėtų bylos aplinkybių bei ištirtų įrodymų matyti, kad gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) savininkai ir nuomininkai sutinkamai su Kauno miesto valdybos 1996-09-17 sprendimo Nr 904 “Dėl daugiabučių namų valdų priežiūros ir valdymo“ 8p. raštiško prašymo tvarkyti aplinką savo jėgomis nepateikė, be to, nepasinaudojo savo teisėmis atsisakyti administratoriaus paslaugų. LR CK 4.82 str. 1 d. numatyta, jog butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendrojo naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė ir kitokia įranga. CK 4.82 str. 3 d. numatyta, jog butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas, taip pat reguliariai daryti atskaitymus, kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui atnaujinti.

Lietuvos A. T., pasisakydamas dėl daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų pareigų yra konstatavęs, kad CK 4.83 straipsnio 4 dalis nustato bendrosios taisyklės išimtį, pagal kurią butų ir kitų patalpų savininkas (naudotojas) neprivalo apmokėti išlaidų, dėl kurių jis nėra davęs sutikimo ir kurios nesusijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais arba dėl kurių nėra priimta administratoriaus ar butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo sprendimo CK 4.84 ir 4.85 straipsniuose nustatyta tvarka. Toks teisinis reglamentavimas reiškia, kad išlaidas galima atsisakyti mokėti dviem atvejais: 1) kai dėl jų teisės aktų nustatyta tvarka nėra priimto sprendimo ir 2) kai butų ir kitų patalpų savininkas nėra davęs sutikimo dėl šių išlaidų. Pastaruoju atveju būtina dar viena sąlyga – išlaidos turi būti nesusijusios su privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais. Šie reikalavimai nustatyti Statybos įstatyme, aplinkos ministro 2002 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. 351 patvirtintame Statybos techniniame reglamente STR 1.12.05:2002 „Gyvenamųjų namų naudojimo ir priežiūros privalomieji reikalavimai ir jų įgyvendinimo tvarka“. Pagal Reglamento 11 punktą privalomų reikalavimų visumą sudaro: 1) reikalavimai išlaikyti gyvenamojo namo konstrukcijas ir inžinerinių sistemų savybes, atitinkančias esminius statinio reikalavimus: mechaninio atsparumo ir pastovumo; gaisrinės saugos; higienos, sveikatos ir aplinkos apsaugos; saugaus naudojimo; apsaugos nuo triukšmo; energijos taupymo ir šilumos išsaugojimo (11.1-11.1.6 papunkčiai); 2) reikalavimai gyvenamąjį namą ir jo aplinką naudoti, prižiūrėti ir tvarkyti taip, kad: patalpų naudojimas atitiktų paskirtį, įregistruotą Nekilnojamojo turto kadastre; būtų išlaikyta estetiška namo ir jo aplinkos išvaizda ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis 2009-11-27 civilinėje byloje 3K-7-515/2009). Remiantis kasacinio teismo praktika, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad mokesčiai už aplinkos bei priežiūros tvarkymo paslaugas yra priskirtini prie privalomųjų statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimų, todėl atmestinas apeliacinio skundo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesivadovavo aukštesnės galios teisės norminių aktų nuostatomis ir iškraipė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 27 d. nutarties turinį.

Atsižvelgiant į išnagrinėtas bylos aplinkybes darytina išvada, kad atsakovė nepateikė į bylą jokių įrodymų, jog AB „City Service“ neteisėtai skaičiavo mokestį už teritorijos priežiūrą ar padarė kitų pažeidimų jį renkant, todėl darytina išvada, kad ieškovas veikė teisėtai bei savo pareigas atliko tinkamai.

Pagal LR CPK 135 str. ieškovas pats nurodo ieškinio pagrindą bei dalyką, tačiau nei atsakovas, nei teismas negali už ieškovą suformuoti ieškinio dalyko bei pagrindo, o ieškovas pateikė ieškinį dėl skolos priteisimo. Tokiu būdu, dėl skolos priteisimo taikytinas bendras 10 metų ieškinio senaties terminas (LR CK 1.125str.1d.), todėl atmestinas apeliacinio skundo argumentas, kad turi būti taikomas ieškinio senaties terminas ieškovo reikalavimų atžvilgiu. Be to, atmestini atsakovės argumentai neva ieškovo ieškinio reikalavimas pagal savo prigimtį negali būti laikomas skola, o ieškinio reikalavimo esmė atitinka ieškovo patirtos žalos sampratą dėl kurios ir prašo taikyti ieškinio senatį.

Aukščiau aptartų duomenų pagrindu darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą teismo sprendimą tinkamai taikė materialinės bei procesinės teisės normas, todėl teismo sprendimo naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Apeliacinis skundas netenkinamas, teismo sprendimas paliekamas nepakeistu (CPK 326 str. 1 d. 1 p.)

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2014 m. vasario 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.