Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

2025-12-16 · Civilinė byla Nr. e2-15670-980/2025

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2025-12-16
Bylos Nr.
e2-15670-980/2025
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Viktorija Čiapaitė
Atsakovas
S. G.
Ieškovas
A. K.
Trečiasis asmuo
G. K.
Advokatai
Natalja Drobitkas

Įžanginė dalis

Civilinė byla Nr. e2-15670-980/2025Teisminio proceso Nr. 2-06-3-05703-2025-5Procesinio sprendimo kategorijos:(S)

2.3.2.4.3; 2.3.2.7; 2.6.11.16; 2.6.7; 3.2.3.1; 3.2.6.1; 3.2.3.8.; 3.2.3.1; 3.2.6.1; 3.1.7.6;

KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. gruodžio 16 d.

KlaipėdaKlaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų teisėja Viktorija Čiapaitė,sekretoriaujant Laurencijai Lukoševičienei,dalyvaujant atsakovui S. G. ir jo atstovei advokatei Nataljai Drobitko,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. K. ieškinį atsakovui S. G., trečiajam asmeniui G. K. dėl transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutarties nutraukimo, restitucijos taikymo.

Teismas

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas nutraukti 2025 m. vasario 13 d. sudarytą Transporto priemonės pirkimo pardavimo sutartį, taikyti restituciją ir grąžinti ieškovui sumokėta automobilio kainą, priteisti patirtus nuostolius ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškinyje nurodė, jog pagal 2025 m. vasario 13 d. Transporto priemonės pirkimo pardavimo sutartį (toliau - Sutartis), iš pardavėjo S. G. (toliau – Atsakovas), ieškovas, pirkėjas A. K. (toliau - Ieškovas), sumokėjęs 3 000,00 Eur įsigijo automobilį Audi A4 VIN (duomenys neskelbtini), 2009 m. gamybos (toliau - Automobilis). Automobilių pardavimo portale www.autoplius.lt patalpintame skelbime Nr. (duomenys neskelbtini) Atsakovas deklaravo, kad parduodamas Automobilis yra be defektų. 2025-02-12 www.autoplius.lt portale rado informaciją apie parduodamą Automobilį. Paskambinus skelbime nurodytu telefono numeriu ir pasiteiravus Atsakovo apie Automobilio stovį. Atsakovas teigė, kad parduoda tvarkingą ir techniškai gerą Automobilį. Pokalbio metu susitarė, kad atvažiuos apžiūrėti Automobilio. Apžiūrėjus vizualiai Automobilį, ieškovas atliko bandomąjį važiavimą. Pravažiavus Automobiliu įtartino nieko nepastebėjo, vizualiai gedimų nepastebėjo. Patikintas Atsakovo, nutarė pirkti Automobilį. Užpildė Sutartį, sumokėjo grynais Atsakovui ir ieškovas išvažiavo link namų. Važiuojant namo, Automobilio skydelyje užsidegė klaida. Nuvažiavus iki variklių meistro, ieškovas buvo informuotas, kad Automobiliui reikalingas kapitalinis remontas. Susisiekus su Atsakovu telefonu, jis toliau teigė pardavęs tvarkingą Automobilį ir nesutiko dėl Automobilio grąžinimo. Kadangi su Atsakovu susitarti nepavyko, kreipėsi į UAB “Autopretenzija”, po konsultacijos Automobilis buvo pristatytas į defektaciją, į autoservisą UAB “Automobilių kompiuterinės diagnostikos centras”. Atsakovas buvo informuotas apie defektaciją sms žinute, tačiau į apžiūrą neatvyko ir nepanoro spręsti susidariusios situacijos. Atsakovas Automobilio įsigijimo metu neįvardijo, kad Automobilis turi paslėptų defektų. Automobilio pardavimo metu nebuvo nurodyti, kad yra paslėpti kiti defektai. Sutartyje nenurodyti jokie paslėpti Automobilio defektai. Todėl pažymi, kad žinodamas apie tokią Automobilio būklę, apskritai nebūtų sudaręs šio sandorio.

3. Atsakovas S. G. pateiktu atsiliepimu prašė ieškovo ieškinį atmesti ir iš jo priteisti visas patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodė, kad 2025-02-13 atsakovas S. G. ir A. K. pasirašė transporto priemonės Audi A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Transporto priemonė arba Automobilis) pirkimo-pardavimo sutartį (toliau – Sutartis). Transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartis buvo pasirašyta ant pavyzdinio blanko, kurį skelbia AB „Regitra“, todėl atsakovas pagrįstai manė, kad pasirinkta sutarties forma aiškiai atskleidžia pirkėjui pirkimo sąlygas. Pavyzdinis sutarties blankas buvo užpildytas sąžiningai – prie kiekvienos pozicijos, kur buvo nurodyta galimybė pažymėti transporto priemonės defektus, buvo padėta atitinkama žyma („varnelė“). Defektai buvo fiksuoti stabdžių sistemoje, vairo mechanizmo ir pakabos elementų sistemoje, apšvietimo ir šviesos signalizavimo įtaisuose, vairuotojo ir keleivių saugos sistemoje, taip pat dujų išmetimo sistemoje. Taigi, priešingai nei teigiama ieškinyje, atsakovas tinkamai atskleidė ieškovui, kad automobilis turėjo defektų dar iki 2025-02-13 sutarties sudarymo. Pažymėjo, kad ginčo automobilio pradinė kaina skelbime buvo nurodyta 3299 Eur. Atsižvelgiant į Automobilio defektus, kaina buvo ženkliai sumažinta ir sudarė tik 2700 Eur, nors analogiško modelio, 2009–2012 m. gamybos automobilių rinkos kainos šiuo metu svyruoja nuo 3496 Eur iki 6300 Eur. Tuo tarpu pats atsakovas automobilį įsigijo tik už 2500,00 Eur pagal 2025-02-10 pirkimo-pardavimo sutartį, t. y. tik 200,00 EUR mažesne kaina. Tarp atsakovo ir trečiojo asmens 2025-02-10 sudarytoje Automobilio pirkimo-pardavimo sutartyje buvo pažymėti tie patys defektai, kaip ir 2025-02-13 Automobilio pirkimo-pardavimo Sutartyje, sudarytoje tarp ieškovo ir atsakovo. Ieškinyje klaidingai nurodyta, jog automobilio kaina buvo 3000,00 Eur. Nors iš pradžių atsakovas sutiko parduoti transporto priemonę už 3000,00 Eur (sumažinant nuo skelbime nurodytos 3299,00 Eur kainos), tačiau faktinės transporto priemonės apžiūros metu buvo susitarta papildomai sumažinti kainą 300,00 Eur dydžiu dėl Sutartyje pažymėtų defektų – galutinė kaina buvo 2700,00 Eur. Be to, bandomojo važiavimo metu skydelyje buvo išmesta klaida „check engine“ (angl. patikrink variklį), kurios rodymas turėjo svarbią reikšmę kainos deryboms. Šios klaidos metimas skydelyje periodiškai pradingdavo, vėliau vėl atsirasdavo. Po 2025-02-13 Sutarties pasirašymo ieškovas yra kreipęsis į atsakovą telefonu, nurodydamas jo ketinimą nutraukti Sutartį dėl, kaip teigė ieškovas, kitų transporto priemonės defektų. Atsakovas paprašė konkrečiai nurodyti, apie kokius defektus yra kalbama, tačiau ieškovas to nepadarė ir nenurodė kitų automobilio defektų. Kadangi nebuvo pateiktos aiškios priežastys, kodėl ieškovas nori nutraukti sutartį, atsakovas vertino ir tebevertina, jog ieškovui tiesiog nebepatiko Automobilis arba jis rado geresnį pasiūlymą, tačiau tai negali būti svari priežastis nutraukti Automobilio pirkimo-pardavimo sutartį. Netgi 2025-05-08 atsakovo pretenzijoje nėra aiškiai įvardinti nustatyti defektai, o tik nurodyta, jog „Sutartyje nenurodyti jokie Automobilio variklio ir/ar pavarų dėžės bei kiti defektai“. Tuo tarpu ieškinio 13 paragrafe kalbama tik apie baterijos neveikimą. Joks baterijos neveikimas nėra užfiksuotas 2025-02-20 transporto priemonės apžiūros akte. Transporto priemonės apžiūros akte yra akcentuojama netinkama variklio emisijos sistema, kuri daro įtaką ir variklio nusidėvėjimui. Būtent dėl šios priežasties galėjo būti metama klaida „check engine“ skydelyje (kaip minėta, ši klaida buvo metama ir kai ieškovas atliko bandomąjį važiavimą). Pažymėtina, kad 2025-02-13 Sutartyje yra aiškiai pažymėta, jog dujų išmetimo sistema turi defektų. Visgi, nepaisant to, kad dujų išmetimo sistemos defektai egzistuoja ir tai buvo aiškiai atskleista ieškovui iki Sutarties pasirašymo, automobilis gali būti eksploatuojamas. 2024-04-08 Automobilis buvo pripažintas tinkamu eksploatuoti pagal privalomosios transporto priemonės techninės apžiūros rezultatų ataskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) užfiksuotus duomenis, įskaitant emisijos (teršalų) išmetamus kiekius. Atitinkamai, apžiūros akte nebuvo užfiksuoti jokie esminiai defektai, dėl kurių nebūtų galima eksploatuoti Automobilio. Automobilis faktiškai važiuoja ir yra pripažintas tinkamu važiuoti kompetentingos įstaigos. Be to, internetiniame skelbime buvo parodyta 2024-08-02 remonto darbų sąskaita su atliktais darbais ir kvitas 1000,00 Eur sumai. Atlikus šiuos darbus, 2024-04-08 automobilis buvo pripažintas tinkamu eksploatuoti. Natūralu, kad net ir atlikus 1000 Eur vertės remonto darbus, niekas negali suteikti garantijos, kad 16 metų senumo automobilis galės būti eksploatuojamas daug metų, kadangi netgi naujiems automobiliams gamintojas suteikia tik 3 metų garantiją arba pirmiesiems pravažiuotiems 100 000 km. Klaida „check engine“ skydelyje buvo metama nuolat, o pats ieškovas pripažįsta, jog prieš įsigydamas automobilį jis buvo atlikęs bandomąjį važiavimą. Todėl jis negalėjo nepastebėti šios klaidos metimo. Taigi, nors Automobilis turėjo defektų dėl Automobilio natūralaus nusidėvėjimo (automobiliui yra virš 16 m.), tačiau visi defektai trečiajam asmeniui buvo atskleisti tiek pokalbio metu apžiūrinti ir užvedant automobilį, tiek buvo tinkamai pažymėti Sutartyje, dėl ko sumažinta Sutarties kaina. Be to, Automobilis yra važiuojantis bei kompetentingos institucijos pripažintas tinkamu eksploatuoti, todėl automobilio defektai nėra esminiai. Dėl nurodytų priežasčių ieškinio reikalavimai yra nepagrįsti.

4. Teismo posėdžio metu atsakovas S. G. prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad atsakovas atsiliepė į jo skelbimą ir atvažiavo ieškovas į aikštelę automobilio apžiūrai. Jie kartu pravažiavo automobiliu apie 10 km., kuomet užsidegė lemputė „check engine“, variklio klaida. Atsakovas ieškovui paaiškino, kad tai variklio klaida, reikia patikrinti variklį ir tikėtina, kad dėl netinkamos išmetamųjų dujų sistemos ir kad reikės papildomai ją patikrinti. Šalims derantis, atsakovas už tuos nurodytus defektus nuleido dar 300 Eur nuo automobilio kainos, iš viso atsakovas nusileido iki 2 700 Eur. Ieškovas galėjo ir į servisą važiuoti pasitikrinti automobilį, tačiau to nepadarė. Po kelių dienų paskambinęs ieškovas nurodė, kad nuvežė automobilį tvarkyti, kur sužinojo, kad reikia tvarkyti kažką variklyje. Po to pokalbio ieškovas jam daugiau neskambino. Pagal kainą nusistatomas automobilio stovis, o jo kaina apie 50 procentų mažesnė nei rinkoje. Po 3-4 mėnesių jis gavo UAB “Autopretenzija” laišką, kad turi susimokėti 400 Eur už tą pretenziją ir nurodyta, kad pridedamas defektacijos aktas, tačiau jis nebuvo pridėtas. Neabejoja, kad automobilis, kuriam tiek metų su tokia rida, vis tiek yra tikrai važiuojantis ir gali būti naudojamas.

5. Teismo posėdžio metu atsakovo S. G. atstovė advokatė Natalja Drobitko palaikė atsiliepime nurodytas aplinkybes ir prašė ieškinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Papildomai paaiškino, kad atsakovas 2025 m. vasario 10 d. sudarė pirkimo – pardavimo sutartį su trečiuoju asmeniu G. K.. Ji sutartį sudarė per savo atstovą, sutartis buvo pasirašyta ant standartinio šablono, joje buvo pažymėti visi automobilio defektai varnele. Defektai buvo fiksuoti stabdžių sistemoje, vairo mechanizmo ir pakabos elementų sistemoje, apšvietimo ir šviesos signalizavimo įtaisuose, vairuotojo ir keleivių saugos sistemoje, taip pat dujų išmetimo sistemoje. Šie defektai buvo atskleisti ir tinkamai aptarti pirkimo – pardavimo sutartyje. Atsakovas automobilį siekė perparduoti, todėl 2025 m. vasario 12 d. patalpino skelbimą automobilių pardavimo portale www.autoplius.lt, tą pačią dieną sulaukė skambučio iš ieškovo. Ieškovas atvykęs apžiūrėti automobilio, atliko bandomąjį važiavimą, bandomojo važiavimo metu skydelyje buvo išmesta klaida „check engine“ (angl. patikrink variklį), kurios rodymas turėjo svarbią reikšmę kainos deryboms. Atsakovas paaiškino ieškovui, kad yra automobilio problema su dujų išmetimo sistema, buvo aptarti visi defektai, dėl šių defektų automobilio kaina buvo nuleista iki 2700 Eur ir tai buvo užfiksuota sutartyje. Po kelių dienų, atsakovas sulaukė ieškovo skambučio, kad yra papildomi defektai, tačiau atsakovas paprašė tuos defektus patikslinti. Byloje pateiktas defektacijos aktas prieštarauja ieškiniui. Pretenzijoje nėra tiksliai nurodyta, yra tik pažymėta, kad yra variklio trūkumai. Automobiliui 16 metų, pravažiuota 337000 km. Atsakovas neturi varikliui suteikti garantijų, kur net gamintojas nesuteiktų. Turi būti vertinama to automobilio būklė automobilio pirkimo dienai. Automobilis gali būti eksploatuojamas, nes jis pagal faktą gali važiuoti. Paskutinę techninę apžiūrą trečiasis asmuo atliko 2024 m. balandžio mėnesį, o prieš tai remontui buvo sumokėta 1000,00 Eur.

6. Ieškovas A. K., trečiasis asmuo G. K. apie įvyksiantį teismo posėdį informuoti tinkamai, į teismo posėdį neatvyko, prašymų atidėti bylos nagrinėjimą negauta, todėl atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, byla nagrinėtina ieškovui, trečiajam asmeniui nedalyvaujant (CPK 246 straipsnio 1 dalis).

Teismas

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Ieškinys atmetamas.

7. Byloje nustatyta, kad ieškovas www.autoplius.lt portale susidomėjo atsakovo skelbimu Nr. (duomenys neskelbtini) apie parduodamą automobilį. Skelbime buvo nurodyta, jog parduodamas automobilis Audi A4, 2.0 l., sedanas, galutinė kaina – 3 299 Eur. Ieškovas ir atsakovas 2025 m. vasario 13 d. sudarė transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartį, kuria atsakovas (pardavėjas) pardavė ieškovui (pirkėjui) automobilį Audi A4, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), automobilio kaina – 2700 Eur. Sutartyje nurodyta, jog transporto priemonė turi trūkumų. Prie kiekvienos pozicijos, kur buvo nurodyta galimybė pažymėti transporto priemonės defektus, buvo padėta atitinkama žyma („varnelė“). Defektai buvo fiksuoti stabdžių sistemoje, vairo mechanizmo ir pakabos elementų sistemoje, apšvietimo ir šviesos signalizavimo įtaisuose, vairuotojo ir keleivių saugos sistemoje, taip pat dujų išmetimo sistemoje. Nurodyta rida – 337000 km.

8. Ieškovo teigimu, nusipirkus automobilį, važiuojant namo, automobilio skydelyje užsidegė klaida. Nuvažiavus iki variklių meistro, ieškovas buvo informuotas, kad Automobiliui reikalingas kapitalinis remontas. Susisiekus su Atsakovu telefonu, atsakovas toliau teigė pardavęs tvarkingą Automobilį ir nesutiko dėl Automobilio gražinimo.

9. Byloje yra ieškovo pateiktas 2025 m. vasario 20 d. Automobilių kompiuterinės diagnostikos centras, UAB direktoriaus R. A. pasirašytas transporto priemonės apžiūros aktas. akte nurodoma, kad automobiliui „Audi A4“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), transporto priemonės, apžiūros metu, nustatyti defektai: variklio gedimas, perteklinai vartoja alyvą, valdymo moduliai fiksuoja klaidas, emisijos mažinimo sistema netvarkinga, pavarų paskirstymo dėžė turi alyvos nuotėkį, variklio valdymo modulio programinė įranga neoriginali. Ieškovas ieškinyje nurodė, kad atsakovas buvo informuotas apie nustatytus defektus, puikiai žinojo, kokie paslėpti defektai nustatyti, į apžiūrą neatvyko ir nepareiškė jokio noro/ketinimo spręsti problemos, tokiu būdu atsisakydamas galimybės kvestionuoti patį defektinį aktą ir defektaciją, ieškovas kreipėsi į teismą dėl pirkimo – pardavimo sutarties nutraukimo ir restitucijos taikymo.

10. Iš Automobilių kompiuterinės diagnostikos centras, pateikto akto nėra galimybės nustatyti ar egzistuoja ir koks nustatytas variklio gedimas, kokia gedimo apimtis, kokios detalės ar jų sistemos pažeistos, kiek kainuotų detalių keitimas ir remonto darbai ir pan.

11. Be to, bylos duomenys patvirtina, kad šalys pravažiavę automobiliu, užsidegus įspėjimui „check engine“, ir kitų atsakovo nurodytų defektų, atitinkamai suderėjo mažesnę automobilio pardavimo kainą. Automobilis yra 16 metų, juo buvo nuvažiuota 337 000 kilometrų, todėl tikėtina, jog variklis yra padėvėtas, tačiau duomenų, kad šios aplinkybės buvo nuo ieškovo nuslėptos, byloje nėra.

12. Ieškovas, prieš įsigydamas automobilį, juo pravažiavo, patvirtino, jog automobilio techninė būklė su atskleistais gedimais jį visiškai tenkino, jis tai pripažino ieškinyje ir tokiais savo veiksmais jis prisiėmė riziką.

13. Reikšminga ir tai, kad CK 6.328 straipsnis įtvirtina pirkėjo teisę prieš mokant ar prieš priimant daiktą jį patikrinti bet kokioje vietoje, bet kokiu laiku ar metodu, kurie atitinka protingumo kriterijus. Lietuvos Respublikos CK 6.328 straipsnis įtvirtina pirkėjo teisę prieš mokant ar prieš priimant daiktą jį patikrinti bet kokioje vietoje, bet kokiu laiku ar metodu, kurie atitinka protingumo kriterijus. Atidus ir rūpestingas pirkėjas, ketindamas įsigyti ne naują transporto priemonę turi dėti pastangas dėl automobilio būklės įvertinimo, pvz. kreiptis į tinkamą kvalifikaciją turinčius specialistus, o ne apsiriboti vien tik išorine vizualia automobilio apžiūra.

14. Nagrinėjamu atveju pats prekės pobūdis - 16 metų eksploatuotas automobilis su 337 000 kilometrų rida - lemia pirkėjo didesnio atidumo reikalavimus, todėl, ieškovo elgesys negali būti pripažintas pakankamai apdairiu ir rūpestingu ir leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad jis, pirkdamas tokį naudotą automobilį prisiėmė su tuo susijusią riziką, kad automobilis gali turėti trūkumų ir natūralaus nusidėvėjimo požymių.

15. Atsakovo elgesys buvo sąžiningas, duomenų, kad nuslėpė informaciją apie automobilio būklę byloje nėra (CK 6.334 straipsnio 1 dalis). Atsakovas atsako tik už automobilio kokybę ir atsiradusius bei paslėptus trūkumus, tačiau neatsako, jei šie trūkumai buvo žinomi ieškovui arba atidus pirkėjas būtų juos pastebėjęs be jokio specialaus tyrimo ar patikrinimo.

16. Nagrinėjamu atveju sudarant sandorį atsakovas aptarė su ieškovu akivaizdžius, matomus ir pastebimus automobilio trūkumus, t. y. tai yra tie, kurie nurodyti pirkimo – pardavimo sutartyje. Pirkdamas seną automobilį, ieškovas turėjo įvertinti, kad trūkumai gali atsirasti dėl natūraliai atsiradusių jo dalių nusidėvėjimo. Aplinkybė, jog naudotą automobilį reikia remontuoti ir pakeisti kai kurias detales ieškovui buvo žinoma iki sutarties sudarymo.

17. Atsižvelgtina į pirkimo objekto specifiškumą - įgyjant naudotą automobilį, jo pirkėjas negali tikėtis tokių pat garantijų ar daikto nepriekaištingo veikimo, kaip ir naujo automobilio savininkas, kadangi eksploatavimo eigoje mechanizmai natūraliai dėvisi. Anksčiau eksploatuotas daiktas neabejotinai reikalauja papildomų investicijų, kas ir apsprendžia tokio daikto kainos (daikto vertės) ženklius skirtumus, lyginant su visiškai nauju daiktu. Dėl natūralaus automobilio nusidėvėjimo jo kokybės pokytis, lyginant jį su analogišku nauju daiktu, yra savaime suprantamas, atsižvelgiant į jo naudojimo trukmę ir sąlygas, bet kuriam vidutiniam pirkėjui. Toks automobilio poreikis (būti remontuojamam) kiekvienam vidutiniam vairuotojui negali būti laikomas nei siurpriziniu, nei neįprastu, nei laikomas paslėptu automobilio defektu.

18. Šalys nesitarė, kad naudotam automobiliui būtų suteikiama kokia nors garantija. Ieškovas nupirko anksčiau ne vienerius metus eksploatuotą automobilį, todėl spręstina, kad ieškovas nei ir negalėjo tikėtis tokių pat garantijų ar daikto nepriekaištingo veikimo, kaip ir naujo automobilio savininkas. Tai, kad kai kurie remonto darbai reikalingi atlikti automobiliui, tai nedaro jo negalimu naudoti pagal tikslinę jo paskirtį CK 6.333 straipsnio prasme. Automobilis gali turėti tam tikrų techninių trūkumų arba jie gali atsirasti bet kuriuo įsigyto automobilio tolesnio naudojimo momentu.

19. Atsakovas neprivalėjo garantuoti, kad nėra paslėptų trūkumų, jeigu apie paminėtus trūkumus ieškovas buvo informuotas ir žinojo, be to jie buvo tiek akivaizdūs, kad bet koks atidus pirkėjas būtų juos pastebėjęs be jokio specialaus tyrimo.

20. Nagrinėjamu atveju byloje ginčas kilęs iš pirkimo – pardavimo teisinių santykių. Sprendžiamas klausimas dėl pardavėjo atsakomybės (ne)buvimo už parduoto naudoto daikto (transporto priemonės) kokybės trūkumus. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.431¹ straipsnį, motorinės transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartyje privalo būti nurodyti duomenys apie motorinę transporto priemonę, kurią pardavėjas privalo pagal sutartį perduoti pirkėjui. Pardavėjas pirkimo – pardavimo sutartyje privalo pirkėjui nurodyti (deklaruoti) ridos duomenis, visus eismo ar kitus įvykius, kuriuose motorinė transporto priemonė buvo apgadinta per laikotarpį, kurį pardavėjas yra motorinės transporto priemonės savininkas, taip pat visus jam žinomus eismo ar kitus įvykius, kuriuose motorinė transporto priemonė buvo apgadinta. Privalomų pirkimo – pardavimo sutartyje nurodyti duomenų apie motorinę transporto priemonę ir jos trūkumus sąrašą tvirtina Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.

21. CK 6.317 straipsnio 1 dalis nustato, kad pardavėjas privalo pagal pirkimo – pardavimo sutartį perduoti daiktus pirkėjui ir patvirtinti nuosavybės teisę į daiktus bei jų kokybę. Įstatymas įtvirtina, kad parduodamo daikto kokybę garantuoja pardavėjas. Parduodamų daiktų kokybė, kiekis ir kiti kriterijai turi atitikti sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje nėra nurodymų, – įprastus reikalavimus (CK 6.327 straipsnio 1 dalis). Įprasti reikalavimai CK apibrėžiami kaip galimybė parduotą prekę tam tikrą laiką naudoti tam, kam ji paprastai naudojama (CK 6.333 straipsnio 4 dalis). Laikoma, kad daiktai neatitinka kokybės reikalavimų, jeigu jie neturi tų savybių, kurių pirkėjas galėjo protingai tikėtis, t. y. kurios būtinos daiktui, kad jį būtų galima naudoti pagal įprastinę ar specialią paskirtį (CK 6.333 straipsnio 6 dalis).

22. Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra nurodęs, jog parduodamas naudotas daiktas dėl natūralaus nusidėvėjimo, ankstesnio naudojimo sąlygų (intensyvumo ir kt.) savo kokybės savybėmis gali skirtis nuo analogiško naujo daikto, dėl ko galima tikėtis mažiau efektyvios ir trumpesnės jo naudojimo trukmės, tačiau tokiam parduodamam daiktui taip pat yra taikomi kokybės reikalavimai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-345-248/2017; 2020 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-193-421/2020).

23. Sprendžiant dėl parduoto daikto kokybės, pirkėjas turi įrodyti, kad parduotas daiktas yra netinkamos kokybės, t. y. kad jo negalima naudoti pagal paskirtį, kad jis neatitinka kokybės reikalavimų, reiškiamų tokio pobūdžio daiktams, ir kad pirkimo metu jis nežinojo ir jam negalėjo būti žinoma apie parduoto daikto trūkumus. Tačiau aplinkybes, kad parduoto daikto trūkumai atsirado po pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo ar dėl pirkėjo kaltės, kad šie trūkumai nepriklauso nuo priežasčių, atsiradusių iki daikto pardavimo, kad pirkėjas, kaip bet kuris vidutinis ir atidus pirkėjas, turėjo žinoti apie galimus parduodamo daikto trūkumus ir pan., t. y. tas, kurios mažina pardavėjo atsakomybę už parduoto daikto kokybę, turi įrodinėti pardavėjas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-1075/2018).

24. Iš byloje esančios transporto pirkimo – pardavimo sutarties matyti, jog parduodamas automobilio defektai buvo fiksuoti stabdžių sistemoje, vairo mechanizmo ir pakabos elementų sistemoje, apšvietimo ir šviesos signalizavimo įtaisuose, vairuotojo ir keleivių saugos sistemoje, taip pat dujų išmetimo sistemoje. Šios aplinkybės patvirtina, jog atsakovas tinkamai atskleidė ieškovui, kad automobilis turėjo defektų dar iki 2025-02-13 sutarties sudarymo. Be to, internetiniame skelbime buvo parodyta 2024-08-02 remonto darbų sąskaita su atliktais darbais ir kvitas 1000,00 Eur sumai. Atlikus šiuos darbus, 2024-04-08 automobilis buvo pripažintas tinkamu eksploatuoti.

25. Teismas pažymi, jog ieškovas bylos nagrinėjimo teisme metu nedalyvavo, neteikė prašymų bylą nagrinėti jam nedalyvaujant ir neteikė paaiškinimų teismui dėl automobilio įsigijimo aplinkybių.

26. CK 6.363 straipsnio 11 dalyje (galiojusioje iki 2022 m. sausio 1 d.) buvo įtvirtinta prezumpcija skirta vartotojo įrodinėjimo naštai dėl netinkamos kokybės prekės įsigijimo palengvinti tais atvejais, kai daikto trūkumai išryškėja per šešis mėnesius nuo daikto perdavimo pirkėjui momento. CK 6.350–6.370 straipsniuose įtvirtintos nuostatos reglamentuoja vartojimo pirkimo –pardavimo sutartis, tačiau kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, jog tam, jog tarp šalių susiklostę teisiniai santykiai būtų kvalifikuojami kaip vartojimo teisiniais santykiai, reikalinga nustatyti šias sąlygas: ar prekes ar paslaugas įsigyja fizinis asmuo; ar fizinis asmuo prekes ar paslaugas įsigyja savo asmeniniams, šeimos ar namų ūkio poreikiams tenkinti; ar šias prekes ar paslaugas teikia verslininkas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-256/2009; 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-397/2011; 2012 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2012).

27. Esant minėtoms aplinkybėms, daroma išvada, kad ieškovo nupirktas automobilis, atitiko jam keliamus bendruosius reikalavimus.

28. Nagrinėjamu atveju ieškovo byloje pateikti duomenys neįrodo, kad atsakovo parduotas automobilis turėjo esminių trūkumų, buvusių iki jo pardavimo. Ieškovas į teismo posėdžius neatvyko, paaiškinimų neteikė, kiti ieškovo į bylą pateikti duomenys, negali patvirtinti automobilio gedimo lėmusių priežasčių. Ieškovas pirkdamas naudotą automobilį galėjo numanyti, jog tinkamam automobilio eksploatavimui bus būtina atlikti ne tik einamąją transporto priemonės priežiūrą, bet gali išryškėti bet kuriuo įsigyto automobilio tolesnio eksploatavimo momentu ir kitų gedimų, sąlygotų detalių natūralaus nusidėvėjimo. Nors sutartyje pažymėta, kad automobilis turi stabdžių sistemoje, vairo mechanizmo ir pakabos elementų sistemoje, apšvietimo ir šviesos signalizavimo įtaisuose, vairuotojo ir keleivių saugos sistemoje, taip pat dujų išmetimo sistemoje trūkumą, tačiau ieškovas galėjo numanyti, jog automobilis gali turėti tam tikrų trūkumų, apie kuriuos automobilio pardavėjas, kuris yra fizinis asmuo, gali net nežinoti

29. Sutartis gali būti nutraukiama nustačius, kad daikto trūkumai yra tokie, kad jie negali būti pašalinti; kad daikto pardavėjas atsisako ištaisyti daikto trūkumus ar atlyginti trūkumų pašalinimo išlaidas; kad daikto trūkumų pašalinimo būdai nėra priimtini pirkėjui. Ieškovo teisių gynimo būdas - grąžinti sumokėtą kainą ir atsisakyti sutarties, yra aiškiai neproporcinga priemonė nurodomiems ginčo automobilio defektams, kurių nei neįvardijo ieškovas, pašalinti, kai ieškovas žinojo apie tokius defektus, todėl turėjo teisę spręsti, ar automobilio kokybė tenkina jo interesus ar ne. Nepateikta įrodymų apie kažkokių paslėptų trūkumų, trukdančių eksploatuoti automobilį, faktus, ir, kad nebūtų galimybės ištaisyti transporto priemonės neesminius trūkumus saugiam ir tinkamam eksploatavimui. CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta galimybė pirkėjui grąžinti sumokėtą kainą ir atsisakyti sutarties, kai netinkamos kokybės daikto pardavimas yra esminis pažeidimas, suteikiama būtent kaip paskutinė teisių gynimo priemonė, kai kitų teisių gynimo būdų, nustatytų CK 6.334 straipsnio 1 dalies 1-3 punktuose, nepakanka pažeistoms pirkėjo teisėms apginti. Tokių esminių faktų ieškovė nepagrindžia, abstrakčiai įrodinėdama savo vienintelį teisių gynimo būdą - sutarties nutraukimą. Reikalavimas nutraukti transporto priemonės pirkimo - pardavimo sutartį ir taikyti restituciją, grąžinant ieškovui visą sumokėtą kainą, o atsakovui grąžinant automobilį, susiklosčiusioje situacijoje laikytina neproporcinga teisių gynybos priemone, nes nėra pagrindo konstatuoti esant esminiam sutarties pažeidimui.

30. Teismas daro išvadą, kad ieškovo pasirinktas jo teisių gynimo būdas nėra tinkamas bei proporcingas. Ieškovas nepateikė įrodymų, kad automobilis pirkimo sandorio sudarymo metu neatitiko kokybės reikalavimų pagal pateiktus duomenis ir, jog parduota naudota transporto priemonė turėjo paslėptų trūkumų ir už juos atsakingas atsakovas (CPK 178 straipsnis). Nepripažinus esminio sutarties pažeidimo ir netaikant CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punkte įtvirtinto teisių gynybos būdo, neturi teisinės reikšmės argumentai dėl ieškovo patirtų kitų išlaidų kompensavimo. Ieškovui neįrodžius, kad transporto priemonė buvo parduota su paslėptais defektais, nėra pagrindo spręsti dėl pinigų už įsigytą daiktą grąžinimo ir nuostolių atlyginimo. Todėl ieškovo ieškinio reikalavimai dėl transporto priemonės pirkimo - pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir išvestinius reikalavimus dėl restitucijos taikymo, nuostolių atlyginimo, procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmestini visa apimtimi kaip nepagrįsti.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

31. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatas, bylinėjimosi išlaidos atlyginamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jas priteisiant iš antrosios šalies, todėl nagrinėjamu atveju ieškinį atmetus kaip nepagrįstą atlyginamos atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos.

32. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog atsakovas patyrė 2250,00 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro išlaidos už advokatės teisinę pagalbą. Atsižvelgiant į tai, jog prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos neviršija Lietuvos advokatūros advokatų tarybos pirmininko ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio nustatyto dydžio, iš ieškovo atsakovui priteisiama 2 250 Eur išlaidų už atstovo teisinę pagalbą (CPK 93 straipsnio 2 dalis, 98 straipsnis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263 – 265, 270 straipsniais, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.334 straipsnio 4 dalimi, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo A. K. 2 250 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovui S. G..

Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiamas paduodant apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus.

Teisėja Viktorija Čiapaitė