- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-07-29
- Bylos Nr.
- e2A-1431-565/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-53-3-02096-2024-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Burdulienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „B2 Impact“
- Atsakovas
- A. V.
- Kategorijos
- 2.6.10pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.6.10.2.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.6.29.3Vartojimo kreditas
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Burdulienė, veikdama Kauno apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „B2 Impact“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2025 m. vasario 5 d. sprendimo už akių, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „B2 Impact“ ieškinį atsakovui A. V. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „B2 Impact“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui A. V., prašydama priteisi iš atsakovo 1 049,07 Eur negrąžinto kredito, 955,85 Eur negautų pajamų nuo 2023 m. sausio 20 d. iki 2024 m. sausio 31 d., 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei 45 Eur žyminį mokestį.
2. Ieškovė nurodė, kad UAB „IPF Digital Lietuva“ (toliau – pradinė kreditorė) 2021 m. rugpjūčio 19 d. su atsakovu sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. 5162676 (toliau – Sutartis), pagal kurią atsakovui buvo suteiktas 2 000 Eur kredito limitas maksimaliam 36 mėnesių laikotarpiui. Atsakovui netinkamai vykdant Sutartį, susidarė 3 265,50 Eur skola: 2 130,18 Eur negrąžintas kreditas, 1 131,89 Eur palūkanos ir 3,43 Eur delspinigiai.
3. Pradinė kreditorė kreipėsi į atsakovą su raginimu sumokėti skolą, tačiau atsakovas skolos nesumokėjo. Todėl pradinė kreditorė 2023 m. sausio 19 d. nutraukė Sutartį. 2017 m. spalio 31 d. sutarties dėl tęstinių reikalavimų teisių pirkimo pagrindu pradinė kreditorė 2023 m. sausio 20 d. perleido ieškovei reikalavimo teisę į atsakovą pagal Sutartį, apie ką atsakovas informuotas 2023 m. sausio 27 d.
4. Po Sutarties nutraukimo atsakovas sumokėjo ieškovei 510 Eur skolą, ši suma buvo įskaityta padengti 289,25 Eur palūkanų ir 220,75 Eur negrąžinto kredito. Taigi likusią negrąžinto kredito suma yra 1 049,07 Eur. Pagal Sutartį ieškovė pagrįstai tikėjosi gauti 955,85 Eur negautų pajamų (palūkanų forma) nuo 2023 m. sausio 20 d. (kita diena nuo Sutarties nutraukimo) iki ieškovės pasirinktos 2024 m. sausio 31 d.
5. Atsakovas per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Kauno apylinkės teismas 2025 vasario 5 d. sprendimu už akių tenkino ieškovės ieškinį iš dalies, priteisė iš atsakovo ieškovei 1 049,07 Eur negrąžinto kredito, 5 proc. metines palūkanas už šią sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2024 m. lapkričio 29 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 24,44 Eur žyminio mokesčio.
7. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ieškovės pateiktus rašytinius įrodymus, priteisė ieškovei iš atsakovo 1 049,07 Eur negrąžinto kredito.
8. Pirmosios instancijos teismas atmetė ieškovės reikalavimą priteisti negautas pajamas, konstatavęs, kad ieškovė nepateikė įrodymų apie realią tokių pajamų gavimo tikimybę.
9. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad 2023 m. sausio 31 d. išraše iš akto Nr. 60 pagal periodinio reikalavimo perleidimo sutartį nurodyta, kad pagal reikalavimo perleidimo sutartį pradinė kreditorė perleido reikalavimą į atsakovo negrąžintą įsiskolinimą, kurį reikalavimo perleidimo dieną sudarė: 1 269,82 Eur pagrindinė skola, 289,25 Eur palūkanos ir 20,19 Eur delspinigiai. Ieškovė nurodė, kad atsakovui grąžinus 510,00 Eur sumą, buvo padengtos 289,25 Eur palūkanos ir 220,75 Eur negrąžinto kredito dalis.
10. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad pagal Sutartį atsakovui suteikta kredito linija – tai finansavimo būdas, leidžiantis naudotis lėšomis pagal poreikį, neviršijant nustatyto limito. Grąžinus visą ar dalį kredito, buvo galima vėl skolintis Sutartyje nustatyta tvarka. Kadangi atsakovas galėjo bet kada grąžinti panaudotą sumą, ieškovė neturėjo pagrindo tikėtis palūkanų nuo maksimalios Sutartyje nurodytos kredito limito sumos visą Sutarties galiojimo laikotarpį.
11. Pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį, kad ieškovė negautas pajamas palūkanų forma skaičiuoja nuo visos 1 269,82 Eur sumos. Tačiau pagal Sutartį atsakovas kiekvieną mėnesį turėjo mokėti pateiktose sąskaitose nurodytas sumas – minimalią įmoką, dalį kredito, mokesčius ir palūkanas. Vykdant Sutartį tinkamai, kredito likutis nuolat mažėtų, todėl ieškovė negalėjo tikėtis palūkanų už visą 1 269,82 Eur sumą visą Sutarties laikotarpį.
12. Taip pat pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškovė patikslintame ieškinyje teigė, jog kredito linijos sutartims mokėjimo grafikas nėra sudaromas. Standartinėje informacijoje apie vartojimo kreditą nurodyta, jog mėnesio įmokos skaičiuojamos pagal anuiteto principą – minimali mėnesio įmoka viso laikotarpio metu vienoda, išskyrus paskutinę, kuri gali skirtis dėl apvalinimo. Kadangi ieškovė nepateikė nei konkrečių mėnesinių palūkanų sumų, nei mokėjimo grafiko, nėra pagrindo manyti, kad ji iš anksto planavo gauti būtent 955,85 Eur pajamų palūkanų forma.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
13. Ieškovė apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2025 m. vasario 5 d. sprendimo už akių dalį dėl 955,85 Eur negautų pajamų nepriteisimo ir šią bylos dalį perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
13.1. vartojimo kredito linijos sutartis suteikia kredito gavėjui teisę naudotis lėšomis pagal poreikį, neviršijant nustatyto limito. Grąžinus dalį kredito, lėšos gali būti iš naujo išmokamos neviršijant limito. Kadangi kredito gavėjas pats valdo kredito limito sumą, kredito mokėjimo grafikas nesudaromas;
13.2. atsakovui panaudojus 2 000 Eur kredito limitą (vieną kartą) ir grąžinus kreditą per 12 mėn., bendra atsakovo mokėtina palūkanų suma būtų 874,69 Eur. Tačiau negrąžinus kredito per 12 mėn., atsakovui kredito grąžinimo terminas būtų pratęsiamas dar 24 mėn., ir nuo negrąžinto kredito sumos iki kredito grąžinimo dienos (bet ne ilgiau nei iki Sutarties termino pabaigos) būtų skaičiuojamos 5,99 proc. per mėnesį palūkanos, t. y. panaudota kredito limito dalis x 5,99 proc. / 30 = palūkanų suma per dieną. Atsakovui kelis kartus pasinaudojus kredito limitu, atsakovo mokama minimali mėnesio įmoka kiekvieną kartą buvo perskaičiuojama (įmokos dydis atsakovui buvo pateikiamas kartu su mėnesio sąskaita) ir atitinkamai nustatomas naujas maksimalaus kredito grąžinimo laikotarpis. Maksimalaus sutarties termino perskaičiavimas (pratęsimas) sąlygoja bendro naudojimo kredito limitu termino ilgėjimą ir atitinkamai prailgina palūkanų skaičiavimą pagal faktišką lėšų naudojimo laikotarpi. Mokėtinų palūkanų suma apskaičiuojama pagal formulę: panaudota kredito limito dalis x 5,99 proc. / 30 = palūkanų suma per dieną;
13.3. atsakovas penkis kartus (paskutinį kartą – 2022 m. vasario 5 d.) pasinaudojo kredito limitu, bendra atsakovo panaudota kredito suma – 3 400 Eur. Kadangi įmokos perskaičiuojamos kiekvieną kartą, maksimalus 36 mėnesių grąžinimo terminas pratęstas iki 2025 m. vasario 5 d. Nuo negrąžintos 1 269,82 Eur sumos buvo taikomos 5,99 proc. mėnesio (71,88 proc. metinės) palūkanos iki kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau kaip iki Sutarties pabaigos. Ieškovė, vadovaudamasi dispozityvumo principu, reikalauja negautų pajamų tik už laikotarpį nuo 2023 m. sausio 20 d. (po Sutarties nutraukimo) iki 2024 m. sausio 31 d., t. y. 955,85 Eur negautų pajamų (1 269,82 Eur × 71,88 proc. × 377 / 360), kas yra pagrįsta Sutarties sąlygomis;
13.4. pradinė kreditorė suteikė atsakovui kreditą už sutartas palūkanas, tačiau dėl atsakovo neteisėtų veiksmų Sutartis buvo nutraukta, o pradinė kreditorė atgavo tik dalį paskolos ir palūkanų. Pirmosios instancijos teismo sprendimas atmesti reikalavimą dėl negautų pajamų ne tik pažeidžia kreditoriaus teisėtus interesus, bet ir paneigia jo kaip verslo subjekto teisę gauti sutartą mokestį už suteiktą kreditą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigą) patikrina, ar nėra šio Kodekso 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
15. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, būtinybės peržengti apeliacinio skundo ribas, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė.
16. Bylos duomenimis, atsakovas ir UAB „IPF Digital Lietuva“ (pradinė kreditorė) 2021 m. rugpjūčio 19 d. sudarė kredito linijos sutartį Nr. Nr. 5162676 (Sutartis), kuria pradinė kreditorė suteikė atsakovui 2 000 Eur kredito limitą atsakovo asmeninėms reikmėms. Sutartimi šalys susitarė, kad Sutartis – neterminuota, maksimalus paimto kredito grąžinimo laikotarpis – 36 mėn., kredito palūkanų norma – 5,99 proc. per mėn., bendra kredito kainos metinė norma – 102,95 proc. Atsakovas įsipareigojo Sutartyje nustatyta tvarka mokėti kredito grąžinimo įmokas, palūkanas bei kitus mokesčius. Atsakovas netinkamai vykdė šiuos įsipareigojimus, todėl pradinė kreditorė vienašališkai nutraukė Sutartį nuo 2023 m. sausio 19 d. Pradinė kreditorė 2017 m. spalio 31 d. tęstinių reikalavimų teisių pirkimo sutarties pagrindu 2023 m. sausio 20 d. perleido ieškovei reikalavimo teises į atsakovą pagal Sutartį. Atsakovas apie reikalavimo teisių perleidimą buvo informuotas 2023 m. sausio 20 d. ieškovės rašytiniu pranešimu.
17. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį vėliau patikslino, prašydama priteisti iš atsakovo: 1) 1 049,07 Eur negrąžinto kredito; 2) 955,85 Eur negautų pajamų palūkanų forma nuo 2023 m. sausio 20 d. iki 2024 m. sausio 31 d.; 3) 45 Eur žyminio mokesčio; 5) 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.
18. Pirmosios instancijos teismas apskųstu 2025 m. vasario 5 d. sprendimu už akių atmetė ieškovės reikalavimą priteisti iš atsakovo 955,85 Eur negautų pajamų nuo 2023 m. sausio 20 d. iki 2024 m. sausio 31 d., konstatavęs, kad ieškovė nepateikė įrodymų apie realią šių pajamų gavimo tikimybę.
19. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.256 straipsnio 2 dalį, asmuo, neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad nuostoliai yra piniginė žalos išraiška. Žala yra ir negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų.
20. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje suformulavo tokią teisės aiškinimo taisyklę: nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos; paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo; pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles, reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių) kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų.
21. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad negautos pajamos kvalifikuojamos kaip turtinė žala, kai jos atitinka šiuos kriterijus: 1) pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2006 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-585/2006; 2008 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2008). Be to, negautos pajamos gali būti priteisiamos tik tuo atveju, jeigu ieškovas įrodo, kad jos realios, o ne tikėtinos, hipotetinės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-306-916/2015).
22. Ieškovė nurodė, kad jos nuostolius negautų pajamų forma sudaro mokėjimo palūkanos, kurias ji būtų gavusi, jei atsakovas būtų tinkamai vykdęs Sutartį. Taigi ieškovei teko pareiga įrodyti, kokio dydžio palūkanas ji būtų gavusi pagal Sutarties sąlygas, jei atsakovas būtų tinkamai vykdęs savo prievoles.
23. Ieškovė prašė priteisti 955,85 Eur negautas pajamas, kurias sudaro Sutartyje nustatytos 71,88 proc. per metus (5,99 proc. per mėn.) palūkanos nuo 2023 m. sausio 20 d. (kitos dienos po Sutarties nutraukimo) iki 2024 m. sausio 31 d., apskaičiuotas už 1 269,82 Eur negrąžinto kredito sumą.
24. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju ieškovė nepateikė įrodymų, kad pagal Sutartį turėjo gauti prašomas priteisti pajamas pelno palūkanų forma, jei atsakovas būtų tinkamai vykdęs Sutarties sąlygas. Taip pat ieškovė nenurodė, kokią konkrečią mokėjimo palūkanų sumą pagal Sutartį turėjo mokėti atsakovas, jei atsakovas būtų tinkamai vykdęs Sutarties sąlygas.
25. Pagal Lietuvos Respublikos vartojimo kredito (toliau – VKĮ) 11 straipsnio 2 dalies 7 punktą, vartojimo kredito sutartyje turi būti nurodoma bendra vartojimo kredito gavėjo mokama suma.
26. Bendra vartojimo kredito gavėjo mokama suma – bendros vartojimo kredito sumos ir bendros vartojimo kredito kainos suma (VKĮ 2 straipsnio 2 dalis).
27. Bendra vartojimo kredito suma – kredito suma, kuria suteikiama galimybė naudotis pagal vartojimo kredito sutartį (VKĮ 2 straipsnio 4 dalis).
28. Bendra vartojimo kredito kaina – visos išlaidos, įskaitant palūkanas, komisinius mokesčius ir bet kuriuos kitus su vartojimo kredito sutartimi susijusius mokesčius, kuriuos vartojimo kredito gavėjas turi sumokėti ir kurie yra žinomi vartojimo kredito davėjui arba tarpusavio skolinimo platformos operatoriui, išskyrus atlyginimą notarui. Į bendrą vartojimo kredito kainą taip pat įskaičiuojami sąskaitos, kurioje registruojamos mokėjimo operacijos ir vartojimo kredito lėšų išmokėjimas, administravimo mokesčiai, nebent sąskaitos atidarymas yra neprivalomas ir sąskaitos administravimo mokesčiai buvo aiškiai atskirai nurodyti vartojimo kredito sutartyje arba bet kurioje kitoje su vartotoju sudarytoje sutartyje; mokėjimo priemonių, skirtų mokėjimo operacijoms ir vartojimo kredito lėšoms išmokėti, išlaidos; kitos su mokėjimo operacijomis susijusios išlaidos; su vartojimo kredito sutartimi susijusių papildomų paslaugų išlaidos, pavyzdžiui, draudimo įmokos, jeigu privaloma sudaryti su vartojimo kredito sutartimi susijusią papildomų paslaugų teikimo sutartį, siekiant gauti vartojimo kreditą skelbiamomis sąlygomis (VKĮ 2 straipsnio 3 dalis).
29. Nagrinėjamu atveju Sutartyje nėra nurodyta bendra atsakovo mokama suma, iš kurios būtų galima spręsti apie visą atsakovo pagal Sutartį mokėtinų palūkanų sumą, įvertinus tai, kad Sutartyje, be mokėtinų palūkanų normos, nėra nurodyti jokie kiti su Sutartimi susiję mokesčiai, kuriuos atsakovas turi sumokėti ieškovei. Sutartyje nurodyta tik bendra atsakovo mokama suma per metus – 2 874,69 Eur, tačiau kredito grąžinimo laikotarpis yra 36 mėn. (3 metai), o Sutartyje nėra konkrečių duomenų, kurių pagrindu būtų galima apskaičiuoti bendrą atsakovo mokamą sumą per Sutartimi suteikto kredito grąžinimo terminą.
30. Pagal Sutarties nuostatas, atsakovas kiekvieno mėnesio 19 d. pagal ieškovės jam pateiktą sąskaitą turėjo grąžinti kredito dalį ir sumokėti palūkanų dalį. Bendrųjų sąlygų 8.5 punkte nustatyta, kad jei kreditas arba jo dalis išmokama kredito linijos forma, kredito gavėjas privalo grąžinti kreditą ir mokėti palūkanas, netesybas, paskyros, aptarnavimo mokestį, išmokėjimo mokestį ir visus kitus taikytinus mokesčius, numatytus Sutartyje, pagal ieškovės išrašytas mokėjimo sąskaitas. Ieškovė kiekvieną mėnesį išrašo ir atsakovui pateikia sąskaitą, kurioje nurodyta bent minimali mėnesinė įmoka bei grąžintinas kreditas, mokėtini mokesčiai ir mokėtina palūkanų suma. Taigi kiekvieną mėnesį už atsiskaitymo laikotarpį atsakovui turėjo būti išrašomos sąskaitos, kurių sumą sudarė pagrindinė grąžinto kredito dalis ir palūkanos.
31. Ieškovė nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė pagal Sutartį atsakovui per Sutarties galiojimo laikotarpį, t. y. nuo 2021 m. rugpjūčio 19 d. (Sutarties sudarymo data) iki 2023 m. sausio 19 d. (Sutarties nutraukimo data) kas mėnesį teiktų mokėjimo sąskaitų.
32. Be to, pažymėtina, kad Sutartyje nurodyta, jog maksimalus kredito grąžinimo laikotarpis apibrėžiamas asmeninėse sąlygose, tačiau jis gali būti trumpesnis, jei grąžinamos sumos būtų mažesnės nei nustatyta minimali mėnesio įmoka. Taigi Sutarties nuostata savaime neįrodo, kad kreditas būtinai turėjo būti grąžinamas per visą 36 mėnesių laikotarpį, ieškovė negalėjo tikėtis gauti palūkanas nuo visos paskolintos sumos visą Sutarties galiojimo laikotarpį.
33. Standartinėje informacijoje apie vartojimo kreditą nurodyta, kad asmuo turi sumokėti bent minimalią mėnesio įmoką, nustatytą Sutartyje kiekvieną mėnesį, kai kredito limitas bus panaudotas. Mėnesio įmokos apskaičiuojamos pagal anuiteto grafiką, pagal kurį minimali mėnesio įmoka yra vienoda per visą mokėjimo periodą, išskyrus paskutinio mokėjimo sumą, kuri skiriasi dėl apvalinimo.
34. Nagrinėjamu atveju nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliacinės instancijos teismui toks grafikas taip pat nebuvo pateiktas, taip pat ieškovė nenurodė ir tikslių kas mėnesį gautinų palūkanų sumų.
35. Priešingai nei teigia ieškovė, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad atsakovui kiekvieną mėnesį grąžinant dalį suteikto kredito, likusi negrąžinta kredito dalis, nuo kurios mokamos palūkanos, turėtų mažėti. Tačiau ieškovė 955,85 Eur negautas pajamas, kurias sudaro Sutartyje nustatytos 71,88 proc. per metus palūkanos per laikotarpį nuo Sutarties nutraukimo (2023 m. sausio 19 d.) iki ieškovės nurodytos 2024 m. sausio 31 d., skaičiuoja už 1 269,82 Eur kredito sumą. Ieškovei iš atsakovės priteisiant negautas pajamas (nuostolius), skaičiuojamas už nurodytą kredito sumą per visą skaičiavimo laikotarpį, būtų sudarytos sąlygos ieškovei nepagrįstai praturtėti atsakovės sąskaita.
36. Taigi ieškovė, reikšdama reikalavimą dėl 955,85 Eur negautų pajamų priteisimo, neįrodė šių pajamų realumo. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškovės reikalavimą priteisti 955,85 Eur negautas pajamas nuo 2023 m. sausio 20 d. iki 2024 m. sausio 31 d.
37. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti apskųstą pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl atsakovo apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2025 m. vasario 5 d. sprendimą už akių palikti nepakeistą.