Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2015-08-18 · Administracinė byla Nr. I-1190-320/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2015-08-18
Bylos Nr.
I-1190-320/2015
Teisminio proceso Nr.
3-65-3-00174-2015-7
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Irena Varžinskienė
Pareiškėjas
V. Č.
Atsakovas
Panevėžio pataisos namams
Administracinė byla Nr. I-1190-320/2015Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00174-2015-7
(S)PANEVĖŽIO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. rugpjūčio 18 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos administracinio teismo teisėja Irena Varžinskienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos V. Č. skundą atsakovui Panevėžio pataisos namams dėl neišmokėtos kompensacijos už tarnybinę uniformą ar jos dalis ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

šalys į bylos nagrinėjimą neatvyko, apie teismo posėdžio vietą ir laiką joms tinkamai pranešta.

Šalies argumentai

Pareiškėja teismui pateiktu skundu (b. l. 2-5) prašo priteisti iš atsakovo 623,41 Eur (2152,51 Lt) kompensaciją už laikotarpiu nuo 2005 m. iki 2014-04-30 neišduotas tarnybai tarnybines uniformas ar jos dalis. Pareiškėja skunde nurodė, kad ji Panevėžio pataisos namuose dirba Administracijos reikalų skyriaus vyresniąja specialiste, nuo 2005 m, atlikdama savo pareigas, nėra gavusi kompensacijos už šiuo laikotarpiu jai neišduotas tarnybai tarnybines uniformas ar jų dalis, kurių visų paskaičiuota kaina – 7175,08 Lt. Todėl jai priklauso 30 procentų uniformų (jos dalių) vertės kompensacija. Pažymėjo, kad Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto (toliau – ir Statutas) 18 straipsnis nustato, jog pareigūnai dėvi nustatyto pavyzdžio uniformą su rangų ženklais ir simbolika, tarnybinė uniforma pareigūnams išduodama nemokamai, tarnybinės uniformos išdavimo normas ir dėvėjimo tvarką nustato teisingumo ministras. Tokios normos ir tvarka nustatytos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. balandžio 25 d. įsakymu Nr.128 patvirtintoje Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos bei jam pavaldžių įstaigų ir valstybės įmonių jaunesniųjų pareigūnų, pareigūnų, vyresniųjų ir vyriausiųjų pareigūnų tarnybinės uniformos dėvėjimo tvarkoje (toliau – ir Tvarka), kurios 1 punkte nustatyta, kad pareigūnams, kurių turima tarnybinė uniforma tinkama dėvėti tarnyboje ir kuriems pagal patvirtintas tarnybinės uniformos dėvėjimo normas priklauso išduoti atskiras uniformos dalis, vietoj jų gali būti mokama piniginė kompensacija – 30 procentų priklausančios išduoti tarnybinės uniformos vertės, apskaičiuotos pagal tuo metu galiojančias kainas. Pareiškėja nuo 2005 m. atlikdama savo tarnybines pareigas Panevėžio pataisos namuose ir negaudama jai priklausančios uniformos ir jos dalių, buvo priversta už savo asmenines lėšas pirkti rūbus, aprangą, kuri reprezentuotų Panevėžio pataisos namus ir užtikrintų tinkamą jos tarnybinių pareigų atlikimą. Pareiškėja 2015-06-12 prašymu kreipėsi į atsakovą, prašydama jai išmokėti kompensaciją, tačiau atsakovas atsisakė tai padaryti.

Atsiliepimas

Atsakovas savo atsiliepimu teismui (b. l. 14-17) su skundu nesutinka, nurodo, kad Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2014 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr.1R-152 yra patvirtintas Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir jam pavaldžių įstaigų pareigūnų tarnybinės uniformos su rangų ženklais ir simbolika pavyzdžiai bei uniformos dėvėjimo tvarkos aprašas, tarnybinės uniformos išdavimo normos bei Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas) direktoriui pavesta patvirtinti tarnybinės uniformos dalims, rangų ženklams ir simbolikai pagaminti reikalingų medžiagų technines charakteristikas, tarnybinės uniformos išdavimo tvarkos aprašą. Kalėjimų departamento direktorius 2014 m. gegužės 21 d. įsakymu Nr. V-217 patvirtino Kalėjimų departamento ir jam pavaldžių įstaigų pareigūnų tarnybinės uniformos dalims, rangų ženklams ir simbolikai pagaminti reikalingų medžiagų technines charakteristikas, tarnybinės uniformos išdavimo tvarkos aprašas nėra patvirtintas. Taigi, šiuo metu galiojantys teisės aktai kompensacijos mokėjimo už neišduotą uniformą (jos dalis) nenumato. Pagal iki 2014 m. balandžio 30 d. galiojusią Tvarką prievolė išmokėti kompensaciją, kai pasibaigęs uniformos dėvėjimo laikas ir ji nebetinkama dėvėti, buvo siejama su aktyviais pareigūno veiksmais, t.y. pareigūnas raštu turėjo kreiptis į Panevėžio pataisos namų direktorių. Pareiškėja iki 2015-06-12 nustatyta tvarka dėl kompensacijos nesikreipė, klausimas dėl kompensacijos paskaičiavimo ir išmokėjimo pareiškėjai nebuvo svarstytas, todėl atsakovas neturėjo pareigos jos skaičiuoti ir išmokėti, be to, pagal galiojusią Tvarką pareigūnai piniginę kompensaciją galėjo gauti tik už ateinančius metus, bet ne už praėjusį laikotarpį. Jeigu teismas tenkintų pareiškėjos skundą, atsakovas prašo taikyti Lietuvos Respublikos darbo kodekso 27 straipsnyje nustatytą ieškinio senaties terminą, o teismo sprendimo vykdymą atidėti vieneriems metams.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

Byloje kilo ginčas dėl piniginės kompensacijos už pareiškėjai V. Č. neišduotą tarnybinę uniformą ir jos dalis laikotarpiu nuo 2005 m. iki 2014-04-30.

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėja Panevėžio pataisos namuose statutiniais pagrindais pradėjo dirbti 1993-10-12, nuo 2005-01-03 eina Administracijos reikalų skyriaus vyresniojo specialisto pareigas. Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto 18 straipsnis, kurio 1 dalyje numatyta, kad pareigūnai dėvi Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos patvirtintą nustatyto pavyzdžio tarnybinę uniformą su rangų ženklais ir simbolika. Pagal šio straipsnio 2 dalį, pareigūnams tarnybinė uniforma išduodama nemokamai, o straipsnio 3 dalis nustato, kad tarnybinės uniformos išdavimo normas ir dėvėjimo tvarką nustato teisingumo ministras. Tokia tvarka ir normos buvo patvirtintos Teisingumo ministro 2003 m. balandžio 25 d. įsakymu Nr. 128, kuris galiojo ginčui aktualiu laikotarpiu, t. y. iki 2014 m. balandžio 30 d. Šiuo įsakymu patvirtintomis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos bei jam pavaldžių įstaigų ir valstybės įmonių pareigūnų tarnybinės uniformos išdavimo normomis bei Tvarka reglamentuotos visų kategorijų pareigūnams išduodamų uniformų dalys, jų skaičius ir dėvėjimo terminai.

Tvarkos 1 punkte nustatyta, kad pareigūnams, kurių turima tarnybinė uniforma tinkama dėvėti tarnyboje ir kuriems pagal patvirtintas tarnybinės uniformos dėvėjimo normas priklauso išduoti atskiras uniformos dalis, vietoj jų gali būti mokama piniginė kompensacija – 30 procentų priklausančios išduoti tarnybinės uniformos vertės, apskaičiuotos pagal tuo metu galiojančias kainas. Tvarkos 2 punkte nustatyta, kad Kalėjimų departamento pareigūnai dėl piniginės kompensacijos raštu kreipiasi į Kalėjimų departamento direktorių, o įstaigų pareigūnai – į savo įstaigos direktorių, kuris, įvertinęs esamos tarnybinės uniformos tinkamumą dėvėti tarnyboje, sprendžia, ar piniginė kompensacija gali būti išmokėta. Remiantis Tvarkos 3 punktu, Kalėjimų departamentas ir įstaigos surašo kiekvieno pareigūno žiniaraštį pagal patvirtintas tarnybinės uniformos dėvėjimo normas, kuriame nurodo, kokias atskiras uniformos dalis priklauso išduoti ateinančiais kalendoriniais metais, ir apskaičiuoja jų vertę. Šio žiniaraščio pagrindu pareigūnams išmokama 30 procentų nuo apskaičiuotos sumos dydžio piniginė kompensacija. Tvarkos 4 punkte nustatyta, kad nauja uniforma ar jos atskiros dalys išduodamos tik pasibaigus dėvėjimo terminui arba vietoj jų gali būti mokama piniginė kompensacija.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, savo praktikoje aiškindamas Vidaus tarnybos statuto 46 straipsnio 1 dalies, reglamentuojančios vidaus reikalų sistemos pareigūnų aprūpinimą uniformomis, nuostatas, konstatavo, kad tokiu būdu įstatymu vidaus tarnybos sistemos pareigūnams įtvirtinta socialinė garantija, kuri negali būti keičiama ar ribojama žemesnės galios teisės aktais. Vidaus tarnybos statutas vidaus reikalų centrinių įstaigų vadovams deleguoja teisę, o taip pat ir pareigą nustatyti tarnybinės uniformos dėvėjimo normas. Priešingas įstatymo nustatytas pareigūnų aprūpinimo tarnybinėmis uniformomis reguliavimas negalimas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-1244/2010, 2011 m. kovo 14 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A63-2434/2011). Šios nuostatos turi būti suprantamos kaip imperatyvas nustatytais terminais aprūpinti pareigūnus tarnybinėmis uniformomis (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. balandžio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-580/2009). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2014 m. balandžio 10 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A261-1032/2014 pažymėjo, kad šios teismų praktikoje suformuotos taisyklės taikytinos ir Kalėjimų departamento pareigūnų keliamiems ginčams dėl kompensacijos už tarnybines uniformas, kadangi tiek Vidaus tarnybos statuto 46 straipsnio 1 dalis, tiek Statuto 18 straipsnis iš esmės panašiai reglamentuoja pareigūnų aprūpinimo tarnybinėmis uniformomis klausimus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugpjūčio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A552-2783/2012, 2012 m. liepos 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-2567/2012, kt.). Nurodytos teisės normos patvirtina, kad Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos bei jam pavaldžių įstaigų ir valstybės įmonių pareigūnams privaloma dėvėti nustatyto pavyzdžio tarnybinę uniformą, o teisingumo ministrui įtvirtinta ne tik teisė, bet ir pareiga nustatyti tarnybinės uniformos dėvėjimo normas. Pažymėtina, kad teisės aktai nenumato atvejų, kada pareigūnai tarnybine uniforma neaprūpinami, taigi, minėta nuostata yra imperatyviai įpareigojanti nustatytais terminais aprūpinti pareigūnus uniformomis. Dėl to, pasibaigus teisingumo ministro patvirtintam tarnybinės uniformos sudedamosios dalies dėvėjimo terminui, įstaiga privalo spręsti naujos tarnybinės uniformos ar jos dalių išdavimo pareigūnui klausimą arba kaip alternatyva pareigūnui, esant rašytiniam jo prašymui, gali būti išmokama piniginė kompensacija už ateinančius kalendorinius metus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gruodžio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-2857/2012, 2012 m. spalio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A552-2845/2012).

Teismų praktikoje yra konstatuota, jog statutinių pareigūnų aprūpinimo tarnybine uniforma paskirtis yra dvejopa: iš vienos pusės tai yra papildoma socialinė garantija pareigūnui, siekiant sumažinti jo išlaidas įsigyti aprangai, kurią jis dėvi tarnybos metu, iš kitos pusės – tai valstybės siekis, kad pareigūnai, atlikdami tarnybines pareigas, atrodytų vienodai ir tvarkingai, būtų aiški jų tarnybinė padėtis ir vyresniškumas, o jų išvaizda akivaizdžiai skirtųsi nuo nuteistųjų, kalinamųjų ar kitų asmenų. Tarnybinės uniformos dėvėjimas ne tarnybos metu nėra toleruojamas, o jos naudoti savo asmeniniams poreikiams, kol nesibaigė jos dėvėjimo terminas, nėra leidžiama. Taigi, tam, kad pareigūnas atrodytų tinkamai ir tvarkingai bei galėtų vykdyti savo pareigas, jam turi būti išduodamas vienas pilnas uniformos komplektas, o kuriai nors uniformos komplekto daliai susidėvėjus ar pasibaigus jos dėvėjimo terminui – ji pakeičiama kita. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas vidaus tarnybos pareigūnų aprūpinimo tarnybinėmis uniformomis ginčus, yra konstatavęs, kad aprūpinimas tarnybine uniforma ar atitinkamo dydžio kompensacija vietoj jos yra įstatymu nustatyta garantija, kuri negali būti paneigiama lėšų trūkumu ar poįstatyminių aktų nebuvimu, nes įstatymas to nenumato, o Statutas aprūpinimo tarnybinėmis uniformomis fakto su jokiomis sąlygomis nesieja (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. kovo 14 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A63–2434/2011).

Byloje nėra ginčo, kad pareiškėjai V. Č. 2005-2014 m laikotarpiu nebuvo suteikta tarnybinė uniforma ir jos dalys, nurodytos Panevėžio pataisos namų 2014 m. gruodžio 17 d. pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 6-8). Taip pat nėra ginčo, kad pareiškėjai nebuvo išmokėta kompensacija už priklausančias išduoti tarnybinės uniformos dalis. Rašytinio prašymo dėl piniginės kompensacijos išmokėjimo pareiškėja iki 2015-06-12 nebuvo pateikusi, tačiau tokio prašymo nepateikimas nepaneigia fakto, jog pareiškėjai išduota uniforma nebuvo tinkama dėvėti 10 metų.

Pareiškėja V. Č. nurodo, kad dėl laiku neišduotos tarnybinės uniformos ir jos dalių, ji buvo priversta už asmenines lėšas pirkti rūbus, aprangą, kuri reprezentuotų Panevėžio pataisos namus bei užtikrintų tinkamą jos pareigų atlikimą. Teismas, įvertinęs pareiškėjos skunde suformuluotą reikalavimą dėl piniginės sumos priteisimo, šio reikalavimo pagrįstumą, atsižvelgęs į tai, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymima, jog galimi pareigūno turėti nuostoliai dėl uniformos neišdavimo laiku turėtų būti kompensuojami taikant žalos atlyginimo institutą (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013m. lapkričio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-2020/2013, 2012m. gruodžio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A 662-2857/2012, 2012m. spalio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A 552- 2845/2012 ir kt.), daro išvadą, kad pareiškėja prašo atlyginti jai padarytą turtinę žalą, kuri pasireiškė pareiškėjos turėtomis išlaidomis savo lėšomis įsigyjant aprangą ir avalynę, kurią ji privalėjo dėvėti tarnybos metu, neišdavus atsakovui tarnybinės uniformos ir jos dalių (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-1032/2014 ).

Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad valstybės ir savivaldybės atsakomybė atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jos darbuotojai privalėjo veikti. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, jų dydį nustato teismas. Civilinė atsakomybė kyla nustačius bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246-6.249 straipsniuose: žalą, neteisėtą veiką, priežastinį ryšį tarp neteisėtos veikos ir atsiradusios žalos. Pagal CK 6.247 straipsnį, atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali būti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu, t. y. kiekvienu konkrečiu atveju žalai atlyginti yra būtina nustatyti tiesioginį priežastinį ryšį tarp institucijos (jos pareigūno ar tarnautojo) neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir prašančio atlyginti žalą nurodytų nuostolių.

Šioje byloje neginčijamai nustatytas faktas, jog pareiškėjai nebuvo suteikta socialinė garantija nešioti tinkamą tarnybinę uniformą ir dėl to ji patyrė nuostolių. Pareiškėja negali pagrįsti dėl laiku neišduotos tarnybinės uniformos dalių patirtų išlaidų, todėl jas vertina neišmokėtos kompensacijos už neišduotas tarnybinės uniformos dalis suma. Bylos medžiaga nepaneigtas pareiškėjos paaiškinimas, kad atsakovas atsisako gera valia išmokėti jos prašomą kompensaciją, tai patvirtina ir atsakovo 2015-06-15 raštas pareiškėjai Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l.9-10) bei teismui pateiktas atsiliepimas. Spręsdamas dėl prašomos priteisti žalos atlyginimo dydžio, teismas sutinka su pareiškėjos pateiktais rašytiniais įrodymais, 2014 m. gruodžio 17 d. pažymos Nr. (duomenys neskelbtini) duomenimis dėl neišduotų tarnybinės uniformos dalių ir jų verte – 7175,08 Lt ( b. l. 6-8). Pažymėtina, kad nei pareiškėja, nei atsakovas neginčija šių duomenų. Tokiu būdu pareiškėjai neišduotos tarnybinės uniformos dalių 30 procentų vertė sudaro 2152,51 Lt. (623,41 Eur).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamoje administracinių teismų praktikoje pripažįstama, kad pareigūnas, kuriam nustatyta tvarka nebuvo išduota privaloma uniforma (jos dalys) ir dėl to tarnyboje yra priverstas nešioti savo drabužius, patiria nuostolių, kurių faktas, remiantis protingumo kriterijumi, neprivalo būti plačiau įrodinėjamas. Taip pat teismų praktikoje pripažįstama, kad pareigūnas, turėdamas teisėtų lūkesčių gauti įstatyme numatytas garantijas, t.y. visas tarnybinės uniformos dalis, įrodymų, pagrindžiančių turėtas išlaidas, galėjo apskritai nerinkti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-3379/2011). Kita vertus, CK 6.249 straipsnio 1 dalis numato, jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas. Pagal Tvarkos 1 punktą, Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos bei jam pavaldžių įstaigų ir valstybės įmonių pareigūnams, kurių turima tarnybinė uniforma tinkama dėvėti tarnyboje ir kuriems pagal patvirtintas tarnybinės uniformos dėvėjimo normas priklauso išduoti atskiras uniformos dalis, vietoj jų gali būti mokama piniginė kompensacija – 30 procentų priklausančios išduoti tarnybinės uniformos vertės, apskaičiuotos pagal tuo metu galiojančias kainas.

Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, atsižvelgiant į nurodytą teismų praktiką ir aptartą teisinį reguliavimą, darytina išvada, kad pareiškėja turi teisę į nuostolių, kuriuos sąlygojo uniformos dalių laiku neišdavimas, atlyginimą ir yra visos sąlygos taikyti deliktinę atsakomybę bei priteisti jai turtinės žalos atlyginimą. Kadangi pareiškėja turėjo teisėtų lūkesčių gauti įstatyme numatytas garantijas, nuostolių dydžio įrodinėjimo požiūriu pareiškėjos prašoma priteisti žala prilygintina neišduotų tarnybinės uniformos dalių vertei. Teismo vertinimu, Tvarkos 1 punkte įtvirtintas kompensacijos dydis (30 procentų nuo uniformos dalių vertės) laikytinas protingu ir adekvačiu pareiškėjos patirtų nuostolių dėl uniformų dalių neišdavimo atlyginimu. Toks pareiškėjos patirtos žalos dydžio apskaičiavimas atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką, kurioje pripažįstama, kad pareigūnams nepateikus jokių duomenų apie realiai turėtas išlaidas rūbų ir avalynės įsigijimui ar jų taisymui, jų patirtų nuostolių dydis lygus Tvarkos 1 punkte numatytai kompensacijai, kuri yra priteistina iš atsakovo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. balandžio 10 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. A261-1032/2014, 2013 m. gruodžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-1796/2013, 2013 m. spalio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A552-1936/2013, 2013 m. spalio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1648/2013, 2013 m. spalio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-1608/2013, 2013 m. rugsėjo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-1647/2013).

Atsakovas prašo pareiškėjos reikalavimams taikyti 3 metų senaties terminą. Statuto 8 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog Kalėjimų departamento ir jam pavaldžių įstaigų pareigūnams Valstybės tarnybos įstatymo nuostatos taikomos tiek, kiek jų statuso nereglamentuoja šis statutas, o darbo santykius ir socialines garantijas reglamentuojantys įstatymai, kiti teisės aktai taikomi tiek, kiek jų statuso ir socialinių garantijų nereglamentuoja šis statutas ir Valstybės tarnybos įstatymas. Pagal Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 5 straipsnį darbo santykius ir socialines garantijas reglamentuojantys įstatymai ir kiti teisės aktai taikytini tiek, kiek jų statuso ir socialinių garantijų nereglamentuoja šis įstatymas. Nagrinėjamu atveju taikytinos Lietuvos Respublikos darbo kodekso nuostatos, reglamentuojančios darbdavio materialinę atsakomybę. Lietuvos Respublikos darbo kodekso 248 straipsnio 3 punkte numatyta, kad darbdavio materialinė atsakomybė atsiranda, kai pažeidžiami darbuotojo turtiniai interesai, o šio kodekso 249 straipsnyje įtvirtinta, kad darbdavys pagal Civilinio kodekso normas privalo atlyginti žalą, padarytą dėl darbuotojo turtinių interesų pažeidimo. Iš nusistovėjusios teismų praktikos matyti, kad pažeidimas, su kuriuo pareigūnai sieja savo teisių ir teisėtų interesų pažeidimą, pripažįstamas tęstinio pobūdžio. Atsižvelgus į šią aplinkybę, pareigūnų, laiku negavusių tarnybinės uniformos ar jos dalių ar tam tikro dydžio kompensacijos, pažeistos teisės ir teisėti interesai teismine tvarka yra ginami visa apimtimi (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. vasario 25 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-810-662/2015, nutartys: 2014 m. liepos 10 d. administracinėje byloje Nr. A438-430/2014, 2014 m. liepos 1 d. administracinėje byloje Nr. A143-249/2014 ir kt.).

Remdamasis aukščiau išdėstyta teisiškai reikšmingų aplinkybių analize bei ginčo situacijos teisiniu reglamentavimu, teismas daro išvadą, kad pareiškėjos skundas yra pagrįstas, todėl tenkintinas.

Atsakovas prašo atidėti sprendimo vykdymą. Teismo sprendimo įvykdymo ar išdėstymo klausimas sprendžiamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) normomis (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 85¹ str.). CPK 284 str. 1 d. numato, jog teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Akivaizdu, kad nėra finansinių galimybių per trumpą laikotarpį atlyginti žalą visiems į teismą besikreipiantiems pareigūnams, nesukeliant neproporcingų ir reikšmingų visuomenei ar jos daliai sunkumų, todėl teismo sprendimo vykdymas dėl žalos atlyginimo atidėtinas šešių mėnesių laikotarpiui (ABTĮ 85¹ str., CPK 284 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 2 ir 5 punktais, 85¹ straipsniu, teismas

nusprendžia:

skundą patenkinti.

Priteisti iš Panevėžio pataisos namų V. Č. 623,41 Eur (šešių šimtų dvidešimt trijų eurų 41 euro centų) turtinės žalos atlyginimą.

Sprendimo vykdymą atidėti šešių mėnesių laikotarpiui.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai ar per Panevėžio apygardos administracinį teismą.

Teisėja Irena Varžinskienė