Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erika Misiūnienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės G. K. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. spalio 24 d. nutarties, kuria nutarta laikyti nepaduotu ieškovės G. K. ieškinį atsakovei daugiabučio namo savininkų bendrijai „(duomenys neskelbtini)“ dėl sprendimų pripažinimo negaliojančiais.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

2. Teismas 2023 m. spalio 5 d. nutartimi nustatė ieškovei G. K. dešimties dienų terminą nuo nutarties kopijos įteikimo dienos pašalinti nutartyje nurodytus trūkumus, t. y. patikslinti ieškinio faktinį pagrindą, pateikti papildomus įrodymus ieškinio reikalavimams pagrįsti, nurodyti, ar buvo pasinaudota ikiteismine ginčų sprendimo tvarka, tikslinti proceso šalių sąrašą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Atskirasis skundas atmestinas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir nagrinėjimo tvarkos

12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2, 3 dalys) ar pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

13. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės bylos medžiagos.

14. Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektą sudaro Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. spalio 24 d. nutartis, kuria nutarta laikyti nepaduotu ieškovės G. K. ieškinį atsakovei DNSB „(duomenys neskelbtini)“ dėl DNSB „(duomenys neskelbtini)“ 2023 m. birželio 8 d. vykusiame visuotiniame bendrijos narių susirinkime 4 darbotvarkės klausimu priimtą sprendimą patvirtinti planuojamų pajamų–išlaidų sąmatą 2023 metams.

15. Atskirasis skundas iš esmės motyvuojamas tuo, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą nutartį nenurodė, kodėl negalima nagrinėti ieškinio ta apimtimi, kokią pasirinko ieškovė.

Dėl skundžiamos nutarties teisėtumo

16. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnyje ir CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta kiekvieno asmens, manančio, kad jo teisė ar įstatymo saugomi interesai pažeisti, teisė kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas.

17. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teisė į teisminę gynybą materialiąja prasme yra subjektinė teisė, priklausanti nuo materialiojo teisinio pobūdžio faktų. Atsakyti, ar asmuo turi šią teisę, galima tik nustačius visas bylos aplinkybes, ištyrus ir įvertinus bylos įrodymus, nustačius taikytiną teisės normą. Teismas į šį klausimą atsako priimdamas sprendimą. Dėl to bylos iškėlimo stadijoje nėra tikrinama, ar asmuo turi teisę į teisminę gynybą (teisę pareikšti ieškinį) materialiąja prasme. Įstatymas draudžia atsisakyti priimti ieškinį ar nutraukti bylą dėl materialiojo teisinio pobūdžio motyvų (pavyzdžiui, negalima atsisakyti priimti ieškinio motyvuojant reikalavimo teisės neturėjimu ar ieškinio senaties termino praleidimu). Tai svarbu teisei į ieškinio patenkinimą, o ne procesinei teisei į ieškinio pareiškimą. Toks teisinis reguliavimas siejamas su Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir 1950 m. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtintais teisės į teisminę gynybą prieinamumo ir universalumo principais. Situacija, kai asmuo netenka galimybės savo civilinio pobūdžio teisių klausimą išspręsti teisme, gali prilygti su Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalies (teisė į teisingą bylos nagrinėjimą) reikalavimais nesuderinamu teisingumo principo paneigimu (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismas 2008 m. vasario 28 d. sprendimą byloje T. S. S. prieš Ukrainą, peticijos Nr. 37878/02, 2011 m. birželio 21 d. sprendimą byloje Z. prieš Rusiją, peticijos Nr. 5613/04, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-353-690/2018).

18. CPK 22 straipsnyje nurodyta, jog teismams nagrinėti CPK nustatyta tvarka priskiriami ginčai, kylantys iš civilinių, šeimos, darbo, intelektinės nuosavybės, konkurencijos, bankroto, restruktūrizavimo, viešųjų pirkimų ir kitų privatinių teisinių santykių; įstatymų numatytais atvejais gali būti nustatyta privaloma išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarka.

19. CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta, kad teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu: suinteresuotas asmuo, kreipęsis į teismą, nesilaikė tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog CPK 137 straipsnio 2 dalis reglamentuoja atsisakymo priimti ieškinį ir kartu pradėti teisminį procesą galbūt pažeistoms subjektinėms teisėms apginti pagrindus. Šių pagrindų sąrašas yra baigtinis. Pažymėtina, kad aptariamais procesiniais pagrindais, kurie kitais žodžiais gali būti įvardyti kaip procesinės civilinės bylos pradėjimo kliūtys, yra (nors ir teisėtai) ribojama asmens teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos, todėl šių pagrindų sąrašas negali būti plečiamai taikomas ir atitinkamai pačių pagrindų turinys negali būti plečiamai aiškinamas. Be to, procesinis atsisakymo priimti ieškinį veiksmas dėl savo poveikio pirmiau įvardytai subjektinei teisei yra galimas tik tais atvejais, jeigu teismas yra įsitikinęs, t. y. jam nekyla abejonių dėl sąlygų, sudarančių atitinkamą atsisakymo priimti ieškinį pagrindą, egzistavimo. Šiuo aspektu papildomai pažymėtina, kad iškilusios abejonės negali būti pašalintos išklausant ginčo šalis, nes antrosios ginčo šalies, t. y. atsakovo, atsiradimas konkrečios civilinės bylos procese apskritai pirmiausia sietinas su ieškinio priėmimo ir kartu bylos iškėlimo procesiniu veiksmu, o pats ieškinio priėmimo klausimas yra sprendžiamas rašytinio proceso tvarka ir teismui yra žinoma tik raštu išreikšta suinteresuoto asmens, inicijuojančio civilinės bylos pradėjimą, pozicija. Todėl tais atvejais, jeigu vis dėlto kyla abejonių dėl sąlygų, sudarančių atitinkamą atsisakymo priimti ieškinį pagrindą, egzistavimo, teismas turėtų priimti ieškinį, išklausyti, jeigu tas objektyviai galima, abi ginčo šalis, siekdamas pašalinti iškilusias abejones, ir, priklausomai nuo rezultato, nagrinėti bylą iš esmės arba imtis procesinių veiksmų, užbaigiančių bylos procesą, pradėtą pagal pateiktąjį procesinį dokumentą (CPK 293 ir 296 straipsniai) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-216-916/2019).

20. CPK 293 straipsnio 2 punkte nurodyta, kad teismas nutraukia bylą, jeigu ieškovas ar pareiškėjas, kurie kreipėsi į teismą, yra nesilaikę tos kategorijos byloms nustatytos ginčo išankstinio sprendimo ne teisme tvarkos ir nebegalima šia tvarka pasinaudoti. CPK 296 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad teismas pareiškimą palieka nenagrinėtą, jeigu ieškovas ar pareiškėjas, kurie kreipėsi į teismą, nesilaikė tos kategorijos byloms nustatytos išankstinio bylos sprendimo ne teisme tvarkos ir dar galima pasinaudoti šia tvarka.

21. Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad teisės kreiptis į teismą prielaidų bei tinkamo įgyvendinimo sąlygų buvimą ar nebuvimą teismas aiškinasi ex officio ieškinio priėmimo metu spręsdamas bylos iškėlimo klausimą. Teismas šios civilinio proceso stadijos metu nustato, ar ieškinį paduodantis asmuo turi teisę pareikšti ieškinį, t. y. tikrina, yra teisės kreiptis į teismą prielaidos ar ne, taip pat ar pareiškėjas tinkamai įgyvendina savo teisę kreiptis į teismą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-353-690/2018).

22. Nagrinėjamu atveju G. K. kreipėsi į Klaipėdos apylinkės teismą su ieškiniu atsakovei DNSB „(duomenys neskelbtini)“ prašydama panaikinti DNSB „(duomenys neskelbtini)“ 2023 m. birželio 8 d. vykusiame visuotiniame bendrijos narių susirinkime 4 darbotvarkės klausimu priimtą sprendimą patvirtinti planuojamų pajamų–išlaidų sąmatą 2023 metams.

23. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 2.82 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad juridinių asmenų organų sprendimai gali būti teismo tvarka pripažinti negaliojančiais, jeigu jie prieštarauja imperatyviosioms įstatymų normoms, juridinio asmens steigimo dokumentams arba protingumo ar sąžiningumo principams; ieškinį gali pareikšti juridinio asmens kreditoriai – jeigu sprendimas pažeidžia jų teises ar interesus, atitinkamas juridinio asmens valdymo organas, juridinio asmens dalyvis arba kiti įstatymuose numatyti asmenys.

24. Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo (toliau – ir Bendrijų įstatymas) 9 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad aukščiausiasis bendrijos organas yra bendrijos narių visuotinis susirinkimas; bendrijos įstatuose gali būti numatytas bendrijos narių įgaliotinių susirinkimas, turintis bendrijos įstatuose nustatytą visuotinio susirinkimo teisių dalį. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad bendrijos valdymo organai yra valdyba ir (arba) bendrijos pirmininkas; bendrija įgyja civilines teises, prisiima civilines pareigas ir jas įgyvendina per savo valdymo organus. Šio straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad bendrijoje, kurioje yra daugiau kaip šimtas bendrijos narių – butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų, turi būti sudaroma ginčų nagrinėjimo komisija arba išrenkamas ginčus nagrinėjantis asmuo; kitos bendrijos ginčų nagrinėjimo komisiją sudaro ar ginčus nagrinėjantį asmenį skiria savo pasirinkimu.

25. Bendrijų įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatyta, jog visuotinis susirinkimas renka ir atšaukia ginčų nagrinėjimo komisijos narius arba ginčus nagrinėjantį asmenį, tvirtina ginčų nagrinėjimo komisijos ar ginčus nagrinėjančio asmens darbo tvarkos aprašą, jeigu ginčų nagrinėjimo komisija (ginčus nagrinėjantis asmuo) yra sudaroma (skiriamas).

26. Bendrijų įstatymo 21 straipsnio 4 dalies 7 punkte nurodyta, kad butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkai turi teisę apskųsti bendrijos valdymo organų, visuotinio susirinkimo (įgaliotinių susirinkimo) ir kitus butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų sprendimus CK 2.82 straipsnyje nustatyta tvarka. Šio straipsnio 5 dalyje nustatytos papildomos Bendrijos narių papildomos teisės, kurios nenustatytos šio straipsnio 4 dalyje.

27. Bendrijų įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad bendrijos narių ir bendrijos valdymo ar kitų organų (jų narių) ginčai perduodami nagrinėti bendrijos ginčų nagrinėjimo komisijai arba ginčus nagrinėjančiam asmeniui, kai tokia komisija sudaroma arba toks asmuo renkamas šiame įstatyme nustatyta tvarka; šių ginčų nagrinėjimo ir ginčų nagrinėjimo komisijos sudarymo arba ginčus nagrinėjančio asmens skyrimo tvarka nustatoma bendrijos įstatuose. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad jeigu nepavyksta išspręsti ginčo šio straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka arba jeigu ginčo šalys nevykdo ginčų nagrinėjimo komisijos arba ginčus nagrinėjančio asmens pasiūlymo dėl ginčo sprendimo, ginčai nagrinėjami įstatymų nustatyta tvarka.

28. Ieškovės su ieškiniu pateiktų DNSB „(duomenys neskelbtini)“ įstatų 61 punktas taip pat numato, jog Bendrijos narių ir Bendrijos valdymo ar kitų organų (jų narių) ginčai perduodami nagrinėti Bendrijos ginčų nagrinėjimo komisijai, kuri sudaroma iš trijų narių visuotinio narių susirinkimo sprendimu; ginčų nagrinėjimo komisijos nariu renkamas bendrijos narys; ginčo nagrinėjimo komisija sprendžia ginčą ne ilgiau nei 5 darbo dienas; jeigu nepavyksta išspręsti ginčo ginčų nagrinėjimo komisijoje arba jeigu šalys nevykdo ginčų nagrinėjimo komisijos pasiūlymo dėl ginčų sprendimo, ginčai nagrinėjami įstatymų nustatyta tvarka. Įstatų 37 punktas apibrėžia, jog bendrijos valdymo organai yra Bendrijos narių susirinkimas, valdyba ir Bendrijos pirmininkas; Bendrija įgyja civilines teises, prisiima civilines pareigas ir jas įgyvendina per savo valdymo organus.

30. Ieškovė kelia ginčą dėl Bendrijos aukščiausiojo organo – visuotinio Bendrijos narių susirinkimo – sprendimo. Ieškovė nurodo, kad narystė Bendrijoje niekaip nėra siejama su teise skųsti bendrijos narių susirinkimų priimamus sprendimus. Tačiau apeliacinės instancijos teismas su tokia ieškovės nuomone nesutinka. Vadovaujantis minėtomis CPK 22 straipsnio, Bendrijų įstatymo 9 straipsnio 1, 2 dalių, 10 straipsnio 1 dalies 7 punkto, 21 straipsnio 4 dalies 7 punkto, 5 dalies, 23 straipsnio 1 dalies, Įstatų 61 punkto nuostatomis, jei ieškovė yra Bendrijos narė ir jeigu Bendrijoje yra ginčų sudaryta (išrinktas) nagrinėjimo komisija (ginčus nagrinėjantis asmuo) ir yra patvirtintas ginčų nagrinėjimo komisijos ar ginčus nagrinėjančio asmens darbo tvarkos aprašas, tai nagrinėjamu atveju yra įstatymo nustatyta privaloma išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarka. Ieškovė pateikė duomenis, kad yra buto, kurį administruoja Bendrija, savininkė. Tačiau ieškovė nei ieškinyje, nei atskiruosiuose skunduose nenurodo (nutyli) ir nepateikia duomenų, ar ji yra Bendrijos narė, ar Bendrijoje yra sudaryta (paskirtas) ginčų nagrinėjimo komisija (ginčus nagrinėjantis asmuo), ar yra patvirtina ginčų nagrinėjimo komisijos ar ginčus nagrinėjančio asmens darbo tvarkos aprašas, ar ieškovė naudojosi įstatyme nustatyta išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarka. Ieškovė nė vienos iš šių aplinkybių neneigia, nenurodo, kad jai šios aplinkybės nėra žinomos, kad negali gauti atitinkamų įrodymų ir kt.

31. CPK 111 straipsnio 2 dalies 4, 5 punktuose nurodyta, kad kiekviename dalyvaujančio byloje asmens procesiniame dokumente turi būti procesinio dokumento pobūdis ir dalykas, aplinkybės, patvirtinančios procesinio dokumento dalyką, ir įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes. CPK 135 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktuose nurodyta, kad pareiškiamas ieškinys turi atitikti bendruosius reikalavimus, keliamus procesinių dokumentų turiniui, be to, ieškinyje nurodomos aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą (faktinis ieškinio pagrindas), įrodymai, patvirtinantys ieškovo išdėstytas aplinkybes, liudytojų gyvenamosios vietos ir kitokių įrodymų buvimo vietą. Šio straipsnio 2 dalyje, be kita ko, nurodyta, kad prie ieškinio turi būti pridėti dokumentai ir kiti įrodymai, kuriais ieškovas grindžia savo reikalavimus, taip pat prašymai dėl įrodymų, kurių ieškovas pateikti negali, išreikalavimo, nurodant priežastis, kodėl negalima pateikti šių įrodymų.

32. CPK 138 straipsnyje nurodyta, kad jeigu ieškinys neatitinka CPK 135 straipsnio reikalavimų, ieškinio trūkumai šalinami CPK nustatyta procesinių dokumentų trūkumams pašalinti tvarka. CPK 115 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu procesiniai dokumentai neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų arba nesumokėtas žyminis mokestis, teismas priima nutartį ir joje nustato pakankamą terminą, tačiau ne trumpesnį kaip septynios dienos, trūkumams pašalinti; nutartis išsiunčiama ne vėliau kaip kitą darbo dieną po jos priėmimo dienos. Šio straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad jeigu dalyvaujantis byloje asmuo, pateikęs procesinį dokumentą, pagal teismo nurodymus ir nustatytu terminu pašalina trūkumus, procesinis dokumentas laikomas paduotu pradinio jo pateikimo teismui dieną; priešingu atveju procesinis dokumentas laikomas nepaduotu ir ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo termino trūkumams pašalinti pabaigos dienos teisėjo nutartimi kartu su priedais grąžinamas jį padavusiam asmeniui. Šio straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog klaidingas procesinio dokumento pavadinimo nurodymas, teismo pavadinimo nenurodymas, atsiskaitomosios sąskaitos numerio ar kredito įstaigos rekvizitų nenurodymas, procesinio dokumento surašymo datos nenurodymas arba kiti netikslumai, kurie nesudaro esminių kliūčių tolesnei proceso eigai, nėra kliūtis atlikti procesinius veiksmus, kurių yra prašoma pateiktame procesiniame dokumente, ir nėra pagrindas taikyti šio straipsnio 2 dalį. Pagal šio straipsnio 5 dalį teismo nutartis pašalinti procesinio dokumento trūkumus yra įteikiama tik šį dokumentą pateikusiam asmeniui; ši nutartis atskiruoju skundu neskundžiama; atskiruoju skundu gali būti skundžiama teismo nutartis, kuria procesinis dokumentas grąžintas dėl to, kad nepašalinti jo trūkumai.

33. Įvertinęs ieškovės pateikto ieškinio ir su juo pateiktų priedų bei ieškovės 2023 m. spalio 13 d. atskirojo skundo dėl teismo 2023 m. spalio 5 d. nutarties ir su juo pateiktų priedų turinį daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas spręsdamas bylos iškėlimo klausimą ieškinio priėmimo metu neturėjo galimybės ex officio išsiaiškinti teisės kreiptis į teismą prielaidų bei tinkamo įgyvendinimo sąlygų buvimą ar nebuvimą, t. y. teismas neturėjo galimybės nuspręsti, ar ieškovė, kreipusis į teismą, laikėsi šiai bylų kategorijai įstatymų nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos ir ar nėra pagrindo ieškinį atsisakyti priimti (CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punktas).

34. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovė bent jau turėjo nurodyti, ar ji yra Bendrijos narė, ar Bendrijoje yra sudaryta (paskirtas) ginčų nagrinėjimo komisija (ginčus nagrinėjantis asmuo), yra patvirtintas ginčų nagrinėjimo komisijos ar ginčus nagrinėjančio asmens darbo tvarkos aprašas, ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus. Jei šios ar dalis šių aplinkybių ieškovei nėra žinomos, ar jei ji negali gauti tai patvirtinančių įrodymų, tai ji taip pat turėjo nurodyti. Darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas 2023 m. spalio 5 d. nutartimi teisėtai ir pagrįstai ieškovei nustatė trūkumus, o šioje byloje skundžiama pirmosios instancijos teismo 2023 m. spalio 24 d. nutartimi teisėtai ir pagrįstai konstatavo, kad trūkumai yra nepašalinti, ir nutarė ieškovės ieškinį laikyti nepaduotu ir grąžinti jį padavusiam asmeniui (CPK 115 straipsnio 3 dalis).

35. Su kitais pirmosios instancijos teismo 2023 m. spalio 5 d. nutartyje ir skundžiamoje 2023 m. spalio 24 d. nutartyje nurodytais ieškinio trūkumais, kurių, anot pirmosios instancijos teismo, ieškovė nepašalino, t. y. jog trečiaisiais asmenimis turi būti įtraukti visi namo, kurį administruoja Bendrija, gyventojai ir kad ieškovė nepateikė duomenų, kaip bendrijos narių susirinkimas pažeidė jos materialines teises, apeliacinės instancijos teismas nesutinka. Pirma, minėta, kad vadovaujantis Bendrijų įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog bendrija įgyja civilines teises, prisiima civilines pareigas ir jas įgyvendina per savo valdymo organus, t. y. valdybą ir (arba) bendrijos pirmininką, todėl nėra pagrindo trečiaisiais asmenimis įtraukti visus namo gyventojus. Antra, ieškovė aiškiai nurodė, kad skundžiamu Bendrijos narių visuotinio susirinkimo sprendimu buvo nustatytas kaupimo tarifas: ne šildymo sezono metu kaupiama 0,5 Eur už 1 kv. m per mėn., o šildymo sezono metu – 0,25 Eur už 1 kv. m per mėn. Akivaizdu, kad toks sprendimas turi įtakos ieškovės materialinėms teisėms. Be to, ieškovė nurodė ir ieškinio pagrindą – jos manymu, dėl ieškiniu skundžiamo Bendrijos narių visuotinio susirinkimo priimto sprendimo turėjo nuspręsti bendrojo naudojimo objektų savininkai, o ne Bendrijos nariai. Atsižvelgiant į tai, ši skundžiamos 2023 m. spalio 24 d. nutarties dalis laikytina neteisėta ir nepagrįsta.

Dėl bylos procesinės baigties

36. Esant nustatytoms aplinkybėms, konstatuojama, jog pirmosios instancijos teismo skundžiama 2023 m. spalio 24 d. nutartis – jos rezoliucinė dalis – iš esmės yra teisėta ir pagrįsta, todėl nėra pagrindo remiantis atskirojo skundo argumentais skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ar pakeisti. Atsižvelgiant į tai, atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

37. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, jog ši nutartis ieškovei ištaisius šioje nutartyje nurodytus trūkumus neužkerta kelio įstatymų nustatyta tvarka pareikšti naują ieškinį teisme pagal ginčo teisenos taisykles.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334–339 straipsniais, teismas

nutaria:

Atskirąjį skundą atmesti.

Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. spalio 24 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.