- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-01-31
- Bylos Nr.
- 2S-439-653/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-04-3-01018-2012-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jelena Šiškina
- Pareiškėjas
- A. T.
- Suinteresuotas asmuo
- I. A., V. I.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jelena Šiškina, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi apeliantės (pareiškėjos) A. T. atskirąjį skundą dėl Vilniaus m. 4 apylinkės teismo 2012 m. liepos 30 d. nutarties, kuria prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones netenkintas civilinėje byloje Nr. 2-1379-808/2012 pagal pareiškėjos A. T. pareiškimą suinteresuotiems asmenims I. A. ir V. I. dėl terminą priimti palikimą atnaujinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja kreipėsi į teismą, prašydama atnaujinti jai terminą priimti palikimą po I. I. mirties 2005-06-30. Ieškovė taip pat pateikė prašymą taikyti laikinąją apsaugos priemonę – uždrausti I. I. palikimo atsiradimo vietos notarui išduoti paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimą I. A. ir V. I. į po I. I. mirties 2005-06-30 atsiradusį palikimą, motyvuodama tuo, kad jos žiniomis suinteresuoti asmenys I. A. ir V. I. siekia gauti paveldėjimo teisės liudijimą į I. I. palikimą. Notarui išdavus suinteresuotiems asmenims paveldėjimo teisės liudijimus į I. I. palikimą, pareiškėjos galimybės realizuoti savo, kaip įpėdinės, teises būtų apsunkintos, kadangi papildomai reikėtų ginčyti kitiems įpėdiniams išduotus paveldėjimo teisės liudijimus.
Vilniaus m. 4 apylinkės teismas 2012 m. liepos 30 d. nutartimi pareiškėjos prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė (b.l.4-5).
Teismas, preliminariai įvertinęs pareiškėjos reikalavimo dėl termino priimti palikimą po I. I. mirties atnaujinimo pagrįstumą, konstatavo, kad pareiškime nurodytos faktinės aplinkybės neleidžia spręsti apie tai, kad pareiškėjos reikalavimai galėtų būti akivaizdžiai nepagrįsti. Tačiau pareiškėja prašydama taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir nurodydama, kad jų nesiėmus gali būti apsunkintos jos galimybės realizuoti savo, kaip įpėdinės teises, nepateikė jokių įrodymų, kurių pagrindų būtų galima daryti išvadą, kad nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas galėtų pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Pareiškėja nepateikė jokių duomenų, kad suinteresuoti asmenys kreipėsi į notarų biurą dėl paveldėjimo teisės liudijimo į I. I. palikimą išdavimo. Teismas pažymėjo, kad Vilniaus miesto 4 apylinkės teismas 2011-11-02 sprendimu suinteresuotiems asmenims I. A. ir V. I. atnaujino praleistą įstatymo nustatytą terminą I. I., mirusios 2005-06-30, palikimui priimti, šį sprendimą Vilniaus apygardos teismas 2012-05-07 nutartimi paliko nepakeistą ir konstatavo, kad suinteresuotiems asmenims atnaujinus terminą palikimui priimti, pareiškėja išsaugos teisę paveldėti tokią palikimo dalį, kokią pagal testamentą ir įstatymą ji turi teisę paveldėti, todėl jos teisės ir teisėti interesai nebus pažeisti, todėl termino palikimui priimti atnaujinimas nevertintinas kaip nepagrįstai ir neteisėtai suvaržantis ar pažeidžiantis atsakovės teises.
Šalies argumentai
Pareiškėja pateikė atskirąjį skundą (b.l.1-3), kuriuo prašo skundžiamą nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – taikyti laikinąją apsaugos priemonę – uždrausti I. I. palikimo atsiradimo vietos notarui išduoti paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimą I. A. ir V. I. į po I. I. mirties 2005-06-30 atsiradusį palikimą.
Nurodė, jog suinteresuotiems asmenims nusprendus prašyti išduoti paveldėjimo teisės liudijimus, įregistruoti savo daiktines teises viešame registre, bei disponuoti paveldėtais daiktais, pareiškėjos teisės būtų pažeistos, galimybės įvykdyti šioje byloje priimtą sprendimą būtų apsunkintos. Išduotas paveldėjimo teisės liudijimas, atsiradus daugiau paveldėtojų, turėtų būti papildomai ginčijamas, tai neatitiktų proceso ekonomiškumo ir koncentracijos principų. Teismo motyvas, kad termino palikimui priimti suinteresuotiems asmenims atnaujinimas neatima iš pareiškėjos teisės paveldėti tokią palikimo dalį, kokią pagal testamentą ir įstatymą ji turi teisę paveldėti, su nagrinėjamu klausimu nesusijęs. Pareiškėja teigia, jog minėtu atveju jos kaip įpėdinės teisės būtų suvaržytos, nes suinteresuotiems asmenims perleidus turtą, tektų ginčyti sandorius, reikalauti žalos atlyginimo ir pan.
Pažymi, jog analogiškoje situacijoje, kitoje civilinėje byloje Nr. 2-93-807/2011 tarp tų pačių byloje dalyvaujančių asmenų A. T. atžvilgiu 2007 m. kovo 15 d. nutartimi Vilniaus m. 4 apylinkės teismas I. I. ir I. A. prašymu pritaikė laikinąsias apsaugos priemones ir uždraudė išduoti paveldėjimo teisės liudijimą A. T. po I. I. mirties, motyvuodamas būtent tuo, kad išdavus paveldėjimo teisės liudijimą ieškovams tektų papildomai ginčyti išduotą paveldėjimo teisės liudijimą.
Pažymi, jog paveldėjimo teisės liudijimas išduodamas suėjus trims mėnesiams nuo palikimo atsiradimo dienos ir galimybė kreiptis dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo daugiau niekaip neribojama. Įsitesėjusiu teismo sprendimu suinteresuotiems asmenims yra atnaujintas terminas palikimui priimti, todėl jie turi teisę bet kuriuo metu kreiptis dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo t.y. pareiškėja neturi galimybių sužinoti apie tai, kada konkrečiai įpėdiniai kreipsis dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo.
Atsiliepimas
Suinteresuoti asmenys I. A. ir V. I. atsiliepimu prašo atskirąjį skundą atmesti (b.l.30-32); priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, jog pareiškėja nepateikė jokių pagrįstų duomenų, kad notaras rengtųsi išduoti paveldėjimo teisės liudijimą ar kad suinteresuoti asmenys ketintų paveldėtu turtu disponuoti, parduoti ar kitokiu būdu perleisti tretiesiems asmenims, dėl ko esą galėtų nukentėti pareiškėjos interesai. Pareiškėja nepateikė jokių duomenų apie tai, ar Vilniaus m. 42 notaro biure (notarė N. J.) užvesta paveldėjimo byla po palikėjos I. I., kas kreipėsi dėl palikimo priėmimo ir pan. Pareiškėja taip pat turi teisę tiesiogiai raštu, paštu, telefonu ar kitomis priemonėmis kreiptis į notaro biurą prašydama neišduoti paveldėjimo teisės liudijimo, jei mano, kad jos interesai atlikus šį notarinį veiksmą būtų pažeisti, tačiau šiomis teisėmis pareiškėja nepasinaudojo. Duomenų apie kreipimąsi į notaro biurą dėl draudimo išduoti paveldėjimo teisės liudijimą ar kitų duomenų apie galimą notaro ketinimą atlikti konkrečius notarinius veiksmus pareiškėja nepateikė.
Nuo palikimo, atsiradusio 2005-06-30, praėjo daugiau nei septyneri metai, o paveldėjimo teisės liudijimas, įpėdinių ginčus dėl atsiradusio palikimo į butą, esantį adresu Gerovės g. 3 - 8, Vilniuje, sprendžiant teismuose, iki šiol negali būti išduotas. Remiantis Notariato įstatymo 1 str. notarams suteikiama teisė juridiškai įtvirtinti neginčijamas fizinių ir juridinių asmenų subjektines teises ir juridinius faktus, užtikrinti šių asmenų ir valstybės teisėtų interesų apsaugą, t.y. jei dėl asmenų teisių ar juridinių faktų kyla abejonių ar nesutarimų, notaras privalo atsisakyti tvirtinti tokias teises ar faktus. Be to, notaras gali tvirtinti tam tikras teises ar faktus tik tokiu atveju, jei dėl jų turinio ir teisėtumo jam nekyla abejonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2011). Atsižvelgiant į tai, negalima daryti prielaidos esą atsirado teisinis pagrindas taikyti pareiškėjos prašomą laikinąją apsaugos priemonę.
Aplinkybė, jog paveldimas butas priklausė keliems bendraturčiams reiškia, jog suinteresuoti asmenys neturėtų galimybės be bendraturčių sutikimo savo turto dalies parduoti (CK 4.79 str.) ir ja disponuoti.
Netaikant laikinųjų apsaugos priemonių šioje byloje pareiškėjos interesai nebus pažeisti, nes Vilniaus apygardos teismas 2012 m. gegužės 7 d. nutartimi paliko Vilniaus miesto 4-ojo apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 2 d. sprendimą nepakeistą ir konstatavo, kad suinteresuotiems asmenims atnaujinus terminą palikimui priimti, pareiškėja išsaugos teisę paveldėti tokią palikimo dalį, kokią pagal testamentą ir įstatymą ji turi teisę paveldėti. Mano jog pareiškėja elgiasi nesąžiningai, klaidina teismą ir piktnaudžiauja procesu (CPK 7 str. 2 d.), nenurodydama svarbios aplinkybės, jog Lietuvos Aukščiausiajame Teisme kasacine tvarka yra nagrinėjama byla pagal pareiškėjos A. T. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gegužės 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2A-1693-567/2012, kuria Vilniaus miesto 4-ojo apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 2 d. sprendimas paliktas nepakeistas. Remiantis CPK 363 str. 2 d., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Teisėjų atrankos kolegija, teisėjų kolegija, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo CBS ar teismo plenarinė sesija turi teisę taikyti laikinąsias apsaugos priemones. CPK 363 str. 1 d. numato galimybę sustabdyti kasacine tvarka skundžiamo sprendimo ar nutarties vykdymą tol, kol byla bus išnagrinėta kasacine tvarka. Nurodytos aplinkybės (nesinaudojimas nutarties vykdymo sustabdymo institutu), be kita ko, patvirtina, jog poreikio taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra ir šioje byloje.
Motyvuojamoji dalis
Apelianto atskirasis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindo bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).
Nagrinėjamoje byloje spręstinas klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių uždrausti notarui išduoti paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimą tikslingumo. Vilniaus m. 4 apylinkės teismas skundžiama nutartimi pareiškėjos prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė.
Apeliantės teigimu, suinteresuotiems asmenims nusprendus prašyti išduoti paveldėjimo teisės liudijimus, įregistruoti savo daiktines teises viešame registre, bei disponuoti paveldėtais daiktais, pareiškėjos teisės būtų pažeistos, galimybės įvykdyti šioje byloje priimtą sprendimą būtų apsunkintos, nes atsiradus daugiau paveldėtojų, turėtų būti papildomai ginčijamas paveldėjimo teisės liudijimų išdavimas, tai neatitiktų proceso ekonomiškumo ir koncentracijos principų.
Apeliantė taip pat nesutinka su tuo pirmosios instancijos skundo argumentu, jog nepateikti duomenys apie tai, jog suinteresuoti asmenys būtų jau kreipęsi į notarą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, nurodydama, jog suinteresuoti asmenys į notarą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo gali kreiptis bet kada ir apeliantė neturi galimybių apie tai sužinoti.
Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais argumentais apeliantės, jie atmestini.
Pagal CPK 144 str. 1 d., teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. CPK 145 str. 2 d. nustatyta, kad laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo principu. Ekonomiškumo principas reiškia, kad teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones tais atvejais arba taikyti tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kiek tai būtina ir pakanka užtikrinti būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymą. Ekonomiškumo, kaip ir teisingumo bei kiti civilinio proceso teisės principai, reikalauja išlaikyti proceso šalių teisėtų interesų pusiausvyrą, todėl laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos arba parenkamos taip, kad nesuteiktų nei vienai iš šalių perdėto pranašumo ar nesuvaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau, nei būtina teisėtam tikslui pasiekti.
Pažymėtina, jog LR notariato įstatymo 1 str. yra numatyta, jog notarai turi teisę juridiškai įtvirtinti tik neginčijamas fizinių ir juridinių asmenų subjektines teises ir juridinius faktus. LR Notariato įstatymo 40 str. numato, kad notaras privalo atsisakyti atlikti notarinį veiksmą, jeigu tokio veiksmo atlikimas prieštarauja įstatymams. Taip yra užtikrinama fizinių ir juridinių asmenų ir valstybės teisėtų interesų apsauga.
Nagrinėjamu atveju apeliantė pati gali pranešti I. I. palikimo atsiradimo vietos notarui apie nagrinėjamą civilinę bylą dėl termino priimti I. I. palikimą atnaujinimo ir galimą didesnį paveldėtų skaičių, apie galimus ginčus dėl paveldėjimo teisės liudijimų išdavimo. Tokiu būdu, palikimo atsiradimo vietos notaras, būdamas informuotas apie nagrinėjamą bylą, susijusią su I. I. palikimo priėmimu, tikėtinai neišduotų suinteresuotiems asmenims paveldėjimo teisės liudijimų, iki nebus išspręstas klausimas dėl įpėdinių skaičiaus, nes kaip numato LR Notariato įstatymo 40 str., notaras privalo atsisakyti atlikti notarinį veiksmą, jeigu tokio veiksmo atlikimas prieštarauja įstatymams. Teismo nuomone, nagrinėjamu atveju pranešimas palikimo atsiradimo vietos notarui apie galimus ginčus dėl paveldėjimo teisės liudijimų išdavimo yra proporcinga priemonė siekiant užkirsti kelią tam, kad būsimas teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas (CPK 144 str. 1 d.).
Kita vertus, apeliantė atskirajame skunde pati nurodo, jog yra kreipusis į palikimo atsiradimo vietos notarę siekdama išsiaiškinti, ar suinteresuoti asmenys kreipėsi į notarą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, taip pat teigdama, kad dėl notarės atostogų rugpjūčio mėn., atsakymo nėra sulaukusi. Tačiau ir atskirojo skundo nagrinėjimo dienai apeliantė nepateikė jokių įrodymų, kad suinteresuoti asmenys kreipėsi į notarą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo.
Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantė neįrodė šiuo metu egzistuojančio pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, ką pagrįstai konstatavo ir pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi.
Kiti atskirojo skundo argumentai neturi teisinės reikšmės nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.
Dėl nurodytų motyvų apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atskirojo skundo argumentai nėra pagrindas panaikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo nutartį, ir sprendžia, kad atskirasis skundas yra atmestinas, o skundžiama nutartis paliktina nepakeista (LR CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Esant tokiai bylos baigčiai, iš apeliantės suinteresuotų asmenų naudai priteisiamos jų patirtos bylinėjimosi išlaidos – 300,00 Lt advokato pagalbai apmokėti (už atsiliepimo į atskirąjį skundą surašymą – b.l.33, 34) (CPK 98 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 98 str. , 336 str., 337 str. 1 p., teismas
nutaria:
Vilniaus m. 4 apylinkės teismo 2012 m. liepos 30 d. nutartį palikti nepakeistą.
Iš apeliantės A. T. suinteresuotų asmenų I. A. ir V. I. naudai priteisti jų patirtas bylinėjimosi išlaidas – 300,00 Lt advokato pagalbai apmokėti.