Vilniaus apygardos teismo nutartis

2020-10-16 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-481-929/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-10-16
Bylos Nr.
1A-481-929/2020
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-18942-2020-1
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Rasa Paužaitė, Julita Dubulskytės-Raizgienė, Ugnius Trumpulis
Advokatai
Vidmantas Martyšius
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-481-929/2020Teisminio proceso Nr. 1-01-1-18942-2020-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.25.4.1;
1.1.9.2; 1.1.9.8; 2.4.6.1(S)VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. spalio 16 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Julitos Dubulskytės-Raizgienės, Rasos Paužaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Ugniaus Trumpulio,

sekretoriaujant Daivai Kokštaitei,dalyvaujant prokurorei Lilijai Ambrulevičienei,

atleistajam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą A. S. (A. S.) ir jo gynėjui advokatui Vidmantui Martyšiui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės A. S. gynėjo advokato Vidmanto Martyšiaus apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 30 d. nuosprendžio, kuriuo A. S. padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis BK 40 straipsnio 1 dalimi, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir baudžiamoji byla nutraukta. A. S. pagal laidavimą perduotas A. J. (A. J.) atsakomybei 1 (vieneriems) metams be užstato.

Vadovaujantis BK 68 straipsniu A. S. skirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – vairuoti transporto priemones 2 (dvejų) metų laikotarpiui.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, iš A. S. valstybės naudai nuspręsta konfiskuoti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą – 3 050 Eur, įpareigojant ją sumokėti per 10 (dešimt) mėnesių nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. A. S. pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už tai, kad 2020 m. gegužės 16 d., apie 22.20 val., (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1.86 promilės etilo alkoholio koncentracija.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

2. Apeliaciniu skundu atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės A. S. gynėjas advokatas Vidmantas Martyšius prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 30 d. nuosprendį ir iš A. S. valstybės naudai išieškoti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą – 2 520 Eur bei paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti jam naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 1 (vienerių) metų laikotarpiui, šį terminą skaičiuojant nuo 2020 m. gegužės 17 d.

Šalies argumentai

2.1. Gynėjo vertinimu, teismas nustatydamas iš A. S. valstybės naudai konfiskuotino turto vertę atitinkančią sumos dalį (3 050 Eur) padarė klaidą, kadangi suma turėjo būti nustatyta be PVM mokesčio. Nurodo, kad iš į bylą pateiktų VšĮ „Emprekis“ 2020 m. gegužės mėnesio duomenų matyti, kad lengvojo automobilio ,,VW GOLF TDI“ (kuras dyzelinas) kaina yra 2 520 Eur, PVM – 530 Eur, bendra kaina su PVM – 3 050 Eur. Apmokestinimą pridėtinės vertės mokesčiu, taip pat apmokestinamųjų asmenų, PVM mokėtojų prievoles, susijusias su šio mokesčio mokėjimu, nustato Lietuvos Respublikos Pridėtinės vertes mokesčio įstatymas (toliau tekste - įstatymas). Įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad PVM objektas yra prekių ir paslaugų teikimas. Prekės ir (arba) paslaugos teikiamos už atlygį. Gynėjo teigimu, akivaizdu, kad turto vertės konfiskavimo atveju nėra teikiamos jokios prekės ar paslaugos, kurios turėtų būti apmokestinamos PVM. Įstatymo 14 straipsnis numato, kad prievolė apskaičiuoti PVM už šalies teritorijoje teikiamą prekę ar teikiamą paslaugą atsiranda, kai įstatymo nustatyta tvarka išrašoma PVM sąskaita-faktūra, kuria įforminamas šis prekių ar paslaugų teikimas. Automobilio ,,VW GOLF“ vertės konfiskavimo atveju nebuvo išrašoma sąskaita faktūra. Šio straipsnio reglamentavimas yra platesnis, tačiau jame nėra nuostatų, kad nagrinėjamu atveju reikėtų mokėti PVM. Atsižvelgiant į tai, A. S. konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma apeliacinės instancijos teisme yra taisytina, t. y. keistina į 2 520 Eur sumą.

2.2. Gynėjo teigimu, priimtame nuosprendyje taip pat nebuvo tinkamai individualizuotas A. S. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės terminas. Gynėjo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, paskirdamas baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą A. S. vairuoti transporto priemones dvejų metų laikotarpiui, BK 68 straipsnio nuostatas pritaikė netinkamai. Gynėjas pažymi, kad darbe ir gyvenime A. S. yra apibūdinamas tik kaip pareigingas, kruopštus, atsakingas bei iniciatyvus darbuotojas, siekiantis ir pasiekiantis gerų darbo rezultatų. A. S. charakterizuojamas kaip paslaugus, laisvai bendraujantis su aplinkiniais, nekonfliktiškas – sugeba greitai atlikti pavestas užduotis, yra geranoriškas ir adekvačiai reaguoja į jam pareikštas pastabas, padeda kitiems spręsti iškilusias socialines problemas. (duomenys neskelbtini), nuo 2014 m. kovo 4 d. nėra gavęs pastabų dėl atliekamo darbo bei elgesio visuomenėje, ne kartą buvo apdovanotas premijomis už labai gerą darbą. Nežiūrint į viruso Covid -19 paplitimą šalyje ir su tuo susijusias bedarbystės problemas, A. S. nuo 2020 m. liepos 20 d. įsidarbino (duomenys neskelbtini) ir pastoviai dirba (duomenys neskelbtini).

2.3. Gynėjas nurodo, kad BK 68 straipsnio 2 dalyje nustatyta (2019 m. sausio 11 d. redakcija), jog teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų, o tam, kad asmeniui ši teisė būtų grąžinta pasibaigus jos atėmimo terminui, nepakanka, kad jis atitiktų bendrąsias šios teisės grąžinimo sąlygas – jam turi būti atlikta medicininė ir švietėjiška atestacija, jis privalo baigti papildomus vairuotojų mokymo kursus, perlaikyti vairavimo egzaminą. Visus išvardintus veiksmus privalės įvykdyti ir A. S., jei teismas nuspręs, kad uždraudimas naudotis specialiomis teisėmis gali būti sumažintas iki baudžiamojo poveikio priemonės minimalios ribos – vienerių metų. A. S. gailėjimasis dėl 2020 m. gegužės 16 d. atsitiktinai padaryto KET pažeidimo (kurio metu niekas nenukentėjo), kritiškas požiūris į padarytą nusikalstamą veiką transporto eismo saugumo užtikrinimo srityje, sunkinančių aplinkybių nebuvimas, alkoholinių gėrimų visiškas atsisakymas ir nevartojimas nuo nusikalstamo įvykio yra vertybės, į kurias gali būti atsižvelgiama A. S. taikant švelninančias baudžiamųjų poveikio priemonių nuostatas.

Motyvuojamoji dalis

I. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir teisinės išvados

Apeliacinis skundas atmestinas

3. Pateiktame apeliaciniame skunde nėra ginčijama atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės A. S. kaltė padarius nusikalstamą veiką ar teismo nustatytos faktinės aplinkybės, todėl šie klausimai, sprendžiant dėl gynėjo apeliacinio skundo pagrįstumo, išsamiau nevertintini. Apeliaciniame skunde yra keliamas tik skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu A. S. paskirtų baudžiamojo poveikio priemonių – konfiskuotino turto (transporto priemonės) vertę atitinkančios sumos išieškojimo ir uždraudimo naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) – pagrįstumo klausimas, gynėjas prašo sumažinti išieškotinos konfiskuotino turto vertę atitinkančios sumos dalį neįskaitant į ją PVM mokesčio bei sutrumpinti uždraudimo naudotis teise vairuoti transporto priemones terminą iki 1 metų.

4. BK 67 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Tačiau šio straipsnio 2 dalis leidžia baudžiamojo poveikio priemones taikyti ir atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui BK VI skyriuje numatytais pagrindais, tai yra ir atleistam pagal laidavimą. Baudžiamojo poveikio priemonių parinkimas ir taikymas yra paliktas teismo diskrecijai. Ar atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui skirtinos poveikio priemonės, jeigu taip, tai kelios ir kokios, sprendžia bylą nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į baudžiamojo poveikio priemonių paskirtį, padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, kaltininko asmenybę ir kt. Asmeniui, atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės, baudžiamojo poveikio priemonė skiriama vadovaujantis šių priemonių prevencine paskirtimi. Įstatymas nenumato nei minimalaus, nei maksimalaus baudžiamojo poveikio priemonių skaičiaus, kurias, vadovaudamasis BK 67 straipsnio nuostatomis, gali skirti teismas. Kita vertus, teismas privalo atsižvelgti į jų tarpusavio suderinamumą bei proporcingumo principą. Taikomos baudžiamojo poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti. Pagal susiformavusią teismų praktiką atleidžiant nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą šios kategorijos bylose (dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 281¹ straipsnio 1 dalyje), paprastai skiriama baudžiamojo poveikio priemonė, susijusi su uždraudimu naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones, derinant ją su turtinio pobūdžio baudžiamojo poveikio priemone (priemonėmis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-14-511/2018, 2K-64-511/2019).

5. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, atleisdamas A. S. nuo baudžiamosios atsakomybės, jam taikė BK 67 straipsnio 2 dalies nuostatas ir paskyrė dvi baudžiamojo poveikio priemones – konfiskuotino turto (automobilio) vertę atitinkančios sumos (3 050 Eur) konfiskavimą (BK 72 straipsnio 5 dalis) ir draudimą naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 2 (dvejiems) metams (BK 68 straipsnis). Skirdamas šias baudžiamojo poveikio priemones, pirmosios instancijos teismas baudžiamojo įstatymo nuostatų nepažeidė ir nuo formuojamos teismų praktikos nenukrypo.

6. Skunde gynėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė iš A. S. valstybės naudai išieškotinos konfiskuotino turto vertę atitinkančios sumos dalį (3 050 Eur), kadangi į ją įskaičiavo ir PVM mokestį. Teisėjų kolegija su šiais skundo argumentais nesutinka. Pažymėtina, kad tais atvejais, kai yra nustatomas BK 72 straipsnio 5 dalies pagrindas, t. y. kai konfiskuotinas turtas priklauso ne kaltininkui, o sąžiningam trečiajam asmeniui, kuris apie daromą nusikalstamą veiką nieko nežinojo, iš kaltininko gali būti išieškoma konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma. Teismų praktikoje yra suformuota, kad sprendžiant turto konfiskavimo klausimą pagal BK 72 straipsnį, konfiskuotino turto vertė paprastai yra nustatoma remiantis specialisto atliktu konkrečios transporto priemonės įvertinimu. Byloje nesant tokių duomenų, konfiskuotino turto vertė nustatoma pagal atitinkamų juridinių asmenų pažymą apie tokios rūšies transporto priemonės vidutinę vertę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-100-648/2019, 2K-164-222/2019). Visgi visais atvejais išieškant konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (esant BK 72 straipsnio 5 dalyje nustatytam pagrindui), turi būti nustatoma įrankio, priemonės arba rezultato vertė pinigine išraiška, kuri (konfiskuotino turto vertė) yra įrodinėtina baudžiamosios bylos aplinkybė, nustatoma pagal BPK 20 straipsnyje nurodytas įrodinėjimo taisykles.

7. Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu iš A. S. nuspręsta išieškoti konfiskuotino automobilio „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą – 3 050 Eur, į kurią įskaičiuotas ir PVM mokestis. Teismas tokį sprendimą priėmė byloje įvertinęs VšĮ „Emprekis“ pažymą, kurioje nustatyta, kad vidutinė minėtos transporto priemonės „VW Golf“ kaina Lietuvoje be PVM yra 2 520 Eur, su PVM – 3 050 Eur (t. 1, b. l. 24). Svarbu paminėti, kad nagrinėjamu atveju byloje reikšmingų duomenų dėl konfiskuotino turto (automobilio) vertės pasikeitimo (pvz., sumažėjimo (dėl turto nusidėvėjimo ar pan.) ar padidėjimo (dėl turto būklės pagerinimo ar pan.)), nenustatyta. Gynėjas pateiktame apeliaciniame skunde ,,Emprekis“ pažymoje nustatytos konfiskuotino turto vertės taip pat neginčija, o tik, remdamasis Lietuvos Respublikos Pridėtinės vertes mokesčio įstatymo nuostatomis, teigia, kad PVM mokestis (530 Eur) neturi būti įskaičiuotas į išieškomos sumos dalį. Teisėjų kolegija pažymi, kad naujausioje teismų praktikoje yra pasisakyta, kad nustatant konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 5 dalis) nėra aktualios A. S. gynėjo akcentuojamos PVM įstatymo nuostatos, kadangi minėto įstatymo normos taikytinos tik apskaičiuojant, kokia yra reali transporto priemonės (t. y. konfiskuotino automobilio) rinkos kaina (vertė), kuri paduotame apeliaciniame skunde, kaip minėta pirmiau, nėra ginčijama. Įgyvendinant šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslus, svarbu yra tai, kad automobilio rinkos vertė ir išieškotina pinigų suma sutaptų. Toks vertinimas leidžia užtikrinti proceso dalyvių (asmenų) lygybės prieš įstatymą principą, t. y. išvengti galimos situacijos, kai asmuo (automobilio savininkas), kurio automobilis konfiskuotas, atsiduria blogesnėje padėtyje nei asmuo, iš kurio išieškoma tokio turto kaina be PVM (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-12-495/2020). Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas teisingai ir pagrįstai iš A. S. nusprendė išieškoti konfiskuotino turto (automobilio) vertę atitinkančią sumą, neišskaičiuodamas iš jos PVM mokesčio.

8. Gynėjas skunde taip pat prašo sumažinti A. S. taikytos baudžiamosios poveikio priemonės –uždraudimo naudotis teise vairuoti transporto priemones – paskirtą 2 (dvejų) metų terminą iki 1 (vienerių) metų. Teisėjų kolegijos nuomone, tenkinti šio prašymo nėra pagrindo. BK 68 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas gali uždrausti naudotis specialiomis teisėmis, taip pat, ir teise vairuoti kelių transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad nustatydamas baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise – vairuoti kelių transporto priemones taikymo terminą, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į nusikalstamos veikos pavojingumą, jos padarymo aplinkybes, būdą, į objektyviai dėl veikos kilusius padarinius ir galėjusias kilti pasekmes, t. y. įvertino tai, kad A. S. padarė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis), šiurkščiai pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus. Nustatė vieną A. S. atsakomybę lengvinančią aplinkybę – jis pripažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl jos padarymo (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), sunkinančių aplinkybių, numatytų BK 60 straipsnyje, nekonstatavo. Atsižvelgė ir į nustatytą alkoholio koncentracija A. S. kraujyje (1,86 promilės). Be to, pirmosios instancijos teismas nuosprendyje įvertino ir tai, jog A. S. nusikalto pirmą kartą, yra jauno amžiaus, neturi priklausomybių, anksčiau neteistas (b. l. 37), tik kartą (2020 m. sausio 29 d.) baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimą, paskirta bauda sumokėta (b. l. 36). Įvertinęs visas šias aplinkybes, pirmosios instancijos teismas A. S. nustatė trumpesnį uždraudimo naudotis teise vairuoti transporto priemones terminą, nei BK 68 straipsnyje numatytas jo vidurkis.

9. Nors teisėjų kolegija sutinka, kad ankstesnių darboviečių A. S. yra charakterizuojamas itin teigiamai (b. l. 81, 89), visgi vien teigiama asmens charakteristika nesudaro pagrindo sutrumpinti jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės termino. Pateiktame apeliaciniame skunde jokių išskirtinių aplinkybių, leidžiančių spręsti, kad teismo nustatytas uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones terminas yra neproporcingas ir prieštarauja teisingumo principui, nenurodoma. Teisėjų kolegijos vertinimu, uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones dvejiems metams suteiks A. S. galimybę suvokti šios specialios teisės turėjimo atsakomybę ir motyvuos ateityje nepažeidinėti Kelių eismo taisyklių.

10. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą nuosprendį apeliacinio skundo ribose, konstatuoja, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 30 d. nuosprendis yra teisėtas bei pagrįstas, priimtas tinkamai įvertinus byloje surinktus įrodymus, kurių pagrindu atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės A. S. buvo paskirtos teisingos ir proporcingos baudžiamojo poveikio priemonės. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo keisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 30 d. nuosprendį, todėl A. S. gynėjo apeliacinis skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės A. S. gynėjo advokato Vidmanto Martyšiaus apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.

Teisėjai Julita Dabulskytė-RaizgienėRasa PaužaitėUgnius Trumpulis