Šiaulių apygardos teismo nutartis

2013-11-26 · Civilinė byla Nr. 2S-826-154/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-11-26
Bylos Nr.
2S-826-154/2013
Teisminio proceso Nr.
2-07-3-05542-2009-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Danutė Matiukienė
Suinteresuotas asmuo
R. K.
Skolininkas
A. K.
Kreditorius
M. P.
Pranešėja D. Matiukienė Civilinė byla Nr. 2S-826-154/2013

Teisėja G. Mataitienė Teisminio proceso Nr. 2-07-3-05542-2009-9 Procesinio sprendimo kategorija

(S)

30.9.2.; 122.4.;129.5.;129.17.

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. lapkričio 26 d.

ŠiauliaiŠiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Matiukienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens R. K. ir skolininko A. K. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-5106-841/2013 pagal išieškotojo M. P. prašymą skolininkui A. K., suinteresuotiems asmenims R. K., antstoliui T. U., AB DNB bankui dėl skolininko turto dalies bendroje su sutuoktine R. K. nuosavybėje nustatymo.

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

I. M. P. kreipėsi į Šiaulių apylinkės teismą, prašydamas nustatyti, kad skolininkui A. K. priklauso ½ dalis jo sutuoktinės R. K. iš darbo santykių gaunamų pajamų

Nurodė, kad antstolio T. U. kontoroje pradėta vykdomoji byla pagal Šiaulių miesto apylinkės teismo 2009-11-04 vykdomąjį raštą Nr. 2-7891-841 dėl 84538,40 Lt skolos, procesinių palūkanų, bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš skolininko A. K. išieškotojo M. P. naudai. Iš antstolio T. U. išieškotojas sužinojo, kad skolininkas jokio turto (išskyrus įkeistą namą) neturi, pinigų sąskaitose taip pat neturi, niekur nedirba ir darbo užmokesčio negauna. Išieškotojas gavo antstolio 2013-05-27 pranešimą Nr. SO11134 apie tai, kad skolininko sutuoktinė R. K. gauna pajamas iš (duomenys neskelbtini) bei, kad šis turtas skolininkui A. K. priklauso bendrosios jungtinės nuosavybės teise su R. K.. Antstolis pasiūlė kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininkui priklausančios turto dalies nustatymo.

Skolininkas A. K. su išieškotojo M. P. prašymu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad jis pats dirba tik puse etato, kito darbo nesusiranda, šeima pragyvena iš sutuoktinės darbinių pajamų, iš kurių taip pat dar moka paskolą bankui, šeima augina nepilnametį vaiką, skola išieškotojui yra asmeninė, turi dar ir kitų priteistų asmeninių skolų, sutuoktinė niekada versle nedalyvavo, todėl mano, kad iš sutuoktinės pajamų negali būti išieškoma jo asmeninė skola, be to, turėtų būti dalinamas visas šeimos turtas, ne vien pajamos. Jei būtų tenkintas prašymas, prašė nukrypti nuo sutuoktinių turto lygių dalių principo, nes šeimoje yra nepilnametis vaikas, į kurio poreikius turi būti atsižvelgta.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo antstolis T. U. prašymą palaikė, prašė jį tenkinti, teismui paaiškino, kad kreditorius turi teisę nurodyti, į kokį turtą nukreipti išieškojimą, pabrėžė, kad A. K. pusės etato krūviu dirba įmonėje, kurios direktorius yra jo sūnus.

Žemesnės instancijos teismas

Šiaulių apylinkės teismas 2013 m. rugpjūčio 20 d. nutartimi prašymą patenkino iš dalies. Nustatė, kad skolininkui A. K. priklauso 1/4 (viena ketvirtoji) dalis jo sutuoktinės R. K. iš darbo santykių gaunamų pajamų.

Teismas nurodė, kad remiantis CPK 666 str. 1 dalimi, išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį jungtinėje nuosavybėje. Nustatė, kad skolininkas A. K. kito registruoto nekilnojamojo turto, išskyrus įkeistą bankui namą, neturi, registruoto kilnojamojo turto taip pat neturi, nėra pateikta įrodymų, kad A. K. ir R. K. santuoka nutraukta, jų turtas nėra padalintas, nenustatyti ir kiti CK 3.100 straipsnyje išvardinti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pasibaigimo pagrindai. Todėl konstatavo, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (CK 3.87 str.), įskaitant ir pajamas, gautas po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės veiklos (CK 3.88 str. 1 d. 5 p.). Pažymėjo, kad iš bylos medžiagos matyti, kad sutuoktiniai turi nepilnametį vaiką, todėl nusprendė, kad yra pagrindas nukrypti nuo sutuoktinių turto lygių dalių principo. Nurodė, kad sutuoktinių bendros pajamos yra apie 3400 Lt, atėmus įsipareigojimus bankui, todėl pripažino, kad sutuoktiniui A. K. priklauso 1/4 jo sutuoktinės pajamų dalis, gaunamų po santuokos sudarymo iš sutuoktinės darbinės veiklos (CK 3.88 str. 1 d. 5 p.).

Šalies argumentai

Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo R. K. ir skolininkas A. K. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 20 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.

Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Teismas, priimdamas nutartį, netinkamai įvertino faktines aplinkybes dėl prievolės, pagal kurią yra išieškoma, pobūdžio. Nusprendė dėl skolininko A. K. sutuoktinės R. K. teisių ir pareigų, nesant jos atžvilgiu ieškinio ar reikalavimo, ir neįtraukus į bylą atsakove. Bendromis laikomos sutuoktinių prievolės, kurios susijusios su bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kylančios iš vieno iš sutuoktinių vardu sudarytų sandorių, tačiau esant kito sutuoktinio sutikimui arba vėliau šio sutuoktinio patvirtintų, taip pat kitos šeimos interesais prisiimtos prievolės bei solidariosios sutuoktinių prievolės, kurios vykdomos iš bendro sutuoktinių turto (CK 3.109 str.). Vykdomajame rašte, pateiktame antstoliui, skolininku nurodytas tik A. K.. R. K. reikalavimas nebuvo pareikštas, todėl teismas negalėjo nustatyti, kad skolininkui priklauso 1/2 dalis sutuoktinės R. K. gaunamų pajamų. Skolininko sutuoktinė negali atsakyti asmeninėmis pajamomis, gaunamomis už savo asmeninį darbą pagal darbo sutartį.

Žemesnės instancijos teismas

2. Teismas padarė išvadą, kad A. K. vengia skolos išieškojimo, tačiau savo išvados nemotyvavo (CPK 291 str. l d. 5 p.). Skolininkas A. K. teismo posėdyje nurodė, kad jo gaunamas darbo užmokestis sudaro 500 Lt, šiuo metu jis ieškosi darbo. Tai, kad skolininko sūnus D. K. yra bendrovės, kurioje skolininkas dirba, direktorius, savaime nereiškia, kad bendrovė pajėgi už skolininko dirbamą darbą mokėti didesnį darbo užmokestį. Teismas neišreikalavo skolininko teiginius pagrindžiančių įrodymų, patvirtinančių, kad skolininkas ieškosi darbo, užkirto kelią pateikti įrodymus.

3. Pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl motyvo, kad siekiant išieškoti iš bendrų šeimos pajamų, išieškotojas M. P. turėtų kreiptis į teismą dėl viso turimo šeimos turto padalinimo, įvertinant visas turimas skolas ir įsipareigojimus.

4. Skolininkas teismui nurodė, kad turi kreditorinių įsipareigojimų „Swedbank, AB, kurio teisėms ir pareigoms gali turėti įtakos šis teismo sprendimas, prašė įtraukti šį kreditorių į bylą, tačiau pirmosios instancijos teismas šį prašymą atmetė, nors kitą kreditorių AB DnB NORD banką į bylą įtraukė bei dėl įsipareigojimų šiam bankui pasisakė skundžiamoje nutartyje. Kasacinėje praktikoje pripažįstama, kad sudarius dalijamo turto balansą ir nustačius turto vertes, sutuoktiniams tenkančias turto dalis teismas konkrečiai paskirsto dalijamą turtą abiems sutuoktiniams (CK 3.118 str., 3.119 str., 3.117 str., 3.123 str.). CPK 666 str. l d. nurodyta, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje. CPK 667 str. l d. nurodoma apie skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymą, neišskiriant konkrečios turto rūšies - pajamų, gaunamų iš sutuoktinio darbinės veiklos, todėl tenkinant išieškotojo reikalavimą buvo būtina išsiaiškinti, visą turtą ir įsipareigojimus, neišskiriant pagal rūšis ir kreditorinių įsipareigojimų pobūdį.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo antstolis T. U. prašo Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 20 d. nutartį palikti nepakeistą.

Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

1. CK 3.88 str. 1 d. 5 p. numato, kad bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamos pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės veiklos. Todėl teismas pagristai pripažino, kad R. K. iš darbinės veiklos gaunamos pajamos yra bendra jungtinė sutuoktinių nuosavybė.

2. Skolininkas A. K. skolos nemoka, jokio nekilnojamojo turto, registruotų transporto priemonių, į kurias būtų galima nukreipti išieškojimą, neturi. Jis dirba (duomenys neskelbtini), kurios direktorius yra jo sūnus. Kaip nurodyta teismo nutartyje, skolininkas yra konsultavęsis su teisininkais, kad iš jo uždirbamos pusės minimalios algos nėra galimas išieškojimas, be to, jis teikia prioritetą banko paskolos grąžinimui. Iš šių įrodymų teismas pagrįstai konstatavo, kad skolininkas vengia skolos išieškojimo. Esant šioms aplinkybėms teismas pagristai nustatė skolininkui priklausančią turto dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje.

3. Remiantis CPK 662 str. 1 d., išieškotojas gali raštu nurodyti, iš kokio skolininko turto ar pajamų išieškoma pirmiausia. Tokį prašymą antstoliui (dėl išieškojimo iš skolininkui A. K. priklausančios jo sutuoktinės iš darbo santykių gaunamos pajamų dalies) yra pateikęs išieškotojas. Šiuo atveju galima tikėtis realaus skolos išieškojimo, tai ir yra vykdymo proceso tikslas.

4. Jei apeliantai pageidauja, jie gali kreiptis į teismą dėl viso jų turimo turto padalinimo. Šiuo atveju teismas padalino tas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas pajamas, iš kurių realiai galima išieškoti skolą. O viso sutuoktinių turto padalinimas, kurį sudaro įkeistas bankui nekilnojamasis turtas, ir iš kurio skolos išieškojimas negalimas, gali būti reikšmingas tik patiems pareiškėjams, bet ne skolos išieškojimui. Todėl šis apeliantų argumentas yra nepagrįstas. Nurodytais reikalavimais A. ir R. K. tik siekia užvilkinti teisminį bei vykdymo procesus.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo AB DNB bankas prašo atskirąjį skundą nagrinėti savo nuožiūra. Nurodo, kad atskirojo skundo argumentai nėra susiję su AB DNB banko interesais.

Atsiliepimu į atskirąjį skundą išieškotojas M. P. prašo Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 20 d. nutartį palikti nepakeistą, o atskirąjį skundą atmesti.

Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais.

1. A. K. ir R. K. santuoka nėra nutraukta, jų turtas nėra padalintas, taip pat nėra ir kitų CK 3.100 straipsnyje išvardintų bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pasibaigimo pagrindų, todėl teismas pagrįstai sprendė, jog turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (CK 3.87 str.), įskaitant ir pajamas, gautas po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės veiklos (CK 3.88 str. 1 d. 5 p.). Todėl teismas pagrįstai ir teisėtai R. K. gaunamą darbo užmokestį pripažino bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe ir nustatė skolininkui A. K. priklausančią dalį sutuoktinės gaunamo darbo užmokesčio. Taigi, skolos išieškojimas bus vykdomas tik iš skolininkui A. K. priklausančios dalies sutuoktinės gaunamo darbo užmokesčio, todėl įtraukti skolininko sutuoktinę R. K. į bylą atsakove nėra jokio teisinio pagrindo.

2. CPK 666 str. 1 d. yra nustatyta, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį jungtinėje nuosavybėje. Pagal CPK 667 str. 3 d. įsiteisėjus teismo nutarčiai, kuria nustatyta bendrąja jungtine nuosavybe esančio turto skolininko turto dalis, išieškojimas nukreipiamas į skolininko turto dalį. Todėl teismui nustačius, kad skolininkui A. K. priklauso 1/4 sutuoktinės R. K. gaunamų pajamų, skolos išieškojimas bus nukreiptas būtent į šią skolininkui A. K. priklausančią dalį gaunamų pajamų.

3. Apeliantai kartu su atskiruoju skundu pateikė banko sąskaitos duomenis apie įsiskolinimus ir išieškojimą, antstolės V. Š. patvarkymus ir informaciją apie darbo paiešką, tačiau atskirajame skunde nenurodė dėl kokių svarbių priežasčių minėtų dokumentų negalėjo pateikti anksčiau pirmos instancijos teismui nagrinėjant bylą. Mano, kad teismas turėtų atsisakyti šiuos dokumentus priimti. Be to, minėti dokumentai negalėtų paneigti byloje jau nustatytų aplinkybių.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.

Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329 str., 338 str.).

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su atskirojo skundo argumentais, kad skolininko A. K. prievolė išieškotojui M. P. pagal Šiaulių miesto apylinkės teismo 2009 m. spalio 1 d. preliminarų sprendimą (b. l. 18-19), kurio pagrindu 2009-11-04 yra išduotas vykdomasis raštas, kuris pradėtas vykdyti antstolio T. U. kontoroje, užvesta vykdomoji byla Nr. 2888/2009, yra asmeninė, tačiau sprendžia, kad tai nėra pagrindas panaikinti ar pakeisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį.

Vadovaujantis CK 3.112 str. 1 d., išieškoti pagal vieno sutuoktinio prievoles, atsiradusias iš sandorių, sudarytų po santuokos įregistravimo be kito sutuoktinio sutikimo, galima iš bendro turto dalies, jeigu kreditorių reikalavimams patenkinti nepakanka turto, kuris asmeninė sutuoktinio nuosavybė. Vykdymo procese ši sąlyga pasižymi tuo, jog antstolis sprendimą nukreipti išieškojimą į skolininko turtą, bendrą su kitais asmenimis, gali priimti tik nustatęs, jog skolininko asmeninio turto nėra ar neužtenka kreditorių reikalavimams patenkinti (CPK 666 str. 1 d.).

Iš vykdomosios bylos Nr. 2888/2009 medžiagos matyti, kad skolininkas A. K. savo vardu registruotų transporto priemonių, piniginių lėšų neturi, jo pajamas sudaro tik gaunamas 500 Lt darbo užmokestis (vykd. bylos 29, 35, 39, 42, 43, 55, 57 b. l.), o apeliantams jungtinės nuosavybės teise priklausantis turtas yra apsunkintas hipoteka (b. l. 70-71), todėl pripažintina, kad išieškotojo M. P. reikalavimas negali būti patenkintas iš skolininko A. K. asmeninio turto, kadangi jo neužtenka.

Vykdymo proceso normos nustato, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje (CPK 666 str. 1 d.). CPK 667 str. 1 d. numato, kad jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog CPK 667 straipsnio pagrindu sprendžiant skolininko turto, kuris yra bendras su sutuoktinio turtu, dalies nustatymo klausimą, taikytinos Civilinio kodekso Trečios knygos III dalies nuostatos. Taigi, teismas, spręsdamas klausimus dėl konkretaus turto, nuosavybės teisės į jį rūšies ir subjektų, turi vadovautis CK 3.88 str. 1 d., 3.89 str. 1 d., 3.90 str., kitose normose esančiais pagrindais pagal turto įgijimo ar tvarkymo aplinkybes. CK 3.88 str. 1 d. 3 p. nustatyta, kad bendrąją jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamos pajamos, gautos iš abiejų sutuoktinių bendros veiklos, ir pajamos, gautos iš vieno sutuoktinio veiklos, išskyrus lėšas, būtinas sutuoktinio profesinei veiklai. Pažymėtina, kad sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė laiko atžvilgiu egzistuoja, kol ji nėra padalyta arba nepasibaigia kitokiu būdu (CK 3.87 str. 2 d., 3.100 str.). Nagrinėjamu atveju neginčytinai nustatyta, kad sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė nėra pasibaigusi.

Išanalizavęs atskirojo skundo argumentus ir byloje esančius įrodymus, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais ir padarytomis išvadomis, jog apeliantai nepaneigė CK 3.87 str. 1 d. nurodytos prezumpcijos, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, tuo pačiu nepaneigė, kad skolininko sutuoktinės gaunamos pajamos iš darbinės veiklos, yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė.

Iš atskirojo skundo turinio matyti, kad apeliantai, prašydami panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį ir klausimą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, neatriboja dviejų skirtingų teisės institutų, t. y. 1) skolininko turto, kuris yra jo bendra su kitais asmenimis nuosavybė, dalies nustatymo instituto, ir 2) atidalijimo iš bendrosios dalinės (jungtinės) nuosavybės instituto.

Kasacinis teismas savo teisminėje praktikoje atskleisdamas CPK 667 straipsnio turinio esmę yra išaiškinęs, jog pagal CPK 667 straipsnį paduotą pareiškimą vyksta ne turto padalijimas, kai jis paskirstomas keliems asmenims, bet individualizuojama skolininko turto dalis bendrojoje nuosavybėje, iš kurios turi būti vykdomas išieškojimas. Pagal CPK 667 straipsnį nevykdomas sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimas, nes tai daroma ginčo teisenos tvarka (CPK 603 str. 1 d.) ir pagal materialinės teisės normos nustatytus reikalavimus – sudarant turto balansą, sumokant (priteisiant iš šio turto mokėtinas skolas, kurių mokėjimo terminas suėjęs, nustatant bendro dalytino turto visumą (CK 3.118 str.) ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. birželio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2006). Todėl pripažinti nepagrįstais ir atmestini atskirojo skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas neįtraukė į bylą kitus skolininko kreditorius, neatsižvelgė į kitus vykdomus išieškojimus, kad išieškotojas, o ne patys apeliantai, turi kreiptis į teismą dėl viso turimo šeimos turto padalinimo, įvertinant visas turimas skolas ir įsipareigojimus.

CK 3.117 str. 1 d. įtvirtintina dar viena prezumpcija, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Šia prezumpcija teismas privalo vadovautis, jeigu nenustato CK 3.123 str. nurodytų pagrindų, kurie leidžia teismui nukrypti nuo bendro turto lygių dalių principo. Teismas gali nukrypti nuo turto lygių dalių principo, atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį ar kitas svarbias aplinkybes (CK 3.123 str. 1 d.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuojamoje praktikoje yra išaiškinęs, kad, taikant CK 3.123 str. 1 d. normas, neužtenka tik konstatuoti esant tam tikras aplinkybes, dėl kurių nukrypimas nuo lygių dalių principo yra galimas, reikia nustatyti, kiek toks nukrypimas yra būtinas, siekiant apsaugoti sutuoktinio, vaiko interesus; vadinasi, turi būti pakankamai aiškūs kriterijai, nustatant sutuoktiniams tenkančias turto dalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-251/2006; 2009 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-479/2009).

Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad apeliantai turi nepilnametį vaiką L. K., gim. (duomenys neskelbtini), todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nukrypo nuo bendro turto lygių dalių principo, atsižvelgdamas į nepilnamečio vaiko interesus, ir pagrįstai bei teisėtai nustatė, kad skolininkui A. K. priklauso ne ½, o ¼ dalis jo sutuoktinės R. K. iš darbo santykių gaunamų pajamų.

Atmestini atskirojo skundo argumentai, kad teismas neišreikalavo skolininko teiginius pagrindžiančių įrodymų, patvirtinančių, kad skolininkas ieškosi darbo, ir taip užkirto kelią pateikti įrodymus.

Pažymėtina, kad išieškotojui M. P. kreipusis į teismą su prašymu nustatyti, kad skolininkui A. K. priklauso ½ dalis jo sutuoktinės R. K. iš darbo santykių gaunamų pajamų (b. l. 30-31), įrodyti, kad skola gali būti išieškoma vien iš asmeninio skolininko turto tenka skolininkui, o ne išieškotojui ar teismui (CPK 178 str.), tačiau nė pirmosios instancijos teismui, nė su atskiruoju skundu tokių įrodymų nepateikta. Be to, remiantis CPK 662 str. 1 d., išieškotojas, laikydamasis CK 664, 665 straipsniuose nustatytos eilės, iki priverstinio vykdymo pradžios gali raštu nurodyti, iš kokio skolininko turto ar pajamų išieškoma pirmiausia. I. M. P. šia teise pasinaudojo.

Dėl išdėstyto Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 20 d. nutartis paliktina nepakeista.

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Palikti Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 20 d. nutartį nepakeistą.

Teisėja Danutė Matiukienė