Civilinė byla Nr. e2S-62-569/2026 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-13391-2024-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.6.10; 3.2.3.2.; 3.3.2.6.1.; 3.3.2.7. (S) ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2026 m. sausio 28 d. Šiauliai Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Lina Muchtarovienė, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės asociacijos „Lietuvos muzikų sąjunga“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-1485-1101/2025 pagal ieškovės M. S. S. ieškinį atsakovei asociacijai „Lietuvos muzikų sąjunga“ dėl skolos ir palūkanų priteisimo ir atsakovės asociacijos „Lietuvos muzikų sąjunga“ priešieškinį ieškovei M. S. S. dėl avanso grąžinimo. Teismas nustatė : I. Ginčo esmė 1. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. balandžio 29 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1485-1101/2025 ieškovės M. S. S. ieškinį atsakovei asociacijai „Lietuvos muzikų sąjunga“ atmetė, o atsakovės asociacijos „Lietuvos muzikų sąjunga“ priešieškinį ieškovei M. S. S. tenkino. Teismas nusprendė priteisti iš ieškovės M. S. S. atsakovei asociacijai Lietuvos muzikų sąjungai 3 500,00 Eur sumą ir 5 383,34 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti. 2. Kauno apygardos teismas 2025 m. lapkričio 4 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2A-1789-950/2025 nusprendė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. balandžio 29 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, priešieškinį atmesti; priteisti ieškovei M. S. S. iš atsakovės asociacijos Lietuvos muzikų sąjungos 3 500,00 Eur skolą, 51,30 Eur palūkanas, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2024 m. rugpjūčio 5 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 3 952,00 Eur bylinėjimosi išlaidas; priteisti ieškovei M. S. S. iš atsakovės asociacijos Lietuvos muzikų sąjungos apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas – 1 612,00 Eur. 3. Atsakovė asociacija „Lietuvos muzikų sąjunga“ pateikė teismui prašymą, kuriuo prašo išdėstyti Kauno apygardos teismo 2025 m. lapkričio 4 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2A-1789-950/2025 vykdymą 8 mėnesių laikotarpiui, nustatant, kad atsakovė kas mėnesį 8 mėnesius iš eilės, pradedant skaičiuoti nuo 2026 m. sausio 10 d., ne vėliau kaip iki einamojo mėnesio 10 dienos, moka ieškovei M. S. S. po 1 000,00 Eur sumą. 4. Atsakovė nurodė, kad ji yra ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo, savanoriškumo pagrindu vienijanti Lietuvos Respublikos piliečius profesionalius muzikus – atlikėjus bei kitus muzikos meno kūrėjus. Atsakovė yra ne pelno siekiantis viešasis juridinis asmuo, kurio lėšas sudaro jos narių mokesčiai, savanoriški įnašai, labdara, dovanos, aukos ir tikslinės lėšos, skirtos konkrečioms kultūros, švietimo programoms remti. Taip pat atsakovei nuo 2004 m. kovo 23 d. yra suteiktas paramos gavėjo statusas. Atsižvelgiant į tai, iš atsakovės priteista suma jai yra labai didelė. Atsakovės veikla tiesiogiai priklauso nuo projektinio finansavimo, kuris paprastai yra gaunamas etapais ir yra tikslinis – gali būti panaudotas tik konkrečioms veikloms. Visos atsakovės gautos sumos iš projektų finansavimo ir įgyvendinimo sutarčių gali būti naudojamos išimtinai tik projektų pagal sutartis vykdymui. Taip pat atsakovės biudžetas yra suplanuotas ir skirtas išimtinai atsakovės vykdomiems projektams, o apeliacinės instancijos teismo sprendimas jai buvo netikėtas, todėl atsakovė šiuo metu neturi 9 349,30 Eur papildomų lėšų, kurios galėtų būti skirtos ieškovei priteistų sumų sumokėjimui. Be to, atsakovė jau yra sumokėjusi ieškovei 1 349,30 Eur sumą. Neišsprendus sprendimo vykdymo išdėstymo klausimo, atsakovė ir visa muzikų bendruomenė patirtų negrįžtamas pasekmes, taip pat vykdomiems projektams finansavimas galėtų būti sustabdytas arba pripažintas netinkamai panaudotu, o gautos lėšos – grąžintos į valstybės biudžetą. Tokiu atveju ne tik būtų paralyžiuota asociacijos veikla, bet ir prarasta galimybė teikti paraiškas 2026 m. projektams, kas turėtų ilgalaikį poveikį Lietuvos muzikų bendruomenės profesinės veiklos tęstinumui. 5. Ieškovė M. S. S.pateikė atsiliepimą į atsakovės prašymą, kuriuo prašo netenkinti atsakovės prašymo. Ieškovė nurodė, kad jos materialinė padėtis yra labai sunki, ieškovė nuolatinio darbo neturi, yra laisvai samdomas asmuo. Ieškovė visas bylinėjimosi išlaidas dengė iš paskutinių santaupų ir skolintų pinigų. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė 6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. lapkričio 26 d. nutartimi atmetė atsakovės asociacijos „Lietuvos muzikų sąjunga“ prašymą dėl Kauno apygardos teismo 2025 m. lapkričio 4 d. sprendimo įvykdymo išdėstymo. 7. Teismas vertino, kad atsakovės kaip juridinio asmens teisinė forma (viešoji įstaiga), pajamų šaltiniai ir jos vykdoma veikla, kuria nesiekiama pelno, savaime negali sudaryti pagrindo nukrypti nuo bendros teismo sprendimo vykdymo tvarkos ir išdėstyti sprendimo įvykdymą, kadangi tai reikštų nepagrįstą viešųjų juridinių asmenų privilegijavimą kitų asmenų atžvilgiu (tiek privačių juridinių asmenų, tiek fizinių asmenų) bei teisiškai nepagrįstą skirtingų standartų taikymą. Atsakovė kaip ir kiti civilinių teisinių santykių subjektai turi lygiavertiškai prisiimti rizikas, kurios kyla dėl jos vykdomos veiklos. Taigi atsakovės nurodyti argumentai negali būti laikomi sudarančiais pagrindą konstatuoti, jog egzistuoja išimtinis atvejis išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą. 8. Teismas pažymėjo, kad atsakovės nurodyti teiginiai, jog jos biudžetas yra suplanuotas ir skirtas išimtinai vykdomiems projektams, o apeliacinės instancijos teismo sprendimas jai buvo netikėtas, todėl atsakovė neturi 9 349,30 Eur papildomų lėšų, kurias galėtų sumokėti, laikytini bendro pobūdžio argumentais, kurie nesudaro pagrįsto pagrindo konstatuoti esant išimtinį atvejį išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą. Kiekvienas fizinis ar juridinis asmuo, dalyvaudamas civilinėje apyvartoje, planuoja savo turimą biudžetą ir turi įsivertinti tai, jog gali būti papildomų išlaidų, kurių negalima iš anksto numatyti. Be to, pirmosios instancijos teismo sprendimą apskundus apeliacine tvarka, atsakovė turėjo įsivertinti, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas gali būti pakeistas ar panaikintas, ir atitinkamai susiplanuoti išlaidas. Kiekvienas teisminio proceso dalyvis negali būti visiškai užtikrintas, jog apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą ir įvertinęs surinktus duomenis, taip pat priims jam palankų sprendimą, t. y. nepriklausomai nuo to, jog pirmosios instancijos teismas priėmė sprendimą kurios nors šalies naudai, tačiau šis sprendimas gali būti skundžiamas apeliacine tvarka, o apeliacinės instancijos teismas turi teisę panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą. 9. Teismas pažymėjo, jog skolininkas negali tikėtis, kad teismo sprendimo vykdymas nesukels jokių jam nepatogumų ar neigiamų pasekmių, taip pat, kad jis bus vykdomas tik skolininkui patogiu būdu. Kiekvienam asmeniui atsiradusios papildomos išlaidos gali sukelti sunkumų vykdant tam tikras veiklas, tačiau vien dėl to negali būti paneigta ar iš esmės apsunkinta bylą laimėjusios šalies teisė gauti priteistas sumas laiku. Taigi, atsakovės galimi finansiniai sunkumai dėl teismo sprendimo vykdymo negali būti savaime laikomi išimtiniu atveju, sudarančiu pagrindą nukrypti nuo bendros teismo sprendimo vykdymo tvarkos ir išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą, kadangi svarbu užtikrinti ne tik atsakovės interesus, bet visų pirma ieškovės teisę gauti teismo priteistas ir ieškovei priklausančias lėšas iš atsakovės, kuriomis atsakovė naudojasi be teisinio pagrindo. 10. Teismas nurodė, kad nors atsakovė, reaguodama į ieškovės pateiktus rašytinius paaiškinimus ir įrodymus dėl jos sunkios finansinės būklės, pateikė savo rašytinius paaiškinimus ir įrodymus, kuriuose nurodytos aplinkybės kelia pagrįstų abejonių dėl ieškovės sunkios finansinės būklės, tačiau, teismo vertinimu, net ir nustačius, jog ieškovės finansinė būklė nėra bloga, tai savaime, atsižvelgiant į tai, kas pirmiau nurodyta, nesudarytų pagrindo tenkinti atsakovės prašymo išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą. Be to, pats faktas, vertinant bendrame kontekste, jog bylos šalies finansinė padėtis yra geresnė už kitos bylos šalies finansinę padėtį, nėra laikytinas būtinuoju pagrindu nukrypti nuo teismo sprendimo rezoliucinės dalies vykdymo tvarkos ir išdėstyti sprendimo įvykdymą. Taigi teismas plačiau tiek dėl ieškovės, tiek dėl atsakovės teiktų rašytinių paaiškinimų ir įrodymų, susijusių su ieškovės finansine būkle, nepasisako. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai 11. Atsakovė asociacija „Lietuvos muzikų sąjunga“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 26 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – tenkinti atsakovės prašymą dėl sprendimo vykdymo išdėstymo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais: 11.1. Teismas, priimdamas skundžiamą nutartį neįvertino, kad atsakovė neturi objektyvių finansinių galimybių įvykdyti viso teismo sprendimo, todėl sprendimo vykdymo išdėstymas yra būtinas. 11.2. Teismas neįvertino, jog visas atsakovės turimas biudžetas yra išimtinai skirtas vykdomiems projektams, t. y. disponavimas turimomis lėšomis negalimas ir neįmanomas išskyrus, jei disponavimas yra susijęs su konkrečiu projektu. Šias aplinkybes pagrindžia atsakovės sudarytos projektų finansavimo ir įgyvendinimo sutartys. 11.3. Teismas neatsižvelgė į atsakovės finansinės padėties situaciją ir jos išskirtinumą. 11.4. Teismas neįvertino ieškovės ir atsakovės teisėtų interesų pusiausvyros. Netenkinus atsakovės prašymo dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo yra pažeidžiama šalių interesų pusiausvyra. Netenkinus atsakovės prašymo dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo, žala kiltų ne tik atsakovei, tačiau ir visai Lietuvos muzikų bendruomenės profesinės veiklos tęstinumui, o ieškovei, atsižvelgiant į jos gerą turtinę padėtį, sprendimo vykdymo išdėstymas neigiamų padarinių nesukeltų. 11.5. Įvertinus tai, kad ieškovės finansinė padėtis yra pakankamai gera (2025 m. lapkričio 24 d. prašymo priedas Nr. 1, priedas Nr. 6), nėra jokio pagrindo teigti, kad išdėsčius teismo sprendimo vykdymą bus pažeisti ieškovės teisėti interesai bei paneigtas sprendimo privalomumas bei vykdytinumas. 12. Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovė M. S. S.prašo atmesti atsakovės atskirąjį skundą. Atsiliepimas grindžiamas šiais esminiais argumentais: 12.1. Pateikiant priešieškinį šioje byloje atsakovė kažkokiu būdu sugebėjo surasti papildomų lėšų - net 5 383, 34 Eur bylinėjimosi išlaidoms apmokėti, kuri ženkliai viršijo net paties priešieškinio sumą, kurią atsakovė reikalavo priteisti iš ieškovės. Tad akivaizdu, jog atsakovės nurodyti teiginiai dėl jos esą sunkios finansinės padėties ir esą gaunamo riboto finansavimo iš biudžeto lėšų yra deklaratyvūs ir jokiais objektyviais įrodymais nepagrįsti, į ką tinkamai atsižvelgė pirmosios instancijos teismas. 12.2. Atsakovė, būdama lygiavertis civilinių teisinių santykių subjektas, turi atitinkamai lygiavertiškai prisiimti rizikas, kurios kyla dėl jos vykdomos veiklos, kas reiškia, jog atsakovei kyla pareiga vykdyti teismo sprendimą ir sumokėti teismo priteistą skolą ieškovei, neiškeliant savo, kaip skolininkės interesų aukščiau kreditoriaus (ieškovės) interesų, ką pagrįstai sprendė pirmosios instancijos teismas. 12.3. Ieškovės finansinė situacija yra sunki, nes ji neturi pastovaus darbo, ji yra laisvai samdomas asmuo, dirba pagal individualios veiklos pažymą, t.y. yra visiškai priklausoma nuo pasiūlomų projektų, valstybės (Lietuvos kultūros tarybos), skiriamų dotacijų kultūriniams projektams, todėl jos gaunamos pajamos iš vykdomos veiklos yra itin nestabilios ir kintančios. Gaudama labai nedideles pajamas, ieškovė siekia kuo greičiau atgauti iš atsakovės teismo sprendimu priteistą visą skolą iš karto. 12.4. Ieškovė turi skolų, kurios susidarė dėl teisinių išlaidų, skirtų jos advokato Jono Urbono sąskaitoms apmokėti. 12.5. Atsakovė teismui pateikė papildomus duomenis susijusius su VšĮ „ Baltijos baleto teatro“, kurios (duomenys neskelbtini) yra ieškovė. Nesuprantama, kokį priežastinį ryšį turi ir koreliuoja ieškovės, kaip fizinio asmens finansinė padėtis su VšĮ „Baltijos baleto teatro“ vykdoma veikla ir gautomis pajamomis, kurių didžioji dalis yra būtent skiriama su teatro veikla susijusioms išlaidoms padengti, ir niekaip neturi tiesioginių sąsajų su ieškovės finansine padėtimi. 12.6. Atsakovės pateiktos jos kelionių nuotraukos iš socialinio tinklo „Facebook“ niekaip objektyviai nepagrindžia aplinkybių apie ieškovės finansinę padėtį (gerą ar blogą). Juo labiau, kad kelionės ir laisvalaikio praleidimo laikas yra asmeninis reikalas (kelionės ir išvykos finansuotos kitų asmenų lėšomis) ir niekaip neturi tiesioginio ryšio sprendžiant apie finansinę padėtį bei tuo pačiu visiškai neturi jokio tiesioginio ryšio sprendžiant klausimą dėl sprendimo vykdymo išdėstymo. 12.7. Išdėsčius priteistos sumos mokėjimą dalimis, kaip to prašo atsakovė, ieškovės kaip kreditorės interesai būtų pažeisti. Taip pat iš esmės būtų paneigtas teismo sprendimas ir pažeisti ieškovės kaip šalies, kurios naudai jis priimtas, lūkesčiai. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir teisiniai argumentai Atskirasis skundas netenkintinas. 13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 straipsnis). Pagrindų, nurodytų CPK 329, 330 straipsniuose, dėl kurių pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų būti panaikinta atskirajame skunde išdėstytais motyvais, o taip pat absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta. 14. Apeliacijos dalykas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas atsakovės prašymas dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. 15. CPK 18 straipsnyje įtvirtintas vienas pagrindinių civilinio proceso teisės principų, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas yra privalomas visiems fiziniams ir juridiniams asmenims ir turi būti vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Įsiteisėjęs teismo sprendimas įgyja vykdytinumo savybę – jis turi būti besąlygiškai įgyvendinamas, o skolininkui pačiam geruoju nevykdant sprendimo, sprendimas gali būti vykdomas priverstinai. CPK 7 straipsnio 1 dalyje, be kita ko nustatyta, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas turi būti įvykdytas per įmanomai trumpesnį laiką ir kuo ekonomiškiau. 16. Visgi tam tikrais atvejais, kai dėl objektyvių susiklosčiusių aplinkybių teismo sprendimas negali būti įvykdytas nedelsiant po jo įsiteisėjimo, teismas, vadovaudamasis CPK 284 straipsnio 1 dalimi bei atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas svarbias aplinkybes, dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva gali sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti teismo sprendimo vykdymo tvarką. Kita vertus, CPK 284 straipsnyje išdėstytų nuostatų įgyvendinimas reiškia nukrypimą nuo bendrosios sprendimo vykdymo tvarkos, o teismo sprendimo įvykdymą galima atidėti arba išdėstyti tik išimtiniais atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-626-378/2015). 17. Teismų praktikoje pažymėta, kad teismas, spręsdamas dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo galimybės, turėtų atsižvelgti į abiejų šalių turtinę padėtį, į kitas svarbias aplinkybes, turėtų siekti išlaikyti išieškotojo ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyrą, kad sprendimo vykdymo išdėstymas skolininkui nesuteiktų nepagrįsto pranašumo, o išieškotojas nepatirtų nepagrįstų nuostolių, taip pat turėtų vadovautis bendraisiais teisės principais – teisingumo, protingumo ir sąžiningumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-477-302/2019, 2020 m. birželio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-548-236/2020). 18. Sprendžiant dėl teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo ar įvykdymo išdėstymo aktualūs yra (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, taip pat teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principai. Kiekvienu atveju vertinant prašymą atidėti ar išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą, iškyla poreikis įvertinti, ar prašymo patenkinimas nesuteiks nepagrįsto pranašumo skolininkui, ar bus išlaikyta šalių teisėtų interesų pusiausvyra ir ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir jo privalomas pobūdis. Teismo sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas arba išdėstomas išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį arba kai susidaro labai nepalankios aplinkybės jį įvykdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-260-313/2016). 19. Pažymėtina, kad net ir sunki skolininko turtinė padėtis nėra absoliutus pagrindas taikyti įstatyme nustatytą išimtį ir išdėstyti įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymą. Asmuo, prašydamas išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą, ir teigdamas, jog priteista suma jam yra didelė, turi pateikti teismui ne tik išsamius ir abejonių nekeliančius duomenis apie savo finansinę (turtinę) padėtį, bet ir įrodyti, kad jo padėtis ateityje pagerės (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-250-798/2021, 2022 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1033-330/2022; 2024 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-373-516/2024). 20. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į pirmiau nurodytą teismų praktiką sprendimo įvykdymo išdėstymo klausimu, taip pat įvertinęs bylos medžiagą, atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamą nutartį priėmė nustatęs ir įvertinęs visas esmines teismo sprendimo vykdymo išdėstymo instituto taikymui reikšmingų sąlygas. 21. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo ir įvertino byloje esančių įrodymų visumą ir padarė pagrįstą išvadą, kad nagrinėjamu atveju apeliantės prašyme dėl sprendimo vykdymo išdėstymo pateikti argumentai ir įrodymai nesudaro pagrindo taikyti įstatyme nustatytą išimtį ir išdėstyti įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymą.
22. Svarbu pažymėti, jog tai, kad apeliantė yra ne pelno siekiantis juridinis asmuo, negali suteikti jai nepagrįsto pranašumo prieš ieškovės teisėtus lūkesčius kuo greičiau gauti įsiteisėjusiu teismo sprendimu priteistą skolą ir bylinėjimosi išlaidas. Kaip jau minėta, asmuo teikdamas prašymą dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo privalo pagrįsti ir įrodyti, kad jo finansinė padėtis sunki ir jo finansinė padėtis ateityje pagerės. Nagrinėjamu atveju, nors apeliantė prašyme dėl sprendimo vykdymo išdėstymo nurodė, kad šiuo metu nėra galimybės laisvai disponuoti pakankamomis lėšomis, kad būtų galima nedelsiant sumokėti priteistą sumą ieškovei, tačiau apeliantė nepateikė aktualių duomenų apie jos finansinę padėtį (pvz., finansinės būklės ataskaitą, veiklos rezultatų ataskaitą, sąskaitų išrašus iš finansinių įstaigų ir pan.), kurie patvirtintų apeliantės disponuojamų lėšų sumą ir poreikį likusios nesumokėtos priteistos sumos mokėjimą išdėstyti 8 mėnesių laikotarpiui, nors būtent jai šioje situacijoje teko pareiga įrodyti aplinkybes, galinčias sudaryti prielaidas išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą (CPK 12, 178 straipsniai).
23. Ap eliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantės pirmosios instancijos teismui pateiktos 2025 m. sausio 16 d. veiklos finansavimo ir įgyvendinimo sutartis, 2025 m. kovo 20 d. projekto finansavimo ir įgyvendinimo sutartis, 2025 m. kovo 17 d. projekto vykdymo ir dalinio finansavimo sutartis negali būti laikomi pakankamais įrodymais, kuri e patvirtintų sunkią apeliantės finansinę būklę. Kaip jau minėta, apeliantė nepateikė jokių duomenų apie šiuo metu disponuojamų lėšų sumą. Apeliantė taip pat nepateikė duomenų apie jos veiklos finansavimą bei ketinimas sudaryti sutartis 2026 metais ar kitų įrodymų, kurie neginčijamai patvirtintų jos veiklos tęstinumo apimtis. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad apeliantė neįrodė, jog dabartinė jos finansinė padėtis finansinė padėtis sunki ir galėtų esmingai pagerėti ateityje, kas leistų sumokėti likusią nesumokėtą teismo sprendimu priteistą sumą per 8 mėnesių laikotarpį.
24. Taigi, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vien apeliantės nurodoma aplinkybė dėl sunkios finansinės padėties nėra išimtinė ir nesudaro pagrindo išdėstyti teismo sprendimo vykdymą. Tenkinus apeliantės prašymą ir 8000,00 Eur sumos mokėjimą išdėsčius 8 mėnesių laikotarpiui, būtų ne tik neužtikrintas teismo sprendimo privalomumo prioritetas, bet ir pažeisti ieškovės interesai bei lūkesčiai kuo greičiau atgauti priteistą sumą, o apeliantei būtų suteiktas nepagrįstas pranašumas.
25. Apeliantė nurodo, kad netenkinus jos prašymo dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo, žala kiltų ne tik atsakovei, tačiau ir visai Lietuvos muzikų bendruomenės profesinės veiklos tęstinumui, o ieškovei, atsižvelgiant į jos gerą turtinę padėtį, sprendimo vykdymo išdėstymas neigiamų padarinių nesukeltų. Šiuo aspektu pažymėtina, kad nei proceso teisės normos, reglamentuojančios klausimo dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo tvarką, nei teismų praktika nenumato, kad teismas, spręsdamas tokio pobūdžio klausimą, turi pareigą vertinti kreditoriaus turtinę padėtį kaip vieną iš esminių kriterijų. Tačiau šiuo aspektu svarbu pažymėti, kad sprendžiant dėl teismo sprendimo (nutarties) įvykdymo išdėstymo, galioja bendrasis šalių rungimosi principas ir taikoma bendroji įrodinėjimo naštos civiliniame procese paskirstymo taisyklė, pagal kurią šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, nes CPK 178 straipsnyje įtvirtinta bendroji įrodinėjimo pareiga nustatyta tam asmeniui, kuris teigia, o ne tam, kuris neigia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-165-686/2017, 36 punktas). Taigi, šiuo atveju būtent atsakovė prašymą nagrinėjusiam pirmosios instancijos teismui turėjo įrodyti, kad ieškovės turtinė padėtis turi pranašumą ir teismo sprendimo vykdymo išdėstymas nepažeis ieškovės interesų.
26. Kaip matyti iš ieškovės pirmosios instancijos teismui pateiktų įrodymų, ieškovė dirba pagal individualios veiklos pažymą, todėl jos gaunamos pajamos iš vykdomos veiklos yra nestabilios ir kintančios. Iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus pažymos apie asmens valstybinį socialinį draudimą nustatyta, kad nuo 2025 m. rugpjūčio 1 d. iki 2025 m. lapkričio 1 d. ieškovė draudžiamųjų pajamų negavo. Ieškovė taip pat pateikė įrodymus apie banko sąskaitoje turimas 480,15 Eur lėšas. Taigi, remiantis minėtais duomenimis, nėra pagrindo išvadai, kad ieškovės turtinė padėtis turi pranašumą.
27. Atsakovės pirmosios instancijos teismui nurodyta aplinkybė, kad VšĮ „Baltijos baleto teatro“ (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) nuo (duomenys neskelbtini) yra ieškovė, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, savaime neparvirinta geros ieškovės finansinės padėties, nes, kaip teisingai nurodė ieškovė atsiliepime į atskirąjį skundą, VšĮ „Baltijos baleto teatro“ vykdoma veikla ir gautos pajamos neturi tiesioginių sąsajų su ieškovės finansine padėtimi.
28. Taigi, priešingai nei teigia apeliantė, esant nurodytoms aplinkybėms nėra pagrindo išvadai, kad ieškovės finansinė padėtis turi reikšmingą pranašumą prieš atsakovės finansinę padėtį. Kartu pažymėtina, kad net ir darant prielaidą, kad ieškovės finansinė padėtis šiuo metu yra geresnė, vien tai nesudaro pagrindo taikyti sprendimo įvykdymo išdėstymo institutą, kadangi tai nepaneigia sprendimo vykdymo privalomumo (CPK 18 straipsnis).
29. Nurodytų argumentų pagrindu apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad nagrinėjamos bylos atveju apeliantė nepagrindė tokių išimtinių aplinkybių, kurios pagrįstų objektyviai egzistuojantį poreikį išdėstyti sprendimo įvykdymą. CPK 7 straipsnyje įtvirtinti koncentracijos ir ekonomiškumo principai kartu su CPK 18 straipsnyje apibrėžtu teismo sprendimo privalomumo principu užtikrina civilinę bylą laimėjusio asmens teisėto intereso, kad jam palankus įsiteisėjęs teismo sprendimas būtų įvykdytas per trumpiausią laiką ir kuo ekonomiškiau, apsaugą. Nesant ieškovės sutikimo išdėstyti sprendimo vykdymą, laikytina, jog vykdymo išdėstymas pažeistų ieškovės teises ir teisėtus lūkesčius, šalių lygiateisiškumą ir protingos jų interesų pusiausvyros taisyklę.
30. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi esminės reikšmės apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumui ir teisėtumui įvertinti, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako.
31. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino atsakovės prašymo išdėstyti teismo sprendimo vykdymą, priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo ją naikinti, todėl nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).