- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-12-06
- Bylos Nr.
- e2S-2616-638/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-16070-2016-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Diana Labokaitė
- Atsakovas
- A., M. S.
- Ieškovas
- Š. S.
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Diana Labokaitė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų A. ir M. S. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. spalio 11 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo Š. S. patikslintą ieškinį atsakovams A. ir M. S. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas ieškinyje prašė priteisti iš atsakovės A. S. 14 482 Eur skolą, 5 procentų dydžio palūkanas pagal įstatymą už laikotarpį nuo 2010 m. gegužės 28 d. iki bylos iškėlimo teisme, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo ieškinio pateikimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos, bylinėjimosi išlaidas.Ieškovas taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštą 14 482 Eur bendros vertės atsakovės nekilnojamajam ir kilnojamajam turtui, jo nesant - piniginėms lėšoms, leidžiant iš jų atsiskaityti su ieškovu.Kauno apylinkės teismas 2016 m. rugpjūčio 30 d. nutartimi ieškovo reikalavimų įvykdymo užtikrinimui taikė laikinąsias apsaugos priemones – areštavo 14 482 Eur bendros vertės atsakovei A. S. nuosavybės teise priklausantį kilnojamąjį ir/ar nekilnojamąjį turtą, uždraudžiant atsakovei juo disponuoti, tačiau paliekant teisę jį valdyti ir naudotis juo, nesant turto ar esant nepakankamai, trūkstamai sumai areštuoti pinigines lėšas, esančias banko sąskaitose, uždraudžiant jomis disponuoti ir leidžiant iš areštuotų piniginių lėšų atsiskaityti su ieškovu.Ieškovas 2016 m. spalio 6 d. pateikė patikslintą ieškinį, kuriame prašė priteisti solidariai iš atsakovų A. S. ir M. S. 14 482 Eur skolą, 6 procentų dydžio kompensacines palūkanas (4 344 Eur) pagal įstatymą už laikotarpį nuo 2011 m. rugpjūčio 29 d. iki bylos iškėlimo teisme, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos, bylinėjimosi išlaidas.Ieškovas taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones - areštą 18 826 Eur bendros vertės atsakovų nekilnojamajam ir kilnojamajam turtui, jo nesant - piniginėms lėšoms, leidžiant iš jų atsiskaityti su ieškovu. Nurodė, kad skola atsakovams, kaip fiziniams asmenims, yra didelė, atsakovai vengia atsiskaityti, nepripažįsta skolos visa apimtimi, todėl teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomu.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apylinkės teismas 2016 m. spalio 11 d. nutartimi ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino. Pakeitė Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 30 d. nutartį dalyje dėl taikomų laikinųjų apsaugos priemonių mąsto, jį padidinant nuo 14 482 Eur iki 18 826 Eur ir areštavo 18 826 Eur bendros vertės atsakovų M. S. ir A. S. nekilnojamuosius ir/ar kilnojamuosius daiktus, uždraudžiant atsakovams nekilnojamuosius ir/ar kilnojamuosius daiktus perleisti kitiems asmenims, įkeisti ar kitaip suvaržyti teises į juos, paliekant atsakovams teisę nekilnojamuosius ir/ar kilnojamuosius daiktus valdyti ir naudotis jais, o nesant pakankamai materialaus turto, trūkstamai sumai areštuoti atsakovų pinigines lėšas ar turtines teises, esančias pas atsakovus ar trečiuosius asmenis, neviršijant 18 826,00 Eur sumos, uždraudžiant areštuotu turtu ir piniginėmis lėšomis disponuoti, leidžiant atsakovams iš areštuotų piniginių lėšų išmokėti įsiskolinimą kreditorei ir atlikti operacijas, susijusias su būtinųjų poreikių tenkinimu.Teismas nurodė, kad patikslinto ieškinio motyvai yra pakankami padaryti išvadą, jog patikslinto ieškinio reikalavimai atitinka patikslintame ieškinyje dėstomų argumentų pobūdį ir todėl patikslintas ieškinys, preliminariu vertinimu, yra pagrįstas CPK 144 straipsnio 1 dalies prasme. Pateikto patikslinto ieškinio reikalavimas yra turtinio pobūdžio, o atsakovai – fiziniai asmenys, prašoma solidariai priteisti suma atsakovų atžvilgiu pakankamai didelė, todėl laikytina, jog atsakovai gali imtis visų įmanomų priemonių paslėpti savo turtą, jį perleisti tretiesiems asmenims ir teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimui nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas,
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Atskirajame skunde atsakovai prašo Kauno apylinkės teismo 2016 m. spalio 11 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentai:Ieškovo reikalavimas dėl 4 344 Eur palūkanų priteisimo, reiškiamas šioje byloje, yra aiškiai nepagrįstas. Ieškovo ieškinys negali būti vertinamas kaip tikėtinai pagrįstas net atlikus preliminarų jo vertinimą, t. y. net nenagrinėjant ginčo iš esmės. Reikalavimą priteisti iš atsakovų ieškovo naudai 4 344 Eur palūkanų pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai traktavo kaip tikėtinai pagrįstą, kas sąlygojo nutarties neteisėtumą.Atsakovai pabrėžia, jog į bylą nėra pateikta jokių įrodymų pagrindžiančių, jog ieškovas pagrįstai atsakovų atžvilgiu skaičiuoja palūkanas už laikotarpį nuo 2011 m. rugpjūčio 29 d. Palūkanų dydis akivaizdžiai prieštarauja materialinės teisės normoms.Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, įrodančių, kad aptariamas vekselis buvo pateiktas apmokėti, ir/ar atspindinčių vekselio pateikimo apmokėti datą. Nėra jokio teisinio pagrindo laikyti, kad atsakovų mokėtinų ieškovui palūkanų suma sudaro 6 procentus metinių palūkanų - tai akivaizdžiai prieštarauja CK 6.210 straipsnio 1 dalies nuostatai. Ieškovas atsiliepimu prašo atskirąjį skundą atmesti, Kauno apylinkės teismo 2016 m. spalio 11 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:Prie ieškinio pateiktas paprastasis vekselis išrašytas 2009 m. gegužės 27 d. Atsakovė vekselyje nurodytą sumą ieškovui turėjo sumokėti iki 2010 m. gegužės 31 d. Akivaizdu, jog vekselio turėtojas, t. y. ieškovas, praleido įstatymo nustatytą paprastojo vekselio rekvizitus atitinkančio vekselio pateikimo apmokėti terminą. Atsakovė privalėjo sumokėti vekselyje numatytą pinigų sumą, neatsižvelgiant į tai, ar vekselis buvo pateiktas apmokėjimui ar ne.Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad vekselio turėtojas iš asmens, kuriam jis pareiškė reikalavimus, gali reikalauti sumokėti 6 procentų metines palūkanas, skaičiuojamas nuo mokėjimo termino pasibaigimo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria tenkintas ieškovo prašymas padidinti laikinųjų apsaugos priemonių mastą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.Taikydamas laikinąsias apsaugos priemones teismas nesprendžia ginčo tarp šalių, o tik patikrina, ar yra pagrindas jas taikyti bei atsižvelgia į prašomo užtikrinti reikalavimo pobūdį, nurodomą jo faktinį pagrindą, taip pat į tai, ar laikinųjų apsaugos priemonių taikymas pagal nustatytas aplinkybes būtų adekvatus siekiamam tikslui, nepažeistų proporcingumo, ekonomiškumo principų, proceso šalių interesų pusiausvyros. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad proceso įstatyme nėra įtvirtintas sąrašas atvejų, kuomet laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos, o yra numatyta, kad jos taikomos tada, kai prašantys taikyti laikinąsias apsaugos priemones asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir yra pagrindas manyti, kad būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1286/2012). Teismas turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar nurodytų aplinkybių pakanka prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.Grėsmė teismo sprendimo įvykdymui gali būti faktinė ir hipotetinė (teoriškai įmanoma) (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. gruodžio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-2236/2014). Kadangi faktinę grėsmę ieškinio pateikimo metu įrodyti daugeliu atveju yra itin sudėtinga arba praktiškai neįmanoma (pvz., tikėtinai pagrįsti esant atsakovo sąmoningą ketinimą išvengti jam nepalankaus teismo sprendimo įvykdymo), arešto taikymo prašančiam asmeniui yra suteikta galimybė remtis nurodytu teisinio pobūdžio teiginiu (didele ieškinio suma). Taikant ieškinio sumos prezumpciją įrodinėjimo našta perkeliama atsakovui, t. y. būtent jis turi pagrįsti, kad ieškinio suma atsakovui nėra reikšminga, o turtinė padėtis eliminuoja grėsmę dėl būsimo teismo sprendimo neįvykdymo (CPK 12, 178 straipsniai) ( Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. rugpjūčio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1163-943/2016).Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi padidino solidarių atsakovų atžvilgiu pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių mastą atsižvelgdamas į aplinkybes, kad byloje nustatytas preliminarus ieškinio pagrįstumas, o ieškinio suma atsakovams įvertinta kaip didelė. Ieškovui patikslinus (padidinus) ieškinio reikalavimo dydį, laikinųjų apsaugos priemonių mastas padidintas iki ieškinio reikalavimų sumos dydžio. Šioje civilinėje byloje ieškovas reiškia reikalavimus dėl skolos priteisimo, grįsdamas juos 2009 m. gegužės 27 d. paprastuoju vekseliu, kuriuo atsakovė A. S. įsipareigojo sumokėti ieškovui 50 000 Lt.Apeliantai skundžiamą nutartį ginčija argumentais, kad ieškovo ieškinys yra preliminariai nepagrįstas, nes byloje nėra jokių objektyvių duomenų, įrodančių, kad aptariamas vekselis buvo pateiktas apmokėti, ir/ar atspindinčių vekselio pateikimo apmokėti datą. Atsakovai teigia, kad į bylą nėra pateikta jokių įrodymų, pagrindžiančių, jog ieškovas pagrįstai atsakovų atžvilgiu skaičiuoja palūkanas už laikotarpį nuo 2011 m. rugpjūčio 29 d., o palūkanų dydis (6 proc. metinių palūkanų) akivaizdžiai prieštarauja materialinėms teisės normoms.Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog teismo atliekamas prima facie ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pavyzdžiui, ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, ir pan., t. y. tais atvejais, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas negalės būti tenkinamas teismo dėl gana akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-827-370/2015).Ieškovas reikalavimą priteisti skolą kaip minėta grindžia vekseliu, todėl preliminariai sprendžiant dėl ieškinio pagrįstumo yra pagrindo išvadai, kad yra pateikti ieškinį pagrindžiantys įrodymai ir jie gali būti pagrindu skolai priteisti. Byloje nėra akivaizdžių duomenų apie ieškinio nepagrįstumą, todėl vertintina, jog išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas. Teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones (pakeisdamas laikinųjų apsaugos priemonių mastą ir pan.), nenagrinėja ir nesprendžia ieškinio pagrįstumo, todėl skundo argumentai, kad ieškovas pateikė nepagrįstą ieškinį, gali būti reikšmingi nagrinėjant bylą iš esmės pirmosios instancijos teisme, o ne vertinant skundžiamą teismo nutartį. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje apeliantų nurodyti argumentai nepaneigia preliminaraus ieškinio pagrįstumo. Sutiktina su ieškovo argumentu atsiliepime į atskirąjį skundą, kad Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių 50 straipsnio 1 dalies 2 punkte yra nustatyta, kad vekselio turėtojas gali reikalauti, kad asmuo, kuriam jis pareiškė reikalavimus, sumokėtų <...> šešių procentų metines palūkanas, skaičiuojamas nuo mokėjimo termino pasibaigimo.Pirmosios instancijos teismas išvadą dėl grėsmės teismo sprendimo neįvykdymui ar pasunkėjimui motyvavo tuo, kad ieškovo prašoma priteisti iš atsakovų suma yra didelė. Didelė reikalavimo suma gali objektyviai padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką, todėl tokiu atveju aplinkybė, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimu, preziumuojama. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad patikslintu ieškiniu iš atsakovų yra prašoma priteisti 18 826 Eur, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai pareikštų reikalavimų sumą įvertino kaip didelę. Atsižvelgdamas į pirmiau išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovui pareiškus patikslintą ieškinį, kuriame atsakovams pareikštų reikalavimų suma nuo 14 482 Eur buvo padidinta iki 18 826 Eur ir nepakeitus 2016 m. rugpjūčio 30 d. nutartimi taikytų laikinųjų apsaugos priemonių masto, yra grėsmė, jog galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų ar pasidarytų nebeįmanomas. Atskirojo skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvados dėl būtinybės nagrinėjamu atveju pakeisti taikytas laikinąsias apsaugos priemones (jų mastą) pagrįstumo. Keisti ar naikinti teisėtą ir pagrįstą nutartį atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalis 1 punktas).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
atskirąjį skundą atmesti.
Kauno apylinkės teismo 2016 m. spalio 11 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.