- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Data
- 2023-06-29
- Bylos Nr.
- AN2-147-348/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-00083-2023-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
- Teisėjas
- Svetlana Jurgaitienė (pirm.)
- Pažeidėjas
- A. L.
- Institucija
- Kauno miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyrius
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto A. L. atstovo advokato K. V. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2023 m. balandžio 28 d. nutarties A. L. administracinio nusižengimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. A. L., Kauno miesto savivaldybės viešosios tvarkos skyriaus (toliau – ir Institucija) 2022 m. gruodžio 29 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini), pripažintas padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 144 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta 220 Eur bauda, už tai, kad jis būdamas UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir Bendrovė) vadovu, būdamas atsakingas asmuo, 2022 m. lapkričio 7 d. 15.55 val., adresu (duomenys neskelbtini) sankryža su (duomenys neskelbtini), UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, pasibaigus leidimo įrengti išorinę reklamą terminui, kai leidimas galiojo iki 2022 m. rugsėjo 1 d. per 10 dienų nuo leidimo galiojimo pabaigos neišardė reklaminio įrenginio ir nesutvarkė vietos, kurioje buvo įrengtas reklaminis įrenginys. Tuo pažeidė Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo 12 straipsnio 15 dalies 1 punkto reikalavimą ir 2016 m. gegužės 4 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. A-1282 patvirtinimo ,,Leidimų įrengti išorinę reklamą išdavimo tvarkos aprašo“ 31 punkto reikalavimus.
Šalies argumentai
2. Nesutikdamas su Institucijos priimtu nutarimu, A. L. per savo atstovą advokatą K. V. pateikė skundą Kauno apylinkės teismui, prašant administracinio nusižengimo bylą A. L. atžvilgiu nutraukti nepadarius administracinio nusižengimo. Kauno apylinkės teismas 2023 m. balandžio 28 d. nutartimi A. L. skundo netenkino, konstatuodamas, kad A. L. administracinėn atsakomybėn pagal ANK 144 straipsnio 1 dalį patrauktas pagrįstai ir skundžiamas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas.
3. Apeliaciniame skunde A. L. atstovas advokatas K. V. prašo panaikinti 2023 m. balandžio 28 d. Kauno apylinkės teismo nutartį ir priimti naują sprendimą – panaikinti 2022 m. gruodžio 29 d. Institucijos nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir administracinio nusižengimo teiseną A. L. atžvilgiu nutraukti.
3.1. Skunde išdėstyti argumentai, jog apylinkės teismas netinkamai taikė atsakomybę už reklamos įstatyme numatytų reikalavimų pažeidimą numatančias teisės normas. Teigiama, jog apylinkės teismas padarė netinkamas išvadas, kad Bendrovės vadovas, t. y. fizinis asmuo yra atsakingas už juridinio asmens padarytą teisei priešingą veiką ir yra tinkamas subjektas atsakyti pagal ANK 144 straipsnio 1 dalį. Reklamos įstatymo 22 straipsnis numato, kad reklaminės veiklos subjektai, išskyrus fizinius asmenims, pažeidę šiame įstatyme nustatytus reikalavimus, atsako šio įstatymo nustatyta tvarka. Fiziniams asmenims už šiame įstatyme nustatytų reikalavimų pažeidimus taikomas įstatymų nustatyta administracinė atsakomybė. Skunde atkreipiamas dėmesys, kad šiuo atveju, reklamos paslaugų teikėjas yra Bendrovė, kaip juridinis asmuo, todėl akivaizdu, kad reklaminės veiklos subjektas nagrinėjamu atveju yra Bendrovė, o ne fizinis asmuo, o Institucija šią aplinkybę puikiai suvokė. Jokio pagrindo Bendrovės vadovo atžvilgiu taikyti papildomą ar išvestinę atsakomybę pagal ANK nuostatas nėra, kadangi Bendrovės vadovas nėra savarankiškas reklamos veiklos subjektas ir nepatenka į Reklamos įstatymo 22 straipsnio 2 dalį ir atitinkamai ANK 144 straipsnį, taikymo sritį. Įstatymas tiesiogiai numato atvejus, kada atsakomybė už juridinių asmenų administracinius nusižengimus yra taikoma tik juridinio asmens vadovo atžvilgiu. Kitais atvejais, atsakomybė gali būti taikoma ir kitų asmenų atžvilgiu, jeigu pagal juridinio asmens vidines taisykles toks kitas asmuo yra atsakingas už atitinkamų funkcijų atlikimą. ANK 144 straipsnio 1 dalyje nenumatyta, kad administracinė atsakomybė už šiame straipsnyje numatytų veikų padarymą galėtų būti taikoma juridinio asmens vadovui ar bet kokiam kitam juridinio asmens atsakingam asmeniui. Bendrovės vadovas, nebūdamas reklaminės veiklos subjektu, nagrinėjamu atveju nėra tinkamas subjektas atsakyti pagal ANK 144 straipsnio 1 dalį.
3.2. Skunde nesutinkama ir su teismo išvada dėl administracinių nusižengimų kodekse numatytos veikos padarymo. Įstatymas numato, kad jeigu per nustatytus terminus leidimą išduodanti institucija neišduoda leidimo išorinei reklamai įrengti ir nepateikia motyvuoto rašytinio atisakymo, laikoma, kad leidimas išorinei reklamai įrengti yra išduotas. Institucija visais atvejais privalo išduoti leidimą išorinei reklamai įrengti, nebent būtų nustatyti konkretūs įstatyme įvardinti atsisakymo pagrindai. Dar bylos nagrinėjimo metu buvo žinoma, kad Institucijos atsisakymas išduoti leidimą išorinei reklamai įrengti buvo panaikintas. Nors šis teismo sprendimas yra apskųstas, tačiau minėta aplinkybė kelia akivaizdžias abejones dėl Institucijos atliekamų baudimo veiksmų teisėtumo. Tačiau apylinkės teismas šių aplinkybių netyrė ir nevertino. Institucijos atsisakymas išduoti leidimus reklamai yra nemotyvuotas ir neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 3 straipsnyje įtvirtinto viešojo administravimo principo. Skunde teigiama, kad Institucija nepateikė išsamiai motyvuoto, atitinkančio teisės aktus rašytinio atsisakymo išduoti leidimą reklamai. Institucija tokį leidimą atsisakė išduoti nurodant vienintelį motyvą, t. y., jog yra paskelbtas konkursas, tačiau Reklamos įstatymo 12 straipsnio 12 dalyje numatytas baigtinis sąrašas pagrindų, kuriems esant savivaldybių vykdomosios institucijos gali atsisakyti išduoti leidimus išorinei reklamai įrengti. Institucijos atsisakymas išduoti minėtą leidimą prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams.
3.3. Skundo autoriaus teigimu, Institucija visiškai nepagrįstai ir klaidingai nurodė atsisakymo išduoti leidimą pagrindą, todėl akivaizdu, kad Institucija išduoti leidimą išorinei reklamai įrengti atsisakė ne tik pagrindais, kurių nenumato įstatymas, bet net ir teisės norma, į kurią nuorodą pateikė Institucija, jokio pagrindo atisakyti išduoti ar kitaip apriboti leidimų išdavimą iš tiesų nenumato. Institucija teisės aktų nustatyta tvarka motyvuoto atsisakymo išduoti leidimą nepateikė, todėl laikytina, kad Bendrovė turėjo leidimą įrengti išorinę reklamą.
3.4. Įvertinus tai, kad 2023 m. kovo 14 d. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų sprendimu išnagrinėtoje byloje sprendžiamas Bendrovės veiklos teisėtumo klausimas, apylinkės teismas turėjo pagrindą konstatuoti, kad Institucijos Nutarimas Bendrovės vadovo atžvilgiu taikyti administracinę atsakomybę nėra savalaikis, ir tuo pagrindu grąžinti Bendrovės vadovo atsakomybės klausimą spręsti iš naujo.
3.5. Skunde toliau nurodoma, jog Institucija už tęstinio pobūdžio veiksmus atsakomybę taikė kelis kartus. Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra išaiškinęs, kad nepritartina tokiai situacijai, kai tam pačiam asmeniui, per neilgą laikotarpį padariusiam vienarūšius pažeidimus, administracinio nusižengimo bylos yra nagrinėjamos atskirai, nesvarstant jų sujungimo galimybių, ypatingai kai bylos nagrinėjamo panašiu laiku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-202012, 2AT-64-689/2019, Vilniaus apygardos teismo nutartis Nr. AN2-293-468/2022). Institucija sąmoningai blogino Bendrovės vadovo teisinę situaciją ir administracinę atsakomybę už vienarūšes veikas pakartotinai taikė itin dažnu periodiškumu.
Atsiliepimas
4. Institucija atsiliepimu prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti skundžiamą Kauno apylinkės teismo nutartį nepakeistą.
4.1. Atsiliepime nurodoma, kad skundas grindžiamas tais pačiais argumentais kaip ir pirmosios instancijos teismui pateiktas skundas, o į šiuos argumentus, Institucija jau atsakė atsiliepime į skundą.
4.2. Išorinė reklama gali būti įrengiama ir skleidžiama tik turint leidimą, o neturint šio leidimo, išorinė reklama laikoma neteisėta ir turi būti pašalinta, išardytas įrenginys ir sutvarkyta vieta. Pasibaigus leidimui, Apeliantas privalo nukabinti išorinę reklamą, išardyti įrenginį ir sutvarkyti aplinką.
4.3. Nesutinkama su skundo teiginiu, jog Bendrovės vadovas nėra nurodytų „teisėtų reikalavimų“ adresatas, kadangi juridiniai asmenys civilines teises įgyja, prisiima civilines pareigas ir jas įgyvendinta per savo organus, kurie sudaromi ir veikia pagal įstatymus ir juridinių asmenų steigimo dokumentus. Kasacinio teismo praktikoje yra ne kartą nurodyta, kad atsakomybė už klaidingą verslo sprendimą ir netinkamą įmonės veiklos organizavimą tenka juridinio asmens vadovui, kuriam įstatyme nustatyta išskirtinė teisė atstovauti bendrovei, veikti jos vardu. Specialiųjų įstatymų pagrindu administracinis baudimas vykdomas ūkio subjektams, kurie gali būti tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys, o ANK pagrindu atsakomybė gali būti taikoma tik fiziniams asmenims, iš jų ir juridinių asmenų vadovams tada, kai administracinės teisės pažeidimą padaro juridinis asmuo.
4.4. Atsiliepime į skundą teigiama, kad vien ta aplinkybė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas A. L. nesutinka su 2022 m. liepos 26 d. priimtu Institucijos sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) ir šį atsisakymą apskundė, savaime nereiškia, kad nagrinėjamu atveju leidimas ginčo vietoje yra išduotas pagal Reklamos įstatymo 12 straipsnio 10 dalį. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas netenkino apelianto reikalavimo užtikrinimo priemonių ir šis faktas įrodo, kad apeliantas turėjo išardyti įrenginį ir sutvarkyti vietą, kurioje jis buvo. Dieną, kai buvo surašomi patikrinimo aktai, apeliantas galiojančių leidimų neturėjo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Administracinėn atsakomybėn patrauko asmens A. L. atstovo advokato K. V. apeliacinis skundas atmetamas.
5. ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Nagrinėjamu atveju A. L. atstovas apeliaciniame skunde kelia klausimą dėl kaltės, padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 144 straipsnio 1 dalyje bei netinkamo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens subjekto.
6. Institucijos 2022 m. gruodžio 29 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) A. L. nubaustas už tai, kad jis būdamas UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ vadovu, būdamas atsakingas asmuo, 2022 m. lapkričio 7 d. 15.55 val., adresu (duomenys neskelbtini) sankryža su (duomenys neskelbtini), UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, pasibaigus leidimo įrengti išorinę reklamą terminui, kai leidimas galiojo iki 2022 m. rugsėjo 1 d. per 10 dienų nuo leidimo galiojimo pabaigos neišardė reklaminio įrenginio ir nesutvarkė vietos, kurioje buvo įrengtas reklaminis įrenginys. Tuo pažeidė Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo 12 straipsnio 15 dalies 1 punkto reikalavimą ir 2016 m. gegužės 4 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. A-1282 patvirtinimo ,,Leidimų įrengti išorinę reklamą išdavimo tvarkos aprašo“ 31 punkto reikalavimus.
7. Pagal ANK 144 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas nesilaikė išorinės reklamos įrengimo draudimų ir reikalavimų. Reklamos įstatymo 12 straipsnio 15 dalies 1 punkte numatyta, jog išorinės reklamos leidimo turėtojas privalo išardyti specialią išorinės reklamos pateikimo priemonę, nukabinti reklamą ir sutvarkyti aplinką, kai pasibaigia leidimo galiojimo terminas ar leidimo galiojimas panaikinamas, – per leidimą išduodančios institucijos nustatytą ne trumpesnį kaip vienos darbo dienos, tačiau ne ilgesnį kaip 40 darbo dienų leidimo galiojimo termino pabaigos ar leidimo galiojimo panaikinimo dienos terminą, kuris nurodomas leidime ar leidimą išduodančios institucijos pranešime apie sprendimą panaikinti leidimo galiojimą. Aprašo 31 punkte nurodyta, kad pasibaigus leidimo galiojimo terminui ar panaikinus leidimo galiojimą ne vėliau kaip per 1 kalendorinę dieną nuo leidimo galiojimo pabaigos leidimo turėtojas privalo nukabinti išorinę reklamą ir per 10 darbo dienų nuo leidimo galiojimo pabaigos savo lėšomis išardyti reklaminį įrenginį ir sutvarkyti vietą ar teritoriją, kurioje buvo įrengtas reklaminis įrenginys.
8. Iš esmės byloje nekilo ginčo, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ įmonė iki 2022 m. rugsėjo 1 d. turėjo leidimą įrengti išorinę reklamą, adresu (duomenys neskelbtini) sankryžoje su (duomenys neskelbtini). Iš byloje esančių duomenų matyti, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ Kauno miesto savivaldybės administracijai 2022 m. liepos 11 d. pateikė paraišką gauti leidimą įrengti išorinę reklamą. Kauno miesto savivaldybės administracijos 2022 m. liepos 26 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) priimtas sprendimas „Dėl leidimo įrengti išorinę reklamą neišdavimo“. Nepaisant tokio Institucijos sprendimo, UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikė, jog leidimas įrengti išorinę reklamą, adresu (duomenys neskelbtini) sankryžoje su (duomenys neskelbtini), galiojo ir po 2022 m. rugsėjo 1 d., kadangi apeliacinio skundo argumentais Institucijos priimtas sprendimas nemotyvuotas. Visgi, apygardos teismas, susipažinęs su bylos medžiaga, šį apeliantų skundo argumentą atmeta kaip nepagrįstą. Iš administracinio nusižengimo byloje esančio Institucijos sprendimo neišduoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ leidimo įrengti išorinę reklamą matyti, jog Institucija savo tokį sprendimą motyvavo tuo, jog Institucija 2022 m. birželio 14 d. paskelbė vietinės rinkliavos už leidimo įrengti išorinę reklamą dydžio nustatymo viešąjį konkursą. Be to, Institucija nurodė, kad negali tenkinti paraiškos gauti leidimą įrengti išorinę reklamą dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių ir atsižvelgiant į tai, kad vadovaujantis Kauno miesto savivaldybės tarybos 2022 m. vasario 1 d. sprendimo Nr. T-6 „Dėl Kauno miesto savivaldybės tarybos 2008 m. vasario 7 d. sprendimo Nr. T-45 „Dėl vietinės rinkliavos už leidimo įrengti išorinę reklamą savivaldybės teritorijoje išdavimą nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo“ 2.1 papunkčiu ant savivaldybei nuosavybės teise priklausančių ar valdytojo teise valdomų objektų įrengtiems reklaminiams įrenginiams (išskyrus iškabas ir nuorodas), dėl kurių numatoma organizuoti viešąjį konkursą leidimams įrengti išorinę reklamą, leidimai išduodami iki konkurso paskelbimo, bet ne ilgiau kaip 3 mėn. Taigi, apeliantui buvo žinomi Institucijos motyvai atsisakyti išduoti minėtą leidimą, dėl ko nėra pagrindo konstatuoti, jog A. L. turėjo pagrįstą manymą, kad minėtas leidimas, pažeidimo dieną vis dar galiojo.
9. Iš esmės sutiktina su skundo argumentais, jog Reklamos įstatymo 12 straipsnio 12 dalis numato, kad leidimas neišduodamas, jeigu: 1) pateikiami ne visi, nevisiškai ar neteisingai užpildyti dokumentai leidimui išduoti arba pateikti neteisingi duomenys ir reklaminės veiklos subjektas neįvykdo leidimus išduodančios institucijos reikalavimo per jos nustatytą terminą pašalinti šiuos trūkumus; 2) numatoma įrengti išorinė reklama neatitinka šiame straipsnyje nustatytų išorinės reklamos įrengimo reikalavimų; 3) reklaminės veiklos subjektas nesumoka savivaldybės, kurios teritorijoje įrengiama išorinė reklama, tarybos nustatytos vietinės rinkliavos, jeigu vietinės rinkliavos nuostatose nustatyta, kad vietinė rinkliava už leidimo išdavimą turi būti sumokėta prieš išduodant leidimą. Pateiktame apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai, jog Kauno miesto savivaldybės administracijos 2022 m. liepos 26 d. sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl leidimo įrengti išorinę reklamą neišdavimo“ yra neteisėtas ir priimtas nesilaikant įstatyme numatytų reikalavimų. Visgi, apygardos teismas išsamiau nepasisako dėl minėto Institucijos priimto sprendimo, kadangi administracinių teisės aktų teisėtumo vertinimas priskiriamas administracinių teismų kompetencijai. Atsižvelgiant į tai, apeliantas taip pat neturi jokio pagrindo vienareikšmiškai konstatuoti, kad Institucijos sprendimas buvo nemotyvuotas ir daryti išvadas, jog šiuo atveju UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo leidimo įrengti išorinę reklamą.
10. Tai, kad Institucija priėmė neteisėtą nutarimą, kuriuo A. L. nubaustas pagal ANK 144 straipsnio 1 dalį, apeliantai grindžia Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2023 m. kovo 14 d. sprendimu. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2023 m. kovo 14 d. sprendimu panaikintas Kauno miesto savivaldybės administracijos 2022 m. liepos 26 d. sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl leidimo įrengti išorinę reklamą neišdavimo“. Tačiau iš Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenų matyti, jog šis sprendimas yra neįsiteisėjęs ir yra apskųstas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Net ir esant tokiai situacijai, jog šis sprendimas būtų įsiteisėjęs, apygardos teismo vertinimu, atsižvelgiant į prieš tai išdėstytas aplinkybes, akivaizdu, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ įmonės direktorius privalėjo suvokti, jog turimo leidimo galiojimas pasibaigė 2022 m. rugsėjo 1 d., dėl ko privalėjo išardyti reklaminį įrenginį ir sutvarkyti vietą, kurioje buvo įrengtas reklaminis renginys, tačiau šių veiksmų neatliko. Skundą nagrinėjantis teismas konstatuoja, kad Institucijos priimto sprendimo „Dėl leidimo įrengti išorinę reklamą neišdavimo“ apskundimas neturi jokios teisinės reikšmės A. L. patraukimui administracinėn atsakomybėn pagal ANK 144 straipsnio 1 dalį, kadangi šiuo atveju svarbu tai, jog pažeidimo dieną, t. y. 2022 m. lapkričio 7 d., UAB „(duomenys neskelbtini)“ neturėjo galiojančio leidimo įvykio vietoje įrengti reklamą ir joks priešingas sprendimas tai dienai nebuvo priimtas, dėl ko administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo neturėjo jokio pagrįsto pagrindo manyti priešingai. Taigi, administracinio nusižengimo padarymo metu UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ leidimo skleisti išorinę reklamą neturėjo, tokiu būtų pažeidė reklamos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 5 punkto reikalavimą bei padarė administracinį nusižengimą numatytą ANK 144 straipsnio 1 dalyje. Vien administracinės bylos dėl leidimo neišdavimo nagrinėjimas, nesant pritaikytų reikalavimo užtikrinimo priemonių, nesuteikia asmenims pasirinkimo laikytis ar nesilaikyti individualaus teisės akto reikalavimo. Be to, atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog iš byloje esančių duomenų (administracinio nusižengimo b. l. 4) matyti, jog Institucijos priimtas sprendimas „Dėl leidimo įrengti išorinę reklamą neišdavimo“ buvo išsiųstas elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini), taigi, A. L. buvo tinkamai informuotas apie tokį priimtą Institucijos sprendimą, o ir apeliaciniame skunde šios aplinkybės nėra ginčijamos.
11. Skunde taip pat nurodoma, kad skundžiama nutartis bei Institucijos priimtas nutarimas turėtų būti naikinamos tuo pagrindu, jog nagrinėjamu atveju A. L. nėra tinkamas subjektas, patraukti jį administracinėn atsakomybėn, kadangi subjektas yra ne vadovas, o nagrinėjamu atveju –Bendrovė. Visgi, apygardos teismas, su šiais skundo argumentais nesutinka ir juos atmeta kaip nepagrįstus. Iš skundžiamos nutarties turinio matyti, jog apylinkės teismas išsamiai pasisakė dėl šių apelianto skundo motyvų, o apygardos teismui pateikdamas skundą, naujų argumentų nepateikė, todėl skundą nagrinėjantis teismas nekartoja pirmosios instancijos teismo motyvų, konstatuodamas, jog skundžiamoje nutartyje išsamiai, remiantis teismų praktika, konstatuota, jog A. L. nagrinėjamu atveju yra tinkamas subjektas atsakyti pagal ANK 144 straipsnio 1 dalį. Skundą nagrinėjantis teismas papildomai nurodo, jog vadovaujantis Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 1 dalimi, bendrovės vadovas yra vienasmenis bendrovės valdymo organas. Kasacinio teismo praktikoje yra ne kartą nurodyta, kad atsakomybė už klaidingą verslo sprendimą ar netinkamą įmonės veiklos organizavimą tenka juridinio asmens vadovui, kuriam įstatyme nustatyta išskirtinė teisė atstovauti bendrovei, veikti jos vardu ir jam taikomi aukštesni veiklos ir atsakomybės standartai negu juridinio asmens dalyviui ar eiliniam juridinio asmens darbuotojui; juridinį asmenį (bendrovę) ir jo vadovą sieja pasitikėjimo (fiduciariniai) santykiai ir jis privalo veikti išimtinai juridinio asmens interesais. Būtent juridinio asmens vadovas atsako už įmonės kasdienės veiklos organizavimą, jis atstovauja įmonei ex officio, t. y. be atskiro įgaliojimo, o jo veiksmai laikomi paties juridinio asmens veiksmais, bendrovės vadovas veikia bendrovės vardu ir turi teisę vienvaldiškai sudaryti sandorius (CK 2.81 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, skundą nagrinėjantis teismas daro išvadą, jog apylinkės teismas pagrįstai konstatavo, kad A. L., kaip atsakingas už UAB „(duomenys neskelbtini)“, pagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 144 straipsnio 1 dalį.
12. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad A. L. buvo nubaustas 2022 m. lapkričio 3 d. nutarimu dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 144 straipsnio 1 dalies, padarymo; 2022 m. gruodžio 29 d. nutarimu dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 144 straipsnio 1 dalies, padarymo bei 2023 m. sausio 12 d. nutarimu dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 505 straipsnyje, padarymo. Apygardos teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, neturi pagrindo sutikti su skundo argumentais, jog nagrinėjamu atveju UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius padarė vieną tęstinę veiką, o Institucija netinkamai jo veiksmus vertino kaip pavienius administracinius nusižengimus.
13. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog nepritartina tokiai situacijai, kai tam pačiam asmeniui, per neilgą laikotarpį padariusiam vienarūšius pažeidimus, administracinio nusižengimo bylos yra nagrinėjamos atskirai, nesvarstant jų sujungimo galimybių, ypatingai kai bylos nagrinėjamos panašiu laiku, kadangi kelių procesų inicijavimas suponuoja ir kelių atskirų procesinių sprendimų priėmimą, tuo pačiu kelių nuobaudų paskyrimą. Jeigu tokia teisinė situacija yra nulemta atitinkamų valstybės institucijų veikimo (neveikimo), gali būti pasunkinama atsakomybėn traukiam asmens teisinė padėtis, todėl tokių situacijų turi būti stengiamasi išvengti. Administracinio nusižengimo protokolą surašanti institucija turi imtis priemonių tinkamai taikyti teisės normas ir trinkamai surašyti protokolus, kadangi viena esminių administracinio teisės pažeidimo protokolo funkcijų yra tai, kad juo apibrėžiamos administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo ribos – byla nagrinėjama tik dėl to pažeidimo, kuris buvo nurodytas administracinio teisės pažeidimo protokole (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-2-2012, 2AT-64-689/2019).
14. Tačiau nagrinėjamu atveju, apygardos teismas sprendžia, jog šiuo atveju nėra pagrindo konstatuoti, kad Institucija sąmoningai blogino Bendrovės vadovo teisinę situaciją ir administracinę atsakomybę už vienarūšes veikas pakartotinai taikė itin dažnu periodiškumu. Iš LITEKO duomenų matyti, jog A. L., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu Kauno miesto savivaldybės viešosios tvarkos skyriaus 2022 m. lapkričio 3 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nubaustas už tai, kad jis 2022 m. rugsėjo 3 d. 07 val. 59 min. adresu (duomenys neskelbtini) sankryža su (duomenys neskelbtini), UAB „(duomenys neskelbtini)“, pažeisdamas Reklamos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 5 punkto reikalavimą, skleidė išorinę reklamą su turiniu: ,,(duomenys neskelbtini)“ (1 plokštuma) „(duomenys neskelbtini)“ (2 plokštuma) neturint galiojančio Kauno miesto savivaldybės nustatyta tvarka išduoto leidimo įrengti išorinę reklamą Kauno savivaldybės teritorijoje. Taigi, kaip matyti, minėtas nutarimas priimtas 2022 m. lapkričio 3 d., o nagrinėjamu atveju administracinis nusižengimas padarytas 2022 m. lapkričio 7 d., kuomet patikrinus minėtą pažeidimo vietą nustatyta, jog administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo skleidė išorinę reklamą su turiniu „(duomenys neskelbtini)“ (administracinio nusižengimo b. l. 8). Taigi, užfiksuotas pažeidimas jau po priimto minėto Institucijos 2022 m. lapkričio 3 d. nutarimo. Kaip matyti, nors pažeidimo vieta ir yra ta pati – (duomenys neskelbtini) sankryža su (duomenys neskelbtini), tačiau tarp pažeidimų padarymo yra praėjęs pakankamai ilgas laiko tarpas, t. y. 2 mėnesiai. Be to, net ir po priimto Institucijos 2022 m. lapkričio 3 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini), administracinėn atsakomybėn patraukas asmuo ir toliau sąmoningai pažeidinėjo įstatymo reikalavimus, nors turėjo suprasti, jog neišardydamas reklaminio įrenginio ir nesutvarkydamas vietos, kurioje buvo įrengtas reklaminis įrenginys, daromas kitas administracinis nusižengimas. Be to, iš LITEKO duomenų matyti, jog skunde minimas 2022 m. sausio 12 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) Kauno apylinkės teismo 2023 m. balandžio 28 d. nutartimi panaikintas (LITEKO duomenimis, minėta nutartis įsiteisėjo 2023 m. birželio 22 d.). Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, teismas daro išvadą, jog nėra pagrindo perduoti bylą nagrinėti Institucijai, jog būtų sprendžiamas klausimas dėl A. L. tęstinių administracinių pažeidimų.
15. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, apygardos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, priešingai nei nurodyta apeliaciniame skunde, išsamiai ir visapusiškai patikrino Institucijos priimtą nutarimą, priėmė motyvuotą ir pagrįstą nutartį atmesti pareiškėjo skundą. A. L. atstovo advokato K. V. apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai iš esmės analogiški dėl kurių pirmosios instancijos teismas išsamiai pasisakė ir tinkamai konstatavo, jog A. L. pagrįstai nubaustas pagal ANK 144 straipsnio 1 dalį. Naikinti skundžiamą nutartį, bei Institucijos nutarimą ir administracinio nusižengimo bylą pagal ANK 144 straipsnio 1 dalį nutraukti ar grąžinti Institucijai iš naujo tirti, nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu,
nutaria:
A. L. atstovo advokato K. V. apeliacinio skundo netenkinti ir palikti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. balandžio 28 d. nutartį nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.