Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

2015-12-15 · Baudžiamoji byla Nr. 1-205-363/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2015-12-15
Bylos Nr.
1-205-363/2015
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-22856-2015-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Irena Šeškauskienė
Nukentėjusysis
L. K.
Kaltinamasis
D. K.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-205-363/2015Proceso Nr. 1-01-1-22856-2015-4Procesinio sprendimo kategorija 1.1.7.2.5.; 1.2.4.8.3.; 2.1.15.1.2.; 2.1.15.3.3.2.; 2.3.6.4.2. (S)
PLUNGĖS RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. gruodžio 15 d.Plungė
Plungės rajono apylinkės teismo teisėja Irena Šeškauskienė,sekretoriaujant Daivai Žvinklienei,dalyvaujant prokurorui M. V. ,

gynėjui advokato padėjėjui V. T.

nukentėjusiajai L. K. ,nukentėjusiosios atstovui advokatui M. G. ,vaiko teisių apsaugos institucijos atstovui A. A. ,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje D. K. , a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), LR pilietis, lietuvis, aukštesniojo išsilavinimo, vedęs, gyv. Mažeikių r., (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

kad kaltinamasis sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui.

Tai yra, kaltinamasis D. K. , 2015-04-22 apie 06.00 val., tikslus laikas tyrimo metu nenustatytas, namuose, esančiuose Plungės r., (duomenys neskelbtini), smurtavo prieš savo šeimos narį sutuoktinę L. K. , t.y. jis, suėmęs sutuoktinei už kaklo, ją smaugė, po to ne mažiau kaip du kartus pastūmė ją į sieną, taip sukeldamas sutuoktinei L. K. fizinį skausmą.

Kaltinamasis kaltu neprisipažino ir parodė, kad įvykio rytą jis atvažiavo nuo tėvų į savo namus, nes jam yra apribota teisė artintis prie nukentėjusiosios skyrybų byloje, šertis gyvulių 4:30, persirengė ir nuėjo šertis. 6:30 atvažiavo A. R. paimti pieno ir jie kalbėjosi. Priėjusi nukentėjusioji pradėjo jam priekaištauti ir tarp jų kilo žodinis konfliktas. Iki tol jis nei nukentėjusiosios, nei vaikų nematė, jokio smurto prieš nukentėjusiąją nevartojo. Nukentėjusioji ir dukra L. jį apkalba, nes vyksta skyrybų procesas ir dėl to nukentėjusioji nori gauti didesnę turto dalį.

Nukentėjusioji L. K. parodė, kad ryte, dar jai tebegulint lovoje, kaltinamasis atvažiavo ir nuėjo į tvartą šertis gyvulių. Po kurio laiko įėjo į jos kambarį ir pradėjo priekaištauti dėl dingusių kiaulių, kurias ji buvo pervariusi į kitą gardą. Griebė jai už gerklės, smaugė, ji pradėjo šaukti. Ji jautė fizinį skausmą. Tada kaltinamasis ją paleido, išėjo iš namų ir išvažiavo. Ji apsirengusi išėjo prie gyvulių, o kaltinamasis grįžęs troboje gulėjo, nes buvo pagiringas. Ji apsišėrė gyvulius ir nunešė A. R. priduoti pieną. Tada prie jos pribėgo kaltinamasis, ją stumdė į sieną, šaukė, priekaištavo dėl kaulių, grasino jai smurtu, neleido skambinti į policiją. Ji atsitrenkė nugara į sandėlio sieną, jautė fizinį skausmą. Tada ji sušuko, išgirdo jos šauksmą dukra L. ir iškvietė policiją. Tada išvažiavo A. R. , kaltinamasis taip pat išvažiavo. Jai ant kaklo buvo raudona dėmė, kuria matė ir atvykę policijos pareigūnai. Grasinimus jai ir vaikams kaltinamasis išsako nuolat.

Liudytojas A. R. parodė, kad apie 8 val. jis atvažiavo į kaltinamojo ir nukentėjusiosios ūkį paimti pieno. Užtruko ten apie 2 minutes, kol sudėjo bidonus į automobilį ir iškėlė tuščius. Bidonai buvo pastatyti prie sandėlio, jo automobilis stovėjo netoliese. Jam atvažiavus, prie jo pirmas atėjo D. K. , paskui jį L. K. . Jis buvo automobilio viduje ir girdėjo, kaip K. barėsi, daugiau bjaurių žodžių išsakė D. K. , tačiau ar L. K. D. K. mušė, nematė. Girdėjo, kaip L. K. sakė, kad skambins į policiją. Jis tuojau išvažiavo, o D. ir L. K. nuėjo kiekvienas į skirtingas puses.

Liudytoja G. D. parodė, kad pagal L. K. iškvietimą ji su kolegomis važiavo į (duomenys neskelbtini) kaimą į D. ir L. K. sodybą, nes buvo nurodyta, kad yra smurtas artimoje aplinkoje. Juos pasitiko nukentėjusioji, kuri buvo labai išsigandusi, susijaudinusi, apsiverkusi, susiėmusi už kaklo. Sakė, kad vyras ją smaugė ir stūmė į sieną. Matėsi, kad yra raudonas kaklas. Buvo ir dukra L. K. , kuri sakė, kad nieko nematė, nes miegojo. Mama liepė iškviesti policiją.

Liudytoja L. K. parodė, kad ryte ji miegojo ir išgirdo šaukiant mamą pagalbos. Atsikėlė iš lovos ir ėjo žiūrėti, kas atsitiko. Pamatė iš mamos kambario išeinantį tėtį. Mama parodė kaklą, jis buvo raudonas, sakė, kad tėtis smaugė. Mama jai liepė eiti miegoti, ką ji ir padarė. Po kurio laiko išgirdo riksmus, priėjo prie lango ir pamatė, kaip tėtis paėmęs mamą už pečių, stūmė į sieną. Tada ji paskambino į policiją. Namuose tėtis prieš mamą ir juos su broliu nuolat smurtauja, todėl jie tėčio labai bijo ir jautriai reaguoja į kiekvieną riksmą. Nesakė atvykusiai policijos pareigūnei, kad ji nieko nematė ir negirdėjo. Sakė, kad nematė, kaip tėtis smaugė mamą. Jeigu būtų nieko nemačiusi, policijos nebūtų kvietusi.

Iš 2015-04-22 tarnybinio pranešimo dėl smurto artimoje aplinkoje fakto matyti, jog iš Klaipėdos AVPK budėtojo buvo gautas pranešimas, kad Plungės r., (duomenys neskelbtini) smurtauja vyras, yra vaikų, policiją kvietė L. K. . L. K. buvo užfiksuotas nežymus patinimas kakle. (b.l. 4-7)

Visų šių duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, atitinkančiais BPK 20 str. reikalavimus, visuma patvirtina, kad kaltinamasis 2015-04-22 apie 06.00 val., Plungės r., (duomenys neskelbtini), smaugdamas nukentėjusiąją ir stumdamas nukentėjusiąją į sieną, tokiais veiksmais sukėlė jai fizinį skausmą, todėl jo veika atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtį.

Nors kaltinamasis neigia prieš nukentėjusiąją smurtavęs, jo parodymus teismas vertina kaip siekimą išvengti atsakomybės. Ta aplinkybė, kad tarp kaltinamojo ir nukentėjusiosios vyksta skyrybų procesas ir kaltinamasis nurodo, kad dėl šios priežasties nukentėjusioji jį apkalba, yra paneigta teisme ištirtais bylos duomenimis.

Tiek nukentėjusioji, tiek liudytoja L. K. nurodo, kad įvykio rytą kaltinamasis smurtavo prieš nukentėjusiąją, dėl ko buvo iškviesti į įvykio vietą policijos pareigūnai, kurie fiksavo smurto artimoje aplinkoje faktą.

Netikėti nukentėjusiosios ir liudytojos L. K. parodymais teismas neturi pagrindo. Liudytoja L. K. parodė, kad tėtis nuolat smurtauja ne tik prieš mamą, bet ir prieš ją su mažamečiu broliu, todėl išsigandusi ir bijodama sunkesnių pasekmių iš karto kvietė policiją. Kad D. K. smurtauja prieš savo artimuosius patvirtina ir byloje esantis 2013-07-22 nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą D. K. ir L. K. susitaikius bei seniūnijos rašyta D. K. charakteristika. (b.l. 31, 77) Kad įvykio rytą tarp nukentėjusiosios ir kaltinamojo kilo konfliktas prie sandėlio patvirtino ir liudytojas A. R. , kuris taip pat nurodė, kad D. K. ir L. K. barasi nuolat.

Nukentėjusiosios ir liudytojos L. K. parodymai yra nuoseklūs ir tikroviški, jos yra įspėtos dėl baudžiamosios atsakomybės, parodymus davė prisiekusios, todėl netikėti jais nėra pagrindo. Jeigu kaltinamasis nebūtų prieš nukentėjusiąją smurtavęs, liudytojai L. K. nebūtų buvę pagrindo kviesti policijos pareigūnų. Ši liudytoja neturi jokio pagrindo kaltinamąjį apkalbėti.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skiriant bausmę kaltinamajam teismas vadovaujasi BK 41 str. numatytais bausmės paskirties kriterijais, bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 str. 1 ir 2 d., ir atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis padarė nesunkų nusikaltimą, į tai, kad nėra jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, jo asmenybę, kad nusikalto ne pirmą kartą, yra anksčiau atleistas nuo atsakomybės už smurtinio nusikaltimo padarymą. Nors nėra teistas, bet kaltinamojo veiksmai rodo, kad smurtinio elgesio nėra atsisakęs, tarpusavio santykius yra linkęs spręsti naudodamas smurtą. Įvertinus visas šias aplinkybes, taip pat aplinkybę, kad kaltinamasis ūkininkauja, darytina išvada, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskiriant jam laisvės apribojimo bausmę.

Kadangi D. K. nusikalstamą veiką padarė šeimos nariui, jis įpareigotinas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose. (BK 72² str.)

Kardomoji priemonė-rašytinis pasižadėjimas neišvykti, kaltinamajam paskirta pagrįstai, todėl nekeistina iki nuosprendžio vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti nuosprendį, panaikintina.

Civilinis ieškinys.

Nukentėjusioji nurodo, kad dėl kaltinamojo nusikalstamų veiksmų patyrė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, emocinė būsena yra labai bloga, nuolat skauda galva, negali užmigti naktimis, nuolat jaučia baimę ir įtampą, taip pat baimę ir įtampą nuolat jaučia ir vaikai. Visi klausinėja apie tą įvykį, yra nemalonu prisiminti. Prašo priteisti iš kaltinamojo 3000 eurų neturtinės žalos atlyginimo.

Kaltinamasis ieškinio nepripažino ir prašė jį atmesti.

Ieškinys tenkintinas iš dalies. (LR CK 6.263 str. 1 d., 2 d., 6.250 str.)

LR BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam civilinį ieškinį.

Dėl kaltinamojo nusikalstamos veikos nukentėjusioji patyrė išgąstį, fizinį skausmą, didelį stresą, pažeminimą, nepatogumus. Turėjo kviestis į namus policijos pareigūnus, su kuriais turėjo bendrauti ir pasakoti šeimoje iškylančias problemas svetimiems žmonėms, pasakoti asmeninio gyvenimo aplinkybes, buvo į tai įtraukta ir išgąsdinta nepilnametė dukra. Tai patvirtina tiek liudytojos L. K. , tiek liudytojos G. D. parodymai, todėl kaltinamasis turi atlyginti nukentėjusiajai patirtą neturtinę žalą.

Nukentėjusioji nepateikė teismui įrodymų, kad po patirto sukelto skausmo ir išgyvenimų būtų kreipusis į medikus ar pirkusi kokius tai vaistus, kad patyrė ilgalaikius nepatogumus, todėl neturtinės žalos dydis mažintinas iki 1000 eurų.

BPK 106 straipsnio 2 dalis numato, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo priteisti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Pagal CPK 93 straipsnio 1, 2 dalyse įtvirtintas bendrąsias bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisykles šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą; jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktika formuojama tokia, kad jeigu patenkinta tik dalis ieškinio, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos proporcingai teismo patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. R. v. Lietuvos Respublika ir kt., bylos Nr. 3K-7-375/2011).

Nukentėjusiosios ieškinys šioje dalyje patenkintas 33,33%, todėl, atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, priteistų sumų dydį, nukentėjusiosios prašomos priteisti išlaidos advokato pagalbai apmokėti mažintinos iki 330 eurų.

Vadovaujantis LR BPK 297 str., 302 str. 1 d., teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

D. K. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį ir paskirti jam bausmę-laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams, įpareigojant 3 mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose BK 72² straipsnio pagrindu.

Kardomąją priemonę- rašytinį pasižadėjimą neišvykti, taikyti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti nuosprendį, panaikinti.

Civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir pritiesti iš nuteistojo D. K. 1000 eurų neturtinės žalos atlyginimo, 330 eurų advokato atstovavimo išlaidų nukentėjusiajai L. K. , gim. (duomenys neskelbtini). Kitą ieškinio dalį atmesti.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Plungės rajono apylinkės teismą.

Teisėja (parašas) Irena Šeškauskienė