Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Eglė Gruodienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto V. R. (V. R.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 1 d. nutarties, kuria netenkintas pareiškėjo skundas dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 5-ojo policijos komisariato Veiklos skyriaus vyriausiojo tyrėjo (toliau – Institucija) 2021 m. vasario 25 d. nutarimo (toliau – Nutarimas), kuriuo V. R. pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 115 straipsnio 1 dalyje, ir nubaustas 300 Eur bauda bei įpareigotas atlyginti M. K. 100 Eur turtinę žalą.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Priimto sprendimo esmė

1. V. R. 2021 m. vasario 25 d. nutarimu nubaustas už tai, kad 2021 m. vasario 13 d., 6 val. 26 min., iš chuliganiškų paskatų, į spynas pripildamas klijų ir prikišdamas dantų krapštukų, apgadino kaimyno, gyvenančio (duomenys neskelbtini), buto durų spynas, tokiais veiksmais padarydamas 100 Eur turtinį nuostolį, t. y. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 115 straipsnyje.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Administracinėn atsakomybėn patraukto V. R. apeliacinis skundas netenkinamas.

5. Vadovaudamasis ANK 652 straipsnio 1 dalimi apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą.

6. Administracinėn atsakomybėn patrauktas V. R. skunde nesutinka su jam inkriminuotu administraciniu nusižengimu ir teigia, jog buvo nepagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 115 straipsnį.

7. Vadovaujantis ANK 569 straipsniu, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Vadovaudamiesi šio straipsnio 5 dalimi teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi, nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas.

8. Susipažinęs su apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį motyvais, skundžiama nutartimi bei administracinio nusižengimo bylos medžiaga aukštesnysis teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai pripažino, jog V. R. padarė ANK 115 straipsnyje numatytą administracinį nusižengimą. Apygardos teismas, patikrinęs skundžiamą nutartį, nenustatė apelianto nurodytų, jo manymu, akivaizdžių skundžiamos nutarties trūkumų, kurie galėtų turėti įtakos administracinės bylos nutraukimui. Vien tai, kad įrodymai nebuvo įvertinti palankiai administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui, o teismas padarė jam nepalankias išvadas dėl kaltumo, savaime nereiškia, kad skundžiama nutartis yra neteisėta ir (ar) nepagrįsta.

9. ANK 115 straipsnyje numatyta administracinė atsakomybė už tyčinį turto sunaikinimą ar sugadinimą, kai nukentėjusiajam padaryta žala neviršija trijų bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių.

10. Aukštesnysis teismas pažymi, kad V. R. kaltę apgadinus nukentėjusiajam M. K. priklausančių durų spynas ir taip padarius ANK 115 straipsnyje numatytą administracinį nusižengimą patvirtina byloje surinktų įrodymų visuma: 1) BIRT ataskaitų žiūryklės duomenys, patvirtinantys, kad 2021 m. vasario 13 d., 6.26 val., M. K. pranešė, jog kaimynas V. iš buto Nr. (duomenys neskelbtini) kerštaudamas pripylė klijų į jo durų spynos skylę ir prikišo dantų krapštukų (b. l. 6); 2) byloje esantis vaizdo įrašas VLN_PR_608C82 2021/02/13 iš kurio matyti, kad pareigūnams atvykus į įvykio vietą pareigūnas paklausia M. K., kas nutiko, o šis rodydamas į V. R. buto duris sako: „užtikau mielą draugą klijus pilant“ ir rodo į savo durų spyną. Pareigūnui paklausus: „iš kur žinote, kad tai jis“, M. K. atsako, kad matė. Pareigūnui patikslinus, ar per akutę, šis užtikrintai tai patvirtina. Vėliau pareigūnui dar kartą perklausus, ar jis tikrai matė, šis dar kartą patvirtina, jog taip. Nuo pat pradžių nukentėjusysis nuosekliai tvirtino, kad matė V. R., darantį administracinį nusižengimą; 3) 2021 m. vasario 13 d. M. K. pareiškimas, kuriame nurodyta, kad išgirdo, kaip kaimynas V. R. iš (duomenys neskelbtini) buto dažnai darinėja buto duris, girdisi krebždėjimas, pažiūrėjęs pro akutę pamatė kaimyną, palinkusį prie jo buto Nr. (duomenys neskelbtini) durų, pradarius duris kaimynas pabėgo į savo butą, apžiūrėjęs duris pamatė, kad į spynas prikišta dantų krapštukų ir pripilta greitai stingstančių klijų, spynos sugadintos, neužsirakina (b. l. 7); 4) nukentėjusiojo 2021 m. vasario 17 d. apklausos protokole užfiksuoti ir teisiamojo posėdžio metu duoti parodymai, kuriuose jis nurodė iš esmės tas pačias aplinkybes kaip ir pareiškime; 5) teisiamojo posėdžio metu duoti pareigūno M. M. parodymai, kuriuose užfiksuota, kad buvo gautas pranešimas dėl konflikto su kaimynu, kuris galimai apgadino spyną. Kiek liudytojas pamena, raktas į spyną nebeįsidėjo, pranešėjas buvo įsitikinęs dėl įtariamo asmens (b. l. 53); 6) pareigūnų įvykio vietos apžiūros metu padarytos nuotraukos, kuriose matyti, kad į nukentėjusiojo durų spyną pripilta klijų (b. l. 10).

11. Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, aukštesnysis teismas pritaria skundžiamos nutarties išvadoms, kad nesiremti nukentėjusiojo nuosekliais parodymais, kuriuos patvirtina ir kiti byloje surinkti aukščiau aptarti įrodymai, nėra pagrindo. Aplinkybė, kad tarp pareiškėjo ir nukentėjusiojo susiklostę konfliktiški tarpusavio santykiai, šiuo atveju nesudaro pagrindo jais nesivadovauti ir spręsti, kad nukentėjusysis apkalba V. R.. Byloje surinktais ir teismo tinkamai įvertintais įrodymais nustatyta, kad V. R. atliko administracinio nusižengimo protokole nurodytus veiksmus, apgadindamas nukentėjusiojo durų spynas. Jo veiksmai priežastiniu ryšiu susiję su M. K. padaryta turtine žala, kuri pagal ANK 115 straipsnio prasmę neturi viršyti trijų bazinių bausmių ir nuobaudų dydžio.

12. Skunde nurodytas apelianto teiginys, kad A. D., duodamas parodymus, pripažino, jog priimdamas skundžiamą nutarimą V. R. kaltę preziumavo, nepagrįstas. Teismų informacinėje sistemoje esantis 2021 m. balandžio 7 d. teismo posėdžio garso įrašas, kuris laikomas bylos dalimi, patvirtina, kad teisme liudytoju apklausiant M. D., V. R. uždavė klausimą, kodėl administracinio nusižengimo protokole esant tiek jo, tiek M. K. parodymams, surašant nutarimą jo parodymai buvo atmesti (posėdžio garso įrašo 24.24 min). Atsakydamas į šį klausimą A. D. nurodė, kad, jo manymu, administracinio nusižengimo byloje užtenka įrodymų V. R. kaltei pagrįsti (posėdžio garso įrašo 25.00 min). Tada V. R. klausia, ar Institucija jo kaltinimą preziumuoja ar įrodinėja; piktinasi, kad Institucijai užtenka manymo, jog jis kaltas. Garso įraše girdėti, kaip teisėja nurodo, jog Institucijos atstovas jau atsakė, kad pakako duomenų. Tada apeliantas klausia, apie kokius duomenis kalba A. D., į tai šis atsako, kad priimdami nutarimą jie vadovavosi pareiškimu ir nukentėjusiojo parodymais. Darytina išvada, kad apklausos metu A. D. neteigė, jog V. R. kaltė buvo preziumuojama, o taip posėdžio metu samprotavo pats apeliantas.

Dėl teisės į nešališką teismą pažeidimo.

13. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad teismo nešališkumo reikalavimas turi du aspektus – objektyvųjį ir subjektyvųjį. Vertinant nešališkumą subjektyviuoju aspektu, turi būti nustatyta, ar yra realių faktų, kurie kelia abejonių dėl teisėjo nešališkumo, ar rodo bylą nagrinėjusio teisėjo asmeninį tendencingumą. Objektyvus nešališkumo aspektas bendriausia prasme reikalauja, kad teismo procesas būtų organizuojamas, proceso veiksmai būtų atliekami, su bylos nagrinėjimo teisme dalyviais būtų bendraujama taip, kad negalėtų susidaryti įspūdis, jog proceso metu vienai iš proceso šalių reiškiamas išankstinis priešiškumas ar palankumas arba teismas vienaip ar kitaip suinteresuotas tam tikra bylos baigtimi (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-132/2015, 2K-7-124-648/2015). Teismų praktikoje taip pat išaiškinta, kad vien ta aplinkybė, jog teismas bylos duomenis įvertino nepalankiai nuteistajam, nėra nei baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas, nei teismo šališkumą parodantis faktas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-1-693/2017).

14. Apeliantas pirmosios instancijos teismo šališkumą grindžia, jo manymu, tai patvirtinančiomis aplinkybėmis, tačiau šiame kontekste pastebėtina tai, kad, remiantis teismų praktika, nešališkumo principo pažeidimui konstatuoti nepakanka vien tik vienos iš bylos šalių nuomonės. Tik nesutikimas su teismo sprendimais nėra pakankamas pagrindas tam, kad būtų konstatuotas teismo šališkumas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-542/2013, 2K-174-788/2017). Svarbiausią reikšmę turi tai, ar toks manymas gali būti laikomas objektyviai pagrįstu, turi būti nustatyti realūs faktai, keliantys abejonių dėl teismo nešališkumo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-195/2010, 2K-214-976/2017). Išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka nenustatyta pirmosios instancijos teismo pažeidimų nustatant nagrinėjamos bylos faktines aplinkybes, vertinant byloje esančius įrodymus, o tai, kad pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog Institucija priėmė pagrįstą sprendimą nesuteikia pagrindo teigti, jog bylą išnagrinėjo šališkas teismas.

15. Apeliantas argumentus dėl teismo šališkumo iš esmės grindžia tuo, kad teismas iškvietė ir apklausė liudytojais kaimynus, kurie nėra susiję su šioje byloje padarytu administraciniu nusižengimu. Pažymėtina tai, kad kaimynai buvo apklausiami ne tik dėl aplinkybių, susijusių su girdimu triukšmu, tačiau ir dėl M. K. durų spynos apgadinimo. Minėtais veiksmais teismas ėmėsi visų priemonių, siekdamas nustatyti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir pašalinti prieštaravimus (šiam teiginiui skunde pritaria ir apeliantas). Skunde teismo šališkumas motyvuojamas A. D. apklausos metu padarytais procesiniais pažeidimais, sudarant kliūtis V. R. dalyvauti įrodymų tyrime. Pagal teismų praktiką teismo nešališkumo principas pažeidžiamas ir tais atvejais, kai teismas nesuteikia proceso šalims vienodų galimybių aktyviai dalyvauti teismo posėdyje tiriant įrodymus (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-385-507/2016). 2021 m. balandžio 7 d. posėdžio, kuriame buvo apklaustas A. D., garso įrašu nustatyta, kad teismui uždavus klausimus A. D. (posėdžio garso įrašo 24.07 min), nebuvo pasiteirauta proceso dalyvių, ar šie turės klausimų šiam liudytojui, o nuspręsta iš karto pereiti prie nukentėjusiojo M. K. apklausos. Tada (garso įrašo 24.12 min) V. R. atsiprašydamas pertraukia teisėją, nurodydamas, kad nori A. D. užduoti klausimą. Teisėja teiraujasi V. R., kokį klausimą šis norintis užduoti, ir jis užduoda šios nutarties 9 punkte aptartus klausimus dėl Nutarimo surašymo. Sutiktina, kad teismas, baigęs liudytojo apklausą, nepasiteiravo proceso dalyvių, ar šie turi liudytojui klausimų, tačiau, pareiškėjui išreiškus norą užduoti klausimus, tai jam buvo leista padaryti, be to, įraše girdėti, kad teismas, pareiškėjui užduodant klausimus A. D., buvo aktyvus: ragino liudytoją atsakyti į pareiškėjo klausimus, teiravosi, ar liudytojas klausimą suprato. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad minėtais veiksmais teismas nesuteikė galimybės užduoti klausimus visiems proceso dalyviams, o ne vien administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui, todėl aptarta aplinkybė nesudaro pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismas sąmoningai sudarė kliūtis V. R. dalyvauti tiriant įrodymus, t. y. buvo šališkas. Nagrinėjamo klausimo kontekste svarbu tai, kad nešališkumo principas negali būti suprantamas pernelyg plačiai – teismo padarytos teisės aiškinimo ir taikymo klaidos, baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai, net jei jie ir esminiai, nėra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad teismas nagrinėjo bylą šališkai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-137/2008).

16. Aukštesnysis teismas konstatuoja, kad skundžiama nutartimi buvo įvertintos visos teisingam sprendimui priimti reikšmingos aplinkybės, kurių pakanka administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltei pagrįsti, todėl apeliacinės instancijos teismui nekyla abejonių nei dėl užfiksuoto administracinio nusižengimo padarymo fakto, nei dėl V. R. kaltės padarius jam inkriminuojamą administracinį nusižengimą.

17. Administracinėn atsakomybėn patrauktas V. R. skunde neginčija jam paskirtos administracinės nuobaudos. Apygardos teismo vertinimu, jam paskirta mažesnė, nei ANK 115 straipsnio sankcijoje numatytas vidurkis, bauda, yra tinkamai individualizuota, taip pat proporcinga padarytam administraciniam nusižengimui ir jo asmenybei bei teisinga. Atsižvelgdamas į apelianto poziciją, apygardos teismas plačiau dėl to nepasisako.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu,

nutaria:

Palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 1 d. nutartį nepakeistą ir V. R. (V. R.) apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.