- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-12-19
- Bylos Nr.
- 2-1324-840/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-20-3-00870-2017-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Joana Kvaselytė
- Ieškovas
- L. U.
- Atsakovas
- K. U.
- Advokatai
- Mindaugas Paukštė
išvadą teikiančios institucijos – Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus – atstovei Loretai Milkevičienei,
nedalyvaujant išvadą teikiančios institucijos – Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus – atstovui,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo L. U. patikslintą ieškinį atsakovei K. U. ir išvadą teikiančioms institucijoms – Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui ir Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui – dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos, bendravimo su nepilnamečiu vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkos bei nepilnamečiui vaikui teiktino išlaikymo pakeitimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ieškinys
Ieškovas L. U. kreipėsi į teismą patikslintu ieškiniu iš esmės prašydamas pakeisti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 30 d. sprendimu ir 2015 m. gruodžio 9 d. papildomu sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-28-753/ 2015 nustatytą ieškovo L. U. ir atsakovės K. U. nepilnamečio sūnaus L. U., gimusio (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą, bendravimo su juo ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką bei jam teiktiną išlaikymą (b. l. 10–13, 15–26).
Ieškovas L. U. prašo teismo:
- nustatyti nepilnamečio sūnaus L. U., gimusio (duomenys neskelbtini) a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą kartu su juo – tėvu – ieškovu L. U., gimusiu (duomenys neskelbtini) a. k. (duomenys neskelbtini) ;
- nustatyti ieškovo L. U. siūlomą nepilnamečio sūnaus L. U. ir motinos – atsakovės – K. U., gimusios (duomenys neskelbtini)., a. k. (duomenys neskelbtini) bendravimo su sūnumi ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką:
- bendraujant su vaiku, atsižvelgtina į vaiko valią, norus ir į jo užimtumo tvarkaraštį;
- motina su vaiku gali bendrauti kiekvieno mėnesio du savaitgalius, iš anksto prieš tris paras pranešus apie tai vaiko tėvui, vaiką pasiimant iš vaiko gyvenamosios vietos penktadienį ir grąžinant vaiką į vaiko gyvenamąją vietą iki sekmadienio 18.00 val.;
- motina su vaiku gali bendrauti dvi darbo dienas per savaitę, bendravimo laiką suderinant su vaiko tėvu prieš dieną;
- motina savo atostogų metu su vaiku kartu praleidžia ne mažiau kaip keturiolika kalendorinių dienų iš eilės ir bendrauja su vaiku savo nuožiūra pasirinktoje vietoje, tačiau apie pasirinktą vietą pranešus vaiko tėvui;
- motina su vaiku kartu praleidžia savo ir jos artimų giminaičių gimimo dienų šventimo dienas;
- motina su vaiku kartu praleidžia Motinos dieną (pirmąjį gegužės sekmadienį);
- motina su vaiku kartu praleidžia vaiko gimtadienius rotacijos principu;
- motina su vaiku kartu praleidžia kas antras didžiąsias šventes: šv. Velykas, šv. Kūčias, šv. Kalėdas ir Naujuosius metus, rotacijos principu;
- motina su vaiku kartu praleidžia pusę vaiko mokyklos pavasario, vasaros, rudens ir žiemos atostogų.
- priteisti iš atsakovės K. U. – motinos – išlaikymą nepilnamečiui sūnui L. U. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 153,00 Eur, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją;
- priteisti iš atsakovės K. U. visas bylinėjimosi išlaidas.
Baigiamųjų kalbų metu ieškovas L. U. paprašė leisti teismo sprendimą dėl nepilnamečio sūnaus L. U. gyvenamosios vietos, bendravimo su juo ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkos bei jam teiktino išlaikymo pakeitimo vykdyti skubiai – nuo 2018 m. sausio 10 d., – kadangi sūnui baigiasi semestras mokykloje ir yra palankus laikas keisti mokyklą.
II. Ieškinio argumentai
Teismo posėdžio metu ieškovas L. U. ir jo atstovas advokatas Mindaugas Paukštė palaikė pareikštą patikslintą ieškinį ir prašė jį tenkinti.
Ieškovo L. U. reikalavimai grindžiami šiais ieškinyje nurodytais argumentais, palaikytais ir paaiškintais teismo posėdžio metu ieškovo L. U. ir jo atstovo advokato Mindaugo Paukštės:
- ieškovo L. U. ir atsakovės K. U. santuoka nutraukta 2015 m. teismo sprendimu, jų trijų nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta nustatyta kartu su atsakove – vaikų motina, – o ieškovui nustatyta bendravimo su nepilnamečiais vaikais ir dalyvavimo juos aklėjant tvarka bei priteistas iš ieškovo nepilnamečiams vaikams teiktinas išlaikymas. Dar santuokos nutraukimo proceso metu vyriausiasis sūnus L. U. buvo išreiškęs norą gyventi kartu su ieškovu – tėvu, – kai tik baigs progimnazijos mokslus. Ieškinys dėl vyriausiojo sūnaus gyvenamosios vietos pakeitimo pateiktas teismui išimtinai vaiko interesais, t. y. penkiolikmečiui sūnui labai aiškiai išreiškus norą gyventi pas tėvą;
- nagrinėjamu atveju vaikas nėra keršto įrankis ir negali juo būti. Atsakovė K. U., sužinojusi apie vyriausiojo sūnaus L. U. ketinimus gyventi kartu su tėvu – ieškovu, – ėmė sūnui daryti psichologinį spaudimą, gąsdinti išsižadėsianti jo, neatiduosianti jam priklausančių daiktų ir panašiai, dėl ko sūnaus gyvenimas kartu su motina tapo nebepakeliamas. Gal dėl šios priežasties vyriausiasis sūnus L. U. šiuo metu nuo 2017 m. rugsėjo nebegyvena kartu su motina ir seserimi bei broliu Kaišiadoryse. Šiuo metu šalių vyriausiasis nepilnametis sūnus gyvena pas močiutę – ieškovės motiną – Žiežmariuose, kur ir lako mokyklą. Šiuo metu pakeisti sūnaus gyvenamąją vietą yra palankus metas: sūnus baigė progimnazijos mokslus; svajoja mokytis Kauno technologijos universiteto gimnazijoje, ateitį sieja su informacinėmis technologijomis ir karyba; ketina lankyti šaudymo užsiėmimus; kartu su tėvu leisti laisvalaikį, ypač žvejoti. Tėvas L. U. su sūnumi yra artimi, turi daug bendro, sūnui imponuoja ieškovo karo tarnyba ir jis jam yra autoritetas. Šiuo sūnaus raidos metu sūnui yra ypač reikšmingas jų ryšys, tėvo supratimas ir palaikymas. Suprantama, kad mokslo metų viduryje šalių nepilnamečiui sūnui L. U. mokytis Kauno technologijos universiteto gimnazijoje nėra galimybių, kadangi į šią gimnaziją yra stojamieji egzaminai, tačiau įmanoma išnaudoti šių mokslo metų likusią dalį ir pasirengti stojamiesiems egzaminams. Šalia ieškovo gyvenamosios vietos yra net kelios bendrojo lavinimo ugdymo įstaigos. Esama padėtis kenkia šalių vyriausiajam nepilnamečiui sūnui, ėmė prastėti vaiko mokslo pasiekimai, vaikas praranda motyvaciją, jaučiasi apgautas ir nuviltas;
- šiuo metu ieškovas L. U. gyvena Kaune, trijų kambarių bute, kur yra įrengtas atskiras kambarys vyriausiajam sūnui. Gyvena vienas, nėra sukūręs naujos šeimos. Tarnauja Lietuvos karinėse oro pajėgose, neturi jokių žalingų įpročių: nei besaikio alkoholio vartojimo, nei priklausomybės nuo lošimų, neketina dalyvauti tarptautinėse misijose, tarnyboje privalo būti penkis–šešis kartus per mėnesį, visą parą. Turi pakankamai laisvo laiko, kurį gali skirti vyriausiojo sūnaus priežiūrai ir auklėjimui. Tuo metu, kai jis būtų tarnyboje, pasirūpintų, kad sūnus neliktų be suaugusiojo priežiūros, pagelbėtų artimieji arba auklė. Jei pageidautų kartu su juo gyventi ir kiti jo vaikai, jis taip pat imtųsi teisinių priemonių pakeisti ir jų gyvenamąsias vietas, tačiau šiuo metu jaunesni vaikai tokio noro nėra pareiškę. Ieškovas teigė, kad neketina riboti vyriausiojo sūnaus bendravimo su motina, seserimi ir broliu. Gyvenamosios vietos pakeitimas, neturėtų pakenkti jų ryšiui;
- reikalavimai nustatyti atsakovės K. U. bendravimo su sūnumi ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką bei priteisti iš atsakovės išlaikymą sūnui yra išvestiniai, susiję su šalių nepilnamečio sūnaus L. U. gyvenamosios vietos pakeitimu. Būtent tokia bendravimo su nepilnamečiais vaikais ir dalyvavimo juos auklėjant tvarka yra nustatyta teismo ieškovui ir iš ieškovo šiuo metu būtent tiek – 153,00 Eur – kas mėnesį išieškoma išlaikymo kiekvienam nepilnamečiui vaikui.
Paklaustas apie turtinę padėtį, ieškovas L. U. atsakė, kad gyvena tik iš Lietuvos karinėse oro pajėgose gaunamo atlyginimo, maždaug 500,00–600,00 Eur per mėnesį, atskaičius mokesčius ir išlaikymą trims nepilnamečiams vaikams. Daugiau išlaikomų asmenų neturi. Turi nekilnojamojo turto – tik žemės sklypą Žydiškių kaime. Taip pat turi dvi transporto priemones. Yra pasiėmęs 2000,00 Eur dydžio paskolą, kas mėnesį grąžina maždaug po 136,00 Eur paskolos.
III. Atsikirtimai į ieškinį
Atsakovė K. U. ir jos atstovė advokatė R. N. teismo posėdžio metu kategoriškai nesutiko su ieškovo L. U. pareikštu patikslintu ieškiniu ir prašė jį atmesti bei priteisti iš ieškovo visas bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
Atsakovės K. U. atsikirtimai į patikslintą ieškinį grindžiami šiais atsiliepime į patikslintą ieškinį (b. l. 53–55) nurodytais argumentais, palaikytais ir paaiškintais teismo posėdžio metu atsakovės K. U. ir jos atstovės advokatės R. N.:
- ieškovo L. U. teismui pateiktas ieškinys atsakovei K. U. yra ieškovo kerštas jai už ieškovui nepalankiai pasibaigusį santuokos nutraukimo procesą. Deja, ieškovas naudoja patį netinkamiausią ginklą – vyriausiąjį sūnų L. U., – kuris vis dar pasitiki tėvu, tiki jo nerealiais pažadais ir nori išsikelti tik tėvo įkalbėtas, vaiku manipuliojama. Ieškovas L. U. visiškai negalvoja apie visus jų vaikus, bando juos išskirti, jam nerūpi, kaip jaučiasi mažieji ir kaip visi jų vaikai jausis gyvendami skyrium. Ieškovas renkasi patį lengviausią kelią – nori gyventi su vyriausiuoju, iš esmės jau užaugintu vaiku, – kodėl ieškovas neprisiima atsakomybės ir nereiškia noro rūpintis ir prižiūrėti mažųjų, kodėl juos diskriminuoja. Be to, ieškovas L. U. niekada nebuvo rūpestingas tėvas, neturi tėvo įgūdžių ir negebės pasirūpinti paaugliu, kadangi iki šiol visų trijų savo nepilnamečių vaikų gyvenime ir auklėjime ieškovas dalyvavo minimaliai, neturi elementaraus supratimo apie kasdieninių vaikų poreikių tenkinimą. Ieškovas L. U. niekada nesilaikė Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 9 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-28-753/ 2015 nustatytos labai konkrečios skyrium gyvenančio vaikų tėvo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos. Nuo teismo sprendimo priėmimo, t. y. nuo 2015 metų pabaigos, vaikų tėvas su vaikais bendravo iš viso tik 7 kartus. Ši aplinkybė nenuginčijamai patvirtina, kad patys šalių nepilnamečiai vaikai ir jų interesai ieškovui L. U. rūpi mažiausiai. Dėl tarnybos specifikos ieškovas neturi jokių galimybių skirti nepilnamečiams vaikams pakankamai dėmesio, įgyvendinant bendravimo tvarką, jau nekalbant apie vaiko nuolatinį gyvenimą su tėvu. Dar daugiau, minimaliai bendraudamas su vaikais, ieškovas L. U. necenzūriniais žodžiais žemina atsakovę K. U., menkina jos – motinos – autoritetą, visų trijų nepilnamečių vaikų akivaizdoje. Ieškovas turi priklausomybę alkoholiui ir lošimams, dėl ko iš esmės ir iširo jų santuoka. Baugu, kad paauglystės sulaukęs vyriausiasis sūnus L. U. nepasuktų tėvo keliais ir nebūtų įtrauktas į ieškovo nepilnamečiui vaikui neigiamą poveikį darančius pomėgius;
- Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, pasisakant dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.169 straipsnio 3 dalies, nurodyta, jog, pareiškus ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos su vienu iš tėvų pakeitimo, antrasis iš tėvų turi įrodyti, kad iš esmės pasikeitė aplinkybės, dėl kuriu buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta su vienu iš tėvų ar vaikas buvo atiduotas gyventi kartu su kitais asmenimis. Nagrinėju atveju ieškovas L. U. ieškinį reiškia nurodydamas tik vieną motyvą – nepilnamečio sūnaus L. U. norą. Nustatant vaiko gyvenamąją vietą, turi būti vadovaujamasi tik vaiko geriausiais interesais, kuriuos kiekvienoje byloje būtina individualizuoti. Vaiko interesų turinys – tai ne paties vaiko subjektyvus požiūris į tai, kas jam svarbu, reikšminga ar naudinga, bet tai, kas lemia teigiamą vaiko vystymąsi, atsižvelgiant į jo dvasinius, psichologinius, kultūrinius, moralinius, tautinius bei materialinius poreikius. Pažymėtina, kad nepilnametis šalių sūnus L. U. gyvena jau nuo gimimo susiformavusioje ir saugioje jo amžiaus tarpsnį atitinkančioje aplinkoje. Jį supa draugai, brolis ir sesuo, seneliai bei kiti vaikui artimi žmonės. Visi šalių nepilnamečiai vaikai turi augti kartu, kadangi nuo pat gimimo jie nebuvo išskirti, turi daug bendrų interesų. Atsakovė K. U., augindama ir auklėdama vaikus, priešingai nei ieškovas L. U., taiko vienodus auklėjimo metodus visiems vaikams, visi vaikai jai yra vienodai svarbūs ir brangūs, skiepija dukrai ir sūnums tik teigiamas žmogiškąsias vertybes. Šalių jaunesni nepilnamečiai vaikai šiuo metu patiria stiprią emocinę skriaudą, jaučia didžiulį dvasinį diskomfortą, jog tėvui – ieškovui – jie yra visiškai nereikalingi;
- ieškovas L. U. yra krašto apsaugos sistemos pareigūnas, kuris bet kada gali būti pašauktas į misijas, pratybas, mokymus bei kitas ekstremalias situacijas. Pasitaiko atvejų, kad ne visada kariai apie tokias situacijas gali informuoti savo artimuosius. Tarnaujant kariuomenėje, konkretūs grafikai neegzistuoja. Atsakovė K. U. gyvena kitame mieste, todėl vaiko saugumas ir saugi aplinka bet kada gali atsirasti pavojuje. Dar šalims gyvenant santuokoje, ieškovas ne kartą vyko į komandiruotes už Lietuvos Respublikos ribų, t. y. tokias valstybes kaip Irakas, Vokietija ir kitas. Šiose valstybėse jis praleisdavo ne mažiau kaip pusmetį. Pastaraisiais mėnesiais ieškovas vėl tarnybos reikalais lankėsi užsienio valstybėse – Italijoje, Vokietijoje. Kyla klausimas, kaip būtų užtikrinta šalių nepilnamečio sūnaus L. U. priežiūra, esant tokioms aplinkybėms. Akivaizdu, jog tokiu atveju nebūtų užtikrinta stabili ir saugi vaiko gyvenamoji aplinka;
- sprendžiant klausimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vadovaujamasi teisiniu reglamentavimu, kuris grindžiamas prioritetinės vaiko teisių bei interesų apsaugos ir gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas), kuris reiškia, kad teismas, spręsdamas šio pobūdžio ginčą, turi nustatyti, su kuriuo iš tėvų vaiko gyvenamosios vietos nustatymas geriau atitiktų vaiko interesus. Dėl to įvertinamos kiekvieno iš tėvų pastangos bei galimybės užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, tėvo ir motinos asmeniniai bruožai ir kiekvieno iš jų reali galimybė sudaryti vaikui tinkamas sąlygas augti ir vystytis, vaiko ir tėvo ar motinos tarpusavio santykiai ir kita. Vaiko interesus kiekvienoje byloje būtina individualizuoti. Juos pirmiausiai nulemia teigiama vaiko, kaip sveikos, dorovingos, tvirtos bei intelektualios asmenybės, raida, jo poreikiai turėti saugią asmeninę (tiek fizine, tiek socialine prasme) aplinką, kurioje jis galėtų būti, užsiimti jam reikalingais dalykais, žaisti, lavinti savo gabumus, būti apsaugotas nuo suaugusių kasdienių rūpesčių ir panašiai Be to, sprendžiant ginčą dėl teismo nustatytos vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, pagal šalių pateiktus duomenis būtina įvertinti kiekvieno iš tėvų šeimos aplinkos sąlygas – tiek tas, kuriose vaikas gyvena teismo sprendimo priėmimo metu, tiek tas, kuriose jam tektų gyventi, nustačius vaiko gyvenamąją vietą su kitu tėvu.
Paklausta, atsakovė K. U. atsakė, kad nepilnametis sūnus L. U. yra gabus jaunuolis, tačiau šiuo metu šiek tiek aptingęs, kas kelia abejonių dėl jo gebėjimo mokytis Kauno technologijos universiteto gimnazijoje. Iš tiesų dėl sūnaus pažangumo šiais mokslo metais yra pakeista mokykla – sūnus gyvena pas močiutę Žiežmariuose, kur ir mokosi mokykloje. Tikimasi, kad šioje mokykloje sūnaus pasiekimai bus įvertinti aukštesniais pažymiais. Ji kartu su kitais nepilnamečiais vaikais – Luko seserimi ir broliu – kasdien aplanko Luką ir juo rūpinasi: nuveža valgyti, rūbų, domisi jo gyvenimu, mokslu, sveikata, poreikiais ir panašiai. Pati ten būna, nes reikia talkinti motinai ūkyje. Savaitgaliais vyriausiasis sūnus grįžta namo. Apie turtinę padėtį atsakovė K. U. atsakė, kad pragyvena iš maždaug 1500,00 Eur – ėmėsi verslo, Kaišiadoryse atidarė kavinę, geba verstis iš maitinimo paslaugų. Jokio nekilnojamo turto neturi. Važinėja tuo pačiu po santuokos nutraukimo jai atitekusiu automobiliu. Daugiau nieko vertingo neturi. Naujos šeimos nesukūrė, išlaiko tris nepilnamečius vaikus.
IV. Vaiko nuomonė
Teismo posėdžio metu buvo išklausytas nepilnametis šalių sūnus L. U. ir jis nurodė, jog abu jo tėvai – ieškovas L. U. ir atsakovė K. U. – tebėra pikti vienas ant kito dėl santuokos iširimo ir vienas kitam niekada nenusileis. Ir vienas, ir kitas neigiamai atsiliepia apie kitą, tačiau jis jau yra pakankamai suaugęs, kad kritiškai vertintų jų pasisakymus, stengiasi patikrinti tėvų jam pateikiamą informaciją, informacijos šaltinius ir gana dažnai ši informacija yra abejotina. Ieškinys dėl jo gyvenamosios vietos pakeitimo teisme atsirado jo iniciatyva, tai jis paprašė tėvo – ieškovo L. U. – kreiptis į teismą, nes motina – atsakovė K. U. – kategoriškai nesutiko, kad jis persikeltų gyventi pas tėvą, nors tokia kalba yra buvusi tėvų skyrybų metu, t. y. buvo kalbama, kad jis galės persikelti gyventi pas tėvą, kai baigs aštuntą klasę. Jis nori gyventi kartu su tėvu – ieškovu L. U., – nori mokytis Kauno technologijos universiteto gimnazijoje, ketina savo ateitį susieti su informacinėmis technologijomis, karyba. Tėvas tokiam jo apsisprendimui įtakos nedarė, jis pats savo valia taip nusprendė. Suprantama, motina – atsakovė K. U. – dėl tokio jo noro pyksta. Gyvendamas kartu su tėvu, ketina bendrauti ir su motina, ir su seserimi, ir su broliu. Tarp jų esamas ryšys nenutrūks. Paklaustas apie mokslus, nepilnametis L. U. atsakė, kad šiuo metu jo pažymiai yra patenkinami/ geri. Gal šiek tiek yra apleidęs mokslus, tačiau kurį laiką jis sirgo, o ir nuotaikos mokytis dėl visų šių įvykių nėra. Motina juo nepasitiki, netiki juo, nors jis tėvams yra įrodęs, jog gali mokytis ir per vienerius metus baigti net kelias klases. Taip buvo, kai jis vienas grįžo iš Vokietijos į Lietuvą. Tuo metu tėvai gyveno ir dirbo Vokietijoje. Iš viso jis yra pakeitęs 6–7 mokyklas, todėl dar vienos mokyklos pakeitimas jam nesukeltų jokio jaudulio, ypač jei tai būtų mokykla Kaune. Šiuo metu, nuo naujų mokslo metų, jis mokosi Žiežmariuose esančioje mokykloje ir gyvena pas močiutę. Keisti mokyklą nusprendė motina, nelabai kas jo klausė. Tiki savimi ir žino, jog gali pasistengti moksle. Juo tiki ir tėvas.
V. Išvadas teikiančių institucijų pozicijos
Išvadą teikiančios institucijos – Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus – atstovas į teismo posėdį neatvyko, prašė bylą nagrinėti šios institucijos atstovui nedalyvaujant.
Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė teismui išvadą (b. l. 64), kur nurodė, jog galutinę išvadą šioje byloje teikianti institucija yra Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, kadangi šalių – ieškovo L. U. ir atsakovės K. U. – nepilnamečiai vaikai niekada negyveno Kauno miesto savivaldybėje. Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius neturi informacijos nei apie šalis, nei apie jų nepilnamečius vaikus. Nei ieškovo L. U., nei atsakovės K. U. šeimos nėra įrašytos į socialinės rizikos šeimų, auginančių nepilnamečius vaikus, apskaitą Kauno mieste. Vaiko teisių apsaugos tarnyba išvadoje pateikė duomenis apie ieškovą L. U. ir jo gyvenamąją aplinką. Ieškovas L. U. gyvena Kaune, Juozapavičiaus gatvėje, jam nuosavybės teise nepriklausančiame tvarkingame, švariame ir saugiame trijų kambarių bute, esančiame mūriniame name. Šalių nepilnamečiui sūnui L. U. bute yra skirtas atskiras šviesus ir tvarkingas kambarys, kuriame yra lova, stalas, kompiuteris ir spinta. Ieškovo teigimu jis gyvena vienas, skolų už būstą neturi.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu išvadą teikiančios institucijos – Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus – atstovė Loreta Milkevičienė, išklausiusi teismo posėdžio metu šalių nepilnametį sūnų L. U., iš esmės palaikė vaiko teisių apsaugos tarnybos pateiktas išvadą (b. l. 106, 107, 108), jog ieškovo L. U. ieškinys dėl nepilnamečio sūnaus L. U. gyvenamosios vietos, bendravimo su nepilnamečiu vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkos bei nepilnamečiui vaikui teiktino išlaikymo pakeitimo tenkintinas, atsižvelgus į brandžią ir nuo pat bylos nagrinėjimo teisme pradžios nekintančią, motyvuotą ir aiškiai išsakytą šalių nepilnamečio sūnaus nuomonę, kuri, nagrinėjamu atveju, atsižvelgus į vaiko amžių, neprieštarauja šalių nepilnamečio sūnaus interesams. Nepilnametis šiuo metu gyvena Žiežmariuose pas senelius ir lanko Kaišiadorių rajono Žiežmarių gimnaziją, tačiau svajoja mokytis Kauno technologijos universiteto gimnazijoje, ketina siekti šio tikslo ir ateityje studijuoti technologijas. Šį vaiko norą ir ryžtą palaiko tėvas – ieškovas L. U., – o motina – atsakovė K. U. – skeptiškai vertina sūnaus gebėjimus mokytis. Nepilnametis šalių sūnus L. U. nori pakeisti gyvenamąją vietą ir gyventi pas tėvą siekdamas įgyvendinti savo svajonę – mokytis Kauno technologijos universiteto gimnazijoje.
VI. Ieškinys tenkintinas
VII. Faktinės aplinkybės
Pagal bylos nagrinėjimo teisme metu ištyrus rašytinius įrodymus matyti, kad:
Žemesnės instancijos teismas
- Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 30 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-28-753/ 2015 (b. l. 15–24) buvo nutraukta ieškovo L. U. ir atsakovės K. U. santuoka dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Be to, iš ieškovo L. U. buvo priteistas išlaikymas šalių nepilnamečiams vaikams A. U., (duomenys neskelbtini) A. U., gimusiam (duomenys neskelbtini) ir L. U., gimusia (duomenys neskelbtini) kas mėnesį mokant periodinėmis išmokomis po 150,00 Eur kiekvienam vaikui nuo 2014 m. spalio 10 d. iki vaikų pilnametystės, kasmet šią sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą tvarka. Taip pat buvo nustatyta ieškovo L. U. bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarka:
1) suderinęs su vaikų motina prieš dvi dienas, kiekvieno mėnesio porinių savaičių (II ir IV) penktadienį, 17.00 val., pasiima visus tris nepilnamečius vaikus – Andrėją, Algirdą ir L. U. – iš jų gyvenamosios vietos ir privalo parvežti juos į ją tos pačios savaitės sekmadienį, iki 17.00 val. Vaikų ligos atveju, susitikimas perkeliamas į kitą savaitgalį;
2) suderinęs su vaikų motina prieš penkias dienas, per nepilnamečių vaikų ugdymo įstaigose nustatytas kasmetines atostogas bendrauja su vaikais nepertraukiamai iki 7 dienų, vasaros laikotarpiu – iki 14 dienų, tačiau ne daugiau kaip pusę vaikų atostogų laiko;
3) suderinęs su vaikų motina prieš dvi dienas, pasiima nepilnamečius vaikus – Andrėją, Algirdą ir L. U. – iš jų gyvenamosios vietos 10.00 val. ir privalo parvežti juos į ją tą pačią dieną iki 20.00 val. šių švenčių dienomis: neporiniais metais – sausio 1 d., Velykų pirmą dieną, gegužės 28 d., liepos 1 d., liepos 30 d., gruodžio 24 d.; poriniais metais – Velykų antrąją dieną, gegužės 29 d., liepos 2 d., liepos 31 d., lapkričio 1 d., gruodžio 25 arba 26 d., gruodžio 31 d., ir kiekvienais metais – gegužės 14 d. bei Tėvo dieną;
4) suderinęs su vaikų motina prieš dvi dienas, su nepilnamečiais vaikais praleidžia savo artimųjų giminaičių gimimo dienų šventimo dienas, paimdamas vaikus iš jų gyvenamosios vietos 10.00 val. ir parveždamas į ją tos pačios dienos 20.00 val.;
5) vaikų motina įsipareigoja nedaryti kliūčių ir sudaryti tinkamas sąlygas vaikų tėvui bendrauti su nepilnamečiais vaikais – Andrėja, Algirdu ir L. U..
Šiuo teismo sprendimu taip pat buvo išspręstas santuokoje įgyto turto padalijimas;
- Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 9 d. papildomu sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-28-753/ 2015 (b. l. 25–26) buvo nustatyta nepilnamečių vaikų A. U., A. U. ir L. U. gyvenamoji vieta kartu su jų motina – K. U.. Be to, K. U. buvo paskirta nepilnamečių vaikų išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja (uzufrukto teise);
- iš tiesų šalių nepilnametis sūnus L. U. tėvų skyrybų metu Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistėms buvo išsakęs, kad iki aštuntos klasės baigimo nori gyventi kartu su motina Kaišiadoryse ir baigti V. G. progimnaziją, o vėliau – vidurinėje mokykloje – norėtų gyventi kartu su tėvu (b. l. 20; Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 30 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-28-753/ 2015 11-as lapas);
- pažymėtina, kad ieškovo L. U. ir atsakovės K. U. santuokos nutraukimo metu teismas konstatavo, jog tiek šalių nepilnamečių vaikų tėvas, tiek motina geba ir gali savo trims nepilnamečiams vaikams sukurti tinkamas, saugias ir vaikams tinkamai vystytis reikalingas sąlygas; vaikai prisirišę prie abiejų tėvų, tačiau teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, atsižvelgdamas į tai, jog vaikai faktiškai jau gyvena su motina ir nėra būtino bei neišvengiamo pagrindo keisti vaikų gyvenamosios vietos, nusprendė, jog visų šalių nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta nustatytina kartu su jų motina – K. U. (b. l. 20; Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 30 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-28-753/ 2015 12-as lapas);
Žemesnės instancijos teismas
- iš Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų Oro erdvės stebėjimo ir kontrolės valdybos pateiktos informacijos (b. l. 101–102) matyti, kad ieškovas L. U. yra profesinės karo tarnybos karys – vyr. seržantas. Profesinę karo tarnybą pradėjo 2001 m., nuo 2004 m. tęsia tarnybą Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų Oro erdvės stebėjimo ir kontrolės valdyboje. 2009–2011 m. ieškovas tarnavo Lietuvos kariuomenės kanceliarijos Atstovavimo grupės Jungtiniame oro operacijų centre Vokietijoje. Grįžęs, tęsia tarnybą Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų Oro erdvės stebėjimo ir kontrolės valdyboje. Nuo 2016 m. eina Oro erdvės kontrolės centro identifikavimo operatoriaus pareigas. Šias pareigas einančio kario pagrindinė funkcija – budėjimas. Karys gali būti skiriamas budėti ne dažniau kaip kas ketvirtą parą ir ne daugiau kaip aštuonis kartus per mėnesį. Budėjimas – 24 valandos. Po ko suteikiamos ne mažiau kaip dvi laisvos nuo tarnybos dienos. Ieškovas L. U. per visą tarnybos laiką vieną kartą dalyvavo tarptautinėje karinėje misijoje. Šiuo metu jis neplanuojamas siųsti į tarptautines karines misijas. Nuo 2016 m. liepos ieškovas L. U. buvo komandiruotas į du kvalifikacijos kėlimo kursus – į Italiją (dvejoms savaitėms) ir į Vokietiją (dvejoms savaitėms). Šias metais jis neplanuojamas siųsti į komandiruotes užsienyje. Įprastai kvalifikacijos kėlimo kursai užsienyje pagal poreikį organizuojami vieną kartą metuose, ne ilgesniam negu dviejų savaičių laikotarpiui, arba visai neplanuojami. Pratybos ir mokymai, kuriuose dalyvauja ieškovas, vyksta jo tarnybos vietoje nuo 8.00 val. iki 17.00 val. ir yra susiję su tiesioginių pareigų atlikimu. Ieškovas L. U. yra ramus, taktiškas, atsakingas ir patikimas karys, jo tarnyba vertinama gerai ir labai gerai, jis ne kartą yra skatintas, drausmine tvarka nebaustas;
- ieškovo L. U. vidutinės mėnesinės tarnybos Lietuvos kariuomenėje pajamos yra maždaug 580,00 Eur, atskaičius mokesčius ir nepilnamečiams vaikams teiktiną išlaikymą (b. l. 117–118, 142). Ieškovas turi asmeninės nuosavybės teise priklausantį 3,6581 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą (b. l. 126–128) ir dvi transporto priemones: „Jeep G. C.“ ir „VW Passat“(b. l. 129);
- atsakovė K. U. nekilnojamojo turto neturi (b. l. 131), tačiau turi vieną transporto priemonę – „H. A.“ (b. l. 133–134). Pagal Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos pažymas atsakovės K. U. vidutinės mėnesinės pajamos, kartu su ligos išmokomis, atskaičius mokesčius, buvo maždaug 560,00 Eur (b. l. 136–137).
VIII. Ginčo esmė
Nagrinėjamu atveju kilo ginčas dėl ieškovo L. U. ir atsakovės K. U. penkiolikmečio sūnaus L. U. gyvenamosios vietos pakeitimo.
IX. Teisinis vertinimas
Pažymėtina, kad visi ginčai, susiję su vaikais, sprendžiami atsižvelgiant į prioritetinį vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos CK) 3.3 straipsnio 1 dalis).
Šalių nepilnamečio sūnaus L. U. gyvenamoji vieta Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 9 d. papildomu sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-28-753/ 2015 buvo nustatyta kartu su motina – atsakove K. U..
Motyvuojamoji dalis
Pagal Lietuvos Respublikos CK 3.174 straipsnio 4 dalį, pasikeitus aplinkybėms ar vienam iš tėvų, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, atidavus vaiką auginti ir gyventi kartu su kitais asmenimis, vaiko tėvas, motina, taip pat nepilnamečių tėvų, neturinčių visiško veiksnumo, tėvai, globėjai (rūpintojai) gali reikšti pakartotinį ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.
Įvertinęs bylos nagrinėjimo teisme metu duotus ieškovo L. U. ir atsakovės K. U. paaiškinimus, ištirtus rašytinius įrodymus, atsižvelgdamas į vaiko teisių apsaugos tarnybų pateiktas išvadas ir šalių nepilnamečio sūnaus L. U. nuomonę, daro šias išvadas:
- nors ieškovas L. U. ir atsakovė K. U. išsituokė 2015 m., tačiau tarp šalių tvyro įtampa, kuri, suprantama, turi įtakos ir šalių nepilnamečiams vaikams;
- šalių vyriausiasis nepilnametis sūnus – penkiolikmetis paauglys – L. U. yra prisirišęs prie abejų tėvų, taip pat sesers ir brolio, neketina nutraukti bendravimo nė su vienu iš jų;
- tiek ieškovas L. U., tiek atsakovė K. U. gali savo nepilnamečiui sūnui L. U. užtikrinti tinkamas ir saugias gyvenimo sąlygas bei pasirūpinti juo. Abiejų tėvų turtinė padėtis yra panaši. Nė vienas iš tėvų nėra piktnaudžiavęs tėvų valdžia ar ją panaudojęs priešingiems nepilnamečių vaikų interesams. Objektyvių duomenų, kad ieškovas L. U. turi priklausomybių alkoholiui ir lošimams, nėra. Priešingai, ieškovo L. U. ilgametė karinė tarnyba, nesuderinama su tokiomis kario priklausomybėmis, iš esmės paneigia šiuos atsakovės K. U. deklaratyvius teiginius. Teismas nesutinka su atsakovės K. U. teiginiu, kad ieškovo L. U. karinė tarnyba, jos pobūdis, iš esmės neleidžia vienam auginti nepilnamečio vaiko kartu su juo gyvenant. Nepamirština, kad nepilnamečiui vaikui netekus vieno iš tėvų globos, pavyzdžiui karo atveju, vaiku privalu pasirūpinti kitam iš tėvų;
- nagrinėjamu atveju išsiskyrė ieškovo L. U. ir atsakovės K. U. požiūris į jų nepilnamečio sūnaus L. U. netolimą ateitį – mokslą. Šalių vyriausiasis nepilnametis sūnus teismo posėdžio metu labai aiškiai paneigė manipuliacijas juo, išsakė tvirtą norą gyventi kartu su tėvu ir mokytis Kauno technologijos universiteto gimnazijoje. Pažymėtina, kad tokį norą nepilnametis L. U. buvo išsakęs dar tėvų skyrybų metu Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistėms. Tėvas palaiko sūnų ir jį supranta, o motina nepasitiki sūnaus gebėjimais ir netiki juo, ką teismui išsakė ne tik šalių nepilnametis sūnus, bet ir pati atsakovė K. U.. Labai tikėtina, kad paauglystės/ brandos metu būtent dėl šių priežasčių atsirado įtampa tarp šalių nepilnamečio sūnaus L. U. ir motinos – atsakovės K. U.;
- šiuo metu, nuo naujų mokslo metų, t. y. 2017 m. rugsėjo 1 d., nepilnametis L. U. mokosi Kaišiadorių rajono Žiežmarių gimnazijoje ir gyvena Žiežmariuose pas močiutę, bet ne Kaišiadoryse pas motiną – atsakovę K. U., – kartu su seserimi ir broliu;
- visa tai leidžia konstatuoti, kad nagrinėjamu atveju aplinkybės, dėl kurių nepilnamečio L. U. gyvenamoji vieta buvo nustatyta kartu su motina – atsakove K. U., – pasikeitė, t. y. šalių vyriausiasis sūnus: paaugo, įžengė į paauglystę, laiką, kuriuo metu paauglys bręsta, ieško savęs ir rengiasi emociniam atsiskyrimui nuo tėvų, jaunesnių brolių ir seserų, t. y. rengiasi savarankiškam gyvenimui; nuo naujų mokslo metų mokosi Kaišiadorių rajono Žiežmarių gimnazijoje ir gyvena Žiežmariuose pas močiutę, bet ne Kaišiadoryse pas motiną kartu su seserimi ir broliu; išsako nuo pat tėvų skyrybų proceso nekintančią, motyvuotą ir aiškiai suformuluotą nuomonę, kuri, nagrinėjamu atveju, laikytina jo interesams neprieštaraujanti, gerbtina ir į kurią atsižvelgtina.
Esant tokioms aplinkybėms, ieškovo L. U. reikalavimai iš esmės yra tenkinti, t. y. pakeistini Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 30 d. sprendimu ir 2015 m. gruodžio 9 d. papildomu sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-28-753/ 2015 nustatyta ieškovo L. U. ir atsakovės K. U. nepilnamečio sūnaus L. U. gyvenamoji vieta, bendravimo su juo ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką bei jam teiktinas išlaikymas. Pakeitus šalių nepilnamečio sūnaus L. U. gyvenamąją vietą, nustatytina skyrium gyvenančios motinos – atsakovės K. U. – bendravimo su juo ir dalyvavimo jį auklėjant tvarka, kuri suderintina su Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 30 d. sprendimu nustatyta ieškovo L. U. bendravimo su nepilnamečiais vaikais A. U. ir A. U. bei dalyvavimo juos auklėjant tvarka (Lietuvos Respublikos CK 3.169 straipsnio 2 dalis, 3.170 straipsnis). Be to, pakeitus šalių nepilnamečio sūnaus L. U. gyvenamąją vietą, iš motinos – atsakovės K. U. – priteistinas išlaikymas sūnui kas mėnesį po 150,00 Eur mokamomis periodinėmis išmokomis iki sūnaus pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, išlaikymo lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskiriant vaiko tėvą – ieškovą L. U. (Lietuvos Respublikos CK 3.192, 3.194, 3.196 ir 3.203 straipsniai), kas nagrinėjamu atveju visiškai atitinka iš ieškovo L. U. nepilnamečiais vaikais A. U. ir A. U. priteisto išlaikymo dydį, yra pagrįstas, protingas, sąžiningas ir teisingas.
Atsižvelgus į tai, kad visa tai yra teismo sprendimų pakeitimai, taip pat įvertinęs bylos nagrinėjimo teisme metu ištirtus įrodymus, teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju nėra jokio pagrindo šio teismo sprendimo vykdyti skubiai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos CPK) 282–283 straipsniai).
Šalių nepilnamečių vaikų (penkiolikmečio, dvylikametės ir aštuonmečio) skirtingos gyvenamosios vietos iš esmės nebegali nutraukti ar sunaikinti juos siejančio emocinio ryšio. Pažymėtina, kad brolių ir seserų ryšį, kaip ir bet kokį ryšį, reikia nuolat puoselėti, ką nagrinėjamu atveju užtikrina teismo nustatytos abiejų tėvų bendravimo su nepilnamečiais vaikais ir dalyvavimo juos auklėjant tvarkos.
X. Bylinėjimosi išlaidos
Teismo posėdžio metu ieškovas L. U. ir jo atstovas advokatas Mindaugas Paukštė paprašė teismo priteisti iš atsakovės K. U. visas bylinėjimosi išlaidas.
Patenkinus ieškinį, iš atsakovės K. U. priteistinos visos bylinėjimosi išlaidos. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo nukrypti nuo įstatyme nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 79–80, 88 ir 93 straipsniai).
Ieškovas L. U. už ieškinio reikalavimą dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, o taip pat ir už su šiuo reikalavimu tiesiogiai susijusį ir neatskiriamą reikalavimą dėl skyrium gyvenančio vieno iš tėvų bendravimo su nepilnamečiu vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkos nustatymo yra sumokėjusi 41,00 Eur dydžio žyminį mokestį (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 80 straipsnio 1 dalies 5 punktas) ir, mokant žyminį mokestį, papildomai patyrė 0,55 Eur išlaidų (įmokų ir mokesčių priėmimo mokestis) (b. l. 27).
Ieškovas L. U. atleistas nuo žyminio mokesčio už pareikštą reikalavimą dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, už ką nagrinėjamu atveju iš viso mokėtinas 54,00 Eur dydžio žyminis mokestis (150,00 Eur × 12 mėn. × 3 proc.; Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas ir 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Be to, ieškovas L. U. turėjo 600,00 Eur išlaidų advokato pagalbai (b. l. 111, 141).
Pažymėtina ir tai, kad ieškovas L. U. sumokėjo 41,00 Eur žyminio mokesčio už atskirąjį skundą dėl laikinųjų apsaugos priemonių dalį ir 0,55 Eur žyminio mokesčio/ įmokos priėmimo mokesčio (b. l. 81) bei primokėjo 9,00 Eur likusią žyminio mokesčio už atskirąjį skundą dėl laikinųjų apsaugos priemonių dalį ir sumokėjo 0,55 Eur žyminio mokesčio/ įmokos priėmimo mokesčio (b. l. 89). Deja, atskirasis skundas dėl laikinųjų apsaugos priemonių dar neišnagrinėtas, teismo posėdis skirtas 2017 m. gruodžio 20 d. (Panevėžio apygardos teismo civilinė byla Nr. 2S-1011-227/ 2017, Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenys). Atsižvelgus į tai, jog, išnagrinėjus šią civilinę bylą, procesas dėl laikinųjų apsaugos priemonių gali būti nutrauktas, šiuo metu žyminio mokesčio už atskirąjį skundą dėl laikinųjų apsaugos priemonių ir žyminio mokesčio/ įmokos priėmimo mokesčio klausimas nespręstinas.
- ieškovui L. U.: 41,00 Eur sumokėto žyminio mokesčio ir 0,55 Eur įmokų ir mokesčių priėmimo mokesčio, t. y. žyminio mokesčio sumokėjimo išlaidų, ir 600,00 Eur išlaidų advokato pagalbai;
- valstybei: 54,00 Eur žyminio mokesčio ir 15,93 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų (b. l. 2) (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 88, 92, 96 ir 99 straipsniai).
Teismas, atsižvelgdamas į šios civilinės bylos ginčo esmę, bylos nagrinėjimo eigą, įrodymus, šalių procesinių dokumentų kiekį ir kokybę, teismo posėdžių kiekį ir jų trukmę, taip pat į ieškovo L. U. atstovavimo kokybę, teisinių paslaugų kompleksiškumą ir specialių žinių reikalingumą, teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, šalių elgesį proceso metu, advokato, reziduojančio kitoje vietovėje, darbo laiko sąnaudas, daro išvadą, kad ieškovo L. U. pateiktų išlaidų, susijusių su advokato pagalba, dydis neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio rekomenduojamų dydžių, yra pagrįstas ir nemažintinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 285–286 straipsniais, teismas
nusprendžia:
1. L. U. ieškinį tenkinti.
2. Pakeisti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 30 d. sprendimu ir 2015 m. gruodžio 9 d. papildomu sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-28-753/ 2015 nustatytą L. U. ir K. U. nepilnamečio sūnaus L. U., gimusio (duomenys neskelbtini) a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą, bendravimo su juo ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką bei jam teiktiną išlaikymą:
2.1. Nustatyti nepilnamečio L. U., gimusio (duomenys neskelbtini)., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą kartu su tėvu L. U., gimusiu (duomenys neskelbtini) a. k. (duomenys neskelbtini);
2.2. Nustatyti motinos K. U., gimusios (duomenys neskelbtini)., a. k. (duomenys neskelbtini) bendravimo su nepilnamečiu sūnumi L. U. ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką:
- motinai bendraujant su nepilnamečiu vaiku, atsižvelgtina į vaiko valią, norus ir į jo užimtumo tvarkaraštį;
- motina su vaiku gali bendrauti kiekvieno mėnesio du savaitgalius, iš anksto prieš tris paras pranešus apie tai vaiko tėvui, vaiką pasiimant iš vaiko gyvenamosios vietos penktadienį ir grąžinant vaiką į vaiko gyvenamąją vietą iki sekmadienio 18.00 val.;
- motina su vaiku gali bendrauti dvi darbo dienas per savaitę, bendravimo laiką suderinant su vaiko tėvu prieš dieną;
- motina savo atostogų metu su vaiku kartu praleidžia ne mažiau kaip keturiolika kalendorinių dienų iš eilės ir bendrauja su vaiku savo nuožiūra pasirinktoje vietoje, tačiau apie pasirinktą vietą pranešus vaiko tėvui;
- motina su vaiku kartu praleidžia savo ir jos artimų giminaičių gimimo dienų šventimo dienas;
- motina su vaiku kartu praleidžia Motinos dieną (pirmąjį gegužės sekmadienį);
- motina su vaiku kartu praleidžia vaiko gimtadienius rotacijos principu (poriniais metais);
- motina su vaiku kartu praleidžia kas antras didžiąsias šventes: šv. Velykas, šv. Kūčias, šv. Kalėdas ir Naujuosius metus, rotacijos principu, pradedant nuo porinių metų;
- motina su vaiku kartu praleidžia pusę vaiko mokyklos pavasario, vasaros, rudens ir žiemos atostogų.
2.3. Priteisti iš K. U., gimusios (duomenys neskelbtini) a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiui sūnui L. U., gimusiam (duomenys neskelbtini) a. k. (duomenys neskelbtini) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 150,00 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų 00 ct) nuo šio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, išlaikymo lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskiriant vaiko tėvą – L. U., gimusį (duomenys neskelbtini) a. k. (duomenys neskelbtini).
3. Priteisti iš K. U., gimusios (duomenys neskelbtini) a. k. (duomenys neskelbtini) L. U., gimusiam (duomenys neskelbtini) a. k. (duomenys neskelbtini), 41,00 Eur (keturiasdešimt vieną eurą 00 ct) žyminio mokesčio, 0,55 Eur (00 eurų 55 ct) žyminio mokesčio sumokėjimo išlaidų ir 600,00 Eur (šešis šimtus eurų 00 ct) išlaidų advokato pagalbai.
4. Priteisti iš K. U., gimusios (duomenys neskelbtini) a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei 54,00 Eur (penkiasdešimt keturis eurus 00 ct) žyminio mokesčio ir 15,93 Eur (penkiolika eurų 93 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kaišiadorių rajono apylinkės teismą.