Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pareiškimą dėl tėvų valdžios apribojimo būdo pakeitimo, suinteresuotas asmuo L. A..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Suinteresuotas asmuo L. A. atsiliepimo į pareiškėjos pareiškimą nepateikė, teismo procesiniai dokumentai jai įteikti tinkamai (Lietuvos Respublikos civilio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 1 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkinamas.

Teismas, priimdamas sprendimą, vadovaujasi Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencija, kurioje nurodoma, kad taikant bet kokias priemones, susijusias su vaiku (teisines ar neteisines), jos taikomos pirmiausiai vertinant vaiko interesus. Tėvų valdžios turinys nustatytas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.155 straipsnio 2 dalyje – tai tėvų teisė ir pareiga dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaiką, rūpintis jo sveikata, išlaikyti, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. CK numatytas tėvų valdžios apribojimo institutas yra skirtas vaiko teisių ir interesų apsaugai. Toks apribojimas taikomas esant tėvų kaltei dėl savo pareigų vaiko atžvilgiu nevykdymo. Pagal CK 3.180 straipsnio 1 dalį teismas gali apriboti tėvų valdžią, kai tėvai vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus, piktnaudžiauja tėvų valdžia, žiauriai elgiasi su vaikais, daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu arba nesirūpina vaikais. Laikiną ar neterminuotą tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimą teismas taiko atsižvelgdamas į konkrečias aplinkybes, dėl kurių prašoma apriboti tėvų valdžią. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tuomet, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ar motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali keistis (CK 3.180 straipsnio 2 dalis).

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta tėvų pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir juos išlaikyti. Šios pareigos vykdymas neįmanomas be nuolatinio bendravimo su vaiku, rūpinimosi jo materialine ir dvasine gerove. Jeigu tėvai nesirūpina vaikais, reiškia, jog jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, o tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams sankciją – tėvų valdžios apribojimą. Šis vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo būdas taikomas siekiant išsaugoti vaiko sveikatą, sudaryti normalias auklėjimo ir gyvenimo sąlygas bei perspėti tėvus dėl tinkamo tėvų valdžios įgyvendinimo. Pagal įstatymą tėvai privalo vykdyti savo pareigas vaikams, todėl ir tėvų valdžios neįgyvendinimas dėl tingumo, aplaidumo, abejingumo savo pareigoms laikytina kaltais veiksmais, kai vengiama atlikti savo pareigas, ar veiksmais, kai nesirūpinama savo vaikais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1225/2002). Kasacinis teismas taip pat yra pasisakęs, kad tėvų valdžia gali būti apribota nustačius bent vieną iš CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nurodytų aplinkybių. Tėvų valdžios apribojimui pakanka vien to fakto, kad tėvai nevykdo savo prigimtinės pareigos pilnavertiškai rūpintis vaikais.

Bylos duomenimis nustatyta, kad vaiko G. A., gimusios (duomenys neskelbtini), mama yra L. A.. Tėvystė vaikui nėra nustatyta. Plungės rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 6 d. sprendimu G. A., atskirta nuo motinos L. A., Gabijai nustatyta nuolatinė globa, o jos globėju paskirti Plungės vaikų globos namai, iš L. A. jos nepilnametei dukrai Gabijai, gim. (duomenys neskelbtini). priteistas išlaikymas 0,5 bazinės socialinės išmokos dydžio, mokamą periodinėmis išmokomis nuo 2012-04-06 iki dukters pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka. Mergaitės tėvas nėra žinomas, tėvystė vaikui nėra nustatyta. 2015 m. birželio 1 d. Plungės rajono apylinkės teismo sprendimu laikinai apribota motinos L. A. valdžia į dukrą G. A.. 2017 m. balandžio 10 d. Plungės rajono apylinkės teismo nutartimi vaiko globėja paskirta V. V..

Iš 2020 m. gegužės 21 d. vaiko G. A. aplankymo akto globėjos V. V. gyvenamojoje vietoje matyti, jog G. A. su biologine mama L. A. nebendrauja. 2021 m. birželio 22 d. vaiko aplankymo akte, taip pat nustatyta, jog L. A. su dukra G. A. jokio ryšio nepalaiko, motina dukra nesidomi, jai neskambina, nerašo. Akte G. A. nurodė, kad su biologine mama paskutinį kartą matėsi prieš metus, tačiau visiškai nebendravo. Iš Plungės socialinių paslaugų centro 2021 m. vasario 4 d. pagalbos plano Nr. PL-44 matyti, jog L. A. šeimoje situacija nesikeičia, L. A. trūksta socialinių įgūdžių, švaros ir tvarkos palaikymo įgūdžių, suvokimo. Į socialinės darbuotojos pastabas sureaguojama, tačiau tik trumpam. Dukrai G. A. išlaikymą teikia labai ribotai, iš jos kas mėnesį dukros G. A. išlaikymui nuskaičiuojama po 20 Eur.

Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad apribojus laikinai motinos L. A. valdžią jos vaiko G. A. atžvilgiu ir nustačius vaiko gyvenamąją vietą su globėja, suinteresuoto asmens požiūris į dukros auginimą ir į jos, kaip motinos, teises bei pareigas išliko nepasikeitęs, ji nesiėmė priemonių įgyvendinti motinos valdžią, nedėjo pakankamų pastangų susigrąžinti dukrą G. A. į šeimą. Suinteresuotas asmuo L. A. nėra sudariusi tinkamų sąlygų savo dukrai saugiai augti ir vystytis jos šeimoje ir to nesiekia. Įvertinus byloje esančius duomenis, darytina išvada, kad L. A. ryšio su dukra nepalaiko, yra nusišalinusi nuo dukros auginimo ir išlaikymo, dukra nesidomi ir su ja nebendrauja. Teismas neturi pagrindo netikėti byloje esančiais duomenimis, kadangi byloje priešingų duomenų nepateikta, suinteresuotas asmuo atsiliepimo į pateiktą pareiškimą neteikė.

Esminis dalykas, ribojant tėvų valdžią, yra nustatyti tėvų veiksmus, kuriais neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams tėvų valdžia ir įvertinti jų pobūdį (CK 3.180 straipsnio 1 dalis). Nustatytų aplinkybių pagrindu teismas daro išvadą, jog suinteresuotas asmuo L. A. nesirūpina ir visiškai nesidomi savo nepilnamete dukra, savo, kaip motinos pareigas vykdo netinkamai. Netgi laikinai apribojus motinos valdžią vaiko atžvilgiu, suinteresuoto asmens gyvenimo būdas, požiūris į šeimą, vaiko auginimą bei auklėjimą nepasikeitė (Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 21 straipsnio 2 dalis, CK 3.192 straipsnis). Byloje esantys duomenys patvirtina, kad suinteresuotas asmuo L. A. negali užtikrinti gyvenimo sąlygų, būtinų nepilnametės dukros G. A. fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi tik dėl savo pačios kaltės, nuo dukros auklėjimo, rūpinimosi ja, visiškai nusišalino ir jokių pastangų dukrą susigrąžinti į šeimą nededa. Tokiu savo elgesiu suinteresuotas asmuo nepilnamečiui vaikui daro ypatingą žalą.

CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas, reikalaujantis sprendžiant šeimos klausimus, susijusius su vaikų teisėmis, pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus ir jais vadovautis. Įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus, konstatuotina, jog L. A. nevykdo jai įstatymu nustatytų tėvų pareigų, ir nėra pagrindo tikėtis, kad padėtis ateityje pasikeis, nes iki šiol jokių konkrečių veiksmų, siekiant susigrąžinti vaiką L. A., nesiėmė. Ji nusišalino nuo dukros priežiūros, nesuvokia motinos valdžios turinio, teisės ir pareigos dorai auklėti ir prižiūrėti savo nepilnametį vaiką, rūpintis jo sveikata, atsižvelgiant į jo fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje (Vaiko teisių konvencijos 9 straipsnio 1 dalis, 20 straipsnio 1 punktas), todėl pareiškėjos reikalavimas pakeisti 2015 m. birželio 1 d. Plungės rajono apylinkės teismo sprendimo dalį dėl laikino motinos valdžios apribojimo ir neterminuotai apriboti L. A. motinos valdžią, laikytinas pagrįstu ir tenkintinas (CK 3.180 straipsnio 2 dalis). Kita 2015 m. birželio 1 d. Plungės rajono apylinkės teismo sprendimo dalis paliktina nepakeista.

Suinteresuotam asmeniui L. A. išaiškintina, kad jos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymu, sustabdomos, kad neterminuotai apribojus tėvo (motinos) valdžią, tėvai (motina) netenka asmeninių teisių: gyventi su vaiku, dalyvauti jo auklėjime, iš dalies bendrauti su vaiku ir panašiai, bet tėvams išlieka teisė matytis su vaiku, taip pat išlieka pareiga išlaikyti šį vaiką. Apribojus tėvo (motinos) valdžią neterminuotai, be atskiro tėvų (motinos) sutikimo vaikas gali būti įvaikintas (CK 3.180 straipsnio 3 dalis). Tėvų (motinos) valdžios neterminuotas apribojimas gali būti panaikinamas, jei įrodoma, kad vaiko tėvai (motina) pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaiką, ir jei tėvų (motinos) valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaiko interesams, taip pat jei vaikas dar neįvaikintas (CK 3.181 straipsnio 2 dalis, 6 dalis). Jei aplinkybės pasikeitė, tačiau nėra pakankamo pagrindo visiškai panaikinti neterminuotą tėvo (motinos) valdžios apribojimą, jis gali būti pakeistas laikinu apribojimu.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 268 straipsniu, 269 straipsniu, 270 straipsniu, 406 straipsniu, 408 straipsniu,

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Pakeisti 2015 m. birželio 1 d. Plungės rajono apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-762-747/2015 dalį dėl laikino motinos L. A. valdžios apribojimo ir neterminuotai apriboti L. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) motinos valdžią nepilnametės G. A., gimusios (duomenys neskelbtini), atžvilgiu.

Kitą 2015 m. birželio 1 d. Plungės rajono apylinkės teismo sprendimo, civilinėje byloje Nr. 2-762-747/2015, dalį palikti nepakeistą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Plungės rūmus.