- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-10-12
- Bylos Nr.
- I-5426-171/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-05004-2014-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Irena Paulauskienė
- Pareiškėjas
- V. V.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų
- Kategorijos
- 1.15.2.3.2Neturtinė žala
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Irena Paulauskienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. V. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas su skundu (b. l. 1–9) kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (toliau – ir Vilniaus PN), 30 000 Lt neturtinės žalos, kurią patyrė dėl neteisėto nubaudimo.
Nurodo, kad žalą kildina iš neteisėtų pareigūnų veiksmų, to pasekmė – negalėjo visą mėnesį nusipirkti produktų ir patyrė dvasinius išgyvenimus. Paaiškina, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimu administracinėje byloje Nr. I-3795-121/2013, kuris buvo nagrinėtas ir paliktas nepakeistas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimi administracinėje byloje Nr. A-575-1233-14, buvo panaikinta nutarimo dalis, kuria pareiškėjui paskirta nuobauda.
Atsiliepimas
Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Vilniaus pataisos namai atsiliepime (b. l. 22–24) su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Nurodo, kad paskirta nuobauda nebuvo per griežta ir įsiteisėjusiu sprendimu nebuvo sušvelninta. Atsiliepime atkreipiamas dėmesys, kad pareiškėjas savo skundą grindžia abstrakčiais argumentais, jo reiškiami nusiskundimai yra bendro pobūdžio.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjo skundas tenkintinas iš dalies.
Remiantis į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad pareiškėjas, atliekantis bausmę laisvės atėmimo vietoje, buvo pripažintas padaręs du pažeidimus – kabinęs draudžiamas iškarpas bei pareigūnų akivaizdoje vartojęs necenzūrinius žodžius. Už šiuos du pažeidimus pareiškėjui Vilniaus PN direktoriaus 2013-04-08 nutarimu Nr. 28-37(2) buvo paskirta nuobauda – draudimas vieną mėnesį pirkti maisto produktus (b. l. 11–12). 2013-12-09 Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimu administracinėje byloje Nr. I-3795-121/2013 pareiškėjo skundas dėl Vilniaus PN direktoriaus 2013-04-08 nutarimo Nr. 28-37(2) buvo patenkintas iš dalies, t. y. panaikintas nutarimas tiek, kiek juo nuteistajam V. V. paskirta nuobauda (draudimas pirkti vieną mėnesį maisto produktus) už necenzūrinių žodžių vartojimą (b. l. 13–14). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2014-10-09 nutartimi administracinėje byloje Nr. A-575-1233-14 Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą paliko nepakeistą (b. l. 15–17).
Ginčas tarp šalių nagrinėjamoje byloje kilęs dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Reikalavimas atlyginti žalą (tiek turtinę, tiek neturtinę), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (CK 6.271 straipsnis), gali būti tenkinamas esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) išplėstinės teisėjų kolegijos 2008-04-16 sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008). Siekiant nustatyti neteisėtumą pagal CK 6.271 straipsnį, reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai; kiekvienu atveju būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. Šiame kontekste paminėtina, kad Konstitucinis Teismas 2006-08-19 nutarime, be kita ko, konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.
Atkreiptinas dėmesys, jog CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šiame kontekste pabrėžtina, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti, kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 53161/99). Analogišką praktiką (ABTĮ 13 str. 1 d., 20 str. 3 d.) nuosekliai formuoja ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr., pvz., LVAT 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, 2010 m. spalio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1240/2011, 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012 ir kt.). Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
Atsižvelgiant į pareiškėjo skundo pagrindą, dalyką ir į nustatytas aplinkybes, konstatuotina, kad įsiteisėjusiu sprendimu yra nustatyti neteisėti Vilniaus PN veiksmai – priešingai, nei nurodyta nutarime, aplinkybės, kad pareiškėjas pareigūnų akivaizdoje vartojo necenzūrinius žodžius, Vilniaus PN neįrodė ir šis nutarimo motyvas buvo įsiteisėjusiu teismo sprendimu atmestas. Įsiteisėjusiu sprendimu konstatuota, kad Vilniaus PN neįvykdė pareigos įrodyti buvus pažeidimo, šiuo atveju režimo pažeidimo, sudėtį (Bausmių vykdymo kodekso, toliau – BVK, 143 straipsnio 3 dalis) ir nesivadovavo bendruoju principu in dubio pro reo, kad visi neaiškumai traktuojami asmens, kuriam yra inkriminuojami pažeidimai, naudai. Vadinasi, nutarimo dalyje buvo neteisėtai ir nepagrįstai remiamasi aplinkybe, kad pareiškėjas pareigūnų akivaizdoje vartojo necenzūrinius žodžius.
Pažymėtina, kad nutarimo pasekmės pareiškėjui išliko tos pačios, kadangi už kitą pareiškėjo padarytą pažeidimą – iškarpų kabinimą ne tam skirtose vietose – paskirtoji nuobauda (draudimas pirkti vieną mėnesį maisto produktus) buvo įsiteisėjusiu sprendimu konstatuota nesanti per griežta ir nesušvelninta net ir panaikinus nutarimo dalį dėl to, kad pareiškėjas vartojo necenzūrinius žodžius. Įvertinus šias aplinkybes, konstatuotina, kad anksčiau minėti neteisėti veiksmai nesukėlė dalies pareiškėjo nurodomų pasekmių, t. y. pareiškėjui vis viena galiojo draudimas pirkti vieną mėnesį maisto produktus..
Nagrinėjamu atveju teismas, įvertinęs paminėtas aplinkybes, atsižvelgdamas į tai, kad byloje nėra pateikta jokių duomenų, pagrindžiančių, jog dėl panaikintos nutarimo dalies pareiškėjui būtų pablogėjusi sveikata, jam būtų pasireiškusi depresija ar kitokie dvasiniai išgyvenimai, taip pat, kad pareiškėjas žalos atlyginimo klausimo nekėlė iš karto nagrinėjant bylą dėl nutarimo panaikinimo, pažeidimas yra vienkartinio pobūdžio, sukelia nedidelio laipsnio nepatogumą, sprendžia, kad adekvati priteistina suma neturtinei žalai atlyginti pareiškėjui yra 5 Eur.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 – 5 punktais, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo V. V. skundą tenkinti iš dalies ir priteisti jam iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų, 5 Eur (penkis eurus) neturtinei žalai atlyginti.
Likusioje dalyje pareiškėjo skundą atmesti.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.