Panevėžio apygardos teismo nuosprendis

2011-04-29 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-249-366-2011

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2011-01-28Panevėžio apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNuosprendis · 2011-04-29Panevėžio apygardos teismas
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2011-04-29
Bylos Nr.
1A-249-366-2011
Teisminio proceso Nr.
1-54-1-00412-2010-1
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Sigitas Bagdonavičius, Arnoldas Šukaitis, Tomas Zdanavičius
Nuteistasis
A. P., E. P.
Kategorijos

Teisėjas Valentina Paliulionienė Baudžiamoji byla Nr.1A-249-366/2011

Teisminio proceso Nr. 1-54-1-00412-2010-1Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.6.3.1. (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2011 m. balandžio 29 d.

Panevėžys

1.2.14.5.3;2.4.8.

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta kolegijos pirmininko Sigito Bagdonavičiaus (pranešėjas), teisėjų Arnoldo Šukaičio ir Tomo Zdanavičiaus,

sekretoriaujant Vilmai Užkurėlienei,dalyvaujant prokurorui Ignui Railai,gynėjams advokatams Arvydui Peneliui, Lidijai Blinkevičienei,nuteistiesiems A. P., E. P.,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų A. P. ir E. P. apeliacinius skundus dėl Biržų rajono apylinkės teismo 2011 m. sausio 28 d. nuosprendžio, kuriuo:

A. P. pripažintas kaltu pagal LR BK 178 str. 2 d. ir nubaustas 1 metų 6 mėnesių laisvės apribojimu, įpareigojant laisvės apribojimo laikotarpiu būti namuose nuo 22 iki 6 val. ir be teismo ar bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

E. P., pripažintas kaltu pagal LR BK 178 str. 2 d. ir nubaustas 1 metų 4 mėnesių laisvės apribojimu, įpareigojant laisvės apribojimo laikotarpiu būti namuose nuo 22 iki 6 val. ir be teismo ar bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos.

Skundžiamu nuosprendžių nuspręsta konfiskuoti nusikaltimo priemonę – automobilį „(duomenys neskelbtini)“, VIN kodas (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausantį A. P..

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. P. ir A. P. nuteisti už tai, kad 2010 m. spalio 8 dieną apie 1 val. nakties Biržų rajone, (duomenys neskelbtini) kaime, Z. K. sodyboje, veikdami bendrininkų grupėje abu bei su nenustatytais asmenimis, bendrais veiksmais, atsukant Z. K. priklausančio kombaino „(duomenys neskelbtini)“ kuro bako dangtį bei įkišant į kuro bako vidų guminę žarną, įsibrovė į saugyklą - Z. K. kombaino „(duomenys neskelbtini)“ kuro baką, iš kurio slaptai pagrobė pagrobė 100 litrų dyzelinio kuro 230 litų vertės, tuo padarydami nukentėjusiajai Z. K. 230 litų turtinę žalą.

A. P. skundžia Biržų rajono apylinkės teismo 2011-01-28 nuosprendį ir prašo nuosprendį pakeisti – jo padarytą nusikalstamą veiką perkvalifikuoti pagal LR BK 178 str. 4 d. ir nubausti jį bauda, taip pat prašo netaikyti automobilio konfiskavimo, kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Šalies argumentai

Apeliantas A. P. nurodo, kad teismas netinkamai kvalifikavo jo veiką pagal LR BK 178 str. 2 d. ir netinkamai taikė BK 72 str. nuostatas dėl turto konfiskavimo. Teigia, kad teismas netinkamai išaiškino saugyklos sąvoką, todėl netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Teismas konstatavo, kad kaltinamieji pagrobė svetimą turtą, įsibraudami į saugyklą, apsaugotą mechanine saugumo priemone, t.y. priėjo prie turto įveikdami kliūtį - atsukdami kuro bako dangtį ir panaudodami žarną kurui ištraukti. Nurodo, kad teismas LAT Senato nutarimo Nr. 52 „Dėl teismų praktikos vagystės ir plėšimo baudžiamosios bylos“ 15 p. išaiškinimu apie tai, kas yra saugykla vadovavosi tik šias nuostatas cituojant. Nurodo, kad saugykla tai specialiai saugojimui įrengtas objektas, o transporto priemonės kuro bakas yra neatsiejama savaeigės transporto priemonės dalis ir įrengtas ne specialiai kurui saugoti, o transporto priemonei eksploatuoti.

Taip pat apeliantas nurodo, kad prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, gailisi, nukentėjusieji jam jokių pretenzijų neturi. Teigia, kad jam paskirta per griežta bausmė, kuri apriboja jo galimybę išvykti iš gyvenamosios vietos, įsidarbinti ne tik Lietuvoje, bet ir už jos ribų. Bausmė ir paskirti įpareigojimai neatitinka teisingumo principo, pažeidžia LR Konstitucijos 48 str. bei tarptautiniuose teisės aktuose įtvirtintas teises. Nurodo, kad yra nusprendęs pakeisti savo gyvenimo būdą ir nori dirbti užsienyje, dėl darbo jau yra susitaręs. Prašo skirti baudą, kurią gali sumokėti per teismo nustatytą terminą.

Be to, apeliantas nurodo, kad jo automobilis konfiskuotas nepagrįstai. Nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusi BK 72 str. 2 d. redakcija numatė, kad konfiskuojamas tik tas turtas, kuris buvo nusikaltimo įrankis, priemonė ar nusikalstamos veikos rezultatas. Pažymi, kad teismas konstatavo, kad nusikaltimo įrankis buvo guminė žarna kurui išleisti iš bako, jokio kito nusikaltimo įrankio, priemonės ar nusikalstamos veikos rezultato, teigia, šioje byloje nėra. Jo automobilis buvo paliktas 300-400 m. nuo kombaino, kuro buvo pavogta 25 litrai, kurį jis lengvai vienas nusinešė iki automobilio iš įvykio vietos, visas rastas kuras buvo grąžintas nukentėjusiesiems. Teigia, kad teismas neišdėstė motyvuotų argumentų, kodėl konfiskuotinas turtas yra pripažintinas nusikalstamos veikos įrankiu ar priemone, be to, taikydamas turto konfiskavimą, nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nenurodė ir BK 72 str. ir atitinkamos jo dalies, kas neatitinka nuosprendžio surašymo reikalavimų.

Žemesnės instancijos teismas

E. P. skundžia Biržų rajono apylinkės teismo 2011-01-28 nuosprendį, prašo skundžiamą nuosprendį pakeisti ir jam skirtį baudą.

Šalies argumentai

Apeliantas nurodo, kad daugumoje apklausų jis savo kaltę neigė, nes jautėsi nekaltas, nedalyvavo vagiant kurą iš kombaino, nežinojo, jog kurą vogs kitas nuteistasis, jis tik dalyvavo perpilant kurą, tačiau dabar, susipažinęs su apkaltinamuoju nuosprendžiu, neginčija jo pripažinimo kaltu pagal LR BK 178 str. 2 d..

Apeliantas teigia, kad paskirta per griežta bausmė. Įpareigojimo būti namuose nuo 22 iki 6 val. vykdymą pataisos inspekcijos ir policijos pareigūnai tikrina labai dažnai, taip at ir naktį. Jis gyvena viename name su mama ir patėviu, jo kambarys yra mansardoje. Motina serga, patėvis anksti keliasi į darbą, todėl tikrinant jį, būtų pažadinti ir motina bei patėvis, kas neleistų jiems ilsėtis. Dėl šios priežasties prašo laisvės apribojimo bausmę sutrumpinti iki 3-4 mėnesių. Be to, apeliantas nurodo, kad mokosi, jau trečias mėnuo dirba pagal verslo liudijimą, turi darbo ir užsidirba savo reikmėms. Paskirtą bausmę – baudą sumokėtų.

Teismo posėdyje Nuteistieji ir jų gynėjai prašė skundus tenkinti. Prokuroras prašė skundus atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistųjų apeliaciniai skundai tenkinami iš dalies.

Žemesnės instancijos teismas

Apeliacinės instancijos teismas bylą patikrina tiek, kiek prašoma apeliaciniame skunde (BPK 320 str. 3 d.).

Biržų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu A. P. ir E. P. nuteisti pagal LR BK 178 str. 2 d. už tai, kad veikdami bendrininkų grupėje įvykdė vagystę įsibrovę į saugyklą. Pirmosios instancijos teismas saugykla pripažino kombaino kuro baką iš kurio nuteistieji pagrobė 100 litrų dyzelinio kuro. Su šia pirmosios instancijos teismo išvada kolegija nesutinka.

Žemesnės instancijos teismas

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau LAT) senato 2005-06-23 nutarime Nr. 52, 15 p. nurodyta, kad saugykla – tai objektas, specialiai įrengtas ir skirtas nuolatiniam ar laikinam materialinių vertybių saugojimui (nuo vagystės, sunaikinimo, stichinių nelaimių ir pan.), saugomas fizinėmis, mechaninėmis, specialiomis elektrinėmis, ar elektroninėmis apsaugos priemonėmis (saugykla – seifai, konteineriai, refrižeratoriai, kasos aparato pinigų stalčiai ir kt.), taip pat saugykla yra materialinių vertybių saugojimui skirti objektai, į kuriuos patenkama tik su specialiais leidimais. Taip pat nurodyta, kad standartinis automobilis pagal paskirtį yra transporto priemonė, tačiau jeigu iš mechaninėmis ar elektroninėmis priemonėmis saugomo automobilio pavagiami asmeniniai žmogaus daiktai ar automobilio priedai, vagystė laikom įsibraunant į saugyklą. LAT nutarime nurodyta ir tai, kad kaip įsibrovimas į saugyklą laikomas ir skystų ar birių produktų išleidimas iš talpos, tačiau jei ji pagal savo funkcinę paskirtį yra pripažįstama saugykla.

Sistemiškai analizuojant šį LAT senato nutarimą, darytina išvada, kad objektas, kuris pagal funkcinę paskirtį nėra saugykla, ja tampa tik tuo atveju, jei jis atitinka saugyklos kriterijus, t.y. kai jame saugomos materialinės vertybės ir jis yra apsaugotas fizinėmis, mechaninėmis, specialiomis elektrinėmis, ar elektroninėmis apsaugos priemonėmis.

Šioje byloje nustatyta, kad nuteistieji pagrobė kurą iš kombaino kuro bako. Kombainas pagal paskirtį nėra saugykla, o kuro bakas yra kombaino dalis, kuri pagal savo paskirtį taip pat nėra saugykla kurui saugoti. Byloje nebuvo nustatyta, kad kombaino kuro bakas buvo apsaugotas nuo kuro vagystės fizinėmis, mechaninėmis ar kitomis priemonėmis. Bako dangtelio, skirto apsaugoti nuo kuro išsilaistimo ar nugaravimo negalima laikyti apsaugos priemone. Teismas nustatė, kad apeliantai kuro vagystę įvykdė atsukdami kuro bako dangtį, t.y. atsukus kuro bako dangtelį ir pasinaudojant gumine žarna buvo pagrobtas kuras. Pats kuro bakas nebuvo nei sugadintas, nei pažeistas. Paminėtos aplinkybės rodo, kad nei kuro bakas nei kombainas nebuvo apsaugotas, ir tam, kad iš kombaino kuro bako pagrobti kurą, nereikėjo įveikti jokių specialių kliūčių. Atsižvelgiant į šias bylos aplinkybes kolegija daro išvadą, kad minėtoje situacijoje, kombaino kuro bakas nelaikytinas saugykla, o pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatęs A. P. ir E. P. nusikalstamoje veikoje kvalifikuojantį požymį - įsibrovimą į saugyklą, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą – LR BK 178 str. 2 d. Įvertinus tai, kad nenustatyta vagystės kitų kvalifikuojančių požymių, pagrobtas nedidelės vertės svetimas turtas, nuteistųjų bendrininkų nusikalstama veika atitinka baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 178 str. 4 d. sudėtį, nuosprendis yra keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (LR BPK 328 str. 1 p.). Nors veikos perkvalifikavimo apeliaciniame skunde prašė tik nuteistasis A. P., tačiau vadovaujantis LR BPK 320 str. 5 d. atitinkamai veika perkvalifikuojama ir nuteistajam E. P..

Apeliantas A. P. skunde teisingai nurodo, jog teismas BK 72 str. nuostatas taikė nepagrįstai - nuosprendyje teismas nemotyvavo, kodėl taiko automobilio konfiskavimą, t.y. kodėl automobilis laikytinas nusikalstamos veikos padarymo priemone baudžiamojoje byloje. Taip pat teisingai pastebi, kad nuosprendžio rezoliucinėje dalyje teismas nenurodė, kokia baudžiamojo įstatymo norma vadovaudamasis priėmė sprendimą konfiskuoti šį turtą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad atvejai, kai teismai nenurodo, kokia baudžiamojo įstatymo norma remdamiesi priima sprendimą dėl turto konfiskavimo, neatitinka nuosprendžio surašymo reikalavimų (kasacinė byla Nr. 2K-395/2008; 2010-02-18 Teismų praktikos taikant turto konfiskavimą (BK 72 straipsnis) apžvalga Nr. AB-32-1).

Pagal baudžiamąjį įstatymą, turto konfiskavimas taikomas tada, kai kaltininkui ar kitiems asmenims priklausantis turtas buvo panaudotas darant nusikalstamą veiką arba buvo gautas iš nusikalstamos veikos. LR BK 72 str. 2 d. (Lietuvos Respublikos 2004 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. IX-2314 redakcija) nurodyta, kad „konfiskuojamas tik tas turtas, kuris buvo nusikaltimo įrankis, priemonė ar nusikalstamos veikos rezultatas“. Tokia įstatymo formuluotė įtvirtina reikalavimą baudžiamojo proceso tvarka nustatyti, jog turtas atitinka konfiskuotino turto požymius ir teismo baigiamajame akte nurodyti, kaip jis buvo panaudotas, darant nusikalstamą veiką arba kokiu būdu kaltininkas gavo naudos, t.y. išdėstyti motyvus, pagrindžiančius teismo išvadą, kad konfiskuojamas turtas pripažintinas nusikalstamos veikos įrankiu, priemone ar rezultatu.

Biržų rajono apylinkės teismas apeliacine tvarka apskųstame nuosprendyje neišdėstė jokių motyvų, kodėl turėtų būti konfiskuotas apelianto automobilis, t.y. neaptarė, kodėl automobilį įvardijo ir laikė nusikalstamos veikos padarymo priemone. Teismų praktikoje BK 72 str. 2 d. nurodytomis nusikalstamos veikos priemonėmis pripažįstami įrenginiai, mechanizmai ir kitas turtas, kurį kaltininkas naudoja tam, kad sudarytų sąlygas, ar palengvintų nusikalstamos veikos padarymą. Visų pirma, tokia priemone pripažįstamas specialiai nusikalstamai veikai daryti pritaikytas turtas, t.y. kai yra pakeista jo paskirtis ar savybės, tokių aplinkybių šioje byloje nenustatyta. Taip pat byloje nėra duomenų, kurie galėtų patvirtinti, kad apeliantai iš anksto būtų planavę padaryti nusikaltimą, tuo tikslu apsirūpinę transporto priemone, be kurios nusikalstamos veikos padarymas būtų buvęs labai apsunkintas. Be to, kaltinamųjų parodymais bei kitais bylos įrodymais nenustatyta, kad kaltininkų tyčia pagrobti kurą iš esmės susiformavo iš anksto.

Apklausų, vykusių 2010-10-08, 2010-11-05, 2010-11-15, 2010-11-30 ikiteisminio tyrimo metu, A. P. nuosekliai nurodė, kad automobilį paliko nuo sodybos, kurioje stovėjo kombainas, kiek toliau, apie 300-400 metrų, įsipylęs kuro iš kombaino, kanistrus atsinešė į automobilį ir į jį sudėjo (t. 1., b.l. 42-43, t.2., b.l. 20; 26; 28). Šiuos savo parodymus patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu – nurodė vietą, kur paliko automobilį (t. 1., b.l. 45-49). Analogiškai A. P. paaiškino ir teisiamojo posėdžio metu (t. 2., b.l. 94-108). Dėl automobilio palikimo vietos ir tai, kad pagrobtą kurą atsinešė ir į automobilį sukrovė A. P. analogiškai paaiškino ir E. P., jo parodymai taip pat nuoseklūs.

Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme kaltinamieji parodė, kad bevažinėjant kartu A. P. priklausančiu automobiliu baigėsi automobilio kuras, tuomet A. P. nurodė, kad žino kur jo galėtų gauti, t.y. kur yra matęs stovintį kombainą. Šie nuteistųjų parodymai nėra paneigti. Šiuos jų parodymus, t.y. jog jie pritrūko kuro, iš dalies patvirtina liudytojo G. K. parodymai, jog liudytojui atvykus prie žvyrduobių vienas vaikinas tuo meti į autobusiuką pylė kurą. Čia nuteistieji buvo užklupti liudytojų V. ir G. K. bei sulaikyti policijos pareigūnų. Tai kad nuteistieji iš karto po kuro pagrobimo pavažiavo kiek toliau - prie žvyrduobių įsipilti į automobilį pagrobtą kurą, paaiškino ir apeliantai apklausiami tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirmosios instancijos teismo posėdyje.

Iš aptartų aplinkybių negalima konstatuoti, kad automobilis sudarė sąlygas nusikalstamos veikos įvykdymui palengvinti. Automobilis buvo paliktas kiek toliau nuo sodybos, kurioje stovėjo kombainas. Iki kombaino, iš kurio buvo vagiamas kuras, ir atgal iki automobilio, talpas su pagrobtu dyzeliniu kuru atsinešė ir sukrovė nuteistasis A. P.. Jau iki pagrobto kuro patalpinimo į A. P. automobilį nusikalstama veika buvo baigtą, pagrobtas turtas užvaldytas. Akivaizdu, kad nuteistieji turėjo galimybę pagrobtą kurą susipilti į automobilio baką niekur jo neveždami. Tai, kad jie prieš susipildami tą kurą pervažiavo į kitą vietą nereiškia, jog tokiu būdu buvo palengvintas pačios vagystės įvykdymas. Vien tai, kad nuteistieji atvyko iki nusikalstamos veikos vietos automobiliu taip pat neduoda pagrindo laikyti šio automobilio nusikalstamos veikos priemone. Kaltinamieji nuteisti už 100 litrų kuro vagystę, tačiau nėra objektyvių įrodymų, kad būtent tokį kiekį jie išsigabeno. Kaip matyti iš bylos medžiagos, talpose buvo rasta apie 25 l dyzelino. Dalį kuro jie buvo spėję susipilti į automobilio kuro baką. Darytina išvada, kad realiai jie pasiėmė apie 30 – 40 litrų kuro. Tai yra toks kiekis, kuri realiai galima neštis rankomis nesinaudojant jokiomis techninėmis priemonėmis. Iš liudytojų V. ir G. K. parodymų bei įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuotų duomenų galima daryti išvadą, kad likusi dalis kuro buvo tiesiog išlaistyta ant žemės vagystės metu. Nenustačius aplinkybių, kad automobilis palengvino nusikaltimo padarymą ir, kad be transporto priemonės panaudojimo nusikalstamos veikos dalyko gabenimas būtų buvęs neįmanomas, bei atsižvelgiant į pagrobto kuro maža kiekį, A. P. automobilį vertinti kaip nusikaltimo priemonę, nėra pagrindo. Todėl pagrįstas apelianto A. P. prašymas netaikyti automobilio konfiskavimo.

Dėl paminėtų aplinkybių, kolegija laiko tikslinga nuosprendžio dalį, kuria nuspręsta konfiskuoti A. P. priklausantį automobilį pakeisti dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo – LR BK 72 str., kadangi automobilis konfiskuotas nepagrįstai (BPK 328 str. 1 p.).

Už nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 178 str. 4 d. padarymą baudžiamasis įstatymas numato, viešųjų darbų, baudos, laisvės apribojimo, arba arešto bausmes. Skiriant A. P. ir E. P. bausmes už BK 178 str. 4 d. numatytos nusikalstamos veikos padarymą, atsižvelgiama į BK 54 str. 2 d. numatytų aplinkybių visumą – apeliantų asmenybes bei nusikalstamą veiką apibūdinančias aplinkybes. Individualizuojant bausmes apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmos instancijos teismo išsakytais motyvais dėl bausmių paskyrimo, papildomai atsižvelgiant į tai, kad jų padaryta veika yra baudžiamasis nusižengimas.

Atsižvelgiant į apeliantų asmenybes atmestini jų prašymai skirti jiems pinigines baudas. Abu apeliantai šį savo prašymą motyvuoja tuo, kad paskirta bausmės rūšis - laisvės apribojimas jiems sukels nepatogumus ir suvaržymus - A. P. galimybę dirbti užsienyje, o E. P. ir jo šeimai – pailsėti nakties metu. Reikia pastebėti, kad bausmės tikslas nėra palengvinti nuteistojo gyvenimą, suteikti jam daugiau patogumų. Sutinkamai su BK 41 str. bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikaltimų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusį asmenį, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Kaip matyti iš bylos medžiagos abu nuteistieji anksčiau jau buvo teisti ir jiems kaip bausmė buvo skirtos piniginės baudos, tačiau tokia bausmė savo tikslų nepasiekė – nesulaikė jų nuo naujų nusikalstamų veikų darymo. Todėl kolegijos nuomone iš visų BK 178 str. 4 d. numatytų alternatyvių bausmių būtent laisvės apribojimo bausmė labiausiai atitinka padarytą nusikalstamą veiką, nuteistųjų asmenybes ir gali padėti pasiekti BK 41 str. numatytus bausmių tikslus.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 str. 2 d. 2 p., 328 str. 1 p. ,

nusprendė:

Biržų rajono apylinkės teismo 2011 m. sausio 28 d. nuosprendį pakeisti:

A. P. nusikalstamą veiką iš LR BK 178 str. 2 d. perkvalifikuoti į LR BK 178 str. 4 d. ir paskirti A. P. bausmę – laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams įpareigojant jį laisvės apribojimo laikotarpiu būti namuose nuo 22 iki 6 val. ir be teismo ar bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos.

E. P. nusikalstamą veiką iš LR BK 178 str. 2 d. perkvalifikuoti į LR BK 178 str. 4 d. ir paskirti E. P. bausmę – laisvės apribojimą 8 (aštuoniems) mėnesiams įpareigojant jį laisvės apribojimo laikotarpiu būti namuose nuo 22 iki 6 val. ir be teismo ar bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos.

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria konfiskuotas A. P. nuosavybės teise priklausantis automobilis „(duomenys neskelbtini)“, VIN kodas (duomenys neskelbtini) , VALST. Nr. (duomenys neskelbtini)

Panaikinti 2010-11-03 Biržų rajono apylinkės prokuratūros prokuroro nutarimu paskirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą į A. P. priklausantį automobilį „(duomenys neskelbtini)“, VIN kodas (duomenys neskelbtini), VALST. Nr. (duomenys neskelbtini)

Likusią nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Teisėjai Sigitas BagdonavičiusArnoldas ŠukaitisTomas Zdanavičius