Utenos apylinkės teismo sprendimas

Utenos rajono apylinkės teismo teisėjas Gediminas Karpavičius, sekretoriaujant Sandrai Pečionienei, dalyvaujant ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro atstovui M. B., atsakovo A. B. atstovui advokatui K. R., trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų L. L., viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieškinį atsakovui A. B. ir trečiajam asmeniui L. L. dėl nuostolių atlyginimo regreso teise,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Tretysis asmuo L. L. atsiliepimo į ieškinį per nustatytą 20 dienų terminą, nepateikė. Bylos nagrinėjimo metu prašė ieškinį tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad 2008-09-07 A. B. vairuojant V. V. priklausančią transporto priemonę VW GOLF, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) įvykusio eismo įvykio metu buvo apgadinta L. L. priklausanti transporto priemonė (6-16, 29-32 b.l.). AB „LIETUVOS DRAUDIMAS“, vykdydama 2002-03-29 Paslaugų teikimo sutarties Nr.1 nuostatas, nustatė ir atlygino L. L. padarytą 2911 Lt dydžio žalą, o Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras, vykdydamas minėtos sutarties 2.1.3 p. nuostatas, kompensavo išmokėtą 2911 Lt draudimo išmoką (17-19 b.l.).

Iš 2010-04-01 Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato kelių policijos pažymos apie eismo įvykį (6-7 b.l.) matyti, kad eismo įvykio kaltininku 2009-01-12 nutarimu pripažintas A. B., kurio civilinė atsakomybė, vairuojant automobilį VW GOLF, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu.

Pagal LR CK 6.280 str. bei Lietuvos Respublikos transporto priemonių vairuotojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 4 str. 2 d. ir 23 str. 1 d. (toliau tekste LR TPVCAPD įstatymas), ieškovas, išmokėjęs draudimo išmoką nukentėjusiems autoavarijos metu asmenims, turi atgręžtinio reikalavimo teisę į atsakingą už eismo įvykio metu padarytą žalą transporto priemonės vairuotoją, arba jos savininką. Dėl šios priežasties ieškovas 2009-03-24, 2010-07-16 kreipėsi su pretenzijomis į atsakovą A. B., tačiau žala neatlyginta (20, 21 b.l.). Iš bylos duomenų matyti, kad autoįvykio metu automobilis buvo vairuojamas A. B., ginčo dėl to byloje nėra, todėl laikytina, kad jis yra tinkamas atsakovas byloje.

LR TPVCAPD įstatymo 4 str. 1 d. nustatyta, kad transporto priemonė, kurios įprastinė buvimo vieta yra Lietuvos Respublikos teritorijoje, privalo būti apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu tol, kol ji yra nustatyta tvarka įregistruota. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad 2008-09-07 autoįvykio metu atsakovo vairuotas automobilis VW GOLF, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nebuvo apdraustas transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Pagal LR TPVCAPD įstatymo 4 str. 2 d. negalima naudoti neapdraustos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu transporto priemonės (LR TPVCAPD įstatymo 4 str. 3 d.). Transporto priemonės neapdraudimas nepaisant pareigos ją apdrausti ir tokios transporto naudojimas yra draudžiamųjų ir imperatyviųjų teisės normų reikalavimų pažeidimai, dėl kurių kyla atsakomybė pagal LR TPVCAPD įstatymą. Pagal minėto įstatymo 17 str. 1 d. 1 p. ieškovas moka išmoką dėl per eismo įvykį padarytos žalos nukentėjusiems tretiesiems asmenims tais atvejais, jei kaltininkas padarė žalą Lietuvos Respublikoje naudodamas neapdraustą nustatytą (identifikuotą) transporto priemonę, kai dėl žalos padarymo atsiranda transporto priemonės valdytojo civilinė atsakomybė.

Kiekvienam vairuotojui, kaip didesnio pavojaus šaltinio valdytojui, yra keliami padidinto atsargumo ir atidumo standartai, ir kelių eismo įvykių metu didesnio pavojaus šaltinio kaltė nustatoma pagal tai, ar transporto priemonę vairavęs asmuo pažeidė kelių eismo taisykles, ir kiek tai sąlygojo eismo įvykį bei žalos atsiradimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. birželio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-744/2003; 2008 m. kovo 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-153/2008).

Kaltė civilinėje atsakomybėje suprantama kaip asmens elgesio neatitikimas objektyviems elgesio standartams, kai asmuo nesielgia taip, kaip galima būtų protingai to iš jo tikėtis. Vertinant abiejų padidinto pavojaus šaltinių valdytojų veiksmų atitikimą objektyviems elgesio standartams, nustatant, ar asmuo padarė neteisėtus veiksmus, ar jo elgesys buvo toks, koks pagal jo padėtį privalėjo būti, būtina atsižvelgti į autoįvykio metu galiojusių Kelių eismo taisyklių reikalavimus.

Autoįvykio metu galiojusių Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr.1950 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. liepos 16 d. nutarimo Nr. 768 redakcija, Žin. 2008, Nr. 88-3530) patvirtintų Kelių eismo taisyklių 14 p. nustatė, kad draudžiama vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems šios teisės <...>, 238 p. nustatė, kad dalyvauti viešajame eisme Lietuvos Respublikoje leidžiama nustatytąja tvarka įregistruotoms motorinėms transporto priemonėms, priekaboms, kurioms atlikta ir galioja privalomoji techninė apžiūra ir kurių valdytojai yra apsidraudę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu <...>.

Iš ikiteisminio tyrimo bylos duomenų matyti, kad motoroleris buvo apdraustas transporto priemonės savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, techniškai tvarkingas, vairuotojas baigė mokymo kursus (ikiteisminio tyrimo bylos Nr.89-1-592-08 23, 24 b.l.).

Nagrinėjamu atveju, A. B. automobilį vairavo neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, automobilis buvo neapdraustas transporto priemonės savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, neįregistruotas nustatyta tvarka. Šias aplinkybes patvirtina atlikto ikiteisminio tyrimo byloje duomenys, t.y. transporto priemonės techninės apžiūros aktas, A. B. apklausos paaiškinimai (ikiteisminio tyrimo bylos Nr. Nr.89-1-592-08 8, 39 b.l.). Be to, šias aplinkybes patvirtina ir 2009-01-12 Utenos rajono apylinkės teismo nutarimas Nr.A2.6-124-373/2009, kuriuo A. B. paskirta administracinė nuobauda – dvidešimt parų administracinio arešto už tai, kad jis neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, automobilis esant neapdraustam transporto priemonės savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, automobilis neįregistruotas nustatyta tvarka, įvykdė eismo įvykį, kurio metu buvo nežymiai sužalotas žmogus ir sugadintos transporto priemonės, iš eismo įvykio pasitraukė (43 b.l.). Iš nutarimo matyti, kad A. B. administracinėje byloje kaltu prisipažino visiškai.

Kita vertus, nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą iš liudytojų D. P., M. D., A. Č., I. B. parodymų nustatyta, kad automobilis važiavo ganėtinai greitai bei priešinga kelio puse, labiau jų važiavimo juostos. Specialisto išvadoje pateikta tikėtina eismo įvykio eiga, nes kaip nurodo specialistas, pateiktoje medžiagoje nėra visų būtinų duomenų, tame tarpe ir neužfiksuota automobilio vieta po autoįvykio, ko pagal bylos duomenis nebuvo įmanoma nustatyti, nes atsakovas pasišalino iš autoįvykio vietos (ikiteisminio tyrimo bylos Nr. Nr.89-1-592-08 59-61 b.l.). Taigi išvada padaryta tik pagal turimus duomenis, tačiau vertinant bylos aplinkybių visetą nėra pakankamo pagrindo konstatuoti, jog dėl autoįvykio kaltas tik motorolerio vairuotojas, o atsakovo kaltės techniniu požiūriu dėl autoįvykio nėra.

Asmuo gali būti įpareigotas atlyginti žalą, tik esant priežastiniam ryšiui tarp teisei priešingų jo veiksmų ir kilusios žalos. Pagal bylos aplinkybes konstatuotina, kad esminė atsakovo kaltę civilinės atsakomybės prasme patvirtinanti aplinkybė yra ir tai, kad A. B. išvis neturėjo teisės būti eismo dalyviu kaip vairuotojas (Kelių eismo taisyklių 3 p.), be to privalomuoju draudimu nebuvo drausta civilinė atsakomybė. Nors atsakovas nurodo, kad nėra vien tik jo kaltės dėl įvykusio autoįvykio ir kad įvykį sąlygojo neatsargus motorolerio vairuotojo elgesys, tačiau tokie motyvai atmestini, nes iš esmės vien transporto priemonės vairavimas neturint tam teisės buvo neteisėtas A. B. elgesys, kurio nesant autoįvykis išvis nebūtų įvykęs. Tai, kad atsakovo veikoje nebuvo nustatyta baudžiamosios atsakomybės pagrindų, nereiškia, kad tokiu būdu yra pagrindas eliminuoti ar sumažinti (LR CK 6.280 str.) galimą civilinę atsakomybę kitų įstatymų pagrindu, nes iš bylos duomenų matyti, kad atsakovas sąmoningai nusižengė kelių eismo taisyklėms ir jo elgesys viršija įprastinę riziką. Atgręžtinio reikalavimo teisė į kaltininką užtikrina šios draudimo veiklos stabilumą, leidžia išvengti nepagrįstų ir pagal draudimo verslo logiką nenuspėjamų išlaidų bei prevenciškai riboja neatsakingą ir visuomenei žalingą transporto priemonių valdytojų elgesį. Įvykęs autoįvykis ir dėl to atsiradusi žala nepasižymi tikėtinumo, atsitiktinumo kriterijais.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 178 straipsnyje suformuluota pagrindinė įrodinėjimo pareigos taisyklė, pagal kurią šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus.

Įrodymų, paneigiančių byloje nustatytas aplinkybes, jog dėl autoįvykio visiškai nėra atsakovo kaltės techniniu požiūriu, atsakovas vairavo neturėdamas tam teisės, automobilis buvo neapdraustas transporto priemonės savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, nėra (CPK 178 str., 185 str.).

Atsiliepime į ieškinį atsakovas prašė taikyti ieškinio senatį, tačiau bylos nagrinėjimo metu atstovas prašymo taikyti ieškinio senatį atsisakė, todėl klausimas dėl ieškinio senaties nenagrinėtinas.

Iš esmės nesant ginčo dėl padarytos žalos dydžio iš atsakovo ieškovo naudai priteistina 2911 Lt nuostolių atlyginimo bei 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą už laikotarpį nuo bylos teisme iškėlimo, t.y. nuo 2011-04-13 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (LR CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str.).

Tenkinant ieškovo ieškinį iš atsakovo ieškovo naudai priteistinos bylinėjimosi išlaidos, t.y. ieškovo sumokėtas 87 Lt žyminis mokestis (23 b.l.), o valstybės biudžeto naudai išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (LR CK 6.5 str., LR CPK 79 str., 88 str., 93 str., 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis LR CPK 270 str., 285 str., 286 str., 287 str., teismas

nusprendžia:

ieškinį patenkinti.

Priteisti iš atsakovo A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras, įmonės kodas 125709291, naudai: 2911 Lt nuostolių atlyginimui, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 2911 Lt sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t.y. nuo 2011-04-13 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 87 Lt sumokėto žyminio mokesčio.

Priteisti iš atsakovo A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės biudžeto naudai 22 Lt 45 ct teismo turėtų procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą Utenos rajono apylinkės teisme.