Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Visvaldo Kazakiūno, Rūtos Petkuvienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos) ir Ingos Staknienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Iter Novum“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 4 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Iter Novum“ ieškinį atsakovei akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“ dėl įvykio pripažinimo draudžiamuoju ir draudimo išmokos priteisimo, trečiasis asmuo byloje – uždaroji akcinė bendrovė „TC Investicija“.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados

18. Apeliacijos objektu yra teismo sprendimo, kuriuo buvo atmestas ieškovės ieškinys dėl įvykio pripažinimo draudžiamuoju ir 1 543,95 Eur draudimo išmokos bei 150 Eur nuostolių priteisimo, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.

19. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad ieškovė 2021 m. gegužės 11 d. buvo sudariusi su atsakove Verslo civilinės atsakomybės draudimo sutartį (toliau – draudimo sutartis) (el.b., failas 1, l. 10), kuria buvo apdrausta atsakovės veiklos civilinė atsakomybė, produkto civilinė atsakomybė, civilinė atsakomybė už žalą, padarytą aplinkos užteršimu, padarytą patikėtam turtui ir atliekant statybos darbus (el. b., failas 1, l. 11). Draudimo sutartis galiojo nuo 2021 m. gegužės 11 d. iki 2022 m. gegužės 10 d.

20. Ieškovė 2021 m. rugpjūčio 10 d. su trečiuoju asmeniu UAB „TC Investicija“ buvo sudariusi rangos sutartį, pagal kurią ieškovė įsipareigojo savo rizika, jėgomis ir atsakomybe žemės sklype (duomenys neskelbtini), suformuoti ir išlyginti 51 sklypą iš esamo grunto pagal Landšafto projektą (el.b., failas 1, l. 42-53). Šių darbų vykdymo metu, 2022 m. kovo 2 d., (duomenys neskelbtini), ieškovės darbuotojas A. K., vadovaudamas vykdomiems žemės kasimo darbams, pažeidė 10 kV kabelių liniją (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančią AB „Energijos skirstymo operatorius“ (el.b., failas 3, l. 62).

21. Valstybinė energetikos reguliavimo taryba, gavusi AB „Energijos skirstymo operatorius“ pranešimą, pradėjo administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 327 straipsnyje, nagrinėjimą. Ieškovės darbų vadovui A. K. 2022 m. rugpjūčio 29 d. buvo pareikšta žodinė pastaba, administracinių nusižengimų registre pažymint, kad padaryta mažai pavojinga veika (el.b., failas 3, l. 60-62). AB „Energijos skirstymo operatorius“ 2022 m. balandžio 29 d. pateikė ieškovei prašymą atlyginti 2 143,95 Eur žalą, padarytą, žemės kasimo darbų metu pažeidus AB „Elektros skirstymo operatorius“ nuosavybės teise priklausantį turtą – 10 kV kabelių liniją (duomenys neskelbtini) (el.b., failas 1, l. 12-14). Ieškovė 2022 m. liepos 27 d. atlygino AB „Energijos skirstymo operatorius“ 2 143,95 Eur žalą (el. b., failas 1, l. 30).

Dėl draudimo sutarties sąlygų aiškinimo

25. Draudimo sutartimi viena šalis (draudikas) įsipareigoja už sutartyje nustatytą draudimo įmoką (premiją) sumokėti kitai šaliai (draudėjui) arba trečiajam asmeniui, kurio naudai sudaryta sutartis, įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytą draudimo išmoką, apskaičiuotą įstatyme ar draudimo sutartyje nustatyta tvarka, jeigu įvyksta įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytas draudžiamasis įvykis (CK 6.987 straipsnis).

26. Pagal Draudimo įstatymo 2 straipsnio 33 dalį draudžiamasis įvykis – draudimo sutartyje nurodytas atsitikimas, kuriam įvykus draudikas privalo mokėti draudimo išmoką. Draudimo taisyklės – draudiko parengtos draudimo sutarties standartinės sąlygos (Draudimo įstatymo 2 straipsnio 28 dalis). Draudimo taisyklėse privalo būti nurodyti draudžiamieji įvykiai ir nedraudžiamieji įvykiai, kuriems įvykus draudikas neprivalo mokėti draudimo išmokų (Draudimo įstatymo 92 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktai).

27. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad pagal sutartį suteikdamas draudimo apsaugą – įsipareigodamas mokėti draudimo išmoką įvykus draudžiamajam įvykiui – draudikas perima nuostolių atsiradimo riziką, tačiau draudimo sutartimi draudimo objektui (draudėjo ar naudos gavėjo turtiniams interesams) suteikiama apsauga nėra absoliuti. Draudikas prisiima ne visą įmanomą, bet ribotą draudimo riziką. Suteikiamos draudimo apsaugos ribos nustatomos draudimo sutartyje, kuri paprastai sudaroma draudiko parengtų draudimo rūšies taisyklių, t. y. standartinių sutarties sąlygų, pagrindu prisijungimo būdu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-403/2022).

28. Draudimo apsaugos apimtį lemia draudimo objektas, draudžiamųjų įvykių, nedraudžiamųjų įvykių sąrašas bei kitos draudimo sutarties sąlygos, nustatančios draudimo sutarties šalių įsipareigojimų turinį, kuris leidžia spręsti apie draudiko prisiimtos draudimo rizikos laipsnį. Įstatyme ir konkrečiose draudimo rūšies taisyklėse nustatytos išimtys, kai draudėjo patirta žala visiškai ar iš dalies nekompensuojama, dėl to, draudėjui kreipusis dėl draudimo išmokos išmokėjimo, draudikas turi teisę jos visiškai arba iš dalies nemokėti. Tokią teisę draudikas turi nedraudžiamojo įvykio atveju (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-426-684/2017).

29. Kadangi nedraudžiamieji įvykiai pašalina draudiko pareigą mokėti draudimo išmoką ab initio (nuo pradžios), tai atvejai, kai draudikas neprisiima rizikos ir nesuteikia draudimo apsaugos, atitinkamos rūšies draudimo taisyklėse turi būti išvardyti aiškiai ir nedviprasmiškai, o draudėjas apie tokius atvejus turi būti tinkamai informuotas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-274-706/2016). Draudikas privalo užtikrinti sutarties sąlygų teisinį apibrėžtumą ir jų suderinamumą, taisyklėse pateiktos sąvokos turi būti kiek įmanoma aiškiau atskleistos, konkretizuotos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-264-611/2019).

30. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad nors įstatymas nedraudžia draudimo sutartyje nustatyti išimčių, kuriomis remdamasis draudikas turi teisę atsisakyti išmokėti draudimo išmoką arba ją sumažinti, ši teisė neturi paneigti civilinės atsakomybės draudimo esmės ir draudimo sutartimi siekiamų tikslų. Todėl draudimo sutarties sąlyga, ribojanti draudžiamosios apsaugos apimtį ir apibrėžianti draudimo rizikos laipsnį, vertintina kaip esminė draudimo sutarties sąlyga, dėl kurios šalys turi aiškiai susitarti, kiek įmanoma ją sukonkretinti, kad nebūtų sudarytos sąlygos draudikui nepagrįstai atsisakyti mokėti draudimo išmoką, paneigiant pačią draudimo sutarties esmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-426-684/2017).

31. Siekdamas apsaugoti turtinius interesus žalos atsiradimo atveju, draudėjas gali susitarti dėl kitokios nei nustatyta draudimo taisyklėse draudimo apsaugos apimties, šias sąlygas individualizuojant draudimo polise. Dėl to sprendžiant klausimą dėl draudimo išmokos mokėjimo ar nemokėjimo turi būti įvertinama, dėl kokių draudimo apsaugos ribų buvo susitarta draudimo sutartimi, be kita ko, atsižvelgiant ir į tai, ar draudimo apsaugos ribos nustatytos standartinėse, ar individualiai aptartose sutarties sąlygose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-264-611/2019).

32. Įstatymas nustato pareigą draudikui – draudimo veikla užsiimančiam profesionalui – veikti sąžiningai, geriausiomis draudėjui sąlygomis, jo interesais. Draudiko teikiama informacija formuojant draudimo santykius turi būti teisinga, aiški, neklaidinanti. Draudikas turi užtikrinti, kad jo parengtose draudimo taisyklėse būtų aiškiai ir nedviprasmiškai išvardyti atvejai, kai draudikas neprisiima rizikos ir nesuteikia draudimo apsaugos. Draudėjas turi būti tinkamai informuotas apie draudiko prisiimamos rizikos apimtį, jam turi būti siūloma sudaryti draudimo sutartį tik tokiomis sąlygomis, kurios sulygtos atsižvelgus į individualią situaciją, konkretų draudėjo interesą, jo lūkesčius. Draudimo sutarties sąlygos, nustatančios išimtis, kuriomis remdamasis draudikas turi teisę atsisakyti išmokėti draudimo išmoką arba ją sumažinti, turi atitikti aiškumo, konkretumo kriterijus, derėti su draudimo esme, draudimo sutartimi siekiamais tikslais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-188-381/2023).

33. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad jeigu draudikas nustato tokias standartines sutarties sąlygas arba jas aiškina tokiu būdu, jog draudėjui nustatytų prievolių apimties atžvilgiu draudiko prisiimtos draudimo rizikos laipsnis visiškai išnyksta arba tampa toks minimalus, kad iš esmės paneigiamas, tuomet tokios sąlygos arba toks jų turinio aiškinimas neatitinka pačios draudimo esmės ir tikslo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-426-684/2017).

34. Esant sutarties standartinių ir nestandartinių sąlygų prieštaravimų, taikytina CK 6.187 straipsnyje nustatyta sutarties sąlygų aiškinimo taisyklė, pagal kurią pirmenybė tokiu atveju teikiama nestandartinėms, t. y. individualiai šalių aptartoms, sąlygoms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-403/2022). Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad individuali sutarties sąlyga yra sutarčių laisvės principo išraiška ir yra vykusių tarp šalių derybų rezultatas. Todėl ji nereikalauja tokių apsaugos būdų taikymo kaip standartinės sutarčių sąlygos, kurias iš anksto parengia viena šalis nederindama su kita šalimi. Kartu pripažįstama, kad galimos situacijos, kai nustatoma, jog draudimo liudijime (polise) įtvirtinta kaip individuali sutarties sąlyga iš tiesų yra standartinė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-479-1075/2018).

35. Teismai, esant šalių nesutarimui dėl civilinės atsakomybės draudimo sutarties sąlygų, nustatančių draudimo apsaugą, jos apimtį, draudiko įsipareigojimus, turinio, aiškindami šias sąlygas turi vadovautis ne tik bendrosiomis sutarčių aiškinimo taisyklėmis ir bendraisiais teisės principais, bet ir atsižvelgti į draudimo sutarčių sudarymo ypatumus, draudikui tenkančias pareigas šiame procese, konkrečiai sutarčiai sudaryti reikšmingas faktines aplinkybes, įvertinti, ar ginčo sąlygos kvalifikuotinos kaip individualios, ar kaip standartinės draudiko parengtos sąlygos, ar jomis nepaneigiama draudimo esmė, tikslas. Draudikas, įrodinėdamas, kad pagal draudimo sutarties sąlygas tam tikros draudimo rizikos jis neprisiėmė ar prisiėmė tik dalį jos, negali remtis jo paties parengtomis standartinėmis sąlygomis, kurios stokoja aiškumo, neatitinka suderinamumo reikalavimo, neatspindi individualaus atvejo ypatumų. Standartinės sąlygos perkėlimas į draudimo polisą savaime nereiškia, kad tokia sąlyga laikytina individualia, šalių laisva valia suderėta sąlyga ir kad ją aiškinant taikytinas mažesnis draudėjo interesų apsaugos standartas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-188-381/2023).

36. Nagrinėjamoje byloje šalių sudaryta draudimo sutartimi buvo apdrausta atsakovės veiklos civilinė atsakomybė, produkto civilinė atsakomybė, civilinė atsakomybė už žalą, padarytą aplinkos užteršimu, padarytą patikėtam turtui ir atliekant statybos darbus. Draudimo sutartyje nustatyta, kad jos pagrindas yra Verslo civilinės atsakomybės draudimo taisyklės Nr. 054 (2020 m. spalio 27 d. redakcija, galiojanti nuo 2020 m. lapkričio 10 d.). Taip pat sudedamoji draudimo sutarties dalis buvo Priedas prie draudimo liudijimo (el. b., failas 1, l. 11). Pripažintina, kad Verslo civilinės atsakomybės draudimo taisyklėse Nr. 054 (toliau – Draudimo taisyklės) yra nustatytos standartinės draudimo sutarties sąlygos (el.b., failas 1, l. 54-72), tuo tarpu Priede prie draudimo liudijimo buvo apibrėžtos šalių aptartos individualizuotos sutarties sąlygos.

37. Draudimo taisyklių 11 punkte yra apibrėžti draudžiamieji ir nedraudžiamieji įvykiai, o šio punkto 11.5 papunktyje pateiktos lentelės A dalyje yra išvardinti draudžiamieji įvykiai, B dalyje – nedraudžiamieji įvykiai. Draudimo taisyklių 11.5 papunkčio A13 dalyje numatyta, kad draudžiamieji įvykiai yra atsakomybė už žalą atliekant statybos darbus, kurie įvardyti draudimo sutartyje. Šio papunkčio B4 dalyje prie nedraudžiamųjų įvykių (nedraudžiamos objekto rizikos) priskiriama atsakomybė dėl veiklos, kuriai vykdyti draudėjas neturi reikalingos licencijos, leidimo ar kito panašaus pobūdžio dokumento.

38. Priedo prie draudimo liudijimo 1 punkte ir 1.1 papunktyje nustatyta, kad veiklos civilinei atsakomybei draudimo apsauga suteikiama tik vykdomos veiklos draudimui (II dalis), kai draudėjo vykdoma veikla yra žemės darbai, pastatų statybos ir remonto bendrastatybiniai darbai. Pagal šio Priedo 2 punktą produkto civilinei atsakomybei draudimo apsauga suteikiama, kai draudėjo produktas ir /ar paslauga yra žemės darbai, pastatų statybos ir remonto bendrastatybiniai darbai. Pagal priedo 6 punkto b papunktį draudimo išmokos limitas yra 5 800 Eur vienam įvykiui ir visam draudimo sutarties laikotarpiui, jei draudėjas prieš pradėdamas žemės kasimo darbus nenustatė antžeminių ir požeminių komunikacijų, esančių numatytų darbų atlikimo vietoje, išsidėstymo arba neinformavo apie numatomus darbus tokių komunikacijų savininko (atsakingo asmens).

39. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad Draudimo taisyklių 11.5 papunkčio lentelė B4 dalyje apibrėžtas nedraudžiamasis įvykis, kurį lėmusiai veiklai draudėjas neturėjo reikalingos licencijos, leidimo ar kito panašaus pobūdžio dokumento, yra suformuluota pakankamai aiškiai, jai neprieštarauja ir šio papunkčio lentelės A13 dalis, nes joje apibendrintai nurodyta žala, atsiradusi atliekant statybos darbus, įvardintus draudimo sutartyje. Pripažintina, kad A13 dalies atveju įvardyti teisėtai atliekami statybos darbai, tuo tarpu juos vykdant be teisės aktuose numatytų leidimų bei kitų būtinų teisės aktuose apibrėžtų dokumentų, draudėjos padaryta žala bus pripažįstama nedraudžiamuoju įvykiu.

40. Aplinkybė, kad Draudimo taisyklių 11.5 papunkčio B4 dalyje nėra detaliai išvardinti visi galimi teisės aktuose nustatyti leidimai bei kiti privalomi dokumentai, nėra pagrindas pripažinti šią sąlyga neaiškia ar iš esmės nepagrįstai sumažinančia draudiko prisiimtos draudimo rizikos laipsnį. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su atsakovės atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentu, kad standartinėse, įvairią veiklą vykdantiems verslo subjektams parengtose Draudimo taisyklėse nėra būtina tiksliai išvardinti visų teisės aktuose. Šioje sąlygoje nustatyta bendra taisyklė, kad įvykiai, kilę dėl draudėjų neteisėtai atliekamos veiklos, nėra apdrausti. Tuo tarpu tiriant kiekvieną konkretų įvykį yra aiškinamasi, kokie leidimai buvo būtini tam tikrai veiklai vykdyti.

41. Ieškovė pagal viešai skelbiamus duomenis yra nuo 2014 m. rugsėjo 24 d. veikiantis juridinis asmuo, kuriuo pagrindinė veikla yra statyba. Dėl to ieškovei turi būti žinomi statybas reglamentuojančių įstatymų, techninių reglamentų ir kitų teisės aktų turinys, juose įtvirtinta konkretiems statybos darbams vykdyti reikalingų leidimų ir dokumentų gavimo tvarka. Pripažintina, kad ieškovės apeliacinio skundo argumentas, jog dėl aptariamos Draudimo taisyklių sąlygos abstraktumo ji nežinojusi, kokiu konkrečiu dokumentu ji privalėjusi pasirūpinti, yra nepagrįstas.

42. Apeliacinės instancijos teismas taip pat sprendžia, kad Priedo prie draudimo liudijimo 6 punkto b papunkčio sąlyga nepaneigia Draudimo taisyklių 11.5 papunkčio lentelės B4 dalyje apibrėžto nedraudžiamojo įvykio. Šioje Priedo sąlygoje nustatytas iki 5 800 Eur sumažintas draudimo išmokos limitas, jeigu draudėjas, prieš pradėdamas žemės kasimo darbus nenustatė antžeminių ir požeminių komunikacijų, esančių numatytų darbų atlikimo vietoje, išsidėstymo arba neinformavo apie numatomus darbus tokių komunikacijų savininko (atsakingo asmens). Pirmosios instancijos teismas teisingai išaiškino, kad ši išlyga galėtų būti taikoma tuo atveju, jeigu leidimas žemės darbams būtų buvęs gautas ir, nepaisant to, neinformavus komunikacijų savininko, tinkamai nenustačius komunikacijų išsidėstymo, atitinkamoms komunikacijoms būtų padaryta žala. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje nenustatyta aplinkybių, dėl kurių Draudimo taisyklių 11.5 B4 papunktis galėtų būti pripažintas negaliojančiu ir netaikomas.

Dėl pareigos gauti elektros tinklų savininko pritarimą

43. Ieškovė apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas nenurodė nei vieno teisės akto, kuriame ieškovei būtų nustatyta pareiga gauti leidimą vykdyti žemės darbus tam tikroje teritorijoje ir jį turėti. Iš teismo sprendimo nėra aišku, kokį konkretų dokumentą veiklos vykdymui turėjo gauti ieškovė – leidimą vykdyti žemės darbus tam tikroje teritorijoje ar pritarimą projektui bei numatomai veiklai. Pagal byloje pateiktus duomenis ir teisės aktus ne ieškovė, o trečiasis asmuo privalėjo pateikti AB „Energijos skirstymo operatorius“ prašymą pritarimui kasybos darbų atlikimui. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais ieškovės argumentais.

44. Priešingai, negu apeliaciniame skunde teigia ieškovė, pirmosios instancijos teismas išvardino visus teisės aktus, pagal kuriuos ieškovės vykdytiems žemės kasimo darbams reikėjo turėti AB „Energijos skirstymo operatorius“ pritarimą.

45. Pagal Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 25 straipsnio 2 dalies 5 punktą elektros tinklų apsaugos zonose, Statybos įstatyme, Teritorijų planavimo įstatyme ar Lietuvos Respublikos energetikos ministro nustatyta tvarka negavus elektros tinklų savininko ar valdytojo pritarimo (derinimo) projektui ar numatomai veiklai, draudžiama atlikti įvairius kasybos, dugno gilinimo, žemės kasimo (lyginimo), sprogdinimo, melioravimo, užtvindymo darbus. Pagal Energetikos ministro 2010 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. 1-93 patvirtintų Elektros tinklų apsaugos taisyklių 16 punktą elektros tinklų apsaugos zonose negavus tinklų operatorius pritarimo (derinimo) projektui ar numatomai veiklai, draudžiama atlikti darbus ir veiksmus, nurodytus Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 25 straipsnio 2 dalyje.

46. Pagal Aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 2 d. įsakymu Nr. D1-848 patvirtino Statybos techninio reglamento STR 1.06.01:2016 „Statybos darbai. Statinio priežiūra“ 14 punktą, prieš pradėdamas žemės darbus inžinerinių tinklų, susisiekimo komunikacijų ir kitų objektų apsaugos zonose (statybvietėje ar šalia jos), rangovas privalo Reglamento IV skyriaus nustatyta tvarka, raštu pakviesti minėtų objektų savininkų ar naudotojų atstovus (nurodant atvykimo vietą ir laiką). Atstovai privalo įrašyti savo reikalavimus (nurodymus) į Statybos darbų žurnalą (Reglamento 4 priedas) arba įforminti juos kitais dokumentais pagal kitų teisės aktų reikalavimus.

47. Ieškovė bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ir apeliaciniame skunde rėmėsi su trečiuoju asmeniu sudarytos rangos sutarties sąlygomis, taip pat Elektros tinklų apsaugos taisyklių 17 punktu, pagal kurį žemės savininkas, ketinantis įgyvendinti projektą ir (ar) vykdyti veiklą, nurodytą Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 25 straipsnio 2 dalyje, raštu privalo pateikti prašymą ir žemės nuosavybės dokumentus tinklų operatoriui, kurio elektros tinklai įrengti savininko žemėje.

48. Iš dalies sutiktina su ieškove, kad pagal Elektros tinklų apsaugos taisyklių 17-18 punktus žemės sklypo savininkas teikia prašymą tinklų operatoriui, o pastarasis ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų įvertina žemės savininko prašymą ir dokumentus ir raštu pateikia pritarimą (derinimą) / nepritarimą projektui ar numatomai veiklai. Žemės sklypas, kuriame ieškovė vykdė darbus pagal rangos sutartį ir kuriame įvyko įvykis, nuosavybės teise priklauso trečiajam asmeniui (el.b., failas 3, l. 27-38). Tačiau aplinkybė, kad pritarimą žemės kasimo darbams turėjo gauti sklypo savininkė, nereiškia, kad ieškovės atliekami darbai buvo teisėti.

49. Draudimo taisyklių 11.5 B4 papunktyje nustatyta, kad prie nedraudžiamųjų įvykių priskiriama atsakomybė dėl veiklos, kuriai vykdyti draudėjas neturi reikalingos licencijos, leidimo ar kito panašaus pobūdžio dokumento. Šioje formuluotėje apibrėžtas leidimo turėjimas nereiškia, kad draudėja gali atlikti bet kokius užsakovo prašomus veiksmus, neįsitikinusi jų teisėtumu, tai yra ar pati užsakovė yra gavusi visus būtinus jai priklausančioje teritorijoje norimų vykdyti darbų leidimus (suderinimus).

50. Ieškovės su trečiuoju asmeniu sudarytos rangos sutarties 1 straipsnio pirmoje dalyje nurodyta, kad užsakovas (trečiasis asmuo) pareiškia, kad sudarydamas šią sutartį jis nepažeidžia jokių užsakovo sudarytų sutarčių ir teisės aktų, turi visus leidimus, suderinimus ir sutikimus, reikalingus, kad rangovas atliktų darbus pagal šią sutartį. Šalys patvirtina, kad rangovas neprivalo išsireikalauti jokių leidimų, suderinimų ir sutikimų šios sutarties vykdymui. Tuo atveju, jeigu paaiškėtų, kad sutarties vykdymui yra reikalingi leidimai, suderinimai ir sutikimai, jų gavimas yra užsakovo pareiga.

51. Pagal rangos sutarties 3 straipsnio 2 punktą rangovas (ieškovė) įsipareigojo užtikrinti saugų darbą, priešgaisrinę saugą ir aplinkos apsaugą taip pat gretimos aplinkos bei žmonių apsaugą nuo rangovo atliekamų darbų keliamo pavojaus. Pagal šio straipsnio 3 punktą rangovas įsipareigojo nedelsiant įspėti užsakovą, jei užsakovo nurodymų laikymasis sudaro grėsmę darbų tinkamumui, o taip pat jei yra kitų nuo rangovo nepriklausančių aplinkybių, sudarančių grėsmę atliekamo darbo tinkamumui. Rangovui įspėjus užsakovą apie nurodytas aplinkybes, užsakovas privalo pašalinti aplinkybes, sudarančias grėsmę atliekamų darbų tinkamumui.

52. Aptariamos rangos sutarties sąlygos sieja tik ieškovę ir trečiąjį asmenį. Atsakovė nėra šiuo sutarties šalis, todėl jos sąlygos neturi įtakos ieškovės su atsakove sudarytai draudimo sutarčiai. Tačiau net ir rangos sutarties sąlygos visiškai neatleidžia ieškovės, kaip rangovės, nuo pareigos domėtis, ar jos atliekamiems darbams užsakovė yra gavusi visus reikalingus leidimus, ar pagal užsakovo reikalavimus atliekami darbai nepadarys žalos aplinkai. Atliekant žalos administravimo procedūrą ieškovė pripažino, kad prieš pora metų buvo gautas leidimas kasimui, bet jo galiojimas jau tikrai pasibaigęs (el.b., failas 1, l. 32). Taigi ieškovė žinojo ir apie tai, kad jos atliekamiems darbams yra būtinas leidimas, ir apie tai, kad žemės kasimo darbų vykdymo metu šis leidimas jau buvo pasibaigęs. Dėl to ieškovė tiek pagal teisės aktų reikalavimus, tiek pagal rangos sutarties nuostatas turėjo pareigą reikalauti, kad užsakovė pateiktų jai galiojantį AB „Energijos skirstymo operatorius“ pritarimą.

53. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškovės apeliaciniame skunde nurodyti reikalavimai dėl draudimo išmokos ir 150 Eur nuostolių priteisimo yra išvestiniai iš pagrindinio reikalavimo pripažinti įvykį draudžiamuoju. Dėl to pirmosios instancijos teismas, pripažinęs, kad atsakovė pagrįstai 2022 m. kovo 2 d. įvykį pripažino nedraudžiamuoju, neturėjo pareigos vertinti šalių argumentų dėl draudimo išmokos dydžio nustatymo bei 150 Eur nuostolių priteisimo. Taigi nėra pagrindo daryti išvados, kad nebuvo atskleista bylos esmė.

54. Apeliacinės instancijos teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad atsakovė draudimo išmoką atsisakė mokėti dviem pagrindais: dėl įvykio pripažinimo nedraudžiamuoju ir dėl Draudimo taisyklių 58.7.3 punkto pažeidimo, t. y. pavėluoto pranešimo apie draudiminį įvykį. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime taip pat sutiko ir su pastaruoju atsakovės nurodytu atsisakymo mokėti draudimo išmoką pagrindu. Ieškovė apeliaciniame skunde nepasisakė nei dėl atsakovės nurodyto Draudimo taisyklių 58.7.3 ir 46.4 punktų taikymo, nei dėl pirmosios instancijos teismo sutikimo su šiuo atsakovės argumentu.

Dėl procesinės bylos baigties

55. Apibendrindama nurodytus argumentus ir padarytas išvadas dėl skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, įvertinusi apeliacinio skundo argumentus, materialiosios bei proceso teisės nuostatas, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje, priešingai nei teigia apeliantė, tinkamai pagal įstatymo reikalavimus tyrė ir teisingai įvertino byloje pateiktus įrodymus, nepažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso taisyklių ir tinkamai jas taikė, išaiškino ir teisingai nustatė bylos aplinkybes, atskleidė bylos esmę, teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas bei procesinės teisės normas ir priėmė teisėtą, pagrįstą sprendimą, kurio keisti ar naikinti, atsižvelgiant į apeliacinio skundo argumentus, nėra jokio teisinio ar faktinio pagrindo. Tai, kad apeliantė nesutinka su teismo išvadomis ir kitaip vertina teismo išanalizuotus įrodymus, nėra pagrindo pripažinti teismo išvadas nepagrįstomis. Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija apeliacinį skundą atmeta, o skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą palieka nepakeistą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

56. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Pagal CPK 320 straipsnio 2 dalį apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai; apie ketinimą peržengti apeliacinio skundo ribas teismas praneša dalyvaujantiems byloje asmenims. Byloje nenustatyta CPK 320 straipsnio pažeidimo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

57. CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatos numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Pagal CPK 93 straipsnio 5 dalį, jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.

58. Kadangi ieškovės apeliacinis skundas atmestas, jai bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliaciniame procese neatlygintinos. Atsakovė neprašė atlyginti jai bylinėjimosi išlaidų, iki apeliacinio skundo nagrinėjimo iš esmės nepateikė teismui duomenų apie jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Dėl to atsakovei bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos.

59. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę nei 5,00 Eur sumą, todėl pagal CPK 92 straipsnio, 96 straipsnio 6 dalį, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (aktuali redakcija, galiojanti nuo 2020 m. sausio 23 d.), valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija,

nutaria:

netenkinti ieškovės UAB „Iter Novum“ apeliacinio skundo.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.