- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-09-12
- Bylos Nr.
- e2S-1439-555/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-06188-2019-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Egidijus Tamašauskas
- Atsakovas
- J. P.
- Ieškovas
- A. G.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo J. P. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. balandžio 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-14567-1070/2019 pagal ieškovo A. G. ieškinį atsakovui J. P. dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, V. P..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas A. G. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo J. P. 15 675,91 Eur skolą, 5 procentus metinių procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas prašė bylą nagrinėti dokumentinio proceso tvarka.
Žemesnės instancijos teismas
2. Kauno apylinkės teismas 2019 m. balandžio 12 d. preliminariu sprendimu dokumentinio proceso tvarka patenkino ieškovo A. G. ieškinį: iš atsakovo ieškovo naudai priteisė 15 675,91 Eur skolą, penkių procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (15 675,91 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. balandžio 12 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 876,00 Eur bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
3. Ieškovas ieškinio reikalavimų įvykdymo užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – atsakovo turto areštą 15 676,91 Eur sumai. Ieškovas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių grindė tuo, kad prašoma priteisti suma yra didelė, atsakovas Lietuvoje nedirba, o atsakovo nekilnojamojo turto dalis, turima kartu su buvusia sutuoktine yra įkeista kredito įstaigai, atsakovas gali siekti sumažinti turimą turtą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Kauno apylinkės teismas 2019 m. balandžio 12 d. nutartimi ieškovo A. G. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino: areštavo atsakovo J. P. nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą, kilnojamąjį turtą, uždraudžiant disponuoti areštuotu turtu ir paliekant teisę šį turtą valdyti ir juo naudotis; turto nesant ar jo nepakankant, areštavo atsakovo pinigines lėšas, esančias pas atsakovą ar trečiuosius asmenis, paliekant teisę įmokėti pinigus į banko sąskaitą (-as) ir uždraudžiant disponuoti ar naudotis areštuotoje sąskaitoje (-ose) esančiomis lėšomis, leidžiant atsakovui gauti pinigines lėšas, kurios yra darbo užmokestis ir jam prilygintas pajamas, ir disponuoti gaunamu darbo užmokesčiu, paliekant po 1 MMA dydžio pinigines lėšas pragyvenimui, bei atliekant atsiskaitymus su paslaugų tiekėjais už komunalines ir komunikacijų paslaugas, ir su ieškovu. Bendra areštuoto turto ir piniginių lėšų suma savo verte turi neviršyti 15 675,91 Eur sumos.
5. Teismas sprendė, kad patenkinus ieškovo ieškinį dokumentinio proceso tvarka, buvo konstatuotas ieškinio pagrįstumas.
6. Teismas nustatė, kad Kauno apylinkės teismo 2019 m. vasario 20 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2YT-6063-584/2019, buvo patenkintas atsakovo ir jo sutuoktinės pareiškimas dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, patvirtinta tarp sutuoktinių 2019 m. sausio 28 d. sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Teismo patvirtintoje sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių atsakovas ir jo sutuoktinė susitarė, kad po santuokos nutraukimo sutuoktiniams priklausęs nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini), lieka V. P. asmeninės nuosavybės teise, atsakovo ir V. P. prievolės kreditorei AB „Swedbank“ lieka solidariomis pareiškėjų prievolėmis. Teismas pažymėjo, kad šios bylos ieškovas, būdamas atsakovo kreditoriumi, nebuvo įtrauktas į pareiškėjų J. P. ir V. P. santuokos nutraukimo bylą nei kaip bendras, nei kaip asmeninis pareiškėjų kreditorius.
7. Teismas, įvertinęs nustatytas aplinkybes bei tai, kad prašoma priteisti suma fiziniam asmeniui yra gana didelė, padarė išvadą, jog atsakovas, nutraukdamas santuoką su savo buvusia sutuoktine bei neįtraukęs į santuokos nutraukimo procesą savo kreditoriaus (ieškovo), susitardamas su V. P., jog visas jų vardu nekilnojamasis santuokos metu įgytas turtas atiteks jai asmeninės nuosavybės teise, iš esmės ėmėsi veiksmų, kuriais perleido jam priklausantį turtą bendrojoje jungtinėje nuosavybėje ir tokiu būdu galimai siekia išvengti vykdyti ieškovui palankų teismo sprendimą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
8. Atskiruoju skundu atsakovas J. P. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. balandžio 12 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – panaikinti taikytas laikinąsias apsaugos priemones. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
8.1. Ieškinio dalykas kildinamas iš negaliojančio sandorio, kuris prieštarauja imperatyviai teisės normai. Imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja. Pirmosios instancijos teismas nevertino šių aplinkybių, klaidingai sprendė dėl ieškinio preliminaraus pagrįstumo.
8.2. Santuokos nutraukimo metu prievolė ieškovui buvo visiškai įvykdyta, todėl ieškovas ir nebuvo įtrauktas į sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių kaip kreditorius.
8.3. Pirmosios instancijos teismo argumentai, jog šiuo metu atsakovas nedirba, yra nepagrįsti, kadangi jis dirba pagal verslo liudijimą. Be to, turtas, įgytas santuokos metu, yra asmeninė jo buvusios sutuoktinės turtas, nes jis santuokos metu įgytas už sutuoktinės asmeninės lėšas.
Atsiliepimas
9. Ieškovas A. G. pateikė atsiliepimą į atsakovo atskirąjį skundą, kuriuo prašo jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
9.1. Atskirojo skundo argumentai, susiję su ieškovo pateiktų reikalavimų ir įrodymų (ne)pakankamumu, (ne)patikimumu ir jų vertinimu, yra bylos nagrinėjimo iš esmės dalykas, todėl negali būti nagrinėjami, sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių (ne)taikymo.
Atsiliepimas
9.2. Šiuo metu yra pradėtas civilinis procesas dėl atsakovo ir jo buvusios sutuoktinės santuokos nutraukimo bylos atnaujinimo. Būtent aplinkybė, jog atsakovas su savo sutuoktine nutraukė santuoką, neįtraukęs į santuokos nutraukimo procesą ieškovo, kurio metu buvo susitarta dėl jiems nuosavybės teise priklausančio turto perleidimo buvusiai sutuoktinei, patvirtina, kad tokiu būdu atsakovas siekė išvengti prievolės ieškovui vykdymo.
9.3. Atsakovas nepateikė GMP deklaracijų, sąskaitų išrašų, kurie de facto patvirtintų, kad atsakovas iš savo veiklos gauna realias pajamas. Atsakovo teiginiai, kad jis dirba ir gauna pajamas yra deklaratyvūs.
9.4. Net ir tuo atveju, jei teismas pripažintų ginčo sandorį negaliojančiu nuo sudarymo momento, jo teisines pasekmes teismas privalo taikyti ex officio, t. y. šiuo atveju teismas yra nevaržomas ieškinio dalyko ir ribų.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 ir 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
11. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškovo reikalavimų vykdymui užtikrinti atsakovo atžvilgiu pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – turto areštas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
12. Teismas, dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 18 straipsnis, 144 straipsnio 1 dalis). Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas – užtikrinti ieškinio reikalavimų, kurie galimai bus patenkinti galutiniu teismo sprendimu, įvykdymą. CPK 144 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos dvi būtinos sąlygos, leidžiančios taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Pirma, ieškovas turi tikėtinai pagrįsti savo reikalavimą, t. y. pateikti duomenis, kurie pagrįstų teismo įsitikinimą, kad ieškovui palankus teismo sprendimas yra įmanomas. Antra būtina sąlyga taikyti laikinąsias apsaugos priemones – teismo sprendimo neįvykdymo arba įvykdymo pasunkėjimo rizika. Nesant bent vienos iš šių sąlygų taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra pagrindo.
13. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas laikinąsias apsaugos priemones – atsakovo (apelianto) J. P. turto ir piniginių lėšų areštą – taikė konstatavęs egzistuojant abiem laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygoms. Iš apelianto atskirojo skundo argumentų spręstina, kad nagrinėjamu atveju kvestionuojami pirmosios instancijos teismo motyvai tiek dėl pareikšto ieškinio preliminaraus (lot. prima facie) pagrįstumo, tiek dėl antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – grėsmės galbūt ieškovui A. G. palankaus teismo sprendimo įvykdymui. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tikrina pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus (CPK 320 straipsnis).
14. Spręsdamas, ar egzistuoja pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teismas pirmiausiai turi atlikti pareikštų reikalavimų pagrįstumo prima facie (preliminarų) vertinimą. Pagal prima facie doktriną ieškinio tikėtino pagrįstumo vertinimo tikslas yra teismo įsitikinimas, ar išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas. Kai vertinamas ieškinio prima facie pagrįstumas, patikrinama, ar ieškinys grindžiamas faktinį pagrindą sudarančiais argumentais, ar ieškinio argumentai grindžiami įrodymais. Tačiau toks ieškinio preliminaraus pagrįstumo vertinimas negali ir neturi virsti detalia ieškinio teisinių ir faktinių argumentų bei pateiktų įrodymų analize, t. y. laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas negali ir neturi pateikti kategoriško atsakymo dėl pateiktų įrodymų patikimumo, pakankamumo ieškovo nurodytiems argumentams patvirtinti, jų sąsajumo (jei aplinkybė, kad su ieškiniu pateikti įrodymai nesusiję su byla, nėra akivaizdi dar pradinėje bylos nagrinėjimo stadijoje) ir pan. (Lietuvos apeliacinio teismo 2016-11-10 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1464-516/2016).
15. Vadinasi, preliminarus ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pavyzdžiui, ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, ir pan., t. y. tais atvejais, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti pagrįstą prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas teismo negalės būti tenkinamas dėl gana akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2015-06-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-827-370/2015). Tik įsitikinęs ieškinio reikalavimų tikėtinu pagrįstumu teismas gali spręsti, ar yra antroji sąlyga laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.
16. Bylos duomenimis nustatyta, kad tarp šalių yra iškilęs turtinio pobūdžio ginčas dėl 15 675,91 Eur skolos priteisimo iš atsakovo pagal 2018 m. gruodžio 28 d. išduotą paprastąjį neprotestuotiną vekselį. Kauno apylinkės teismas 2019 m. balandžio 12 d. preliminariu sprendimu dokumentinio proceso tvarka patenkino ieškovo A. G. ieškinį: iš atsakovo ieškovo naudai priteisė 15 675,91 Eur skolą, penkių procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (15 675,91 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. balandžio 12 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 876,00 Eur bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nustatytas aplinkybes, sprendžia, kad ieškovas tikėtinai pagrindė savo ieškinio reikalavimus, akivaizdžių duomenų, jog jo pareikštas reikalavimas yra nepagrįstas ir / ar nagrinėjamoje byloje nebūtų įmanoma priimti jam palankaus teismo sprendimo, nėra, vadinasi, kaip pagrįstai nurodė ir pirmosios instancijos teismas, pirmoji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga – preliminarus (lot. prima facie) ieškinio reikalavimų įvertinimas, yra pagrįstai nustatyta.
17. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje taip pat konstatavo egzistuojant ir antrajai laikinųjų apsaugos priemonių taikymui būtinai sąlygai – grėsmei galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymui. Teismas, nustatęs, kad atsakovas, nutraukdamas santuoką su savo buvusia sutuoktine, į santuokos nutraukimo procesą neįtraukė savo kreditoriaus (ieškovo) ir su buvusia sutuoktine susitaręs, kad visas jų vardu nekilnojamasis santuokos metu įgytas turtas, atiteks jai asmeninės nuosavybės teise, sprendė, jog tokiu būdu atsakovas iš esmės ėmėsi veiksmų, kuriais perleido jam priklausantį turtą bendrojoje jungtinėje nuosavybėje ir tokiu būdu galimai siekia išvengti vykdyti galimai ieškovui palankų teismo sprendimą.
18. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad turto arešto instituto paskirtis – išsaugoti atsakovo turtą, kai esama duomenų apie galimai nesąžiningų veiksmų atlikimą, sąmoningą siekį pabloginti savo turtinę padėtį ir taip išvengti išieškojimo iš šio turto pagal teismo sprendimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 7 d. nutartis byloje Nr. 2-27-407/2016; 2017 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1494-464/2017). Tikėtiną grėsmę, kaip vieną iš sąlygų laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti, patvirtinti gali tik duomenys apie atsakovo nesąžiningumą ir (ar) jo ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 16 d. nutartis byloje Nr. e2-1069-407/2016; 2017 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-50-464/2017; 2017 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-835-464/2017; 2018 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-195-943/2018), turint tikslą išvengti ieškovo naudai priimto teismo sprendimo įvykdymo (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1462-516/2018; 2018 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-773-464/2018; 2017 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-46-464/2017; 2017 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-351-302/2017), t. y. laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai asmuo pateikia konkrečių duomenų, bent tikėtinai pagrindžiančių atsakovo sąmoningą siekį pabloginti savo turtinę padėtį ir taip išvengti išieškojimo iš šio turto pagal teismo sprendimą. Taigi, svarbu nustatyti atsakovo elgesį sąžiningumo aspektu (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-90-464/2019).
19. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys patvirtina, kad Kauno apylinkės teismo 2019 m. vasario 20 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2YT-6063-584/2019, buvo patvirtinta tarp atsakovo ir jo buvusios sutuoktinės 2019 m. sausio 28 d. sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Teismo patvirtintoje sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių atsakovas ir jo sutuoktinė susitarė, kad po santuokos nutraukimo sutuoktiniams priklausęs nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini), lieka V. P. asmeninės nuosavybės teise, atsakovo ir V. P. prievolės kreditorei AB „Swedbank“ lieka solidariomis pareiškėjų prievolėmis. Tuo tarpu A. G., būdamas atsakovo kreditoriumi, nebuvo įtrauktas į J. P. ir V. P. santuokos nutraukimo bylą nei kaip bendras nei kaip asmeninis jų kreditorius. Atsakovas atskiruoju skundu šių aplinkybių nekvestionuoja, tačiau, nesutikdamas su skundžiama nutartimi konstatuota laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga – grėsme galimai ieškovui palankaus teismo sprendimui įvykdymui, tenurodo, kad ieškovo į santuokos nutraukimo bylą, kaip jo kreditoriaus, nebuvo pagrindo įtraukti dėl to, jog santuokos nutraukimo metu prievolė ieškovui buvo visiškai įvykdyta.
20. Jau minėta, kad nagrinėjamu atveju yra kilęs ginčas dėl 15 675,91 Eur skolos priteisimo iš atsakovo pagal 2018 m. gruodžio 28 d. išduotą paprastąjį neprotestuotiną vekselį. Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovas, nesutikdamas su ieškovo ieškiniu, į bylą yra pateikęs priešieškinį, kuriuo prašo 2018 m. gruodžio 28 d. paprastąjį neprotestuotiną vekselį pripažinti negaliojančiu. Taigi, akivaizdu, kad šiuo atveju apelianto atskirojo skundo argumentas dėl prievolės ieškovui pasibaigimo yra būtent šios nagrinėjamos bylos dalykas, dėl kurio bus pasisakyta tik išnagrinėjus bylą iš esmės, todėl tai nepaneigia pirmosios instancijos teismo padarytos išvados dėl būtinybės byloje taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad apelianto veiksmai, kuriais yra siekiama išspręsti (pakeisti) jungtinės nuosavybės teise valdomo turto teisinį rėžimą, vertintini kaip siekis perleisti jam priklausantį turtą ir akivaizdžiai apsunkinantys išieškojimo nukreipimą į šį turtą galimai palankaus ieškovui teismo sprendimo priėmimo atveju. Tuo tarpu apeliantas nėra nurodęs jokių pagrįstų argumentų, kurie leistų teismui daryti priešingas išvadas. Nustačius šias aplinkybes spręstina, kad šiuo konkrečiu atveju egzistuoja ir antroji laikinųjų apsaugos priemonių taikymui būtiną sąlygą – grėsmė ieškovui galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymui.
21. Atsižvelgus į byloje nustatytas aplinkybes, spręstina, jog šiuo konkrečiu atveju egzistuoja abi sąlygos taikyti laikinąsias apsaugos priemonės (preliminarus ieškinio pagrįstumas ir grėsmė galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymui), todėl darytina išvada, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria tenkintas ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją remiantis atskirajame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo, todėl atskirasis skundas netenkinamas, o Kauno apylinkės teismo 2019 m. balandžio 12 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
22. Netenkinus atsakovo atskirojo skundo, apeliacinės instancijos teismas šalių turėtų bylinėjimosi išlaidų ir teismo procesinių dokumentų siuntimo (pašto) išlaidų paskirstymo klausimo nesprendžia, kadangi šias išlaidas paskirstys pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjęs iš esmės (CPK 93 straipsnis).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338-339 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2019 m. balandžio 12 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.