Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

Žemesnės instancijos teismas

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Alma Berniūnaitė,

sekretoriaujant Monikai Šiaulytei, Vaidai Vaičiulienei ir Viktorijai Patkauskienei,

dalyvaujant prokurorams Sauliui Kulikauskui ir Eglei Veliulienei,

kaltinamajai R. S.,

Žemesnės instancijos teismas

viešame teisiamajame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), LR pilietė, lietuvė, turinti vidurinį išsilavinimą, nedirbanti, išsituokusi, gyvenanti (duomenys neskelbtini), neteista,

yra kaltinama pagal Baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą ir 163 straipsnį.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Žemesnės instancijos teismas

R. S. piktnaudžiavo motinos teisėmis ir pareigomis bei nesunkiai sutrikdė dukters sveikatą, o būtent: nuo 2016 m. gegužės 10 d. iki 2017 m. gegužės 25 d., tikslios datos ir laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti, sistemingai naudojo psichinį smurtą prieš nepilnametę dukrą S. S., gimusią 2002 m., vadindama ją žeminančiais ir įžeidžiančiais žodžiais: „žertva“, „suka“, „padla“, „sterva“; kaltindama, kad dėl dukters elgesio šeima buvo įtraukta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą; nesirūpindama dukters sveikata, nepatenkindama jos emocinių poreikių. Tokie veiksmai (neveikimas) sukėlė dukrai S. S. kitus emocijų sutrikimus vaikystėje (F93.8), kas vertinama kaip nesunkus psichikos sveikatos sutrikdymas, nes jis sutrikdė dukters kasdienį funkcionavimą ir adaptaciją ilgiau kaip 10 dienų, t. y. padarė nusikalstamas veikas, numatytas Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte ir 163 straipsnyje.

Teisiamajame teismo posėdyje kaltinamoji R. S. paaiškino, kad dukra S. S. norėjo laisvės, todėl ją apšmeižė. Dukra pykdavo, kad stipriai laikė ją, neleisdavo valkatauti naktimis. Dukra buvo išlepinta: kai į mokyklą nereikdavo, dienomis galėjo daryti, ką nori. Dukra norėjo laisvės. Dabar ji Vilniaus vaikų namuose „Užuovėja“ augina savo vaiką (kaltinamajai anūkę). Jei dukra būtų buvusi namuose, būtų gavusi daugiau drausmės. Nebūtų „prisidirbusi“ vaikų, vaiku būdama. Dabar dukra per socialinį tinklapį „Facebook“ rašo, kad atsiprašo, kad nori grįžti į namus.

Gal skyrė dukrai per mažai dėmesio? Važinėjo į užsienį, o dukra būdavo Joniškyje su anyta. Pripažįsta, kad gal skyrė dukrai per mažai laiko, daugiau nieko. Kai kaltinamoji buvo Lietuvoje, dukrai dėmesio netrūko. Gražiai sutardavo, (dukra) padėdavo gaminti valgyti.

Dukters polinkis fantazuoti išryškėjo, jai mokantis progimnazijos 5, 6 ar 7 klasėje. Mokytojai S. siūlė psichologo pagalbą, kai ją (kaltinamąją) apšmeižė. S. S. sakė, kad jos motina (kaltinamoji) yra nėščia, kad ji (kaltinamoji) pagimdė, žudosi, pjaustosi, kad brolis žuvo. (Mokytojai) sakė kreiptis pagalbos į psichologą, kol didesnių problemų neatsirado. Ir atsirado didesnių problemų. Nepasakys, kiek laiko, bet S. lankėsi pas psichologus, eidavo kiekvieną mėnesį.

Kol S. gyveno pas (kaltinamąją), mokėsi (duomenys neskelbtini). Iš pradžių ji mokėsi normaliai, paskui nebėjo į mokyklą. Dėl to kaltinamosios šeimą įtraukė į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, sąrašą.

Iki 15 m. kaltinamosios santykiai su S. buvo geri, kol jie atsikraustė gyventi į (duomenys neskelbtini). Ten gyvena pusantrų metų. Sužinojo, kad dukra pradėjo rūkyti. S. bėgdavo iš namų, negrįždavo namo, „vaikų teisės“ važiuodavo pas V. (ieškoti dukters), o ji (V.) neįsileisdavo. Policija klausė, kodėl (dukra) neina namo. Ji atsakė, kad mama muša, galvą praskėlė.

Pasak kaltinamosios, ji savo dukters nemušė. Gal yra sudavusi per koją žaisdama, bet ne piktybiškai. Nežino, kodėl T. S. nurodė, kad mama sudavė dukrai per užpakalį. Gyvendama (duomenys neskelbtini), drausmindavo (vaikus), bet mušti - tikrai ne. 2016 m. gegužę, kai gyveno (duomenys neskelbtini), nebuvo tokio dalyko (kaip smūgis ąsočiu per galvą). 2016 m. galva dukrai galėjo būti sužalota nebent lauke. Nepastebėjo. (Dukra) jai nesiskundė dėl sužalojimo ant galvos. (Dukra) traumų neturėjo ir ligoninėje negulėjo. Dukra tik vieną kartą buvo su įtvaru – po to, kai bėgdama laiptais spyrė ir susižalojo pirštą.

2017 m. Velykas šventė namuose. Buvo jos (kaltinamosios) draugas A. Z. ir jo tėvai. Konfliktų su dukra tuo metu nebuvo.

Nevadino dukros „žertva“, „sūka“, „padla“, „stierva“. Pas juos namuose mažai keikiamasi.

Nebuvo neblaivi viešoje vietoje. Nebuvo bausta už pasirodymą viešoje vietoje esant neblaiviai. Netiesa, kad neblaivi gulėjo laiptinėje, kad lakstė po laiptinę su žaisliniu ginklu. Ateidavo draugai, išgerdavo šampano, bet ne tiek, kad mėtytųsi po koridorių. Draugai ateidavo ne dažnai. Pašaliniai asmenys nakvoti nelikdavo. Ji gyvena vieno kambario bendrabučio tipo bute. Miegojo trise, kol vaikai gavo savo lovas . Nepalikdavo vaikų vienų namuose naktimis.

Ikiteisminio tyrimo metu R. S. kalta neprisipažino ir paaiškino (2 t., b. l. 150, 158), kad augina du vaikus: S. S., gimusią 2002 m., ir T. S., gimusį 2007 m. Gyvena savivaldybei priklausančiame bute (duomenys neskelbtini). Apklausos metu vaikai iš jos paimti, juos išsivežė vaikų teisių specialistai. Niekada nesmurtavo prieš dukrą ir sūnų. Jos dukra S. dažnai fantazuoja, prisigalvoja nesąmonių. S. niekada nebuvo prakirsta galva, ji nėra buvusi ligoninėje dėl sužalojimų. Niekada nesudavė S. ąsočiu per galvą. Niekada nesudavė jai smūgių, nelaužė kojų pirštų. Visa tai dukra išsigalvoja. S. 2017 m. gegužės 25 d. pabėgo iš namų. Nežinojo, kur S. buvo. Dėl jos dingimo ji (R. S.) kreipėsi į policiją. S. ne pirmą kartą bėga iš namų ir negrįžta po kelias dienas. S. pyksta, kad ji (R. S.) neleidžia jai (S. S.) ilgiau būti lauke, priekaištauja jai (S. S.) dėl rūkymo. Mano, kad (S. S.) nori būti laisva, kad jai niekas neaiškintų ir nepriekaištautų, ir dėl to sako, kad ji (R. S.) ją muša. S. sakė, kad jeigu ji (R. S.) ant jos užšauks ir ją sudrausmins, ji (S. S.) pasiskųs „vaikų teisėms“, kad ją paimtų ir tada ji (S. S.) galės elgtis, kaip norės.

Teisiamajame teismo posėdyje nepilnametė nukentėjusioji S. S. nurodė, kad anksčiau pyko ant mamos už tam tikrus dalykus, bet atleido ir nori grįžti namo. Mama mušdavo ją per galvą, tampydavo už plaukų. Taip mama elgdavosi ne kiekvieną dieną. Mama taip drausmindavo ją, nes ji (S. S.) „baliavodavo“. Motina drausmindavo ją ir dėl konfliktų su broliu. Ji nesutardavo su broliu, mušdavosi, o mama sakydavo, kad taip negalima, kad jie turi būti kaip vienas kumštis. Mama juos drausmindavo, nes jie ją erzindavo. Ji ir brolis keikdavosi ant mamos, negerai su ja elgdavosi. Nenuostabu, kad mamai trūkdavo kantrybė. Mama vadino ją keiksmažodžiais: „padla“, „kurva“, tačiau po 5 minučių viskas pasimiršdavo ir būdavo gerai. Tai būdavo daugiau emocijos. Mama dėl nieko jos nekaltindavo, gal tik dėl to, kad kambario nesusitvarko.

Atleido mamai dėl to, kad ši ją mušė. Mamai nėra už ką jos atsiprašyti, nes jie neklausydavo. Mama išgėrusi būdavo agresyvi, nes alkoholis provokuoja didesnę agresiją. Mama alkoholį vartojo tik per šventes: gimtadienius, Valentino dieną. Ji norėdavo tokiu būdu atsipalaiduoti. Kai mama namuose išgėrinėdavo, ji (nukentėjusioji) būdavo pas draugę S. V., o brolis žaisdavo kieme. Jie rasdavo ką veikti.

Pasakodavo draugėms R. (Š.) ir S. V., kaip mama su ja elgiasi. Simonai sakė, kad mama ją mušė. Nežino, ar kas iš svetimų žmonių matė, kad mama ją muša, tačiau tikrai matė jos brolis (T.). Draugė R. matė, kaip mama ją muša. Mama liepdavo eiti ruošti pamokas, neleisdavo į lauką, neduodavo telefono. O ji išvesdavo mamą iš kantrybės – neklausydavo, atsikalbinėdavo.

2 kartus pabėgo iš namų. Kai pabėgo trečią kartą, ją (S. S.) išvežė į vaikų globos namus. Iš globos namų bėgo daug kartų, nes norėjo susitikti su draugais, mama ir vaiko tėvu. Po to, kai ją paėmė iš mamos, visą laiką gyveno globos namuose ir santykiai su mama pagerėjo. Ankščiau labai pykdavosi, dabar gražiai bendrauja, yra draugės.

Ikiteisminio tyrimo metu, 2017 m. birželio 13 d. apklausta pas tyrėją, nepilnametė nukentėjusioji S. S. nurodė (1 t., b. l. 67), kad mama prieš ją smurtauja, kai būna neblaivi. 2016 m. vasaros pradžioje mama supyko ir sudavė jai per galvą moliniu ąsočiu, praskėlė galvą. Nuėjo pas kaimynę, jos vardo ir pavardės nežino. Kaimynė pamatė, kad jai iš galvos bėga kraujas, ir iškvietė medikus. Ligoninėje jai susiuvo žaizdą ir išleido namo.

2017 m. per Velykas mama buvo neblaivi ir supyko, kad brolis užgriuvo ant jos. Mama pagalvojo, kad ji (S. S.) pastūmė brolį, dėl to ji tempė jai (S. S.) už plaukų, vieną kartą kumščiu sudavė per veidą, bandė spirti, tačiau nepataikė. Jai nuo smūgio atsirado kraujosruva po dešine akimi. Mokyklos tuo metu nelankė, todėl niekas nepastebėjo.

2017 m. gegužės 19-20 d., tikslios datos nepamena, buvo pas draugę S. V. (duomenys neskelbtini). Vakare atėjo mama. Tuo metu ji (S. S.) gulėjo lovoje. Mama laužė jos kojų pirštus. Skaudėjo. Nuo (2017 m.) gegužės 25 d. gyvena pas draugę R. adresu (duomenys neskelbtini).

Ikiteisminio tyrimo metu, 2017 m. liepos 26 d. apklausta pas ikiteisminio tyrimo teisėją, nepilnametė nukentėjusioji S. S. nurodė (1 t., b. l. 89-91), kad mama prieš ją smurtauja, kai būna prisigėrusi. Jei brolis ką nors daro, mama nieko jam nesako.

Žemesnės instancijos teismas

Įvykio metu kambaryje buvo daug žmonių, jie viską matė. Tai R. S., J., B. tėtis, S.. Kiti nepažįstami asmenys buvo išėję parūkyti. Mama buvo pavartojusi alkoholio. Buvo išgerti 3 buteliai degtinės. Vienu metu, kai visi „baliavojo“, jos draugės G., G. ir G. B. atėjo į butą pasiimti tėvo, bet jis nėjo namo. Seserys galėjo matyti, kai (mama) jai trenkė per veidą ir tampė už plaukų. Namie buvę mamos draugai sakė, ką darai. Visi bandė skirti. Brolis buvo kambaryje, bandė ją ginti. Ją (nukentėjusiąją) mamos draugė Jurga išsivedė į savo namus.

Sutrenkta vieta ištino ir pamėlynavo. Skaudėjo tą galvos pusę, kurią mama tampė. Tris dienas negalėjo šukuotis plaukų. Ištinimas ant veido laikėsi apie savaitę. Ištinimą matė Giedrė, Greta ir G. B.. Šios draugės žinodavo, kad mama prieš ją (S. S.) smurtauja.

Apie šį įvykį niekam nepasakojo. Lauke visi klausinėdavo, kas jai nutiko, bet ji nesakydavo. Papasakojo tik dabar, kai mama išvedė iš kantrybės ir visa tai atsibodo. Socialinei darbuotojai apie įvykį papasakojo praėjus maždaug dviem savaitėms po Velykų, kai buvo pas S. V.. Socialinė darbuotoja klausė, kodėl neina namo. Ji (S. S.) ir pasakė, kad ją muša mama. Tuo metu mėlynių jau nebuvo. Socialinė darbuotoja pasakė kreiptis į ją, jei ją (S. S.) mama dar muš.

Maždaug po 4 dienų mama atėjo jos ieškoti pas S. V.. Mama buvo neblaivi. Mama parsivedė ją namo, paskui ėmė „baliavoti“ ir užmigo. Po 1-2 val. ji (S. S.) išėjo iš namų pas kitą draugę. Kol buvo namuose, mama ją keikė, vadino „žertva“, „suka“. Mama ją taip išvadino, nes negrįžo namo. Mama tada nesmurtavo.

Kaip sakė S. V., apie 3 kartus mama atvyko pas S. V. ieškoti jos (S. S.) su policija. Mama jos ieškojo praėjus 3-4 d. po to, kai ji (S. S.) išėjo iš namų. Nežino, koks buvo mėnuo, kai išėjo iš namų. Kai buvo pas S. V., buvo atvykusi socialinė darbuotoja Lina. Socialinė darbuotoja atvyko po 4 d. Ji (S. S.) atidarė duris ir pasakė socialinei darbuotojai, kad negrįš namo, nes mama prieš ją smurtauja.

Žemesnės instancijos teismas

Mama trenkė jai ąsočiu 18-19 val. ir praskėlė galvą. Tuo metu namuose buvo mamos draugas I. U. ir matė tai bei dar vienas draugas. Brolis tuo metu buvo lauke.

Mama yra smurtavusi ir prieš brolį. Iš viso tris kartus: pirmą kartą po jos (S. S.) 15-ojo gimtadienio, o paskutinį kartą – prieš Velykas. Mama mušė brolį ranka per veidą, tampė už plaukų. Brolis verkė, sakė, kad mama jį mušė. Broliui medikų pagalbos nereikėjo.

Ikiteisminio tyrimo metu mažametis liudytojas T. S., apklaustas ikiteisminio tyrimo teisėjo, nurodė (2 t., b. l. 58-59), kad sesė pabėgo iš namų. Mama paskelbė paiešką. Sesė buvo pas draugę. Ją rado po savaitės. S. iš namų pabėgo kokius du kartus.

Mama yra sudavusi ranka sesei per užpakalį. Jam tuo metu buvo 8 metai, dabar – 9. Mama suduodavo, kai sesuo grįždavo ne tokią valandą, kaip mama pasakydavo. Mama sudavė S. vieną kartą ranka per užpakalį. S. tuo metu jautėsi nemaloniai, verkė. Jis nežino, ar S. galėjo būti mėlynės ant kojų. Mama S. sudavė nestipriai. S. buvo apsirengusi kelnes, jai per užpakalį kliuvo per kelnes. Mama dar trenkė ranka S. į koją. Per kojas mama taip pat davė nestipriai. S. verkė, kai jai davė per koją. S. jautėsi blogai, ji jam sakė. Mama trenkė jai, nes S. kažkur buvo su drauge, neidavo į mokyklą. Trenkė skirtingomis dienomis, vieną dieną – per užpakalį, kitą kartą – į koją. Daugiau tokių kartų nebuvo. Viskas vyko namuose. Sužalojimų ant S., įskaitant veido, nepastebėjo. S. nesiskundė, kad skauda. S. galėjo skaudėti, nes ji (abu kartus) verkė. Nežino, ar dar kas matė, kad mama skriaudė S.. Mama vartoja alkoholinius gėrimus. Kai trenkė S., mama buvo blaivi.

Mama drausmino S., savaitę neleisdavo į lauką. S. padėdavo mamai tvarkytis. S. nėjo į mokyklą, nueidavo pas drauges. S. nepatinka eiti į mokyklą. Jis su mama sutaria gerai. Jo mama nemušė.

Vakar Ž. pasakė, kad reikės atvykti į apklausą, ir pasakyti, ar mama mušė S..

Teisiamajame teismo posėdyje liudytoja R. Š. parodė, kad S. pažįsta apie 4 m. Su vaikais gyveno (duomenys neskelbtini) namuose. Tuose namuose gyveno ir R. su savo vaikais S. ir Titu. Ten kartu gyveno apie 3-4 mėnesius. Kiek pamena, iš (duomenys neskelbtini) namų pirmieji išsikėlė jie (kaltinamosios šeima), o jie (R. Š. šeima) – vėliau. Iš pradžių palaikė ryšius, susiskambindavo. Vėliau bendravimas retėjo.

Su S. bendravo daugiau, nes mergaitė ieškojo supratimo, norėjo, kad ją išklausytų. Liudytoja norėjo S. padėti, nes kai paaugliams sunku, reikia, kad juos kas išklausytų, suprastų. S. nebuvo paklusni motinai ir aplinkai. Ji mėgo šmeižti ir apkalbinėti žmones. Ji kaltindavo kitus, tačiau niekada nematė savęs. S. sugeba įtikinti žmones, tačiau, pakalbėjus su keliais pažįstamais, išaiškėjo, kad ji daug ką meluoja. S. sakydavo, kad motina ją muša. Kol gyveno viešoje įstaigoje, R. S. tikrai nemušdavo S. ir S. nesiskųsdavo. Kai išėjo iš tos įstaigos, S. ėmė skųstis, kad ją muša. S. sakė jai, kad motina trenkė vaza į galvą.

S. nuolat skųsdavosi, kad jai ką nors daro. Pvz., girdėjo, kad R. vartoja narkotikus, tačiau šito liudytoja nematė. S. sakydavo, kad namuose vyksta baliai, triukšmas. Kai gyveno Motinos Teresės namuose, R. S. nevartojo alkoholio, nes ten negalima. Liudytoja niekada negėrė su R. S.. Kiek yra buvusi pas juos (kaltinamosios šeimą) namuose, tiek (duomenys neskelbtini), tiek (duomenys neskelbtini), kaltinamosios namai visada būdavo tvarkingi. Kartą matė R. išgėrusią, kai nuvyko pas ją ir kalbėjosi apie vaikus. Tai buvo 2016 m. vasarį - balandį.

Susitikus 2017 m., R. guodėsi, kad ją (kaltinamąją) sumušė pažįstamas. R. buvo išmušti dantys. Per pokalbį vaikai miegojo. Tuo metu R. atrodė nuskriausta ir įskaudinta. Apie santykius su vaikais tada nekalbėjo. Anksčiau R. turėjo jauną draugą. Liudytoja matė jį, jis jai pasirodė tikras „gyvulys“.

Su S. liudytoja susitiko Motinos Teresės namuose po ilgo laiko, kai ten matėsi paskutinį kartą. Pasiūlė S. užeiti pas ją į namus. S. buvo pas liudytoją 4-5 paras. Tuomet S. buvo pabėgusi iš namų. Iš pradžių S. liudytojai pasakė, kad motina ją veja iš namų, skriaudžia, muša. Kadangi S. pasakė, kad ją (mama) išvarė iš namų ir dabar ji neturi kur apsistoti, liudytoja pasiūlė S. apsistoti pas ją (liudytojos namuose). Kaip vėliau paaiškėjo, tuo metu S. ieškojo (policija). S. patiko būti liudytojos namuose. Siūlė S. vykti pas jos motiną, bet ji sakė, kad nenori, kad gerai jaučiasi pas ją (R. Š.). Liudytoja prašė duoti motinos telefono numerį, bet S. sakė, kad neturi. S. nuo mamos bėgo kaip nuo priešo.

Liudytojos R. Š. nuomone, S. turi psichologinių problemų ir ją reikia izoliuoti nuo žmonių. Kad S. ieško, liudytoja sužinojo, kai paskambino jos (R. Š.) socialinė darbuotoja. S. neminėjo (kad pabėgo iš namų, o ne ją mama išvarė). Ji niekada nemini, kai ką blogo daro. Socialinė darbuotoja paskambino pasiteirauti liudytojos, kaip jai sekasi. Liudytoja pasakė socialinei darbuotojai, kad S. yra pas ją. Tai buvo berods 2017 m. gegužę, buvo šilta. Tada pas ją atvyko pasiimti S..

Gal tai buvo pirmas kartas, kai S. pabėgo iš namų. Liudytojos žiniomis, S. bėgo ir vėliau, nes pareigūnai nuolat atvažiuodavo pas ją (R. Š.) ir klausdavo, ar S. nėra pas ją. S. bėgdavo pas savo vaiko tėvą E.. E. dirbo (duomenys neskelbtini). Kai vyko liudytojos minėti įvykiai, susiję su S., E. buvo pilnametis. Jam apie 21 m. Liudytoja mano, kad E. darė neigiamą įtaką S., nes ji, būdama nepilnametė, pagimdė vaikelį. Edvardas vartojo narkotikus. Nežino, ar S. vartojo, bet turint omenyje, kad ji lengvabūdė, E. galėjo ir jai padaryti įtaką. S. pervežė į (duomenys neskelbtini) turbūt dėl to, kad ji nebėgtų pas E..

Liudytoja R. Š. matė, kaip puikiai S. šiandien jaučiasi prieš teismą. Mano, kad S. turėtų prašyti mamos atleidimo už viską.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja R. Š. parodė (2 t., b. l. 97), kad S. S. pažįsta apie metus. Susipažino, kai gyveno (duomenys neskelbtini). Liudytoja tuose namuose nebegyvena apie 10 mėnesių, gyvena (duomenys neskelbtini). S. su motina taip pat išsikraustė iš (duomenys neskelbtini) ir, kiek žino, jos dažnai keitė gyvenamąją vietą. Kartais susitikdavo su S. (duomenys neskelbtini). Užeidavo ten apsilankyti. S. jai sakė, kad neturi kur gyventi. Pasiūlė S. apsistoti pas ją (duomenys neskelbtini). S. nesakė, kad susipyko su motina ir be motinos žinios išėjo iš namų. S. pas liudytoją gyveno (2017 m.) gegužės 25-29 d. Ne kartą siūlė S. grįžti namo pas motiną, tačiau ji atsakydavo, kad ją muša, neduoda valgyti. S. išsivežė socialiniai darbuotojai.

Teisiamajame teismo posėdyje liudytoja L. N. parodė, kad dirba Šiaulių miesto savivaldybės Socialinių paslaugų centro socialine pedagoge. Dirba su R. S. šeima. R. S. turi du vaikus: S. S. ir T. S.. 2017 m. vasario 27 d. R. S. šeima buvo įrašyta į socialinės rizikos šeimų apskaitą. Nuo 2018 m. liepos 1 d. nebeliko sąvokos „socialinės rizikos šeimų“ - liko šeima. Pagal ankstesnį reglamentavimą šeima įtraukiama į socialinės rizikos šeimų apskaitą, kai trūksta socialinių, motinystės įgūdžių. Dažniausiai signalą, kad su ta šeima yra problemų ir kad jiems reikia pagalbos, gauna iš įstaigų. Taip pat visas žinias gauna iš Vaikų teisių apsaugos skyriaus. Kiek žino, (duomenys neskelbtini) pranešė apie vaikų pamokų nelankymą ir S. S. fantazijas. Liudytoja negalėjo pasakyti, ar pranešimas susijęs su abiem R. S. vaikais. S. S. fantazijų asmeniškai negirdėjo. Su vaikais gali bendrauti tik motinai dalyvaujant. Su vienu vaiku asmeniškai neturi teisės bendrauti. Esant motinai šalia, mergaitė niekada neprasitarė apie smurtą. Bendravimas su mergaite be mamos būdavo minimalus, pvz., kai ateidavo pasiimti maisto paketų. S. šeimai teikė bendrąsias paslaugas: informavimą, konsultavimą, pagalbą, socialinių, motinystės įgūdžių lavinimą, siūlė lankytis pas psichologą, pozityvios tėvystės mokymuose. Psichologo konsultacijas siūlė visiems: ir dukrai, ir sūnui, ir motinai. R. S. nenorėjo lankytis pas psichologą. Vieną kartą liudytoja lydėjo S. S. į konsultaciją pas psichologą. Psichologas rekomendavo lankytis kas savaitę, bet, kiek žino, gal pora kartų apsilankė. Nuo tada, kai šeima buvo įrašyta į socialinės rizikos šeimų apskaitą, iki vaikams skirta globa ir rūpyba, praėjo 3 mėnesiai. Per tokį trumpą laiką nepavyko kažko ypatingo nuveikti su šia šeima.

2017 m. gegužės pabaigoje, kai S. ėmė bėgti iš namų, nenakvoti namuose, paskelbta jos paieška, vaikams nustatyta globa ir rūpyba. Mergaitė buvo rasta Parko g. 1-1, Šiauliuose, kitoje šeimoje, kuri irgi įrašyta į socialinės rizikos šeimų apskaitą. Bendraujant su mergaite, ji prasitarė, kad motina prieš ją smurtauja, todėl ji nenori grįžti namo. Liudytoja negali pasakyti, kuo būtent skundėsi S. S.. Mergaitė verkė, kai pasakojo, kad motina smurtauja. Anksčiau apie smurtą šeimoje S. neminėjo. Susisiekė su Vaikų teisių apsaugos skyriumi ir palydėjo mergaitę į policiją.

Nuo 2017 m. iki 2018 m. gegužės 22 d. T. S. buvo nustatyta globa, o S. S. – rūpyba. Kiek žino, nustačius rūpybą, S. S. bėgdavo iš globos įstaigos. Liudytoja negalėjo pasakyti, kas nutikdavo, kad S. bėgdavo ir nuo rūpintojų. Nežino, kiek kartų ji bėgo. Su vaikais liudytoja nebendravo, tik su globėjais. Teikdavo socialines paslaugas R. S. šeimai, motyvuodavo motiną susigrąžinti vaikus. T. S. panaikinta globa, todėl dabar liudytoja vėl bendrauja su berniuku ir R. S.. Bendravimas su R. S. buvo įvairus. Iš pradžių ji buvo priešiškai nusiteikusi, ne visada atvykdavo į tarnybą, buvo, kad neatsiliepdavo telefonu. Po to atsiliepia, atvyksta į tarnybą, paskutiniu metu bendravimas pagerėjo. R. S. dar kartą siūlė lankyti psichologo konsultacijas, pozityvios tėvystės mokymuose. R. S. dalyvavo psichologo konsultacijose, išklausė pozityvios tėvystės mokymus. R. S. motyvuota rasti darbą, bendrauti su vaikais, kad nenutrūktų emocinis ryšys. Buvo ilgi laikotarpiai, kai R. S. nedirbo, nors jai buvo siūlomas darbas. S. šeima pragyvendavo iš (kaltinamosios) draugo ir tėčio užsienyje materialinės paramos. Apsilankymų metu buitis pagerėjo: maisto netrūkdavo, bute švaru ir tvarkinga, priekaištų šiandien neturi.

Liudytoja nematė R. S. neblaivios. Apsilankymų metu retkarčiais apklausia kaimynus. Kaimynų teigimu, (kaltinamoji) vartoja alkoholį, bet asmeniškai liudytoja nematė, nekilo įtarimų, kad R. S. vartotų alkoholį.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja L. N. parodė (2 t., b. l. 61), kad yra socialinė darbuotoja ir prižiūri S. S. šeimą. Šeima yra socialinės rizikos šeimų apskaitoje. Jos kolegė A. M. prižiūri R. Š. šeimą, gyvenančią (duomenys neskelbtini). A. M. 2017 m. gegužės 29 d. pranešė, kad paieškoma S. S. yra pas R. Š.. Nuvyko pas R. Š. ir rado S. S.. S. S. paaiškino, kad nenori grįžti į namus, nes jos motina R. S. dažnai vartoja alkoholinius gėrimus ir jau 1,5 m. smurtauja prieš ją (S. S.) ir T. S.. S. S. aiškino, kad kai R. S. būna neblaivi, muša S. S. rankomis į galvą, spardo. S. S. sakė, kad prieš metus R. S. prakirto jai galvą, kad dėl to ją (S. S.) nuvežė į ligoninę. Anot S. S., ji bijojo motinos, motina nuolat jai grasina, todėl ji anksčiau niekam nepranešė, jog motina prieš ją smurtauja. Su S. S. buvo sunku bendrauti, nes ji nuolat verkė, bijojo pasakoti apie tai, kad jos motina prieš ją smurtauja.

Teisiamajame teismo posėdyje liudytojas R. R. parodė, kad yra įkūręs šeimyną. (2017 m.) gegužės pabaigoje paskambino pavaduotoja Žukauskienė ir paprašė laikinai priimti kaltinamosios vaikus: berniuką, apie 10 m., ir mergaitę, apie 14 m. Pas jį vaikai buvo 18 d., iki (2017 m.) birželio 15 d. Paskui perdavė vaikus „SOS kaimo“ darbuotojams iš Šliūpo g., Šiauliuose.

Su mergaite buvo sudėtinga, ji turėjo didelį potraukį kitai lyčiai. Dabar neprisimena konfliktų su S., kad mergaitė pabėgtų iš jo namų. S. S. šiek tiek pasakojo apie šeimą, bet ji daug ką galėjo prisifantazuoti. Taip mano, nes mergaitė atvyko į šeimyną savo prašymu. Įtaria, kad ji kerštavo motinai. Neprisimenu, ar S. kada sakė akivaizdžią netiesą. S. S. sakė, kad motina geria, o T. tai neigdavo, vaikai susipykdavo. T. S. buvo siaubingai prisirišęs prie mamos, jis taip (neigiamai) nesakydavo (ant motinos).

Liudytojas matė kaltinamąją kokius 3-4 kartus, kol pas jį buvo jos vaikai. Ji atvažiuodavo su kažkuo. Nepasakys, ar kaltinamoji ateidavo su tuo pačiu asmeniu. Pamena, kad vežė S. pas motiną. Reikėjo grąžinti knygas mokyklai. Kai nuėjo į bendrabutį, motina nebuvo girta. Liudytojas nežino, nematė, ar ji kada nors buvo girta. Į kaltinamosios gyvenamąją vietą neužėjo. Motina su dukra stengėsi bendrauti gražiuoju, o mergaitė - arogantiškai. Patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus kaip teisingus. Gali būti, kad nuvažiavus girdėjosi triukšmas, bet durų niekas neatidarė.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas R. R. parodė (2 t., b. l. 68), kad nuo 2018 m. gegužės 29 d. pas jį gyvena S. S., gimusi 2002 m., ir jos brolis T. S., gimęs 2007 m., kai Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu 2017 m. birželio 1 d. skirta vaikų laikina globa. R. S. kiekvieną dieną lankydavo vaikus, pastarąją savaitę nesilankė. 2017 m. birželio 13 d. su S. ir Titu atvyko pas kaltinamąją adresu (duomenys neskelbtini). Norėjo parodyti vaikus ir pasiimti vaikų daiktus, dokumentus ir mokymosi priemones. Atvykę beldėsi į duris. T. šaukė „mama“, tačiau durų niekas nedarė, nors girdėjosi, kad viduje kažkas yra. Mano, kad motina girtauja, dėl to nelanko vaikų. Kai R. S. lankydavosi pas juos, ji vedžiodavosi nepažįstamus vyrus. S. yra linkusi kurti ir fantazuoti, tačiau dabar, paskutiniu metu, sako tiesą.

Teisiamajame teismo posėdyje liudytoja L. N. parodė, kad dirba bendruomeniniuose globos namuose „SOS kaimas“ socialine darbuotoja. 2017 m. birželio 16 d. į bendruomeninius vaikų namus laikinai globai buvo patalpinti R. S. vaikai S. S. ir T. S.. Pradžioje vaikai buvo pas kitą globėją R. R., iš ten atkeliavo pas juos. 2018 m. kovo 21 d. S. išvažiavo į Vilnių. „Užuovėja“ - tai įstaiga, skirta besilaukiančioms mamoms. T. pas juos pagyveno iki 2018 m. gegužės.

T. pasižymi hiperaktyvumu, S. S. turėjo elgesio problemų. Negalėjo susikalbėti, ji nuolat bėgdavo iš jų. Kalbantis S. S. su viskuo sutikdavo, bet kažkuriuo laiku dingdavo. Būdavo, kad mergaitė išlipdavo pro langą, policija parveždavo, o ji vėl pabėgdavo. S. turėjo vaikiną. Gal norėjo būti su juo? Globotiniams leidžiama būti su draugais globos namų teritorijoje. Būdavo, kad vaikinas, pabuvęs pora valandų, išeidavo ir S. išeidavo iš paskos. S. S. anksčiau lankė (duomenys neskelbtini). Jų žiniomis, kai atvežta S. pusę metų nelankė mokyklos. Jie irgi negalėjo pasiekti, kad S. S. lankytų mokyklą. Ji pabėgdavo iš vakaro, nors kalbantis pažadėdavo. Kitiems S. S. sakydavo, kad lanko (mokyklą), bet jie žinojo, kad nelanko. S. yra tvarkinga, mėgdavo gaminti valgyti, bet susikalbėti su ja nelengva.

T., gyvendamas pas juos, niekada nesiskundė motinos elgesiu. Būdavo, kad S. supykusi pasako kažką (ant mamos), bet labai daug mamos elgesiu nesiskųsdavo.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja L. N. parodė (2 t., b. l. 94), kad yra „SOS vaikų kaimo“ darbuotoja. S. S. ir jos brolis T. „SOS vaikų kaime“ gyvena nuo 2017 m. birželio 16 d. S. (iki apklausos 2017 m. rugsėjo 6 d.) penkis kartus pabėgo iš „SOS vaikų kaimo“. S. yra sudėtinga asmenybė. Vieną minutę ji būna maloni, kitą – jau agresyvi. S. mėgsta fantazuoti, prisigalvoja nebūtų dalykų. S. sakė, kad mama prieš ją smurtaudavo, konkrečiai nenurodė kada ir kaip. T. niekada neužsiminė, kad mama būtų smurtavusi prieš jį ar sesę. Motina su sūnumi bendrauja ir jį lanko. Gyvendama „SOS vaikų kaime“, S. ne kartą žalojosi. Ji pjaustėsi rankas, tačiau negiliai. Dėl to nereikėjo kreiptis į medikus.

Teisiamajame teismo posėdyje liudytoja R. M. parodė, kad yra (duomenys neskelbtini) socialinė pedagogė. 2015-2016 ir 2016-2017 mokslo metais mokykloje mokėsi R. S. vaikai. Prireikus motiną kviesdavo į posėdžius. Kviesdavosi daugiau dėl T. S. elgesio. R. V. teisių apsaugos skyriaus specialistams minėjo, kad jai (R. M.) buvo neramu dėl dažno S. kraustymosi, kad vaikai neturėjo daiktų. Elgesio problemų turėjo ir T. S., ir S. S..

Mergaitė buvo tyli, rami, silpna mokinė. Pastebėjo, kad S. S. bandė pasisavinti svetimus daiktus arba labai meluodavo. Dėl to kvietė motiną. Bekalbant su S. S., ji norėjo pavogti nuo stalo raktus, nors jie mergaitei visiškai nereikalingi. Pirmais metais, kai ji (R. M.) atėjo dirbti, S. S. iš tikybos mokytojos rankinuko ištraukė nuolatinį bilietą. Mokytoja sakė, kad tai matė. Ji (R. M.) pasakė S. S. atiduoti, ką paėmė, ir ji atidavė. Klausė S., kam jai reikėjo nuolatinio bilieto. S. sakė, kad nežino. S. S. meluodavo ne dėl (apčiuopiamos) naudos, o tiesiog pasakodavo baisias istorijas. Pvz,. mergaitė mokykloje pasakojo, kaip jos motina naktį gimdė kūdikį ir vaikas mirė. Tą patį ji papasakojo ir kitos mergaitės motinai, ši rinko rūbus (kraitelį kūdikiui). Ji (R. M.) apie tą įvykį papasakojo motinai, nes galvojo, kad būtinai reikia pasakyti apie tai psichiatrams. Sakė motinai vesti dukrą pas psichologus, nes bus problemų. Sutarė su motina, kad per rudens atostogas ji nuves vaikus (pas gydytoją), bet motina nenuvedė, todėl ji (R. M.) pranešė Vaikų teisių apsaugos skyriaus specialistams. R. S. šeima gavo socialinę darbuotoją ir ji lydėjo (mergaitę) pas gydytoją. S. S. pas psichologus lankėsi žiemą, o (2017 m.) pavasarį išėjo iš mokyklos ir pateko į R. šeimyną.

S. S. nebaigė 8 klasės, nes nelankė mokyklos. 7 klasę baigė su normaliu lankomumu. S. S. bandė sakyti, kad klasiokės ją erzina, žemina, bet tai nepatikrinta. Mokykloje S. bendravo su mažesniais vaikais, klasiokės su ja neturėjo bendrų pomėgių. S. S. bėgdavo iš mokyklos pirmoje 2016-2017 mokslo metų pusėje, 2016 m. lapkritį-gruodį. Liudytoja skambindavo motinai. Motina sakydavo, kad S. S. išėjo į mokyklą, bet mergaitė neatėjo. Neramino, nes buvo žiema, šalta. Būdavo, kad S. būdavo pas draugę E.. Dar šiek tiek gyveno pas M. Š.. Liudytoja neidavo pas R. S. į namus. S. namai tais metais labai kaitaliojosi ir dingdavo daiktai, todėl nelabai buvo kur (eiti). Kai (S.) išsikraustė (gyventi) į Zoknius, būdavo, kad (S.) neateina į mokyklą. Socialinė pedagogė nuvažiuodavo pasižiūrėti, sakydavo, kad rasdavo miegančius. Namuose greičiausiai būdavo motina, bijo suklaidinti. T. S. visada atvažiuodavo, labai mažai praleido (pamokų).

Liudytoja negirdėjo, kad kol mokėsi pas juos, S. S. bėgtų ir iš namų.

Vaikai nesiskundė gyvenimu namuose. T. S. kaip berniukas buvo dėmėtas, jis labai nesaugus – apsipildavo, apsitėkšdavo. Vaikai būdavo aprengti kukliais rūbeliais, gaudavo nemokamą maitinimą, neatrodė alkani.

Liudytoja smurto nepastebėdavo. Berniukas susipešdavo, dažnai būdavo mėlynių. Skyrė T. ir kitus vaikus. Nekilo įtarimų, kad mėlynės nuo kažko kito nei vaikiškų susistumdymų. Nematė S. S. sumuštos, siūlių, randų. Būdavo, kad ji mokykloje susistumdydavo su kitomis mažomis mergaitėmis, besimušančios nematė.

Pirmaisiais mokslo metais neįtarė, kad R. S. galėtų nesaikingai vartoti alkoholį. Antrais mokslo metais R. S. pasakė telefonu, kad neatvyks į posėdį. Jai (R. M.) pasirodė, kad R. S. kažkaip kitaip su ja kalbėjo. Pagalvojo, kažin ar R. S. blaivi. S. S. auklėtoja sakydavo, kad kartais neprisiskambina R. S..

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja R. M. parodė (2 t., b. l. 114), kad yra (duomenys neskelbtini) socialinė pedagogė. S. S. mokėsi jų mokykloje, ne kartą su ja bendravo. S. S. mokėsi pagal individualizuotą programą. Tai reiškia, kad S. itin negabi mokslams. S. mokykloje bendraudavo tik su jaunesnėmis mergaitėmis, sakydavo, kad klasiokės ignoruoja ją. S. stipriai linkusi fantazuoti, išsigalvoti nebūtus dalykus, mėgdavo meluoti, vagiliaudavo. S. liudytojai niekada nesakė, kad motina prieš ją smurtavo. Nepastebėjo jokių sužalojimų ant S. kūno. Bendravo su S. motina, kalbėjo apie S. išsigalvojimus ir fantazijas, sakė, kad reikėtų kreiptis į specialistus. (Po pokalbio) motina nenuvedė dukros pas psichiatrus, tačiau padedant socialinei darbuotojai motina 2017 m. pavasarį ėmė su dukra lankytis pas gydytojus.

Teisiamajame teismo posėdyje liudytoja D. V. parodė, kad kaltinamoji yra jos sesers dukra. Liudytoja 2014 m. grįžo į Lietuvą. Kai grįždavo atostogų, susimatydavo. 2014 m. Lietuvoje matėsi gal 4 kartus. Nematydavo (kasdieninio) S. gyvenimo. Nuo 2016 m. nebendrauja, nes R. S. neatsakydavo telefonu ir taip nutrūko santykiai.

Kokius 3 kartus liudytoja pasiėmė S. S. pas save. (Prieš tai) mergaitė 2-3 d. gyveno su drauge, o kai draugei nebereikėdavo, S. S. skambindavo, kad ji (D. V.) pasiimtų. Mergaitė pas ją būdavo 2-3 d. Po to išveždavo mergaitę pas R. S.. Bendrauti su mergaite sekėsi sunkiai. S. S. meluodavo dėl mokslų. Liudytojai skambindavo iš mokyklos, iš „socialinio“ ir iš to liudytoja sužinodavo, kad S. S. meluoja.

Iš mokyklos paskambinę darbuotojai klausdavo, ar liudytoja gali pasiimti S. vaikus. Mat S. S. sakydavo, kad pas mamą blogai, nori gyventi pas krikšto mamą. S. S. pas mamą būdavo blogai dėl to, kad keisdavosi gyvenamosios vietos, kad trūko laisvės, kad (motina) liepdavo grįžti (iki nustatyto laiko), reikalaudavo mokytis. S. S. pyko, kad mama eina kartu pas daktarą, kai S. S. susirgo gripu. Nežino, kaip S. S. įsivaizdavo gyvenimą pas juos (D. V. šeimoje). Nekalbėjo apie tai su S. S.. S. S. neprašė leisti apsigyventi pas juos. Nežino, kodėl S. S. norėjo pas juos. Gal kad patogumų daugiau, kad namas didelis, yra atskiras kambarys.

Paskui liudytoja pamatė, kad po kiekvieno apsilankymo jų namuose S. S. apvogdavo - dingdavo pinigai. S. S. sakė, kad neėmė (svetimų) pinigų. Liudytoja nepatikrino S. S. daiktų, kad įsitikintų, ar mergaitė sako tiesą, tačiau daugiau nepriimdavo S. S. ir iki šiol nebendrauja.

Paskutinį kartą liudytoja pasiėmė S. S. 2017 m. balandį. Tą kartą S. S. turėjo guzą viršugalvyje. Liudytoja čiupinėjo tą guzą, klausė, kas nutiko. S. S. sakė, kad mama trenkė, daugiau nepaaiškino. Į tokį pasakymą liudytoja reagavo ramiai, nes žinojo, kad S. S. meluodavo.

Liudytoja nežino, ar R. S. turi problemų dėl nesaikingo alkoholio vartojimo. Kol dar bendravo, liudytoja nesusidūrė su vaikų nepriežiūra. Nėra mačiusi konfliktų tarp R. S. ir S. S.. Nėra girdėjusi, kad kaltinamoji dukrą vadintų negražiai. Santykiai tarp motinos ir dukters buvo šilti, prie liudytojos (D. V.) jos nesipykdavo.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja D. V. parodė (2 t., b. l. 74), kad R. S. yra jos sesers dukra. Ji S. S. yra krikštamotė. 2000-2014 m. gyveno Ispanijoje, todėl labai retai grįždavo į Lietuvą. Nuo 2014 m. liudytoja gyvena Lietuvoje. Gyvendama Lietuvoje kelis kartus per laisvas dienas ar šventes pasiimdavo S. pas save. Nematė ant S. jokių sužalojimų, niekada nepirko vaistų (tepalo) gydyti sužalotą galvą. Kiek žino, S. niekada nebuvo ligoninėje dėl sužalojimų galvoje. S. mėgsta išsigalvoti nebūtus dalykus. Kelis kartus „prigavo“ S. meluojant. Paskutinį kartą pas liudytoją S. buvo 2017 m. pavasarį, tikslios datos nepamena. Tą kartą S. rodė guzą savo galvoje. Žaizdos, siūlių nebuvo. Klausė, iš kur guzas. S. S. atsakė, kad ją sumušė mama, daugiau smulkmenų nepasakojo. S. kelis kartus pavogė pinigų iš liudytojos. Klausdavo, kodėl ji taip elgiasi. S. neatsakydavo. Dėl pavogtų pinigų pasakė S., kad daugiau nebepasiims jos pas save.

Teisiamajame teismo posėdyje liudytoja E. S. V. parodė, kad R. S. pažįsta nuo 2016 m. vasaros, santykiai draugiški. Abi gyveno (duomenys neskelbtini). S. S. užeidavo pas ją (E. S. V.). 2017 m. pavasarį arba vasarą liudytoja gyveno (duomenys neskelbtini). R. S. gyveno netoliese, pėsčiomis 5 minutės kelio. S. ateidavo dienos metu ir padėdavo jai (E. S. V.) prižiūrėti jos mažamečius vaikus, atsigerdavo arbatos.

S. S. nakvojo pas liudytoją. S. sakė, kad motina leido jai kurį laiką pabūti pasilikti pas liudytoją. Klausė R. S.. Ji irgi sakė, kad leidžia S. kelias dienas pabūti pas liudytoją. Nepamena, kiek dienų S. praleido pas ją. Dviejų savaičių neišbuvo. Nuo 2017 m. gegužės 13 d. iki 2017 m. gegužės 24 d. S. buvo grįžusi ir namo, kai motina liepė jai ateiti. R. S. atėjo ir pasakė S. eiti namo. S. nueidavo namo padėti motinai ir vėl grįždavo. Praėjus kelioms dienoms, R. S. per socialinį tinklapį ,,Facebook“ parašė žinutę, kad S. grįžtų namo. Atėjo socialinės darbuotojos ir S. išėjo su jomis. Liudytoja pamatė R. S. žinutę po to, kai S. išėjo su socialinėmis darbuotojomis (ir neatrašė).

S. pas liudytoją nakvojo tik tuo vienu laikotarpiu. S. pasakojo, kad pas liudytoją gyvena dėl santykių su mama, konkrečiai neįvardino, kas negerai namuose. S. visada buvo gražiai aprengta. Nemano, kad jai kažko (materialaus) trūko. Liudytoja mano, kad R. S. yra pajėgi pasirūpinti fiziniais ir materialiniais S. poreikiais.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja J. K. parodė (2 t., b. l. 108), kad iki 2017 m. gegužės 1 d. gyveno (duomenys neskelbtini), buvo R. S. kaimynė. Ten gyvendama, nepastebėjo sužalojimų ant S. S.. S. S. jai nesakė, kad motina prieš ją smurtautų. Kelis kartus liudytoja užėjo pas R. S. atsigerti kavos. Nematė, kad R. S. prieš savo vaikus smurtautų. R. S. visada gražiai bendraudavo su vaikais, kambariai sutvarkyti, valgyti pagaminta. 2017 m. per Velykas nebuvo pas R. S.. Niekada nevedė S. S. pas save į namus.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas S. K. parodė (2 t., b. l. 102), kad yra R. S. kaimynas, draugas. 2017 m. per Velykas nebuvo pas R. S.. Niekada nematė, kad R. S. būtų mušusi savo dukrą. Niekada nematė sužalojimų ant S.. Kelis kartus bendravo su S.. Liudytojui pasirodė, kad ji keista, neadekvati, mėgsta meluoti.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja G. B. parodė (2 t., b. l. 83), kad S. S. neseniai atsikraustė į bendrabutį, kuriame ji (G. B.) gyvena. Niekada nematė sužalojimų ant S.. S. jai niekada nesakė, kad motina prieš ją smurtavo. 2017 m. per Velykas su seserimi G. atėjo pas S., norėjo pasikviesti ją į lauką, tačiau motina neišleido S., nes namuose buvo svečių. Nepažįsta tų svečių. Jos (G. B.) patėvio ten nebuvo, jis buvo namuose. Tą kartą taip pat nematė sužalojimų ant S. ir S. nieko nesakė apie smurtą.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja G. B. parodė (2 t., b. l. 89), kad pažįsta S. S.. Niekada nematė sužalojimų ant S.. S. jai niekada nesakė kad motina prieš ją smurtauja. Per 2017 m. Velykas nėjo pas S. į namus. Niekada nėjo parsivesti girto patėvio iš S. namų.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja D. R. parodė (2 t., b. l. 120), kad yra (duomenys neskelbtini) mokytoja. Buvo S. S. klasės auklėtoja. S. S. būdavo rami, kultūringa su suaugusiais, linkusi fantazuoti, išsigalvodavo nebūtų dalykų, mėgo meluoti. S. S. nesakė, kad motina prieš ją smurtavo. Nepastebėjo sužalojimų ant S. S. kūno. Bendravo su S. S. motina. Ji, kiek galėdavo, tiek rūpindavosi savo dukra.

Žemesnės instancijos teismas

Byloje nagrinėjamų įvykių metu tiriamoji, atsižvelgiant į jos psichinę būseną ir psichologinius ypatumus, galėjo suvokti jos atžvilgiu atliekamų veiksmų esmę (pobūdį, pavojingumą), tačiau dėl priklausomo santykio nuo įtariamosios kurį laiką veiksmams nesipriešino. Kaupiantis nuoskaudoms dėl sistemingai nepatenkinamų poreikių, tiriamoji pasipriešino įtariamajai.

Tiriamosios emocijos 2017 m. liepos 26 d. apklausos (pas ikiteisminio tyrimo teisėją) metu atskleidžia sutrikusį nepilnametės tiriamosios ir jos motinos – įtariamosios tarpusavio ryšį, kuris gali būti tiek iš įtariamosios patirto nevienkartinio fizinio smurto pasekmė, tiek kitokio ilgalaikio netinkamo motinos – įtariamosios elgesio su tiriamąja pasekmė. Tiriamosios emociniai ir elgesio sunkumai (kiti mišrūs elgesio ir emocijų sutrikimai) yra susiję su patirtu ilgalaikiu psichologiniu traumavimu šeimoje dėl motinos ilgalaikio netinkamo elgesio su tiriamąja. Nėra galimybės įvertinti vieno atskiro galbūt įvykusio fizinio smurto įvykio poveikio tiriamosios psichikai.

Tiriamosios intelekto gebėjimai labai žemi. Nors gebėjimas teisingai suvokti matytas scenas, jas įsiminti, atgaminti ir papasakoti yra pakankamas, tačiau stebimi reikšmingi sunkumai teisingai suprasti žodinę informaciją ir ją įsiminti. Kritinis loginis abstraktus mąstymas neišlavėjęs. Emocijos nestabilios, emocijų ir impulsų kontrolė nepakankama, gali būti emocijų proveržių, agresyvios įkrovos. Būdingas neapgalvotas, momentinių emocijų sąlygotas, į betarpišką poreikių patenkinimą nukreiptas elgesys.

Tiriamajai būdingi individualūs psichologiniai ypatumai, mažinantys jos gebėjimą duoti teisingus parodymus - ji nevengia pameluoti. Nėra galimybės įvertinti, kurios tiriamosios 2017 m. liepos 26 d. (pas ikiteisminio tyrimo teisėją) nurodytos aplinkybės yra tikros. (Ekspertizės išvados aprašomojoje dalyje, sugretinus informaciją iš tiriamosios apklausų vaizdo įrašų ir tiriamosios pasakojimą ekspertizės metu, apibendrinta, kad) tiriamosios parodymai apie byloje nagrinėjamus įvykius stokoja nuoseklumo ir logikos, stebima emocinių reakcijų neatitikimų pasakojimo turiniui. Stebimas tiriamosios įtampos sustiprėjimas, labiau išreikštas ne pasakojant apie įvykių sunkiausius momentus, o išgirdus jos pateiktą informaciją tikslinančius klausimus, ir įtampos atslūgimas, psichologei išsakius supratimą.

Teisiamajame teismo posėdyje ekspertė R. D. paaiškino, kad tvirtina teismui pateiktą išvadą kaip teisingą. Į eksperto kompetenciją neįeina faktų nustatinėjimas. Ekspertizės akte jos (teismo vaikų ir paauglių psichiatrė ekspertė R. D. ir teismo vaikų ir paauglių psichologė ekspertė I. S.) kalbėjo būtent apie netinkamą motinos elgesį su vaiku, apie kitus asmenis tokių faktų negauta. Gali būti kitų fizinio smurto epizodų. Nustatyta, kad mergaitei yra kiti mišrūs elgesio ir emocijų sutrikimai. Pagrindą atsirasti elgesio ir emocijų sutrikimams sudaro šeimos aplinka. Jie atsiranda dėl ilgalaikio netinkamo elgesio: psichologinio smurtavimo, nepriežiūros. Todėl nesusiformavo tinkamas motinos ir dukters ryšys, prieraišumas. Nėra galimybių iš visumos atskirti pavienio smurto atvejų.

Pirmi objektyvūs duomenys, kad mergaitė turi sutrikimų, nustatyti 2014 m. pavasarį. Tada S. S. gydyta LSMU Kauno klinikų Vaikų ir paauglių psichiatrijos skyriuje. Jai diagnozuoti adaptacijos sutrikimai, tyčinis žalojimasis. Nurodytos problemos, susijusios su artimiausios aplinkos asmenimis. Ligos istorijoje rašoma, kad mergaitė sakė, jog bijo motinos, bijo, kad ji sužinos apie jos nusižengimus. Taigi jau tada pradėjo formuotis nepalanki šeimos aplinka. Vaikui susiformuoja motinos baimė, kai į netinkamą elgesį netinkamai reaguojama: baudžiama, smerkiama, ignoruojama, nepriimama. Polinkis žalotis nėra įgimtas. Žalojimasis visada yra netinkamo elgesio pasekmė. Tai – vidinio emocinio sunkumo pasekmė, neturėjimas atitinkamos aplinkos susitvarkyti su emociniais sunkumais, kai asmuo negauna pagalbos iš išorės. Vidinis emocinis sunkumas perkeliamas į išorinį, kad sumažintų vidinį emocinį skausmą.

Bėgimas iš namų yra impulsyvus emocinis elgesys, kai frustraciniu momentu vaikas reaguoja į situaciją pabėgimu, dingimu iš akių. Tai reiškia, kad vaikui namuose nėra saugu, gera. Net pasikeitus aplinkai (pvz., apsigyvenus pas globėją, globos centre), elgesio ir emocijų sutrikimas neišnyksta, vyksta tas pats – bėgimas iš naujų namų. Tik ilgalaikės psichoterapijos dėka elgesio ir emocijų sutrikimas gali švelnėti, mažėti. Gali būti, kad mergaitė bėgo ir iš vaikų namų, nes nenorėjo konfliktuoti su globėjais. Mergaitei susiformavo toks konfliktų sprendimo būdas, stereotipas.

Psichologė mergaitei nenustatė patologinio melavimo ir fantazavimo. Spalvų sutirštinimas, veiksmo, savo jausmo sustiprinimas – visa tai yra netinkamo elgesio, pagalbos nebuvimo pasekmė. Galbūt pasakojama daugiau, negu iš tikrųjų buvo, tačiau esminiai dalykai – visokio pobūdžio smurtas, nepriežiūra – buvo. Teismo ekspertės tai nustatė ne tik iš pokalbio su mergaite. Yra objektyvių duomenų iš socialinių paslaugų skyriaus, kas vyksta šeimoje, kokia yra šeimos aplinka, iš psichologo. Psichologas 2017 m. bandė konsultuoti motiną ir mergaitę. Po kelių konsultacijų psichologas nurodė, kad darbas neįmanomas dėl motinos negebėjimo susivokti situacijoje, kaltinimų mergaitei, ribotų jos socialinių įgūdžių prižiūrint vaiką. Teismo ekspertės, vertino visą joms pateiktą informaciją.

Mergaitė pasakojo, kur melavo, pvz., draugėms apie tai, kur išeina. Ji melavo apie šiuos gyvenimiškus dalykus, kad palengvintų sau gyvenimą. Apie fizinį, emocinį smurtą iš pačių artimiausių žmonių vaikai itin retai meluoja. Nė vienas vaikas nemeluoja tėvams apie buvimą kažkur, jei jam gera namuose gyventi. Yra draudimai, sąlygos, taisyklės, bet nereikia linkti į kraštutinumus. Tyrimai rodo, kad vaikais, kalbančiais apie bet kokį smurtą, reikia tikėti ir vertinti, žinoma, visą kontekstą. Joms (ekspertėms) nekilo abejonių, kad yra išgalvotų detalių, faktų. Pasakodama S. ir jaudinosi, ir graudinosi. Teismo ekspertės matė visą spektrą adekvačių emocijų, kokios ir turėtų būti: neapykanta motinai, nusivylimas, liūdesys. Tai matosi ir apklausų metu. Šiltų jausmų motinai mergaitė nejautė. Prastas emocinis ryšys. Apie savo patirtį (netinkamus motinos veiksmus), eksperčių nuomone, S. nemeluoja. Ne jų kompetencija aiškintis, kokios yra konkrečios aplinkybės, ar pasakojamos detalės sutampa. Gali būti, kad per ilgą laiką buvo labai daug smurto epizodų. Mergaitės intelektas ribinis, tarp lengvo protinio atsilikimo ir normalaus. Nėra išreikšto protinio atsilikimo defekto. Tačiau yra šiokie tokie sunkumai atsiminti, susidėlioti laike. Bėgant laikui detalės išsitrina, lieka tik emociškai svarbiausi dalykai. Laikas, kada tas ar anas įvyko, pvz., per Velykas ar po, - antraeilis. Aplinkybių nesutapimą ekspertės traktuoja kaip mergaitės norą gauti dėmesio. Gali būti, kad mergaitė norėjo, kad ją būtų vežę, siuvę žaizdą.

Mergaitė nurodė, kad motina tempdavo už plaukų, spardydavo, perskėlė galvą moliniu „uzbonu“, su diržu mušė ją ir brolį. (Mergaitė) galvojo: „už ką jai tą daro? Lazda turi du galus: jeigu mane primušė, jai (mamai) tai atsisuks“. Tai rodo, kad S. suvokė apie tokio motinos elgesio pasekmes. Kalbėdama toliau, mergaitė graudinasi, išsako emociškai susijusius dalykus, kurie jai kyla. Pvz., nori trenkti motinai, primušti. Mergaitė turi sunkumų sukontroliuoti savo emocijas. Atsakymas į smurtą smurtu rodo, kad mergaitė susitapatina su agresoriumi, su aplinka, kurioje gyveno.

Žemesnės instancijos teismas

Įvykio vietos apžiūros 2017 m. gegužės 29 d. protokole (1 t., b. l. 16-20) aprašyta įvykio vietos, esančios (duomenys neskelbtini), apžiūra.

Žemesnės instancijos teismas

Šiaulių miesto savivaldybės socialinių paslaugų centro 2017 m. vasario 28 d. rašte Nr. S-158 „Dėl R. S. šeimos“ Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėjui (1 t., b. l. 149-150) nurodė, kad R. S. prašymu šeima 2017 m. vasario 23 d. apsigyveno Laikino apgyvendinimo tarnyboje. Laikino apgyvendinimo tarnybos atstovė 2017 m. vasario 27 d. pranešė, kad šeima ten gyveno tik vieną naktį. Socialinė darbuotoja 2017 m. vasario 27 d. susisiekė su R. S.. R. S. atvyko į Socialinės priežiūros socialinės rizikos šeimoms tarnybą ir paaiškino, kad buvo pas brolį Pasvalyje, toliau gyvens Laikino apgyvendinimo tarnyboje. Socialiniai darbuotojai 2017 m. vasario 28 d. sužinojo, kad R. S. vaikai S. S. ir T. S. 2017 m. vasario 27-28 d. nebuvo mokykloje. Laikino apgyvendinimo tarnybos atstovė 2017 m. vasario 28 d. pranešė, kad R. S. nepasirodė Laikino apgyvendinimo tarnyboje. Socialinė darbuotoja 2017 m. vasario 28 d. susisiekė su R. S. telefonu. Moteris patvirtino, kad negyvena Laikino apgyvendinimo tarnyboje, negalėjo nurodyti adreso, kur šiuo metu gyvena. Socialiniams darbuotojams primygtinai prašant nurodyti tikslią šeimos buvimo vietą, R. S. teigė, kad laikinai gyvena (duomenys neskelbtini). Šiaulių miesto savivaldybės socialinių paslaugų centro socialiniai darbuotojai mano, kad R. S. trūksta socialinių įgūdžių bei atsakomybės jausmo, moteris neužtikrina vaikams stabilios ir saugios aplinkos, nepakankamai atsižvelgia į vaikų poreikius, nenumato pasekmių dėl savo netinkamo elgesio vaikų atžvilgiu.