Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Violeta Miliuvienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. K. apeliacinį skundą dėl Šilalės rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 15 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

2015 m. rugsėjo 26 d. V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad jis 2015 m. rugsėjo 26 d., 19.10 val., Šilalės r. sav., Šilalė, Maironio gatvėje vairavo automobilį „BMW 5er Reihe“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, nesutiko ir vengė pasitikrinti neblaivumą. Taip pat su savimi neturėjo ir nepateikė vairuotojo pažymėjimo, transporto priemonių registracijos liudijimo, transporto priemonių civilinės atsakomybės draudimo, privalomosios techninės apžiūros lapo. Tuo V. K. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14, 16 ir 17 punktų reikalavimus. Tokie V. K. veiksmai administracinio teisės pažeidimo protokole kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 str. 4 d. ir 124¹ str. 8 d.

Apeliantas aiškina, jog tuo momentu, kai prie jo automobilio, kuriame jis sėdėjo su keleiviu A. L., privažiavo paženklintas policijos automobilis, jis savo automobilio nevairavo, jo automobilio variklis buvo neužvestas ir tuo momentu jis nebuvo vairuotoju. Be to, jis buvo visiškai blaivus, pietaudamas kavinėje buvo išgėręs tik nealkoholinės giros ir jokio alkoholio nebuvo vartojęs.

Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 73 punkte nurodyta, kad transporto priemonės vairavimas – transporto priemonėje ar ant jos esančio asmens veiksmai, kuriais valdoma transporto priemonė, o 82 punkte numatyta, kad vairuotojas – asmuo, vairuojantis transporto priemonę. Teismas šias įstatymo normas nutarime nurodė, tačiau pasisakė, kad tai reglamentuoja KET, o ne Saugaus eismo automobilių keliais įstatymas, ir visiškai neanalizavo, kaip jos taikytinos šiuo konkrečiu atveju.

V. K. aiškina, kad jis sėdėjo automobilyje, kurio variklis buvo išjungtas, ir nevažiavo, vadinasi, jis nevaldė transporto priemonės ir tuo metu, kai atvyko policijos pareigūnai, nebuvo vairuotoju.

Teismas peržiūrėjo pareigūnų pateiktą filmuotą medžiagą ir nutarime nurodė: „Iš vaizdo įrašo nustatyta, jog 19.11.06 val. (laikas nurodomas atsižvelgiant į liudytojo E. B. parodymus, jog vaizdo registratoriuje laikas skiriasi viena valanda, todėl prie vaizdo registratoriuje nurodyto laiko pridedama viena valanda) policijos automobilis pradeda važiuoti, matyti, kad priešais policijos pareigūnų tarnybinį automobilį važiuoja du automobiliai – juodos spalvos „AUDI“ markės automobilis ir šviesios spalvos „VW“ markės automobilis. Matyti, kaip į Maironio gatvėje esančią aikštelę įsuka juodos spalvos automobilis ir sustoja, dega galinės automobilio šviesos. Tęsiant vaizdo įrašo peržiūrą, posūkyje į Maironio gatvę (19.11.41 val.), matyti juodos spalvos automobilio markė ir valstybinis numeris – tai automobilis „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 19.11.42 val. policijos pareigūnų tarnybiniam automobiliui sustojus prie minėto automobilio, automobilis „BMW“ pavažiuoja į priekį kelis metrus ir sustoja. Prie minėto automobilio prieina policijos pareigūnas (b. l. 22).“

Policijos pareigūnai savo tarnybiniuose pranešimuose ir duodami parodymus teisme nurodė, kad tariamai jo, V. K., vairuojamą automobilį stabdė šviesos signalais. Apelianto teigimu, tai neatitinka realios tikrovės, kadangi teisme patys policijos pareigūnai M. B. ir D. P. pripažino, kad jie nevažiavo iš jo vairuojamo automobilio paskos. Prieš juos važiavo kiti du automobiliai ir jeigu pareigūnai būtų įjungę šviesos signalizaciją, tai priekyje važiavę automobiliai turėjo sustoti, tačiau jie nesustojo, todėl akivaizdu, kad pareigūnai nebuvo įjungę šviesos signalų automobilių stabdymui. Iš vieningų pajėgų sistemos išklotinės, kurią pagal pareikalavimą pateikė teismui administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi Institucija, matyti, kad minėtu laiku policijos pareigūnų automobilio šviesos ir garso signalai nebuvo įjungti. Bylą nagrinėjant jau antrajame teismo posėdyje, iš kažkur „atsirado“ ir buvo pateiktos teismui kitos išklotinės, iš kurių matyti, kad 19.11.47-19.11.50, t. y. 4 sekundes šviesos signalizacija buvo įjungta. Ar tai teisingi duomenys, teismas nenustatė, taip pat nenustatė, kodėl Institucija, surašiusi administracinio teisės pažeidimo protokolą, pateikė dvejopas išklotines. Tačiau V. K. pažymi, jog vaizdo registratoriaus įraše aiškiai matyti, kad policijos pareigūnų automobilis paskui jo vairuojamą automobilį nevažiavo, todėl jo nestabdė ir negalėjo stabdyti. Tuo labiau, kad teismas nurodė, jog: „19.11.42 val. policijos pareigūnų tarnybiniam automobiliui sustojus prie minėto automobilio, automobilis „BMW“ pavažiuoja į priekį kelis metrus ir sustoja. Prie minėto automobilio prieina policijos pareigūnas.“ Vadinasi, policijos pareigūnų automobilis sustojo 19.11.42, o šviesos signalizacija galbūt buvo įjungta 19.11.47-19.11.50, t. y. jau sustojus policijos automobiliui. Kadangi jo automobilis aikštelėje stovėjo, tai policijos pareigūnams jungti garso ar šviesos signalų tikrai nebuvo jokio pagrindo ir be abejo policijos pareigūnai to nedarė, nes jis būtų matęs, jeigu policijos pareigūnai būtų privažiavę su šviesos signalais ar juos įjungę jau sustojus.

Teismas tą aplinkybę, kad neva jis vairavo automobilį neblaivus, nustatė iš policijos pareigūnų M. B., D. P., S. S., A. L., D. G. ir D. V. parodymų. Tačiau minėti policijos pareigūnai nėra ekspertai ir neturi kompetencijos „iš akies“ nustatyti asmens neblaivumo, tuo labiau, kad Lietuvos Respublikoje galiojantys įstatymai to neleidžia.

Neblaivumas (girtumas) yra nustatomas keliais būdais, o būtent alkotesteriu arba atliekant medicininę asmens apžiūrą medicinos įstaigoje, arba atliekant kraujo tyrimą laboratorijoje. Policijos pareigūnas M. B. tik priėjęs prie jo automobilio, kuriame jis sėdėjo, pareikalavo nusistatyti neblaivumą alkotesteriu. Jam pareigūnui paaiškinus, kad šiuo metu jis automobilio nevairuoja, nėra vairuotojas, o sėdi stovinčiame automobilyje, kuris nebuvo stabdomas, todėl neturi pareigos pasitikrinti neblaivumą (girtumą), pastarasis nuvežė jį į policijos komisariatą ir sulaikė. Nei M. B., nei kiti policijos pareigūnai jam nieko neaiškino, dėl kokių priežasčių jam reikalinga nusistatyti neblaivumą ir daugiau apie neblaivumo nustatymą nieko nesakė.

Lietuvos Respublikos vyriausybės 2006-05-12 nutarimu Nr. 452 patvirtintų „Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumą) ar apsvaigimo nustatymo taisyklių“ (toliau – Taisyklės) 4 punkte numatyta, kad policijos pareigūnai gali tikrinti transporto priemonės vairuotoją, įtariamą esant neblaivų (girtą) arba pristatyti jį į asmens sveikatos priežiūros įstaigą atlikti medicininės apžiūros. Šių taisyklių 9.3 punkte numatyta, kad policijos pareigūnai nedelsdami pristato asmenį į asmens sveikatos priežiūros įstaigą atlikti medicininės apžiūros. Šiuo atveju policijos pareigūnai jam neišaiškino, kad jis yra įtariamas vairavęs automobilį neblaivus (girtas) ir dėl tos priežasties reikalauja, kad pasitikrintų neblaivumą (girtumą), taip pat nepaaiškino, kad jam gresia atsakomybė už nepasitikrinimą neblaivumo (girtumo), kaip tą numato Taisyklių 6.2. ir 9.2 punktai. Apelianto V. K. teigimu, esminis pažeidimas yra tai, kad pareigūnai jam nepasiūlė nusistatyti neblaivumą (girtumą) asmens sveikatos priežiūros įstaigoje, nes jis nepasitiki pareigūnais ir jų naudojamomis priemonėmis.

V. K. nuomone, realiai prieš jį buvo surengta kažkokia speciali akcija. Pareigūnai M. B. ir D. P. tarnybiniuose pranešimuose ir teismo posėdžio metu parodė, kad jie turėjo informaciją iš budėtojo apie galimą jo automobilio vairavimą esant neblaiviam. Tačiau pareigūnai nepateikė teismui jokių įrodymų, kad jie būtų tikrinę šią informaciją, būtų fiksavę kur stovėjo jo automobilis, kada jis įsėdo į automobilį BMV ir pradėjo važiuoti, kokiu maršrutu važiavo, kada sustojo aikštelėje prie kultūros centro, kiek laiko stovėjo ir pan. Tuo tarpu, kai prie kultūros namų aikštelėje stovinčio jo automobilio privažiavo M. B. ir D. P. ekipažas, nedelsiant atvyko dar du policijos pareigūnų ekipažai. Kokiu tikslu ir kas juos kvietė, kam buvo reikalingi net trys policijos pareigūnų ekipažai, kad jį nuvežtų nuo kultūros namų iki policijos komisariato, kai atstumas yra apie 0,5 km., neaišku. Taip pat neaišku, dėl kokios priežasties buvo išlaipinamas iš jam priklausančio automobilio keleivis A. L. ir vežamas į policijos komisariatą, kuriame policijos pareigūnai iš pastarojo net nepaėmė paaiškinimo. Ne to, V. K. nesuprantama, dėl kokios priežasties jis buvo sulaikytas ir laikomas kameroje, jam net nepasiūlant nusistatyti galimą neblaivumą asmens sveikatos priežiūros įstaigoje. Akivaizdu, kad policijos pareigūnai vykdė kažkokią „slaptą“ tik jiems žinomą užduotį. Teisme kaip liudytojai apklausti policijos pareigūnai realiai negalėjo paaiškinti, ar M. B. buvo kilę kokių sunkumų, kad reikėjo dar dviejų policijos ekipažų, kurie atvyko į kultūros namų aikštelę. Tuo labiau, kad jo, V. K., automobilio policijos pareigūnai patys net neparvarė į policijos komisariatą, o automobilį perdavė jo sūnui K. K..

Policijos pareigūnai privalo išmanyti įstatymus ir juos vykdyti. Jam, V. K., pasakius, kad į alkotesterį neturi pagrindo pūsti, nes nėra vairuotojas, nebuvo sustabdytas, o sėdi stovinčiame automobilyje, policijos pareigūnai jam nepaaiškino neblaivumo nusistatymo būtinumo, nepasiūlė pasitikrinti asmens sveikatos priežiūros įstaigoje.

Teismas kritiškai vertino liudytojo A. L. parodymus, tačiau objektyviai neaptarė, dėl kokių priežasčių netiki šio liudytojo parodymais. Liudytojas A. L. teismo posėdžio metu kategoriškai patvirtino, kad kultūros namų aikštelėje jie sėdėjo automobilyje apie 15–20 min., automobilis nejudėjo, variklis nebuvo užvestas. V. K. pažymi, kad šis liudytojas nėra nei jo giminaitis, nei draugas, tik iš matymo pažįstamas žmogus, todėl nėra suinteresuotas duoti jį teisinančius parodymus, tuo labiau, kad jis buvo įspėtas už melagingų parodymų davimą.

Kadangi jis tuo metu, kai privažiavo policijos komisariato ekipažas ir pareigūnas M. B. pareikalavo dokumentų, nebuvo vairuotojas ir jo automobilis nevažiavo, o stovėjo, vadinasi jis neprivalėjo pateikti vairuotojo pažymėjimo ir kitų dokumentų. Jis iš tikrųjų vairuotojo pažymėjimo su savimi neturėjo, nes buvo pamiršęs piniginę su vairuotojo pažymėjimu ir palikęs namuose. Tačiau visus kitus dokumentus, t. y. transporto priemonių registracijos liudijimą, transporto priemonių civilinės atsakomybės draudimą, privalomosios techninės apžiūros lapą jis turėjo su savimi, jie buvo automobilio dėtuvėje. Tačiau šių dokumentų jo nė vienas iš policijos pareigūnų nereikalavo. Jam pasakius, kad automobilio nevairavo ir nėra vairuotojas, todėl neturi pareigos nusistatyti neblaivumą (girtumą), policijos pareigūnas nieko daugiau iš jo nereikalavo.

V. K. pažymi, jog jis tiesiogiai neatsisakė nusistatyti neblaivumą (girtumą), tik sakė, kad neturi pareigos tai daryti, nes policijos pareigūnams atėjus prie automobilio, jis jo nevairavo, niekur nevažiavo, variklis nebuvo įjungtas, todėl jis nebuvo vairuotojas.

Asmens, traukiamo administracinėn atsakomybėn kaltę privalo įrodyti institucija, surašiusi administracinio teisės pažeidimo protokolą, šiuo atveju – Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilalės rajono policijos komisariatas. Tačiau, apelianto V. K. teigimu, ši institucija neįrodė, kad automobilis BMW, kuriame jis sėdėjo su A. L., važiavo ir jo buvo vairuojamas bei kad jis turėjo pareigą Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka pasitikrinti neblaivumą. Be to, institucija neįrodė, kad jie išaiškino jam pasekmes, kurias numato Taisyklės, kad konkrečioje situacijoje jam privalu nusistatyti neblaivumą. Institucija nesiėmė priemonių jam pasiūlyti neblaivumą nusistatyti asmens sveikatos priežiūros įstaigoje. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) ir apygardų teismai ne kartą yra pasisakę, kad sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (LVAT nutartys Nr. N-438-2857/2010, Nr. N9-990/2006, Nr. N444-2160/2010, Nr. N575-578/2012 ir kt.).

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs skundžiamą apylinkės teismo nutarimą, apeliacinio skundo argumentus ir bylos medžiagą, priešingai nei apeliaciniame skunde nurodo administracine tvarka nubaustas V. K., konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas reikšmingas bylos aplinkybes, tinkamai, laikydamasis ATPK 257 straipsnyje įtvirtintų įrodymų vertinimo taisyklių, įvertino byloje surinktus įrodymus ir padarė teisingą bei faktines bylos aplinkybes atitinkančią išvadą dėl V. K. kaltės padarius ATPK 126 straipsnio 4 dalyje ir 124¹ straipsnio 8 dalyje numatytus administracinius teisės pažeidimus. Apylinkės teismas skundžiamą nutarimą grindė byloje laikantis įstatymo reikalavimų surinktais ir teismo posėdžio metu patikrintais įrodymais, išanalizavęs kiekvieną iš jų atskirai bei įvertinęs jų visumą, nurodė, kuriais iš jų remiasi, o kuriuos atmeta, išdėstė ir tokio įrodymų vertinimo motyvus. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje pakanka įrodymų, patvirtinančių, jog V. K. padarė ATPK 126 straipsnio 4 dalyje ir 124¹ straipsnio 8 dalyje numatytus administracinius teisės pažeidimus, o apelianto keliama versija, kad byloje nėra objektyvių ir neginčijamų įrodymų dėl jo kaltės, o policijos pareigūnų parodymai ir byloje pateiktas vaizdo įrašas nepatvirtina jo kaltės padarius jam inkriminuotus pažeidimus, yra motyvuotai paneigta byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumos analize, jų viseto įvertinimu. Teismas išsamiai išanalizavo tiek administracinėn atsakomybėn traukiamo V. K., tiek kaip liudytojų apklaustų policijos pareigūnų M. B., D. P., S. S., A. L., D. G. ir D. V. bei liudytojo A. L. teisme duotus parodymus, gretino juos tarpusavyje bei su kitais bylos įrodymais, tinkamai juos įvertino, atskleidė jų tarpusavio ryšį, motyvuotai nurodė, kuriais iš jų rėmėsi, o kuriuos atmetė. Priešingai, nei apeliaciniame skunde nurodo apeliantas, teismas visiškai pagrįstai rėmėsi policijos pareigūnų parodymais, nes jie nuoseklūs, atitinka kitais byloje surinktais ir ištirtais įrodymais, iš jų ir policijos pareigūnų pateiktame vaizdo įraše užfiksuotais duomenimis, nustatytas faktines bylos aplinkybes, kartu su jais, papildydami, patvirtindami vieni kitus, sudaro vientisą įrodomąją medžiagą ir atskleidžia išsamų padarytų administracinių teisės pažeidimų vaizdą, todėl abejoti šių parodymų patikimumu ir jais nesiremti nebuvo pagrindo.

Nors V. K. teigia, jog tuo metu, kai prie jo automobilio, stovinčio aikštelėje, kur jis po to, kai kartu su draugu papietavo kavinėje, tiesiog apie pusvalandį kartu su keleiviu A. L. kalbėjosi aikštelėje stovinčiame automobilyje, kurio variklis nebuvo užvestas ir jis automobilio nevairavo, taigi nebuvo vairuotoju, jo važiuojančio pareigūnai taip pat nenufilmavo, o tuo metu, kai pastarieji tarnybiniu automobiliu privažiavo prie jo automobilio, šis greičiausiai keletą centimetrų pajudėjo į priekį tada, kai jis norėjo įjungti rankinį stabdį ir užtraukti pavarą, policijos pareigūnams pareikalavus pasitikrinti neblaivumą, tai daryti atsisakė, nes automobilio nevairavo, įvykio metu buvo blaivus, tačiau tokius jo parodymus paneigia kaip liudytojų teisme apklaustų policijos pareigūnų M. B. ir D. P. parodymai apie tai, jog jie, gavę iš budinčio pranešimą, jog prie kavinės „Provincija“ stovi automobilis „BMW“, kuriuo gali važiuoti neblaivus vyras, pravažiavo pro minėtą kavinę, matė stovintį „BMW“ automobilį ir pavažiavę atokiau laukė, vėliau pamatė, kad į „BMW“ automobilį į vairuotojo pusę svirduliuodamas įsėdo, kaip vėliau buvo nustatyta, V. K., o šiam pardėjus važiuoti jie važiavo iš paskos. Tarp jų tarnybinio automobilio ir automobilio „BMW“ tarpe buvo dvi mašinos. „BMW“ automobilis pasuko į Maironio gatvę. Įjungus švyturėlius, automobilis sustojo. M. B. lipant iš tarnybinio automobilio, „BMW“, automobilis dar pavažiavo į priekį. Analogiški duomenys užfiksuoti ir šių pareigūnų 2015-09-26 tarnybiniuose pranešimuose (b. l. 6, 7–8). Byloje nėra jokių duomenų, kad minėti policijos pareigūnai būtų suinteresuoti apkalbėti ar nepagrįstai apkaltinti V. K., todėl netikėti jų parodymais teismas neturi pagrindo, nes jie yra nuoseklūs ir visiškai sutampa su teismui pateiktame vaido įraše užfiksuotais duomenimis. Iš šio vaizdo įrašo matyti, jog 19.11.06 val. policijos automobilis pradeda važiuoti, matyti, kad priešais policijos pareigūnų tarnybinį automobilį važiuoja juodos spalvos „Audi“ automobilis ir šviesios spalvos „Volkswagen“ automobilis. Vėliau, posūkyje į Maironio gatvę (19.11.41 val.), matyti sustojęs juodos spalvos automobilis „BMW“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), su degančiomis užpakalinėmis šviesomis. 19.11.42 val. policijos pareigūnų tarnybiniam automobiliui sustojus prie minėto automobilio, šis automobilis šiek tiek pavažiuoja į priekį ir sustoja, tada prie minėto automobilio prieina policijos pareigūnas (b. l. 22). Nors, kaip teisingai nurodama apelianto skunde, policijos pareigūnų teismui pateiktame vaizdo įraše važiuojantis „BMW“ automobilis neužfiksuotas, tačiau šiuo atveju netikėti policijos pareigūnų M. B. ir D. P. parodymais, jog jie, stebėję prie kavinės „Provincija“, kurioje, pažymėtina, pietavęs kartu su draugu A. L. V. K. neneigia, stovintį „BMW“ automobilį, matė, kaip iš šios kavinės išėjęs, kaip vėliau buvo nustatyta, V. K. į jį įsėdo, rūkė ir po kurio laiko išvažiavo, o jie važiavo iš paskos šio automobilio, kuris pasukęs į Maironio gatvę sustojo joje esančioje aikštelėje, nėra pagrindo, nes iš vaizdo įrašo aiškiai matyti, kad šioje aikštelėje, kurioje stovėjęs V. K. su A. L. (jis vėliau pareigūnų buvo išvežtas apklausai į policijos komisariatą, tačiau duoti paaiškinimus atsisakė), taip pat neneigia, stovi su degančiais užpakaliniais žibintais būtent V. K. automobilis „BMW“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), o privažiavus policijos pareigūnams, šis automobilis, dar policijos pareigūnui neišlipus iš tarnybinio automobilio, dar šiek tiek pavažiuoja į priekį, nėra pagrindo. Kaip liudytojai apklausti policijos pareigūnai S. S. ir A. L. taip pat patvirtino prieš 19.00 val. matę prie kavinės „Provincija“ stovintį „BMW“ automobilį, kurį iš tarnybinio automobilio, stovėjusio J. Basanavičiaus bei S. Dariaus ir S. Girėno gatvių sankryžos žiedo, stebėjo kolegos M. B. ir D. P., bei patvirtino matę šiame automobilyje prie vairo sėdintį V. K., rūkantį cigaretę per atidarytą automobilio langą, o jiems nuvažiavus per raciją išgirdo, kad M. B. su D. P. pranešė sustabdę minėtą automobilį Maironio gatvėje, tada jie nuvyko į nurodytą gatvę paklausti, ar nereikalinga pagalba. Jiems privažiavus, V. K. jau buvo išlipęs iš mašinos, jis svirduliavo į šonus, gestikuliavo rankomis, matėsi, kad yra neblaivus, jautėsi alkoholio kvapas. Po to jie išsivežė apklausai į policijos komisariatą šalia V. K. automobilyje sėdėjusį keleivį A. L., tačiau šis duoti parodymus atsisakė. Įvertinęs šiuos duomenis pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog V. K. protokole nurodytu laiku ir vietoje vairavo automobilį „BMW“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini).

V. K. apeliaciniame skunde neapgrįstai kelia abejones dėl vaizdo registratoriuje užfiksuoto laiko, kuris, remiantis kaip liudytojo apklausto policijos pareigūno E. B. parodymais, teismo buvo pakoreguotas, pridedant vieną valandą, nes, kaip matyti iš paties V. K. parodymų, jis neneigia buvęs pažeidimo padarymo vietoje, tik ginčija vairavęs automobilį būdamas neblaivus ir nesutikęs bei vengęs pasitikrinti neblaivumą. Be to, V. K. su pažeidimo užfiksavimo aplinkybėmis susijusių pastabų ar papildomų reikalavimų po to, kai šie duomenys buvo pateikti teismui, nepareiškė, jam surašytame administracinio teisės pažeidimo protokole pasirašyti atsisakė.

Dėl V. K. apeliacinio skundo argumento, jog policijos pareigūnai nebuvo įjungę šviesos signalų automobilių stabdymui apygardos teismas pažymi, kad abejonių dėl to, jog V. K. inkriminuotų pažeidimų padarymo metu policijos pareigūnų tarnybinio automobilio šviesos sistema buvo įjungta, remiantis byloje esančiais vieningų pajėgų sistemos išklotinės duomenimis (t. 1, b. l. 156–161), priešingai apelianto tvirtinimui, nekyla. Kita vertus, V. K. nebuvo pareikštas kaltinimas dėl to, kad jis stabdomas policijos pareigūnų nestojo ar nepakluso jų teisėtiems reikalavimams sustabdyti transporto priemonę. Iš bylos duomenų matyti, kad pareigūnas M. B., įtardamas V. K. esant neblaivų, paprašė pasitikrinti alkoholio matuokliu, tačiau, kaip matyti iš pareigūnų M. B. ir D. P. tarnybiniuose pranešimuose užfiksuotų aplinkybių ir jų parodymų teisme, pastarasis pasitikrinti neblaivumą atsisakė, nurodydamas, kad nepūs į alkotesterį, nes, pasak jo, automobilio nevairavo, tačiau tai paneigta anksčiau aptartais duomenimis. KET 18 punkte vienareikšmiai numatyta, kad policijos pareigūno reikalavimu vairuotojas privalo Vyriausybės nustatyta tvarka leistis patikrinamas, ar nėra neblaivus, apsvaigęs nuo psichiką veikiančių medžiagų. Taigi pareigūnams įtarus, kad V. K. vairavo automobilį būdamas neblaivus, pastariesiems paprašius pasitikrinti neblaivumą alkoholio matuokliu, V. K. turėjo pareigą pasitikrinti, tačiau to nepadarė. Šiuo atveju bylos duomenys leidžia pagrįstai teigti, kad V. K. neblaivumo patikrinimas sustabdymo vietoje nebuvo atliktas ne dėl kokių nors objektyvių priežasčių, o tik dėl paties V. K. išreikštos valios nesitikrinti. Tokia V. K. veika visiškai atitinka teismų praktikoje suformuotus vengimo pasitikrinti neblaivumą požymius.

Dėl V. K. skundo argumento, kad, jo teigimu, esminis pažeidimas yra tai, kad policijos pareigūnai nepasiūlė jam nusistatyti neblaivumą (girtumą) asmens sveikatos priežiūros įstaigoje, apygardos teismas pažymi, jog teisės aktai policijos pareigūnams pareigos informuoti asmenis, atsisakiusius tikrintis neblaivumą, apie galimybę savarankiškai pasitikrinti sveikatos priežiūros įstaigoje, nenumato. Pagal Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklių (toliau – Taisyklės) 6.2 punktą, policijos pareigūnai transporto priemonės vairuotojui prieš tikrinimą ar pristatymą į asmens sveikatos priežiūros įstaigą žodžiu paaiškina atsisakymo tikrintis arba atlikti medicininę apžiūrą asmens sveikatos priežiūros įstaigoje teisinius padarinius. Byloje nėra duomenų, kad pareigūnai nebūtų informavę V. K. dėl atsakomybės už atsisakymą tikrintis girtumą. Galimybė pačiam savarankiškai kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą dėl medicininės apžiūros atlikimo jo lėšomis numatyta Taisyklių 27 punkte, numatančiame, kad jeigu asmuo nesutinka tikrintis, atsisako medicininės apžiūros ar nesutinka su medicininės apžiūros, atliktos policijos ar Inspekcijos, ikiteisminio tyrimo įstaigų, prokuratūros, teismo, darbdavio ir kitų Lietuvos Respublikos įstatymų įgaliotų subjektų siuntimu, rezultatais, jis gali pats kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, prašydamas jo lėšomis atlikti medicininę apžiūrą. Šis punktas suponuoja išvadą, kad asmens atvykimas į sveikatos priežiūros įstaigą yra savanoriškas veiksmas, už jį asmuo savarankiškai susimoka (Taisyklių 28 punktas), todėl policijos pareigūnams nekilo pareiga papildomai informuoti V. K. apie galimybę savarankiškai pasitikrinti medicinos įstaigoje. Apeliantas nepagrįstai teigia, jog teismas, bausdamas jį už tai, kad vairavo automobilį neblaivus, privalėjo turėti ne tik alkotesterio parodymus arba asmens sveikatos priežiūros institucijos išvadą, bet ir nustatyti, kiek promilių rasta jo kraujyje, nes būtent nuo to priklauso veikos kvalifikacija. ATPK 126 straipsnio 4 dalis numato administracinę atsakomybę ne tik už transporto priemonės vairavimą neblaiviam, kai nustatomas vidutinis arba sunkus neblaivumo laipsnis, bet ir už patikrinimo vengimą. V. K. administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo surašytas ir skundžiamu nutarimu jis buvo nubaustas už tai, kad vengė pasitikrinti neblaivumą, todėl, priešingai apelianto tvirtinimui, nagrinėjamu atveju teismas neprivalėjo nustatyti V. K. neblaivumo laipsnį.

Atsižvelgęs į išdėstytus argumentus ir įvertinęs byloje surinktus duomenis, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, laikydamasis ATPK 248, 257 straipsnių bei 284 str. 1 d. nustatytų reikalavimų, išsamiai ir nešališkai ištyrė bylos aplinkybes, tinkamai pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir nešališku visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, įvertino byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai nustatė nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą išaiškintinas V. K. atsakomybės pagal ATPK 126 straipsnio 4 dalį ir 124¹ straipsnio 8 dalį klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes bei priėmė teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą. Naujų aplinkybių, kurių pagrindu galima būtų daryti išvadą, jog V. K. jam inkriminuotų administracinių teisės pažeidimų nepadarė, apeliaciniame skunde nenurodyta. Priešingai apelianto tvirtinimui, pirmosios instancijos teismo nutarimas priimtas išsamiai ištyrus visas bylos aplinkybes ir įvertinus byloje esančius įrodymus, skundžiamas teismo nutarimas yra motyvuotas, jame išsamiai aptarti įrodymai, kuriais rėmėsi teismas, priimdamas sprendimą pripažinti V. K. kaltu padarius jam inkriminuotus pažeidimus. Konstatuotina, kad prieštaravimų ar abejonių, kurios galėtų būti vertinamos pažeidėjo naudai, nėra. Apeliacinės instancijos teismui nekyla abejonių dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius ATPK 126 straipsnio 4 dalyje ir 124¹ straipsnio 8 dalyje numatytus pažeidimus, todėl skundžiamo nutarimo naikinti apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais ir administracinio teisės pažeidimo bylą V. K. nutraukti, nėra jokio pagrindo.

Šilalės rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 15 d. nutarimas teisėtas ir pagrįstas, todėl paliekamas galioti, o apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

palikti Šilalės rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 15 d. nutarimą nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto V. K. apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.