Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Vladimir Berezovskij rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo bylos perdavimo prokurorui klausimą baudžiamojoje byloje pagal Vilniaus apylinkės prokuratūros 1-ojo skyriaus prokurorės Eglės Grigaitytės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kuriuo A. S. kaltinamas padaręss nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2019-02-20 teisme gautas Vilniaus apylinkės prokuratūros 1-ojo skyriaus prokurorės Eglės Grigaitytės pareiškimas dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kuriuo A. S. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje. Ikiteisminio tyrimo medžiagoje duomenų apie prokuroro pranešimą nukentėjusiajai R. S. dėl sprendimo užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu nėra.

Motyvuojamoji dalis

Byla perduotina prokurorui.

Įtariamasis A. S. 2019-02-11 susipažino su galimybe procesą užbaigti teismo baudžiamuoju įsakymu ir išreiškė sutikimą, taip pat sutiko su siūlomos bausmės rūšimi ir dydžiu (b. l. 86-87). Duomenų, kad prokurorė, priėmusi sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, apie tai (ir teisę per 7 dienas nuo pranešimo gavimo apskųsti prokuroro sprendimą ikiteisminio tyrimo teisėjui) pranešė nukentėjusiajai R. S. byloje nėra (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnio 4 dalis, Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2015-06-01 įsakymu Nr. I-134 patvirtintų Rekomendacijų dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu 10-11 punktai). Nors pastaroji 2019-02-11 apklausta parodė, jog neprieštarauja, kad byla būtų užbaigta teismo baudžiamuoju įsakymu, civilinio ieškinio nereikš, pretenzijų neturi (b. l. 37), tačiau tokį sutikimą išreiškė iki minėto prokurorės sprendimo priėmimo. Be to, reikšmingas ne nukentėjusiosios R. S. bendro pobūdžio sutikimas dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, o tai, kad jai nebuvo pranešta apie prokurorės sprendimą užbaigti procesą baudžiamuoju įsakymu, dėl ko jai nebuvo sudaryta BPK numatyta galimybė apskųsti tokį sprendimą. Pažymėtina tai, kad BPK 418 straipsnio 4 dalyje numatyta prokuroro pareiga yra imperatyvi, skirta užtikrinti nukentėjusiojo teisę aptariamą prokuroro sprendimą apskųsti ikiteisminio tyrimo teisėjui. Šiuo atveju nukentėjusiajai R. S. galimybė pasinaudoti šia teise nebuvo sudaryta. Esant aukščiau išdėstytoms aplinkybėmis, teismas konstatuoja esminį baudžiamojo proceso pažeidimą, kuris trukdo nagrinėti bylą tuo, kad užkerta kelią surašyti teismo baudžiamąjį įsakymą (BPK 420 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Kartu, bylos aplinkybės yra pakankamai aiškios, todėl byla negali būti perduota nagrinėti teisme, o aplinkybių, dėl kurių procesas negalimas, nėra (BPK 420 straipsnio 1 dalies 2-3 punktai, 423 straipsnio 1 dalis, 424 straipsnio 1 dalis). Susiklosčiusioje situacijoje teismas vadovaujasi bendruoju teisiniu reguliavimu ir bylą perduoda prokurorui (BPK 234 straipsnio 2 dalis), kuris dėl to išlaikys teisę nuspręsti procesą užbaigti teismo baudžiamuoju įsakymu.

Pažymėtina tai, kad tokios praktikos laikosi ir aukštesnės instancijos teismas (Vilniaus apygardos teismo 2018-06-15 nutartis byloje Nr. 1S-208-891/2018).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 234 straipsnio 2 dalimi, 439 straipsnio 1 dalimi, 440 straipsniu, teismas

nutaria:

pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kuriuo A. S. a. k. (duomenys neskelbtini) kaltinamas padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, perduoti Vilniaus apylinkės prokuratūros 1-ojo skyriaus prokurorei Eglei Grigaitytei, kadangi yra esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, kurie trukdo nagrinėti bylą.

Nutartis per septynias dienas nuo jos gavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.