Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Atsiliepimas

Ieškovas AB Ūkio bankas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Kauno apygardos teismo 2011 m. liepos 22 d. sprendimą palikti nepakeistą, apeliacinį skundą atmesti ir priteisti AB Ūkio banko naudai visas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad teismas pagrįstai konstatavo, jog byloje nustatytos ir įrodytos visos sąlygos, reikalingos actio Pauliana instituto taikymui. Nepagrįstas yra apeliantės argumentas, kad sudarius ginčo sandorį banko interesai nebuvo pažeisti ir, kad bankas ginčo sandorio sudarymo metu neturėjo reikalavimo teisės skolininkei laiduotojai R. P.. Priešingai - trečiajam asmeniui UAB „Eivėja” 2008 m. spalio 31 d. išrašius paprastąjį neprotestuotiną vekselį 707 410,32 EUR sumai, už jį atsakovė R. P. laidavo, t.y. kaip solidari skolininkė, prisiėmė įsipareigojimus bankui. Vekselis yra galiojantis, teisminių ginčų dėl jo nėra. Tuo tarpu ginčo sandoris sudarytas 2010 m. vasario 11 d., t.y. po to, kai bankas įgijo teisę naudotis reikalavimo teisės apsauga. Taigi, ginčo sandoris yra sudarytas po prievolės atsiradimo momento, todėl pažeidžia kreditoriaus teises ir interesus, juolab, kad neįvykdytas skolinis įsipareigojimas pagal vekselį - 790 443,32 EUR. Atsakovė R. P. skolos neginčijo, prieštaravimų šioje dalyje nereiškė. Marijampolės rajono apylinkės teismo hipotekos skyriuje yra pradėtos procedūros dėl UAB „Eivėja” skolos ne ginčo tvarka išieškojimo iš įkeisto turto (civilinės bylos Nr. 2-1504-570/2011). Šios faktinės aplinkybės atsakovė neginčijo, UAB „Eivėja” atstovas K. P. ją pripažino (CPK 187 str.). Tuo tarpu prievolė pasibaigia tinkamu jos įvykdymu (CK 6.123 str.). Kreditorius turi reikalavimo teisę tol, kol skolininkas pilnai įvykdo prievolę (CK 6.6 str. 5 d.). Kreditoriaus reikalavimo teisė atsakovei R. P. (laiduotojai) yra galiojanti, kadangi prievolė pagal vekselį nėra įvykdyta. Sudarius ginčo sandorį, bankas prarado galimybę patenkinti savo reikalavimus skolininko R. P. turto sąskaita, kadangi dėl nesąžiningų atsakovės veiksmų, siekiant išvengti realaus prievolės įvykdymo, R. P. perleido vienintelį nekilnojamąjį turtą. Skolinis įsipareigojimas yra didelis - 707 410,32 EUR (t.y. 2 442 546,30 Lt), o jokio kito turto ar/ir pajamų, į kurį galėtų būti nukreiptas išieškojimas, atsakovė neturi. Todėl darytina išvada, kad atsakovė sąmoningai siekė sudaryti dovanojimo sandorį turėdama tikslą išvengti pareigos atsiskaityti su savo kreditoriumi - banku. Byloje nėra jokių įrodymų pagrindžiančių apeliantės poziciją, kad E. P. dengia R. P. ir K. P. paskolą AB DnB NORD bankui ar prisidėjo prie ginčo turto remonto. Teismui pateikti tik 2010 m. rugpjūčio, rugsėjo ir gruodžio mėn. kasos pajamų orderiai, patvirtinantys, kad atsakovas E. P. tėvui K. P. pervedė lėšas ,,sąskaitos papildymui”, tačiau objektyvių duomenų/įrodymų dėl ginčo turto remonto byloje nėra jokių. Nepagrįstas yra skundo argumentas, kad teismo sprendimas išieškojimą nukreipti į ginčo turtą pažeidžia Civilinio kodekso 4.192 str. nuostatą dėl hipotekos kreditoriaus AB DnB NORD banko teisės kreiptis dėl skolos išieškojimo. Teismas sprendimu trečiojo asmens AB DnB NORD bankas daiktinės teisės nepanaikino, hipotekos kreditoriaus teisės kreiptis dėl skolos išieškojimo neapribojo (CK 4.192, 4.193, 4.196 str.). Taip pat nepagrįsti apeliantės argumentai dėl R. P. nepilnametės dukters interesų pažeidimo. Pirmiausia, įstatymas draudžia apeliaciniame skunde kelti naujus reikalavimus, kurie nebuvo nagrinėti pirmos instancijos teisme (CPK 306 str. 2 d.). Kaip matyti iš bylos medžiagos bei atsakovų pateiktų procesinių dokumentų turinio, jokie atsikirtimai dėl banko ieškinio pagrįstumo atsakovės R. P. nepilnametės dukters interesų apsaugos aspektu nebuvo pareikšti. Iš kitos pusės, byloje tretysis asmuo notarė L. P. pateikė įrodymus, kad sudarant ginčo sandorį iš Marijampolės rajono apylinkės teismo buvo gautas leidimas (nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1328-537/2010) dėl šeimos turto perleidimo, kurioje nebuvo išvados dėl to, kad ginčo sandoris pažeistų šeimos interesus, ar R. P. nepilnametės dukters teisę į būstą. Tuo tarpu sudarius ginčo sandorį R. P. nuosavybės teisė į ginčo turtą perėjo E. P., o šeimos turto statusas ginčo turtui buvo panaikintas šiuo metu ginčo turtui nėra taikomas šeimos turto teisinis režimas Civilinio kodekso 3.85 str. prasme. Nepagrįsti yra apeliantės skundo argumentai, kad laidavimo įrašas vekselyje neatitinka Civilinio kodekso 6.79 str. nuostatų, kas apeliantės nuomone reiškia, jog pastaroji jokios laidavimo sutarties nėra sudariusi. Vekselis bei R. P. laidavimo įrašas jame pilnai atitinka visus pagal ĮPVĮ 77 str. paprastajam vekseliui keliamus reikalavimus. Įrodymų, kad išrašant vekselį būtų nustatyti kokie nors šio vekselio formos trūkumai byloje nėra. Vekselio davėjas (BUAB ,,Eivėja“) taip pat laiduotoja R. P. reikalavimo dėl vekselio negaliojimo nėra pareiškę, laidavimo įrašo neginčija (šios aplinkybės neįrodinėja). Taip pat nepagrįsti apeliantės argumentai, kad teismas netinkamai aiškino ir taikė Civilinio kodekso 6.6, 6.76 6.80 str. nuostatas. Apeliantės nuomone teismas nepagrįstai R. P. atžvilgiu taikė solidariosios atsakomybės instituto nuostatas ir pažeidė įstatymą (6.80 str.), todėl išieškojimas galėjo būti nukreiptas tik po to, kada nebus galimas prievolės įvykdymas iš skolininko turto. Civilinės atsakomybės taikymo požiūriu laiduotojas yra įpareigotas lygiai taip pat kaip ir asmuo, už kurį jis laidavo, t.y. laiduotojo atsakomybė yra tik solidarioji ir kitoks susitarimas negalimas. Tai, kad UAB „Eivėja” prievolės, kildinamos iš 2004 m. gruodžio 22 d. Kredito sutarties Nr. KR07-218/04, įvykdymas bankui yra užtikrintas UAB „Eivėja” turto hipoteka, savaime neeliminuoja R. P., laidavusios už UAB „Eivėja” 2008 m. spalio 31 d. išduotą vekselį, atsakomybės kreditoriui AB Ūkio bankui fakto ir/ar netransformuoja laiduotojos R. P. pareigos vykdyti skolinius įsipareigojimus bankui.

Tretysis asmuo AB DnB NORD bankas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo patvirtinti AB DnB NORD banko pirmumo teisę išieškojimo iš 2002 m. liepos 26 d. Hipotekos lakštu Nr. 07/1/2002/0000865 įkeisto turto atveju, o dėl kitų apeliacinio skundo reikalavimų spręsti teismo nuožiūra. Nurodo, kad tarp banko iš vienos pusės ir kredito gavėjo K. P. iš kitos pusės 2002 m. liepos 25 d. sudaryta kreditavimo sutartis Nr. 66 su vėlesniais pakeitimais ir papildymais, kurios pagrindu kredito gavėjui suteiktas 325 000 Lt kreditas gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Marijampolėje, statybai užbaigti, terminui iki 2012 m. birželio 20 d. Tinkamam prievolių pagal kreditavimo sutartį įvykdymui užtikrinti tarp banko iš vienos pusės ir R. P. iš kitos pusės 2002 m. liepos 25 d. sudaryta Laidavimo sutartis Nr. 22, kuria laiduotoja įsipareigojo atsakyti bankui ta pačia apimtimi kaip ir kredito gavėjas K. P.. Pagal laidavimo sutarties 2.1.1. p. laiduotojos R. P. ir kredito gavėjo K. P. atsakomybė bankui yra solidari. K. P. ir R. P. įsipareigojimų pagal 2002 m. liepos 25 d. kreditavimo sutartį Nr. 66 su vėlesniais pakeitimais ir papildymais įvykdymui užtikrinti 2002 m. liepos 26 d. Hipotekos lakštu Nr. 07/1/2002/0000865 buvo įkeistas nekilnojamasis turtas: žemės sklypas ir gyvenamasis namas, du garažai, ūkinis pastatas, katilinė, kiemo statiniai, esantys (duomenys neskelbtini), Marijampolėje. Solidari K. P. ir . P. prievolė AB DnB NORD bankui nėra pasibaigusi (likutis 2011 m. rugsėjo 12 d. sudarė 35 260 Lt), todėl minėto nekilnojamojo turto įkeitimas bankui išlieka. Bankas 2010 m. sausio 8 d. davė sutikimą perleisti bankui įkeistą turtą E. P., kadangi tokiu būdu nėra pažeidžiami kreditoriaus interesai - hipoteka seka paskui daiktą; nėra svarbu, kas ir kokiu būdu įgyja įkeistus daiktus, jų hipoteka vis vien išlieka (CK 4.171 str. 9 d.). Pagal Civilinio kodekso 4.192 str., jei per hipotekos lakšte nustatytą terminą skolininkas įsipareigojimo neįvykdo, hipotekos kreditorius gali įgyvendinti savo teises kreipdamasis į hipotekos teisėją ir prašydamas, kad įkeistas daiktas būtų parduotas iš viešųjų varžytynių ir iš gautų pinigų visiškai atlyginta jam priklausanti suma, kurią jis turi teisę gauti pirmiau už kitus kreditorius, arba kad jam būtų suteikta teisė pradėti administruoti įkeistą daiktą. Hipoteka užtikrinamas pagrindinio reikalavimo įvykdymas, iš šio reikalavimo atsirandančių palūkanų, netesybų bei teismo išlaidų, susijusių su hipotekos vykdymu, išieškojimas, todėl kiti K. P., R. P. ar E. P. kreditoriai negali nepagrįstai apriboti AB DnB NORD banko, kaip hipotekos kreditoriaus, teisės nustatyta tvarka patenkinti savo reikalavimą iš hipotekos lakštu įkeisto turto. Šiuo atveju, ieškovas AB Ūkio bankas turėjo galimybę patikrinti, ar ginčo objektu esantis turtas nėra įkeistas kitam kreditoriui, o nebūdamas įkeisto turto hipotekos kreditoriumi, ieškovas negali tenkinti savo reikalavimo iš hipotekos lakštu įkeisto turto anksčiau nei AB DnB NORD bankas. AB DnB NORD bankas šiuo metu į 2002 m. liepos 26 d. hipotekos lakštu Nr. 07/1/2002/0000865 įkeistą turtą nukreipti išieškojimo nesiruošia, kadangi įsipareigojimai pagal kreditavimo sutartį yra vykdomi tinkamai. Dėl minėtos priežasties išieškojimas iš bankui įkeisto turto pagal AB Ūkio banko reikalavimą negali būti vykdomas. Ieškovo AB Ūkio banko reikalavimas R. P. apmokėti paprastąjį vekselį nepanaikina AB DnB NORD banko pirmumo teisės tenkinti savo reikalavimą iš bankui įkeisto turto.