- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2011-07-22
- Bylos Nr.
- 2-1902-605/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-00181-2011-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Neringa Venckienė
- Ieškovas
- AB „Ukio banko“
- Atsakovas
- R. P., E. P.
- Trečiasis asmuo
- UAB „Eiveja“, Marijampoles
- Advokatai
- Aušra Veselovaitė
- Kategorijos
- 35.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo teiseja Neringa Venckiene, sekretoriaujant Miglei Lukoševiciutei, dalyvaujant ieškovo AB „Ukio banko“ atstovei advokatei Aušrai Veselovaitei, atsakovei R. P., atsakoves R. P. atstovei advokatei E. M. Šlapikienei, atsakovui E. P., treciojo asmens „Eiveja“ atstovui K. P. viešame teismo posedyje išnagrinejo civiline byla pagal ieškovo AB Ukio bankas ieškini atsakovams R. P. ir E. P., tretiesiems asmenims UAB „Eiveja“, Marijampoles 4-ajam notaru biurui, AB DnB NORD bankui del sandorio pripažinimo negaliojanciu,
Aprašomoji dalis
nustate:
Šalies argumentai
Ieškovas prašo pripažinti negaliojancia nuo jos sudarymo momento 2010-02-11 dovanojimo sutarti, reg. Nr. 564, sudaryta tarp R. P. ir E. P., del R. P. asmenines nuosavybes teise priklausiusio turto: žemes sklypo, unikalus Nr. 1801-0047-0030, esancio Orijos g. 12 / Amalvos g. 6, Marijampole, ir gyvenamojo namo, unikalus Nr. 1894-2000-4016; garažo, unikalus Nr. 1894-2000-4020, ukinio pastato, unikalus Nr. 1894-2000-4031, garažo, unikalus Nr. 1894-2000-4042, katilines, unikalus Nr. 1894-2000-4064, kiemo statiniu, unikalus Nr. 1894-2000-4053, esanciu Orijos g.12 / Amalvos g. 6, Marijampole perleidimo ir išieškojima nukreipti i ginco sandoriu perleista nekilnojamaji turta; priteisti bylinejimosi išlaidas.
Ieškovo atstove ieškini palaike. Paaiškino, kad ieškinyje nurodytos aplinkybes nepasikeitusios. Kaip matyti iš bylos medžiagos, susitarimo Nr. 6 prie 2004-12-22 kredito sutarties pagrindu buvo padidintas kredito limitas ir susitarta del vekselio, už kuri laidavo atsakove, išrašymo. Nors atsakove teigia, kad vekselio ji nepasiraše, jokiu rašytiniu irodymu šiai aplinkybei pagristi byloje nera. Reikalavimo teise šiuo atveju apima laiduotoja kaip solidaru skolininka pagal vekseli. Byloje nepateikta jokiu irodymu, kad UAB „Eiveja“ prievole pagal vekseli yra ivykdžiusi, kas reiškia, jog ieškovas turi reikalavimo teise. Byloje nera irodymu, kad gyvenamo namo pertvarkymui buvo panaudotos E. P. finansines lešos, ir kad paskola denge butent E. P.. Kreditoriaus teises yra pažeistos, nes skolininke nebeturi turto. Sandoris buvo iregistruotas viešajame registre 2010-02-17, ieškinys teismui buvo pateiktas 2011-02-03, todel vieneriu metu senaties terminas nera praleistas. Prašo ieškini patenkinti.
Atsakove R. P. su ieškiniu nesutinka. Nurode, kad pripažista, jog vekseli pasiraše, taciau jo turinio pasirašymo metu del turetu asmeniniu problemu neanalizavo. Vekseli atveže banko darbuotojas, o jai pasirašyti padave buhaltere. Dovanodama gyvenamaji nama sunui apie isiskolinima ieškovui nežinojo. Pasirašydama vekseli mane, kad laiduoja kaip akcininke firmos, o ne savo turtu. Firma tuo metu buvo ivertinta 4 000 000 litu. Savo vardu jokio kito turto neturi. Sunus daug investavo i nama, ji sutvarke pagal tevu poreikius, nuo 2008 metu pradejus jausti krize, padejo materialiai.
Atsiliepimas
Atsakovas E. P. su ieškiniu nesutinka. Nurode, kad palaiko atsiliepime i ieškini išdestytas aplinkybes. Paaiškino, kad prasidejus krizei, padejo tevams remontuoti nama ir AB DnB Nord bankui išmoketi skolas. Pinigus pervesdavo i tevo saskaita, o bankas juos automatiškai nuskaitydavo. Kadangi tevams buvo sunku išsimoketi skolas, o jas tuo metu mokejo jis, mama nusprende jam padovanoti nama. Išieškojimas iš hipoteka ikeisto turto tuo metu nebuvo pradetas. Šiuo metu ginco name su visais šeimos nariais gyvena aštuoniese.
Šalies argumentai
Treciojo asmens UAB “Eiveja” atstovas K. P. su ieškiniu nesutinka. Nurode, kad jis yra UAB „Eivejos” direktorius. Žmona šios imones akcininke tapo apie 2004 metus. Verslas klestejo iki 2007 metu. Ieškovui paskolos iki šiol negražino. Iš sutarties suprates, kad jo kaip laiduotojo atsakomybe yra didele, vekselio nepasiraše. Sunus E. P. nunešdavo pinigus i banka, juos padedavo i jo saskaita, o nuo saskaitos lešos automatiškai buvo nuskaiciuojamos, ka patvirtina pateikti kasos pajamu orderiai. Atsakove gavo iš AB DnB Nord bankas leidima dovanoti ginco nama, o UAB „Eiveja“ vykde veikla ir mokejo palukanas.
Treciuju asmenu Marijampoles 4-ojo notaru biuro ir AB DnB NORD bankas atstovai i teismo posedi neatvyko, apie bylos nagrinejimo laika ir vieta jiems pranešta. Gauti prašymai byla nagrineti jiems nedalyvaujant (b.l. 141-142, 184-186).
Nustatyta, kad ieškovas 2004-12-22 Kredito sutartimi Nr. KR07-218/04 (su visais pakeitimais ir papildymais) UAB „Eiveja” suteike 707 410, 32 euru kredita. UAB „Eiveja” 2008-10-31 ieškovui išraše neprotestuotina paprastaji vekseli 707 410,32 euru sumai. Atsakove R. P. laidavo už UAB „Eiveja” ieškovui AB Ukio bankas išduota vekseli, o 2010-02-11 sudare dovanojimo sutarti, reg. Nr. 5648, ir šio sandorio pagrindu jai nuosavybes teise priklausiusi turta - žemes sklypa su statiniais neatlygintinai perleido sunui E. P.. 2011-01-21 ieškovas AB Ukio bankas išsiunte reikalavima vekselio davejai UAB „Eiveja“ ir laiduotojai R. P. del vekselio apmokejimo, taciau pastarieji vekselio neapmokejo.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas visiškai.
Lietuvos Aukšciausiasis Teismas, aiškindamas vekselius reglamentuojancias teises normas, formuoja praktika ta linkme, kad nebutu pažeidžiama ir iškreipiama vekselio teisine esme, pagal kuria vekselis – tai vertybinis popierius, patvirtinantis teiseto jo turetojo besalygiška, nepriklausancia nuo jos atsiradimo pagrindo reikalavimo teise i vekselyje nurodyta pinigu suma, ir kartu itvirtinantis besalygiška skolininko pagal vekseli pareiga sumoketi šia suma teisetam vekselio turetojui. Kasacinis teismas nutartyse yra pabrežes, kad vekselio prigimtis, savybes, užtikrinancios jo vieša patikimuma, specifinis teisinis reglamentavimas suponuoja ribota vekselio davejo galimybe reikšti prieštaravimus vekselio turetojui (žr., pvz., Lietuvos Aukšciausiojo Teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegijos nutarti, priimta civilineje byloje A. L. su AB firma „VITI“, bylos Nr. 3K-3-443/2005; 2007 m. sausio 22 d. nutarti, priimta civilineje byloje R. B. su M. M., bylos Nr. 3K-3-8/2007; 2007 m. spalio 31 d. nutarti, priimta civilineje byloje E. P. su BUAB „Mocionas“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-474/2007; Lietuvos Aukšciausiojo Teismo Civiliniu bylu skyriaus išplestines teiseju kolegijos 2007 m. spalio 1 d. nutarti, priimta civilineje byloje J. B. su G. R., bylos Nr. 3K-7-216/2007).
Vekselis turi viešo patikimumo savybe, kuri reiškia tai, kad sažiningas šio vertybinio popieriaus turetojas gali pasitiketi tuo, jog dokumentas, atitinkantis istatymo vekseliui nustatytus formalius reikalavimus, patvirtina, kad jis yra teisetas šiame dokumente išreikštos teises subjektas. Del to asmuo, kuris yra skolininkas pagal ši vertybini popieriu, neturi teises atsisakyti sumoketi vekselyje nurodyta suma, remdamasis aplinkybemis, nenurodytomis jame, tarp ju ir tuo, kad nebuvo pagrindo šiam vertybiniam popieriui išduoti, arba tuo, kad tas pagrindas negalioja, nebent jis irodytu, jog, igydamas vertybini popieriu, igijejas žinojo arba turejo žinoti apie nurodytus trukumus, t. y. buvo nesažiningas igijejas. Taigi vekselio viešo patikimumo taisykle galioja tik sažiningiems vekselio turetojams. Vekselio viešo patikimumo savybe suponuoja tai, kad šio vertybinio popieriaus turetojas tol, kol neirodyta priešingai, laikomas sažiningu jo savininku, kuriam priklauso visos teises pagal ši vertybini popieriu.
Pažymetina, kad vekselis, kaip rašytinis dokumentas, yra asmens vidines valios išraiškos rezultatas. Vekselio išrašymas yra abstraktus vienašalis sandoris. Del to, kad vekselio išrašymas yra valinis veiksmas, galimi atvejai, kai asmens, t. y. vekselio davejo, veiksmai neatitinka jo vidines valios. Tokiais atvejais vekseli išrašes asmuo gali gincyti ši sandori, remdamasis ir bendraisiais sandoriu negaliojimo pagrindais del valios ydingumo. Nagrinejamu atveju atsakove tvirtina, kad vekseli pasiraše, taciau del asmeniniu problemu neisigilino i jo turini, mane, jog laiduoja kaip akcininke firmos, o ne savo turtu. Atkreiptinas demesys i tai, kad iki ieškinio pareiškimo teisme atsakove R. P. savo isipareigojimu pagal vekseli negincijo ir su prisiimtomis prievolemis sutiko. Pažymetina ir tai, kad kiekvienas civiliniu santykiu dalyvis, prieš atlikdamas bet koki teisini veiksma, tarp ju – ir pasirašydamas vekseli, turetu apsvarstyti ir ivertinti galimas tokio teisinio veiksmo pasekmes. Abejodamas del ketinamo atlikti veiksmo teisines reikšmes ir galimu teisiniu padariniu, kiekvienas sažiningas, protingas, apdairus asmuo turi pasikonsultuoti su kompetentingu asmeniu arba apskritai susilaikyti nuo tokio veiksmo. Teismas, ivertines visas aplinkybes, daro išvada, kad ginco vekselis šiuo atveju atitinka istatymo jam keliamus reikalavimus ir atlieka skolos gražinimo prievoles užtikrinimo funkcija.
Pagal teises analogija neapmoketa vekseli galima palyginti su neivykdyta sutartimi, kurioje nustatyta terminuota pinigine prievole. Bendra prievoliu teiseje galiojanti taisykle yra ta, kad sutarciu privalo buti laikomasi ir ju salygos turi buti vykdomos, nors ir galimi kokie nors sunkumai vienai iš šaliu, pvz.: gaunamas mažesnis pelnas ar netgi patiriami nuostoliai (CK 6.189 str.; 6.200 str.). Taigi prievoles turi buti vykdomos sažiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal istatymu ar sutarties nurodymus, o kai tokiu nurodymu nera, - vadovaujantis protingumo kriterijais (CK 6.38 str. 1 d.). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.6 str. 4 d. nustato, jog esant solidariai skolininku pareigai kreditorius turi teise reikalauti, kad prievole ivykdytu tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš ju skyrium, be to, tiek ja visa, tiek jos dali.
Atsakoves R. P. argumentas, kad kreditorius pirmiausiai turetu nukreipti išieškojima i ikeista turta ir tik tuomet reikšti reikalavima laiduotojui, yra nepagristas. Pagal teismu praktika laiduotojas nedisponuoja teise reikalauti, kad kreditorius pirmiausia nukreiptu išieškojima i konkretu pagrindinio skolininko turta (CK 6.80 straipsnio 2 dalis), priešingai, kaip buvo mineta, kreditorius turi teise reikalauti, kad prievole ivykdytu tiek pagrindinis skolininkas ir laiduotojas bendrai, tiek bet kuris iš ju skyrium, be to, tiek ja visa, tiek jos dali (CK 6.6 straipsnio 4 dalis). Laidavimo sutartimi kreditoriui užtikrinama, kad, pagrindiniam skolininkui neivykdžius prievoles, už jos ivykdyma atsakys treciasis asmuo - laiduotojas (CK 6.76 str. 1 d.). Laidavimas gali atsirasti sudarius laidavimo sutarti arba istatymu ar teismo sprendimo pagrindu (CK 6.77 str. 1 d.). Lietuvos Aukšciausiasis Teismas yra konstataves, kad laiduotojo prievole kreditoriui laiduojant už skolininka yra asmeninio pobudžio. Tais atvejais, kai laiduotojui tenka atsakyti už skolininko prievoles solidariai su skolininku arba subsidiariai, kai skolininkas nevykdo ar netinkamai vykdo prievole, vykdymo procese laiduotojo prievole igyja daiktines prievoles pobudi, nes laiduotojas atsako savo turtu pagal prisiimta asmenine prievole (Lietuvos Aukšciausiojo Teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegijos 2007 m. lapkricio 10 d. nutartis, priimta civilineje byloje AB bankas „NORD/LB Lietuva“ v. R. K. ir kt., bylos Nr. 3K-3-508/2007). Jeigu ko kita nenustato laidavimo sutartis, tai, skolininkui laiku neivykdžius pagrindines prievoles, skolininkas ir laiduotojas atsako kreditoriui kaip solidariaja prievole turintys bendraskoliai (CK 6.81 straipsnio 1 dalis). Esant solidariajai skolininku pareigai, materialiosios teises normos suteikia kreditoriui teise pasirinkti ne tik savo pažeistu teisiu gynybos buda, reikalavimo dalyka, bet ir nuspresti, iš kokiu asmenu reikalauti prievoles ivykdymo, jeigu prievoliu užtikrinimo sutartyse nenustatyta kitaip. Nagrinejamu atveju kreditorius turi teise pasirinkti, kokiu eiliškumu ir kokias prievoliu ivykdymo užtikrinimo priemones realizuoti, bei reikalauti, kad prievole (jos dali) ivykdytu tiek pagrindinis skolininkas, kuris kartu yra ir ikaito davejas, tiek laiduotojas.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.66 straipsnyje nustatyta kreditoriaus teise gincyti skolininko sudarytus sandorius, kuriu pastarasis sudaryti neprivalejo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turejo žinoti. Sandorio pripažinimas negaliojanciu nera pagrindinis šio ieškinio tikslas, o tik priemone atkurti skolininko sudarytu sandoriu pažeista jo mokuma ir sugražinti skolininka i ankstesne turtine padeti, kad kreditorius galetu patenkinti savo reikalavima (Lietuvos Aukšciausiojo Teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegijos 2001 m. vasario 21 d. nutartis civilineje byloje AB Turto bankas v. bankrutuojanti AB „Rimeda“ ir kt., byla Nr. 3K-3-201/2001; 2006 m. sausio 11 d. nutartis civilineje byloje VI Valstybes turto fondas v. UAB „ Cetarium“ ir kt., byla Nr. 3K-3-17/2006). Taigi actio Pauliana institutas yra specialus kreditoriaus interesu gynimo budas, kuriuo jam suteikiama galimybe panaikinti skolininko piktnaudžiavimo savo teisemis padarinius, taip užtikrinant skolininko prisiimtu isipareigojimu kreditoriui ivykdyma. Minetame Civilinio kodekso straipsnyje itvirtintos ir Lietuvos Aukšciausiojo Teismo praktikoje išskiriamos actio Pauliana taikymo salygos: 1) kreditorius turi tureti neabejotina ir galiojancia reikalavimo teise; 2) gincijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) nera suejes vieneriu metu ieškinio senaties terminas; 4) skolininkas neprivalejo sudaryti gincijamo sandorio; 5) skolininkas buvo nesažiningas, nes žinojo ar turejo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 6) treciasis asmuo, sudares su skolininku atlygintini dvišali sandori, buvo nesažiningas (Lietuvos Aukšciausiojo Teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegijos 2009 m. balandžio 28 d. nutartis, priimta civilineje byloje BUAB „Liuto vaistine“ v. UAB „ Optivita“, bylos 3K-3-105/2009; 2008 m. gruodžio 9 d. nutartis, priimta civilineje byloje BUAB „ Multiimpex“ v. UAB „ Eneka“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-587/2008).
Kreditorius gali gincyti tik toki skolininko sudaryta sandori, kuris pažeidžia kreditoriaus teises. Ši actio Pauliana taikymo salyga itvirtinta CK 6.66 straipsnio 1 dalyje, kartu nurodant ir kai kuriuos pavyzdinius kreditoriaus teisiu pažeidimo atvejus - sandoris pažeidžia kreditoriaus teises, jeigu del jo skolininkas tampa nemokus arba budamas nemokus skolininkas suteikia pirmenybe kitam kreditoriui. Šiu atveju sarašas nera baigtinis, pagal CK 6.66 straipsnio 1 dali kreditoriaus teisiu pažeidimas gali pasireikšti ir kitais budais.
Kaip mineta, byloje nustatyta, jog UAB „Eiveja“ 2008-10-31 ieškovui išraše neprotestuotina parastaji vekseli, už kuri atsakove R. P. laidavo, tai yra isipareigojimus bankui pagal ši vekseli prisieme kaip solidarus skolininkas. Ginco sandoris sudarytas 2010-02-11. Teismas pripažista, kad nagrinejamu atveju atsakovei ginco sandori sudarius po prievoles atsiradimo momento, buvo pažeistos kreditoriaus teises, kadangi tokiu atveju nebeliko turto, iš kurio butu galimas skolos iš atsakoves išieškojimas.
Sandoris gali buti gincijamas actio Pauliana pagrindu tik tuo atveju, jeigu skolininkas jo sudaryti neprivalejo (CK 6.66 straipsnio 1 dalis). Ši salyga visu pirma suprantama kaip teisines prievoles sudaryti sandori neturejimas. Lietuvos Aukšciausiojo Teismo praktikoje privalejimas sudaryti sandori aiškinamas kaip vienas iš imperatyvu, ribojanciu sutarciu sudarymo laisve. Tokios butinybes sudaryti sandori pavyzdžiais gali buti ikisutartiniai susitarimai, viešas konkursas ir kiti iš istatymu ar kitu pagrindu atsirandantys imperatyvai (pvz., Lietuvos Aukšciausiojo Teismo Civiliniu bylu skyriaus kolegijos 2006 m. sausio 11 d. nutartis, priimta civilineje byloje VI Valstybes turto fondas v. UAB „ Cetarium“, UAB „ Ortofina“ ir R. G. K., bylos Nr. 3K-3-17/2006; 2000 m. balandžio 5 d. nutartis, priimta civilineje byloje V. B. v. G. B., E. B., bylos Nr. 3K-3-425/2000). Nagrinejamoje byloje nenustatyta, kad atsakove R. P. turejo teisine pareiga sudaryti gincijama sutarti. Bylos medžiaga patvirtina, kad pastaroji ši sandori sudare, siekdama išvengti realaus prievoles ivykdymo. Šia aplinkybe patvirtina duomenys, jog skolinis isipareigojimas yra didelis, o jokio kito laisvo turto ar/ir pajamu, i ka galetu buti nukreiptas išieškojimas, atsakove neturi. Atsakoves argumentai, kad sutuoktiniai buvo susitare turta perleisti sunui, kadangi jis vykde ginco statiniu rekonstrukcija ir/ar mokejo imokas kreditoriui AB DnB NORD bankui, del savo dukros ir mamos slaugos negalejo pasirupinti ir namais, ir šeimos nariais, ka patvirtina teismui pateikti medicininiai dokumentai, nesudaro pagrindo konstatuoti, jog atsakove R. P. privalejo sudaryti gincijima sandori.
Lietuvos Respublikos CK 6.66 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad dvišali sandori pripažinti negaliojanciu CK 6.66 straipsnio 1 dalyje numatytu pagrindu galima tik tuo atveju, kai treciasis asmuo, sudarydamas su skolininku sandori, buvo nesažiningas, t. y. žinojo arba turejo žinoti, kad sandoris pažeidžia skolininko kreditoriaus teises. Lietuvos Aukšciausiasis Teismas kasacine tvarka priimtose nutartyse, pasisakydamas del sažiningo igijejo teisiu apsaugos, yra konstataves, kad civilineje byloje galioja bendrasis sažiningumo principas (CK 4.26 straipsnio 3 dalis), kuris reiškia, kad kiekvienas igijejas laikomas sažiningu, jeigu neirodyta kitaip. Irodinejimo požiuriu kiekvienam asmeniui nereikia irodineti nesažiningumo, jeigu istatyme nepreziumuojamas konkretaus subjekto nesažiningumas. Tokia nesažiningumo prezumpcija actio Pauliana atveju yra CK 6.67 straipsnyje nustatytais atvejais. Nagrinejamu atveju taikytinos butent šio straipsnio 1 punkto nuostatos, numatancios, kad preziumuojama, jog kreditoriaus interesus pažeidusio sandorio šalys yra nesažiningos, jeigu skolininkas sudare sandori su savo sutuoktiniu, vaikais, tevais ar kitais artimaisiais giminaiciais. Butent, Marijampoles savivaldybes administracijos Teises departamento Civilines metrikacijos skyriaus 2011-02-08 raštas Nr. AS-1304-928.4) (b.l. 28) patvirtina, kad atsakovas E. P. yra atsakoves R. P. sunus. Bylos nagrinejimo metu atsakovai giminystes ryšio fakta pripažino. Ivertines visas aplinkybes, teismas daro išvada, jog šiuo atveju egzistuoja visos CK 6.66 straipsnyje nurodytos salygos taikyti actio Pauliana kreditoriaus interesu gynimo buda. Suejus terminui ivykdyti prievole ieškovui, išieškojimas nukreiptinas i ginco sandoriu perleista nekilnojamaji turta.
Lietuvos Respublikos CK 1.127 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad ieškinio senaties terminas prasideda nuo teises i ieškini atsiradimo dienos. Teise i ieškini atsiranda nuo tos dienos, kuria asmuo sužinojo ar turejo sužinoti apie savo teises pažeidima. Nagrinejamu atveju ginco sandoris sudarytas 2010 m. vasario 11 d., nekilnojamojo turto registre iregistruotas 2010 m. vasario 17 d. Ieškovas ieškini pareiške 2011 m. vasario 3 d., tai yra nesuejus istatyme numatytam ieškinio senaties terminui.
Teismas, ivertines visas aplinkybes, daro išvada, jog ieškinys yra pagristas ir irodytas, todel tenkintinas.
Patenkinus ieškini, ieškovui iš atsakovu priteistinos turetos bylinejimosi išlaidos (CPK 93 str. 1 d., 98 str. 1 d.). Iš atsakovu taip pat priteistinos išlaidos, susijusios su procesiniu dokumentu iteikimu, valstybei (CPK 88 str. 1 d. 3 p.).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Ieškini patenkinti visiškai.
Pripažinti negaliojancia nuo jos sudarymo momento 2010-02-11 dovanojimo sutarti, reg. Nr. 564, sudaryta tarp R. P. ir E. P., del R. P. asmenines nuosavybes teise priklausiusio turto - žemes sklypo (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini); garažo (duomenys neskelbtini, ukinio pastato (duomenys neskelbtini), garažo (duomenys neskelbtini), katilines (duomenys neskelbtini), kiemo statiniu (duomenys neskelbtini) - perleidimo ir išieškojima nukreipti i ginco sandoriu perleista nekilnojamaji turta.
Priteisti iš atsakovu R. P., a.k. (duomenys neskelbtini) ir iš E. P., a.k. (duomenys neskelbtini) po 3065 (tris tukstancius šešiasdešimt penkis litus) žyminio mokescio ir po 1500 Lt (viena tukstanti penkis šimtus litu) atstovavimo išlaidu ieškovui AB Ukio bankas, i.k. 122020136.
Priteisti iš atsakovu R. P., a.k. (duomenys neskelbtini) ir iš E. P., a.k. (duomenys neskelbtini) po 15 Lt (penkiolika litu) išlaidu, susijusios su procesiniu dokumentu iteikimu, valstybei.
Sprendimas per 30 dienu nuo priemimo dienos apeliaciniu skundu gali buti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teisma.