Panevėžio apygardos teismo nutartis

Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. 2S-1011-227/2017

2017 m. gruodžio 20 d.

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Margarita Dzelzienė, veikdama Kauno apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo L. U. atskirąjį skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-1324-840/2017 pagal ieškovo L. U. ieškinį atsakovei K. U., institucijoms teikiančioms išvadas Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui ir Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriui dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo ir išlaikymo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ginčo esmė

Kaišiadorių rajono apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovo L. U. ieškinį atsakovei K. U., institucijoms teikiančioms išvadas Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui ir Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriui, dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo ir išlaikymo priteisimo.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Iš atskirojo skundo turinio matyti, kad ieškovas L. U. siekia, kad būtų panaikinta Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 24 d. nutartis ir klausimas išspręstas iš esmės – patenkintas jo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Teismas, išnagrinėjęs atskirojo skundo medžiagą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatė.

Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria netenkintas ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujantiems byloje ar kitiems suinteresuotiems asmenims prašant gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą, ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti galimybę atsirasti aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Šeimos bylose tokių priemonių taikymo pagrindas yra tam tikros aplinkybės, kurioms esant, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko ar vieno sutuoktinio teisės. Ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones - nustatyti laikiną nepilnamečio sūnaus L. U. gyvenamąją vietą kartu su ieškovu, atitinkamai dėl to nustatyti laikiną atsakovės bendravimo su sūnumi ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką, priteisti laikiną išlaikymą vaikui, tačiau pirmosios instancijos teismas prašymo netenkino.

Byloje nustatyta, kad po šalių santuokos nutraukimo jų nepilnamečių vaikų L., gimusio (duomenys neskelbtini), A., gimusios (duomenys neskelbtini), ir A., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta 2015 m. teismo sprendimu nustatyta kartu su atsakove, nuo vaikystės jiems žinomoje aplinkoje. Vaikų tėvas su vaikais bendrauja ir dalyvauja jų auklėjime teismo nustatyta tvarka bei teikia jiems teismo priteistą išlaikymą (b. l. 14–26, 45–47). Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad nėra duomenų, jog atsakovė netinkamai vykdytų motinos pareigas, nėra duomenų dėl grėsmės vaiko sveikatai.

Sprendžiant dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, taip pat tuomet, kai toks gyvenamosios vietos nustatymas yra laikinojo pobūdžio ir taikomas kaip apsaugos priemonė iki teismas išnagrinės bylą iš esmės, būtina įvertinti aplinkos, kurioje vaikas gyvena procesinio sprendimo priėmimo metu, tinkamumą jo fizinei, psichologinei bei socialinei raidai ir priimti pamatuotą sprendimą, ar vaikui įprastos aplinkos keitimas yra būtinas ir neišvengiamas. Nusistovėjusios ir vaikui įprastos aplinkos keitimas kiekvienu atveju yra susijęs su emociniais išgyvenimais ir gali sukelti didesnę ar mažesnę socialinę bei psichologinę žalą. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis numato, kad, imantis bet kokių vaiką liečiančių veiksmų, nesvarbu ar tai darytų valstybinės, ar privačios įstaigos, užsiimančios socialiniu aprūpinimu, teismai, administracijos ar įstatymų leidimo institucijos, svarbiausia – vaiko interesai. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 dalis nurodo, kad tėvai, kiti teisėti vaiko atstovai, valstybės, vietos savivaldos ir visuomeninės institucijos, kiti fiziniai ir juridiniai asmenys privalo visur ir visada pirmiausiai atsižvelgti į teisėtus vaiko interesus. Prioritetinis vaiko teisių ir jo teisėtų interesų apsaugos ir gynimo principas bei viešasis interesas reikalauja, kad, sprendžiant su vaiku susijusius klausimus, būtų taikomos efektyvios vaiko teisių ir interesų užtikrinimo priemonės. Esminis kriterijus sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą yra vaiko gyvenamosios vietos tinkamumo ir įprastos gyvenamosios aplinkos keitimo būtinumo aspektai, atsižvelgiant išimtinai į vaiko interesus ir jų apsaugą.

Asmeniui, prašančiam taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tenka pareiga įrodyti jų taikymo būtinybę, jog jų nepritaikius bus pažeisti vaiko ar vieno iš sutuoktinio interesai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog vaiko gyvenamosios aplinkos pakeitimas, nors ir laikinas, yra pateisinamas ir būtinas, jeigu esanti aplinka vaikui tapo nesaugi, ir saugi aplinka vaikui yra užtikrinama pakeitus vaiko gyvenamąją vietą, nustatant ją su kitu iš jo tėvų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-506/2008).

Apeliacinės instancijos teismo nuomone, byloje nėra duomenų, kad šiuo metu vaiko gyvenamoji aplinka yra nesaugi, kelianti grėsmę jo sveikatai, saugioms gyvenimo sąlygoms ar kitoms neturtinėms teisėms, dėl ko būtų pagrindas deklaruoti vaiko gyvenamosios vietos (su mama) netinkamumą, būtinumą keisti įprastą gyvenamąją aplinką bei taikyti CK 3.65 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatytas laikinąsias apsaugos priemones. Apeliantas neginčija pirmosios instancijos teismo teiginio, kad nėra duomenų apie atsakovės netinkamą motinos pareigų atlikimą ar piktnaudžiavimą motinos valdžia, apie grėsmę šalių vyriausiojo nepilnamečio sūnaus sveikatai ar raidai.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vaikas nuo šalių santuokos nutraukimo iki šiol gyvena su mama, yra prisitaikęs prie aplinkos, kuri jam yra socialiniai artima bei įprasta, jam yra suteiktas visas būtinas fizinis, socialinis aprūpinimas, sudarytos tinkamos gyvenimo sąlygos ir jis gyvena artimų žmonių apsuptyje, kartu su broliu, seserimi. Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyrius 2017-07-05 išvadoje nurodė, kad vaikas neišreiškė pretenzijų motinai dėl rūpinimosi juo, nurodė, kad nori gyventi su tėvu, nes jį myli, jam būtų patogiau lankyti ugdymo įstaigą, šiuo metu gyvena su mama, sese, broliu, su mama kartais pasipyksta, bet sugeba susitaikyti, ateityje įsivaizduoja normalų tarpusavio bendravimą. Institucija sprendė, kad atsakovės namuose yra sudarytos tinkamos sąlygos gyventi vaikams, atsakovė gyvena jos tėvams priklausančiame dviejų kambarių bute, berniukai gyvena atskirame kambaryje, miega atskirose lovose, yra reikalingi baldai, aplinka tvarkinga, švari, mamos namuose nėra pablogėjusios gyvenimo sąlygos, ji sudaro galimybes sūnui lankyti ugdymo įstaigą, turiningai leisti laisvalaikį, užsiimti mėgstama veikla, tenkina pagrindinius poreikius, skyrius nėra gavęs neigiamos informacijos dėl motinos pareigų vykdymo. Taip pat iš Liteko duomenų nustatyta, kad Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyrius 2017-09-19 pateikė naują išvadą byloje, kurioje nurodyta, kad dar kartą buvo bendraujama su vaiku, kurio svajonė yra mokytis Kauno technologijų gimnazijoje, tačiau šiais metais jis nespėjo dalyvauti atrankoje, laikyti stojamuosius egzaminus gegužės mėnesį, šiais mokslo metais jis mokysis Kaišiadorių r., Žiežmarių gimnazijoje ir gyvens pas senelius, arčiau gimnazijos, tačiau savo siekio patekti į Kauno technologijų gimnaziją neatsisako, planuos patekti kitais metais. Skyrius nustatė, kad vaikas šiuo metu mokosi Kaišiadorių r., Žiežmarių gimnazijoje, (duomenys neskelbtini) klasėje, yra apsisprendęs šiuos mokslo metus mokytis šioje įstaigoje, tačiau gyvenamosios vietos pakeitimą sieja su siekiu ateityje studijuoti technologijų srityje, prieš tai mokytis Kauno technologijų gimnazijoje. Iš nurodytų duomenų apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad vaikui šiuo metu besimokant Kaišiadorių r., Žiežmarių gimnazijoje ir ketinant pabaigti mokslo metus būtent šioje mokymo įstaigoje, laikinai pakeitus jo gyvenamąją vietą ir ją nustačius su ieškovu, gyvenančiu Kaune, tai neatitiktų vaiko geriausių interesų. Todėl, nors ir yra nustatyta, kad ieškovo gyvenamosios vietos sąlygos yra tinkamos, tačiau įvertinus paties vaiko nuomonę dėl mokymosi Kaišiadorių r., Žiežmarių gimnazijoje iki kol pasibaigs šie mokslo metai, nenustačius, kad atsakovės gyvenamosios vietos sąlygos būtų pablogėjusios, nėra tikslinga laikinai keisti vaiko gyvenamąją vietą, taip pat atitinkamai nustatyti laikiną motinos ir sūnaus bendravimo tvarką, priteisti laikiną išlaikymą.

Pastebėtina, kad sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, ginčas nėra nagrinėjamas iš esmės, visų byloje esančių dokumentų, įrodomoji vertė bus nustatyta tik nagrinėjant civilinę bylą iš esmės. Todėl, atsižvelgiant į šalių santykius, įvertinus tai, kad vaikas mokosi Kaišiadorių r., Žiežmarių gimnazijoje, teismas sprendžia, kad nėra pagrindo pakeisti vaiko gyvenamąją vietą ir taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Tokiu būdu bus išvengta galimo vaiko gyvenamosios vietos keitimo bylos nagrinėjimo eigoje. Todėl pripažintina, kad pagrįstai pirmosios instancijos teismas ieškovo prašymo netenkino. Atskirojo skundo motyvai nesudaro pagrindo panaikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo nutartį.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 24 d. nutartį palikti nepakeista.