- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-03-04
- Bylos Nr.
- I-870-283/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 3-65-3-00558-2015-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Dalytė Zlatkuvienė
- Pareiškėjas
- V. B.
- Atsakovas
- Panevėžio pataisos namams
- Kategorijos
- 1.15.2.3.1Turtinė žala
Panevėžio apygardos administracinis teismas, pirmininkaujant teisėjai Dalytei Zlatkuvienei,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos V.B. skundą atsakovui Panevėžio pataisos namams dėl neišmokėtos kompensacijos už tarnybinę uniformą ir jos dalis priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja V. B. administraciniam teismui pateiktu skundu prašė priteisti iš atsakovo Panevėžio pataisos namų 606,50 Eur (2 094,12 Lt) kompensaciją už nuo 2005 m. spalio 7 d. iki 2014 m. rugsėjo 14 d. (toliau - ginčo laikotarpis) neišduotą tarnybinę uniformą ar jos dalis ir įpareigoti atsakovą 606,50 Eur (2094,12 Lt) sumą išmokėti pareiškėjai. Pareiškėja nurodė, kad ji nuo 1991 m. spalio 16 d. iki 2014 m. rugsėjo 15 d. dirbo statutinio valstybės tarnautojo pareigose. Nuo 2005 m. birželio 28 d. iki 2008 m. liepos 28 d. vykdė Panevėžio pataisos namų Vidaus tyrimų tarnybos skyriaus viršininkės pareigas, o po to iki 2014 m. rugsėjo 14 d. – Vidaus tyrimų skyriaus viršininkės pareigas. Pareiškėja iš tarnybos Panevėžio pataisos namuose nuo 2014 m. rugsėjo 15 d. buvo atleista pagal Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto (toliau – Statutas) 31 straipsnio 1 dalies 3 punktą. Pareiškėja nurodė, kad ginčo laikotarpiu atsakovas neaprūpino tarnybines pareigas vykdžiusios pareiškėjos tarnybine uniforma ir atskiromis jos dalimis. V. B. pažymėjo, kad taip buvo pažeistas Statuto 18 straipsnis, kuriame nustatyta, jog pareigūnai dėvi nustatyto pavyzdžio uniformą su rangų ženklais ir simbolika; tarnybinė uniforma pareigūnams išduodama nemokamai. Pareiškėja nurodė, kad atsakovas, neišduodamas tarnybinės uniformos ir jos dalių, pažeidė Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. balandžio 25 d. įsakymu Nr.128 patvirtintą Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos bei jam pavaldžių įstaigų ir valstybės įmonių jaunesniųjų pareigūnų, pareigūnų, vyresniųjų ir vyriausiųjų pareigūnų tarnybinės uniformos dėvėjimo tvarką (toliau – ir Tvarka). Esant šioms aplinkybėms, pareiškėja tvirtino įgijusi teisę į 30% dydžio žalos atlyginimą dėl neišduotos tarnybinės uniformos ir jos dalių. Pareiškėja, negaudama jai priklausančios uniformos ir jos dalių, buvo priversta už savo asmenines lėšas pirkti rūbus, aprangą, kuri reprezentuotų Panevėžio pataisos namus ir užtikrintų tinkamą tarnybinių pareigų atlikimą. Kadangi pareiškėja tikėjosi, kad jai bus išmokėta kompensacija už neišduotą tarnybinę uniformą ir jos dalis, todėl neturėjo pagrindo rinkti ir kaupti nusipirktos aprangos ir avalynės išlaidas pagrindžiančių pirkimo dokumentų. Dėl tarnybinės uniformos išdavimo arba 30% piniginės kompensacijos išmokėjimo už neišduotą tarnybinę uniformą ir jos dalis pareiškėja ne kartą žodžiu kreipėsi į atsakovą, tačiau jai būdavo atsakoma, jog Panevėžio pataisos namai neturi lėšų nei naujų uniformų įsigijimui, nei kompensacijų mokėjimui. Pareiškėja 2015 m. spalio 7 d. raštu kreipėsi į Panevėžio pataisos namų direktorių ir prašė pateikti informaciją apie neišduotos tarnybinės uniformos ir jos dalių sąrašą bei kainas, o 2015 m. lapkričio 30 d. - prašymu išmokėti 30% neišduotų tarnybinės uniformos dalių vertės piniginę kompensaciją. Atsakymuose į pareiškėjos prašymus atsakovas pateikė pažymą, kurioje nurodė apskaičiuotą jai neišduotų uniformos dalių vertę, bei raštą, jog atsisako išmokėti piniginę kompensaciją (2-5 b. l.).
Teismo posėdyje pareiškėja V. B. prašė tenkinti jos reikalavimą priteisti kompensaciją už neišduotą uniformą ir jos dalis, remiantis skunde nurodytais argumentais ir motyvais. Pareiškėja patvirtino, kad dirbdama Panevėžio pataisos namuose, negavo jokios uniformos ir atskirų jos dalių todėl patyrė turtinę žalą. Turėdama pareigą atstovauti įstaigai, dalyvauti apklausose, privalėjo atrodyti nepriekaištingai, todėl buvo priversta pirkti rūbus. V. B. patikslino, kad sutinka su Panevėžio pataisos namų pateiktais apskaičiavimais ir prašo iš atsakovo priteisti 472,67 Eur dydžio kompensaciją.
Atsiliepimas
Atsakovo Panevėžio pataisos namų atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio vietą ir laiką atsakovui pranešta Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Atsakovas atsiliepimu prašė bylą nagrinėti jo atstovui nedalyvaujant (18 b. l.).
Panevėžio pataisos namai atsiliepimu prašė V. B. skundą arba atmesti, arba patenkinus skundą, taikyti ieškinio senaties terminą, arba patenkinus skundą, teismo sprendimo vykdymą atidėti vieneriems metams. Panevėžio pataisos namai nurodė, kad dirbti Panevėžio pataisos namuose pareiškėja pradėjo nuo 1991 m. spalio 16 d. Ginčo laikotarpiu pareiškėja dirbo Panevėžio pataisos namų Vidaus tyrimų tarnybos viršininke, o Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2014 m. rugsėjo 12 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) nuo 2014 m. rugsėjo 15 d. buvo atleista iš tarnybos pagal Statuto 31 straipsnio 1 dalies 3 punktą, kai panaikinama pareigybė. Atsakovas paaiškino, kad Lietuvos Respublikos teisingumo ministras 2014 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr.1R-152 patvirtino Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir jam pavaldžių įstaigų pareigūnų tarnybinės uniformos su rangų ženklais ir simbolika pavyzdžius bei uniformos dėvėjimo tvarkos aprašą tarnybinės uniformos išdavimo normas, o Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas) direktoriui pavesta patvirtinti tarnybinės uniformos dalims, rangų ženklams ir simbolikai pagaminti reikalingų medžiagų technines charakteristikas, tarnybinės uniformos išdavimo tvarkos aprašą. Kalėjimų departamento direktorius 2014 m. gegužės 21 d. įsakymu Nr. V-217 patvirtino Kalėjimų departamento ir jam pavaldžių įstaigų pareigūnų tarnybinės uniformos dalims, rangų ženklams ir simbolikai pagaminti reikalingų medžiagų technines charakteristikas, o tarnybinės uniformos išdavimo tvarkos aprašas nėra patvirtintas. Taigi šiuo metu galiojantys teisės aktai kompensacijos mokėjimo už neišduotą uniformą (jos dalis) nenumato. Pagal iki 2014 m. balandžio 30 d. galiojusią Tvarką, prievolė išmokėti kompensaciją, kai pasibaigęs uniformos dėvėjimo laikas ir ji nebetinkama dėvėti, buvo siejama su aktyviais pareigūno veiksmais, t. y. pareigūnas turėjo raštu kreiptis į Panevėžio pataisos namų direktorių. Pareiškėja nuo 2005 m. spalio 7 d. iki 2014 m. rugsėjo 14 d. nė karto nustatyta tvarka dėl kompensacijos nesikreipė, klausimas dėl kompensacijos apskaičiavimo ir išmokėjimo pareiškėjai nebuvo svarstytas, todėl atsakovas neturėjo pareigos jos skaičiuoti ir išmokėti. Be to, pagal galiojusią Tvarką, pareigūnai piniginę kompensaciją galėjo gauti tik už ateinančius metus, bet ne už praėjusį laikotarpį. Atsakovas pripažino, kad pareiškėjai nebuvo išduota tarnybinė uniforma ir jos dalys. Pažymėjo, kad V. B. 2015 m. spalio 7 d. kreipėsi prašymu išduoti pažymą apie tai, kokias uniformos dalis pareiškėjai buvo privalu išduoti, bet jos nebuvo išduotos 2003 m. balandžio 25 d. - 2014 m. gruodžio 31 d. laikotarpiu, bei pateikti piniginę šių uniformos dalių išraišką. Pareiškėja raštišku prašymu išmokėti kompensaciją už neišduotas uniformos dalis kreipėsi 2015 m. lapkričio 30 d., tačiau atsakovas atsisakė tenkinti jos prašymą. Atsakovas pažymėjo, kad pareiškėja prašymais dėl kompensacijos kreipėsi jau pasikeitus teisiniam reglamentavimui. Atsakovas atkreipia dėmesį, jog pareiškėja 2015 m. spalio 7 d. prašyme buvo nurodžiusi 2003-2014 metų laikotarpį, o skunde nurodė, jog ginčo laikotarpis yra nuo 2005 m. spalio 7d. iki 2014 m. rugsėjo 14 d. Atsižvelgęs į pareiškėjos prašyme nurodytą laikotarpį, atsakovas pateikė duomenis, jog už 2005 m. spalio 7 d. - 2015 m. rugsėjo 14 d. laikotarpį pareiškėjai apskaičiuota 30 % kompensacija už neišduotos uniformos ir jos dalių vertę sudaro 472,67 Eur (15-18 b. l.)..
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkinamas.
Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėja V. B. Panevėžio pataisos namuose pradėjo dirbti 1991 m. spalio 16 d. Režimo skyriaus prižiūrėtoja, nuo 1991 m. gruodžio 1 d. – kontroliere, nuo 1995 m. rugsėjo 1 d. – Operatyvinės grupės operatyvine įgaliotine, nuo 2000 m rugsėjo 1 d.– Vidaus tyrimų grupės inspektore, nuo 2002 m. gegužės 27 d. – vyresniąja inspektore, o nuo 2005 m. birželio 28 d. – Vidaus tyrimų tarnybos viršininke. Pareiškėja iš tarnybos Panevėžio pataisos namuose buvo atleista 2014 m. rugsėjo 15 d., vadovaujantis Statuto 31 straipsnio 1 dalies 3 punktu, kai panaikinama pareigybė (11 b. l.). Pareiškėja 2015 m. spalio 7 d. prašymu kreipėsi į atsakovą ir prašė išduoti pažymą apie tai, kokias uniformos dalis priklausė jai išduoti, tačiau jos nebuvo išduotos, apskaičiuojant jų vertę (19 b. l.), o 2015 m. lapkričio 30 d. raštu - išmokėti kompensaciją už neišduotą tarnybinę uniformą ir jos dalis (7 b. l.). Panevėžio pataisos namai 2015 m. spalio 13 d. pateikė pareiškėjai pažymą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl tarnybinės uniformos išdavimo“, kurios priede pateikė neišduotų uniformų ir jų dalių sąrašą ir jų piniginę išraišką (8-10 b. l.), o 2015 m. gruodžio 3 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl kompensacijos už neišduotą uniformą“ pareiškėjos prašymą dėl kompensacijos išmokėjimo atsisakė tenkinti (6 b. l.). Be to, Panevėžio pataisos namai pateikė patikslintą pažymą „Neišduotų tarnybinės uniformos dalių sąrašas ir kainos“, kurioje nurodė duomenis apie pareiškėjai 2005 m. sausio 1 d. - 2014 m. rugsėjo 15 d. laikotarpiu neišduotų uniformų ir jų dalių 1 575,57 Eur (5440,12 Lt) dydžio vertę (20-21 b. l.).
Byloje nagrinėjamas ginčas dėl piniginės kompensacijos už pareiškėjai V. B. 2005 m. spalio 7 d. - 2014 m. rugsėjo 14 d. laikotarpiu neišduotą tarnybinę uniformą ir jos dalis.
Ginčo teisinius santykius reguliuoja Statuto 18 straipsnis, kurio 1 dalyje numatyta, jog pareigūnai dėvi Lietuvos Respublikos Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos patvirtintą nustatyto pavyzdžio tarnybinę uniformą su rangų ženklais ir simbolika. Pagal šio straipsnio 2 dalį, pareigūnams tarnybinė uniforma išduodama nemokamai, o 3 dalis nustato, kad tarnybinės uniformos išdavimo normas ir dėvėjimo tvarką nustato teisingumo ministras. Tokia tvarka ir normos buvo patvirtintos teisingumo ministro 2003 m. balandžio 25 d. įsakymu Nr. 128, kuris galiojo iki 2014 m. balandžio 30 d. Šiuo įsakymu patvirtintos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos bei jam pavaldžių įstaigų ir valstybės įmonių pareigūnų tarnybinės uniformos išdavimo normos bei Tvarka reglamentavo visų kategorijų pareigūnams išduodamų uniformų dalis, jų skaičių ir dėvėjimo terminus. Tvarkos 1 punkte buvo nustatyta, kad pareigūnams, kurių turima tarnybinė uniforma tinkama dėvėti tarnyboje ir kuriems pagal patvirtintas tarnybinės uniformos dėvėjimo normas priklauso išduoti atskiras uniformos dalis, vietoj jų gali būti mokama piniginė kompensacija – 30% priklausančios išduoti tarnybinės uniformos vertės, apskaičiuotos pagal tuo metu galiojančias kainas. Tvarkos 2 punktas nurodė, kad Kalėjimų departamento pareigūnai dėl piniginės kompensacijos raštu kreipiasi į Kalėjimų departamento direktorių, o įstaigų pareigūnai – į savo įstaigos direktorių, kuris, įvertinęs esamos tarnybinės uniformos tinkamumą dėvėti tarnyboje, sprendžia, ar piniginė kompensacija gali būti išmokėta. Remiantis Tvarkos 3 punktu, Kalėjimų departamentas ir įstaigos privalėjo surašyti kiekvieno pareigūno žiniaraštį pagal patvirtintas tarnybinės uniformos dėvėjimo normas ir nurodyti, kokias atskiras uniformos dalis priklauso išduoti ateinančiais kalendoriniais metais, ir apskaičiuoja jų vertę. Remiantis šiuo žiniaraščiu, pareigūnams išmokama 30% nuo apskaičiuotos sumos dydžio piniginė kompensacija. Tvarkos 4 punktas nustatė, kad nauja uniforma ar jos atskiros dalys išduodamos tik pasibaigus dėvėjimo terminui arba vietoj jų gali būti mokama piniginė kompensacija.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas Vidaus tarnybos statuto 46 straipsnio 1 dalies, reglamentuojančios vidaus reikalų sistemos pareigūnų aprūpinimą uniformomis, nuostatas, yra išaiškinęs, kad tokiu būdu vidaus tarnybos sistemos pareigūnams įstatymu yra įtvirtinta socialinė garantija, kuri negali būti keičiama ar ribojama žemesnės galios teisės aktais. Vidaus tarnybos statutas vidaus reikalų centrinių įstaigų vadovams deleguoja teisę ir pareigą nustatyti tarnybinės uniformos dėvėjimo normas. Priešingas įstatymo nustatytas pareigūnų aprūpinimo tarnybinėmis uniformomis reguliavimas negalimas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-1244/2010, 2011 m. kovo 14 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A63-2434/2011). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo aiškinimu, aukščiau nurodytos Vidaus tarnybos statuto nuostatos turi būti suprantamos kaip imperatyvas nustatytais terminais aprūpinti pareigūnus tarnybinėmis uniformomis. Ši imperatyvi teisė gali būti įgyvendinama trimis būdais: pirma, aprūpinant pareigūnus uniformomis; antra, sumokant pareigūnams kompensaciją teisės aktų nustatytomis sąlygomis; trečia, atlyginant žalą dėl to, kad pareigūnai tarnyboje turėjo dėvėti savo aprangą vietoje neišduotos tarnybinės uniformos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. balandžio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-580/2009).
Byloje nagrinėjimą ginčą dėl kompensacijos už statutiniam pareigūnui neišduotą uniformą ir jos dalis kelia Kalėjimų departamento sistemoje tarnybines pareigas vykdžiusi pareigūnė. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2014 m. balandžio 10 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A261-1032/2014, pateikė išaiškinimą, kad teismų praktikoje suformuotos taisyklės taikomos ir Kalėjimų departamento pareigūnų keliamiems ginčams dėl kompensacijos už tarnybines uniformas, kadangi tiek Vidaus tarnybos statuto 46 straipsnio 1 dalis, tiek Statuto 18 straipsnis iš esmės panašiai reglamentuoja pareigūnų aprūpinimo tarnybinėmis uniformomis klausimus. Nurodytos teisės normos patvirtina, kad Kalėjimų departamento bei jam pavaldžių įstaigų ir valstybės įmonių pareigūnams irgi privaloma dėvėti nustatyto pavyzdžio tarnybinę uniformą, o teisingumo ministrui suteikta ne tik teisė, bet ir įtvirtinta pareiga nustatyti tarnybinės uniformos dėvėjimo normas. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo vertinimu, teisės aktai nenumato atvejų, kada pareigūnai tarnybine uniforma neaprūpinami, todėl minėta nuostata yra imperatyviai įpareigojanti nustatytais terminais aprūpinti pareigūnus uniformomis. Todėl pasibaigus teisingumo ministro patvirtintam tarnybinės uniformos sudedamosios dalies dėvėjimo terminui, įstaiga privalo spręsti naujos tarnybinės uniformos ar jos dalių išdavimo pareigūnui klausimą arba pareigūnui, esant rašytiniam jo prašymui, gali būti išmokama piniginė kompensacija už ateinančius kalendorinius metus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gruodžio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-2857/2012, 2012 m. spalio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A552-2845/2012).
Be to, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra suformuotas aiškinimas, kad statutinių pareigūnų aprūpinimo tarnybine uniforma paskirtis yra dvejopa: iš vienos pusės, tai yra papildoma socialinė garantija pareigūnui, siekiant sumažinti jo išlaidas įsigyti aprangai, kurią jis dėvi tarnybos metu, o iš kitos pusės – tai valstybės siekis, kad pareigūnai, atlikdami tarnybines pareigas, atrodytų vienodai ir tvarkingai, būtų aiški jų tarnybinė padėtis ir vyresniškumas, o jų išvaizda akivaizdžiai skirtųsi nuo nuteistųjų, kalinamųjų ar kitų asmenų. Tarnybinės uniformos dėvėjimas ne tarnybos metu nėra toleruojamas, o jos naudoti savo asmeniniams poreikiams, kol nesibaigė jos dėvėjimo terminas, nėra leidžiama. Taigi, tam, kad pareigūnas atrodytų tinkamai ir tvarkingai bei galėtų vykdyti savo pareigas, jam turi būti išduodamas vienas pilnas uniformos komplektas, o kuriai nors uniformos komplekto daliai susidėvėjus ar pasibaigus jos dėvėjimo terminui – ji pakeičiama kita. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra suformavęs aiškinimą, kad aprūpinimas tarnybine uniforma ar atitinkamo dydžio kompensacija vietoj jos yra įstatymu nustatyta garantija, kuri negali būti paneigiama lėšų trūkumu ar poįstatyminių aktų nebuvimu, nes įstatymas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. kovo 14 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A63-2434/2011).
Nagrinėjamoj byloje nėra ginčo, kad pareiškėjai V. B. 2005 m. spalio 7 d. – 2014 m. rugsėjo 14 d. nebuvo išduota tarnybinė uniforma ir jos dalys, nurodytos Panevėžio pataisos namų 2015 m. spalio 13 d. pažymos Nr. (duomenys neskelbtini) priede bei prie atsiliepimo pridėtame patikslintame priede (8-10, 20-21 b. l.). Be to, tarp bylos proceso dalyvių nėra ginčo, kad pareiškėjai kompensacija už priklausančias tarnybines uniformas ir jos dalis nebuvo išmokėta. Byloje nustatyta, kad pareiškėja rašytinio prašymo išmokėti piniginę kompensaciją iki jos atleidimo iš tarnybos Panevėžio pataisos namuose nebuvo pateikusi, Teismas sprendžia, kad tokio prašymo nepateikimas nepaneigia fakto, jog pareiškėjai išduota uniforma nebuvo tinkama dėvėti 9 metus. Pareiškėja V. B. nurodo, kad dėl laiku neišduotos tarnybinės uniformos ir jos dalių, ji buvo priversta už asmenines lėšas pirkti aprangą, kuri reprezentuotų Panevėžio pataisos namus bei užtikrintų tinkamą jos pareigų atlikimą. Teismas, vertindamas pareiškėjos skunde suformuluoto reikalavimo pagrįstumą, atsižvelgia ir į tai, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, jog galimi pareigūno turėti nuostoliai dėl uniformos neišdavimo laiku turėtų būti kompensuojami taikant žalos atlyginimo institutą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. lapkričio 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-2020/2013, 2012 m. gruodžio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-2857/2012, 2012 m. spalio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A552- 2845/2012 ir kt.). Nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad pareiškėja iš esmės prašo atlyginti jai padarytą turtinę žalą, pasireiškusią pareiškėjos turėtomis išlaidomis savo piniginėmis lėšomis įsigyjant aprangą ir avalynę, kurią ji privalėjo dėvėti tarnybos metu, atsakovui neišdavus tarnybinės uniformos ir jos dalių (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261--1032/2014 ).
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad valstybės ir savivaldybės atsakomybė atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jos darbuotojai privalėjo veikti. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Civilinė atsakomybė kyla nustačius bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246-6.249 straipsniuose: žalą, neteisėtą veiką, priežastinį ryšį tarp neteisėtos veikos ir atsiradusios žalos. Pagal CK 6.247 straipsnį, atlyginami tie nuostoliai, kurie gali būti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu, t. y. kiekvienu konkrečiu atveju žalai atlyginti yra būtina nustatyti tiesioginį priežastinį ryšį tarp institucijos (jos pareigūno ar tarnautojo) neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir prašančio atlyginti žalą nurodytų nuostolių.
Byloje nustatyta, kad pareiškėjai nebuvo suteikta socialinė garantija nešioti tinkamą tarnybinę uniformą ir dėl to ji patyrė piniginių nuostolių. Pareiškėja šiuos nuostolius pagrindžiančių leistinų įrodymų nepateikė, juos vertina neišmokėtos kompensacijos už neišduotas tarnybinės uniformos dalis suma. Spręsdamas dėl prašomos priteisti kompensacijos, kaip žalos atlyginimo, dydžio, teismas vadovaujasi V. B. teismo posėdyje pateiktais paaiškinimais apie laikotarpį, už kurį priteistina kompensacija, pareiškėjos suformuluotu patikslintu reikalavimu priteisti 472,67 Eur dydžio kompensaciją ir Panevėžio pataisos namų pateiktais patikslintais duomenimis apie nurodytu laikotarpiu neišduotas tarnybinės uniformos dalis ir jų 1 575,57 Eur (5 440,12 Lt) dydžio vertę (8, 20-21 b. l.). Vertindamas šiuos duomenis, teismas atsižvelgia, kad tarp pareiškėjos ir atsakovo ginčo dėl šių duomenų nėra.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažįstama, kad pareigūnas, kuriam nustatyta tvarka nebuvo išduota privaloma uniforma (jos dalys) ir dėl to tarnyboje yra priverstas nešioti savo drabužius, patiria nuostolių, kurių faktas, remiantis protingumo kriterijumi, neprivalo būti plačiau įrodinėjamas. Be to, teisminėje praktikoje pripažįstama, kad pareigūnas, turėdamas teisėtų lūkesčių gauti įstatyme numatytas garantijas, t. y. visas tarnybinės uniformos dalis, įrodymų, pagrindžiančių turėtas išlaidas, galėjo apskritai nerinkti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-3379/2011). Be to, CK 6.249 straipsnio 1 dalis numato, kad, jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas. Pagal Tvarkos 1 punktą, Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos bei jam pavaldžių įstaigų ir valstybės įmonių pareigūnams, kurių turima tarnybinė uniforma tinkama dėvėti tarnyboje ir kuriems pagal patvirtintas tarnybinės uniformos dėvėjimo normas priklauso išduoti atskiras uniformos dalis, vietoj jų gali būti mokama piniginė kompensacija – 30 % priklausančios išduoti tarnybinės uniformos vertės, apskaičiuotos pagal tuo metu galiojančias kainas.
Atsižvelgus į byloje nustatytas aplinkybes bei vadovaujantis aukščiau nurodyta teismine praktika ir teisiniu reguliavimu, daroma išvada, kad pareiškėja turi teisę į nuostolių, atsiradusių laiku neišdavus uniformos dalių, atlyginimą. Kadangi pareiškėja teisėtai tikėjosi gauti įstatymo numatytas garantijas, nuostolių dydžio įrodinėjimo požiūriu pareiškėjos prašoma priteisti žala prilygintina neišduotų tarnybinės uniformos dalių vertei. Teismo vertinimu, Tvarkos 1 punkte įtvirtintas kompensacijos dydis laikytinas protingu ir adekvačiu pareiškėjos patirtų nuostolių dėl uniformų dalių neišdavimo atlyginimu. Toks pareiškėjos patirtos žalos dydžio apskaičiavimas atitinka ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką, pagal kurią, pareigūnams nepateikus jokių duomenų apie realiai turėtas išlaidas rūbų ir avalynės įsigijimui ar jų taisymui, jų patirtų nuostolių dydis yra prilyginamas Tvarkos 1 punkte numatytai kompensacijai (2014 m. balandžio 10 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartis administracinėje byloje Nr. A261-1032/2014).
Remiantis tuo, kas buvo nurodyta, daroma išvada, kad pareiškėjai V. B. 2005 m. spalio 7 d. - 2014 m. rugsėjo 14 d. laikotarpiu neišduotos tarnybinės uniformos dalių 30 % vertė sudaro 472,67 Eur (1 632,04 Lt).
Atsakovas prašo pareiškėjos reikalavimui taikyti 3 metų senaties terminą. Statuto 8 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog Kalėjimų departamento ir jam pavaldžių įstaigų pareigūnams Valstybės tarnybos įstatymo nuostatos taikomos tiek, kiek jų statuso nereglamentuoja šis statutas, o darbo santykius ir socialines garantijas reglamentuojantys įstatymai, kiti teisės aktai taikomi tiek, kiek jų statuso ir socialinių garantijų nereglamentuoja šis statutas ir Valstybės tarnybos įstatymas. Pagal Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 5 straipsnį, darbo santykius ir socialines garantijas reglamentuojantys įstatymai ir kiti teisės aktai taikytini tiek, kiek jų statuso ir socialinių garantijų nereglamentuoja šis įstatymas. Nagrinėjamam ginčui spręsti taikytinos Lietuvos Respublikos darbo kodekso nuostatos, reglamentuojančios darbdavio materialinę atsakomybę. Lietuvos Respublikos darbo kodekso 248 straipsnio 3 punkte numatyta, kad darbdavio materialinė atsakomybė atsiranda, kai pažeidžiami darbuotojo turtiniai interesai, o šio kodekso 249 straipsnyje įtvirtinta, kad darbdavys pagal CK normas privalo atlyginti žalą, padarytą dėl darbuotojo turtinių interesų pažeidimo. Atsižvelgus į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą teisminę praktiką, daroma išvada, kad pažeidimas, su kuriuo pareiškėja V. B. sieja savo teisių ir teisėtų interesų pažeidimą, turi tęstinį pobūdį. Pareiškėjos tarnyba pas atsakovą baigėsi 2014-09-14, skundu į administracinį teismą ji kreipėsi 2015-12-28, t. y. nepažeisdama 3 metų termino. Esant nurodytai aplinkybei, pareigūno, laiku negavusio tarnybinės uniformos ar jos dalių ar tam tikro dydžio kompensacijos, pažeistos teisės ir teisėti interesai teismine tvarka turi būti ginami visa apimtimi (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. liepos 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-249/2014 2015 m. vasario 25 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A810-662/2015, 2014 m. liepos 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-430/2014 ir kt.).
Remdamasis tuo, kas nurodyta, teismas sprendžia, kad pareiškėjos reikalavimas priteisti 472,67 Eur dydžio kompensaciją už 2005 m. spalio 7 d. - 2014 m. rugsėjo 14 d. laikotarpiu neišduotą tarnybinę uniformą ir jos dalis pagrįstas ir tenkinamas.
Panevėžio pataisos namai vienu iš alternatyviai suformuluotų prašymų prašo atidėti sprendimo vykdymą vieneriems metams ir priteisiamą sumą išdėstyti dalimis. Atsakovas savo prašymą grindė tuo, kad Panevėžio pataisos namų 2016 metų biudžete nėra numatyta lėšų kompensacijoms už neišduotas uniformas ar jų dalims mokėti (18 b. l.). Pareiškėja teismo posėdyje sutiko, kad atsakovas jai priklausančią kompensaciją išmokėtų per tris mėnesius. V. B. nurodė, kad ji niekur nedirba, pragyvena iš per mėnesį gaunamų 460 Eur dydžio pajamų.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 85¹ straipsnis nustato, kad administracinėje byloje priimto teismo sprendimo įvykdymo ar išdėstymo klausimas sprendžiamas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) normomis. CPK 284 straipsnio 1 dalis numato, jog teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Teismas, spręsdamas dėl aukščiau nurodyto atsakovo prašymo, atsižvelgia į tai, kad Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, Panevėžio apygardos administraciniame teisme 2014 – 2015 metais buvo nagrinėjamos administracinės bylos, pradėtos pagal skundus atsakovui Panevėžio pataisos namams dėl neišmokėtų kompensacijų už tarnybinę uniformą priteisimo, kuriose priimtais teismo sprendimais šie skundai patenkinti arba bylos nutrauktos, teismui patvirtinus bylos proceso dalyvių sudarytas taikos sutartis (administracinės bylos Nr. I-1174-320/2015, Nr. I-1190-320/2015, Nr. I-1322-279/2015, Nr. I-1252-739/2015, Nr. I-1297-283/2015 ir kt.). Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad Panevėžio pataisos namams gali realiai kilti finansinių sunkumų išmokant kompensacijas už neišduotas tarnybines uniformas ir jų dalis. Dėl šios priežasties ir siekiant ginčo šalių interesų pusiausvyros, teismo sprendimo vykdymas išdėstytinas lygiomis dalimis trijų mėnesių laikotarpiui.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 85¹ straipsniu, 88 straipsnio 2 ir 5 punktais,
nusprendžia:
pareiškėjos V. B. skundą patenkinti.
Priteisti iš Panevėžio pataisos namų V. B. 472,67 Eur (keturis šimtus septyniasdešimt du eurus ir 67 euro centus) neišmokėtos kompensacijos už tarnybinę uniformą ir jos dalis už 2005 m. spalio 7 d. - 2014 m. rugsėjo 14 d. laikotarpį.
Sprendimo vykdymą išdėstyti lygiomis dalimis trijų mėnesių laikotarpiui.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Panevėžio apygardos administracinį teismą.