Alytaus apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. S. pareiškimą su suinteresuotu asmeniu VĮ Turto bankas dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Prašymas tenkintinas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas A. S. yra palikėjos O. S. sūnus, kas patvirtinama jo gimimo liudijimo duomenimis (b. l. 9). Palikėja O. S. mirė (duomenys neskelbtini), tai patvirtina į bylą pateiktas jos mirties liudijimas (b. l. 10). Po jos mirties sutinkamai su Civilinio kodekso (toliau – CK) 5.3 straipsnio nuostatomis atsirado palikimas. Palikėja O. S. testamento nebuvo sudariusi, palikimo atsiradimo vietos notarė B. Z. išdavė liudijimą, kad po O. S. mirties į Alytaus rajono I-ąjį notaro biurą dėl paveldėjimo niekas nesikreipė, duomenų Testamentų registre apie įregistruotus palikimo priėmimo faktus nėra (b. l. 28). Testamentinis paveldėjimas neatsirado, todėl yra galimas įstatyminis paveldėjimas. Pareiškėjas A. S. yra O. S. pirmos eilės įpėdinis (CK 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Paveldėjimo teisės normos nustato fizinio asmens turtinių teisių ir pareigų, taip pat kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimą mirusio asmens teisių perėmėjams – įpėdiniams. Palikimui įgyti įpėdinis turi jį priimti. Palikimo priėmimo faktas, kaip juridinę reikšmę turintis faktas, nustatomas, kai įpėdinis nėra ir nebuvo padavęs palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimo apie palikimo priėmimą (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Palikimo priėmimas savo esme yra vienašalis įpėdinio sudaromas sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią sukurti tam tikras teisines pasekmes – perimti palikėjo civilines teises ir pareigas. Šis teisių ir pareigų perėmimas turi būti atliekamas tam tikrais aktyviais veiksmais, nurodytais CK 5.50 straipsnio 2 dalyje. Palikimo priėmimo veiksmai turi būti atlikti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Apie palikimo priėmimą sprendžiama iš konkrečių įpėdinio veiksmų visumos, jų pobūdžio, t.y. iš įpėdinio aktyvių veiksmų, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku.

Tuo atveju, jei įpėdinis pradėjo valdyti bent dalį turto, jis laikomas priėmusiu palikimą. Taigi, faktinis paveldimo turto valdymas sukelia teisines pasekmes, nes įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą.

Pareiškėjas siekia nustatyti, kad jis pradėdamas faktiškai palikimą valdyti, įgijo nuosavybės teisę į konkrečius daiktus, kuriuos jo motina iki mirties valdė nuosavybės teise, o būtent, pareiškėjas nurodo, kad jo motinai esant gyvai jai nuosavybės teise priklausė nekilnojamasis turtas:

-gyvenamasis namas su priklausiniais (duomenys neskelbtini) (daiktinės teisės neįregistruotos),

-0,3200 ha ploto žemės sklypas, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini) (daiktinės teisės įregistruotos),

-5,5900 ha ploto žemės sklypas, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini) (daiktinės teisės neįregistruotos),

-0,6300 ha ploto žemės sklypas, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini) (daiktinės teisės neįregistruotos),

-1,0500 ha ploto žemės sklypas, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini) (daiktinės teisės neįregistruotos),

-0,6040 ha ploto žemės sklypas, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini). Visi žemės sklypai yra (duomenys neskelbtini) (daiktinės teisės neįregistruotos).

Liudytojais apklausti V. T. ir A. K. patvirtino, kad A. S. dar jo tėvams esant gyviems kartu su jais kaip viena šeima gyveno namuose (duomenys neskelbtini). Po tėvų mirties A. S. toliau nepertraukiamai gyveno sodyboje, faktiškai ją perėmė savo žinion, ūkininkavo iš motinos perimtuose žemės sklypuose, kuriuos dirbo, augino juose pasėlius ir žemės ūkio kultūras, kurios buvo reikalingos savo reikmėms ar gyvuliams šerti.

Pareiškėjo ir jo atstovo paaiškinimai bei byloje esantys rašytiniai įrodymai leidžia pripažinti, jog A. S. aktyvūs veiksmai, priimant valdyti turtą po motinos O. S. mirties, t. y. tolimesnis gyvenimas sodyboje (duomenys neskelbtini), deklaravimas ten savo gyvenamosios vietos nurodytu adresu, namo priežiūra, naudojimasis žemės sklypais savo poreikių tenkinimui, mokesčių už suvartotą elektros energiją, komunalinių mokesčių, žemės mokesčių mokėjimas leidžia spręsti, kad A. S. rūpinosi turtu kaip savo, o tai atitinka faktinį palikimo priėmimo turinį. Visi aptarti įrodymai leidžia spręsti, kad A. S. po motinos mirties per įstatymo nustatytą 3 mėnesių terminą priėmė jos valdytą turtą savo nuosavybėn pradėdamas jį faktiškai valdyti.

Dėl palikimo objektų

Pareiškėjas nurodo ir civilinės bylos medžiaga patvirtina, kad daliai O. S. nekilnojamojo turto nebuvo įregistruotos daiktinės teisė Nekilnojamojo turto registre.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką (Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. spalio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-977/2000; 2007 m. rugsėjo 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-329/2007; Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio mėn. 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-617/2008. ir kt.) pastatų teisinė registracija atliekama nuosavybės teisės įgijimo dokumentų pagrindu, tačiau pastatų teisinės registracijos atlikimo faktas kaip toks, nėra nuosavybės teisės atsiradimo pagrindas. Teisine pastatų registracija yra tik įregistruojami nuosavybės į pastatus atsiradimo ir pasikeitimo juridiniai faktai, tačiau nuosavybė atsiranda kitais teisės aktuose nustatytais pagrindais. Taigi, nuosavybės teisės atsiradimo ar pasibaigimo pagrindas yra ne teisinės registracijos faktas, o įstatyme nustatyta aplinkybė (sandoris, įvykis, aktas ar kt.), su kuria siejama civilinių teisių atsiradimas ar pasibaigimas (CK 4.47 straipsnis). Analogiškas teisės aiškinimas taikytinas ir dėl nuosavybės objektų, įgytų galiojant 1964 m. CK. Nagrinėjamu atveju nuosavybės teisės į gyvenamąjį namą ir jo priklausinius atsiradimas yra jo pastatymas (sukūrimas), taigi O. S. nuosavybės teisė atsirado 1986 metais, gyvenamąjį namą ir ūkio pastatus pastačius ir priėmus naudoti. Nors gyvenamasis namas ir nebuvo įregistruotas nekilnojamojo turto registre, tačiau duomenys apie tokį daiktą yra išlikę namų ūkio knygose, jų įrašuose. Byloje nenustatyta, kad gyvenamasis namas būtų buvęs valstybės institucijų iniciatyva pripažintas kaip bešeimininkis ar būtų kreiptasi į teismą dėl jo nusavinimo ar paėmimo valstybės reikmėms ar pan. Priešingai, įrašai namų valdos techninės apskaitos byloje tik patvirtina O. S. nuosavybės teisę į pastatus. Tačiau pastebėtina, kad gyvenamąjį namą ir priklausinius statybos būdu O. S. įgijo būdama santuokoje su P. S., todėl jų sukurtos nuosavybės forma yra ne asmeninė, bet bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, o duomenų byloje apie tai, kas priėmė palikimą po P. S. mirties, byloje nėra. Taigi, nėra pagrindo spręsti, kad A. S. priėmė po savo motinos mirties visą gyvenamąjį namą su priklausiniais kaip vieną nuosavybės objektą. Analogiškai pasisakytina dėl žemės sklypo prie gyvenamojo namo, kurį pareiškėjo tėvai įgijo santuokoje Valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytos 1998-11-24 pagrindu (sklypo Nr. (duomenys neskelbtini)).

Tačiau nuosavybės teisė į kitus žemės sklypus O. S. atsirado 2012-05-17 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos sprendimu Nr. 2S-219 (sklypai Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 2014-11-25 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos sprendimu Nr. 2S-135 (sklypas Nr. (duomenys neskelbtini)), ką patvirtina į bylą pateikti rašytiniai įrodymai (b. l. 14-18). Šiuos sklypus ji įgijo atstačius nuosavybės teisę, todėl laikytina, kad įgijo juos savo asmeninėn nuosavybėn, dėl ko nekyla ginčo, todėl akivaizdu, kad juos pareiškėjas, esant aukščiau aptartiems įrodymams, priėmė savo asmeninėn nuosavybėn faktiniu valdymu pilna apimtimi.

Galiojant taisyklei, kad įpėdinis, priėmęs dalį palikimo, yra laikomas priėmusiu visą palikimą, nustatytinas faktas, jog A. S. priėmė palikimą po savo motinos mirties pradėdamas palikimą faktiškai valdyti, sprendime nenurodant konkrečių palikimą sudarančių objektų, nes palikimo sudėtis nustatoma išduodant paveldėtojui paveldėjimo teisės liudijimą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260, 268, 270, 307, 448 straipsniais, teismas,

nusprendžia:

patenkinti pareiškimą.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po O. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), mirties jos palikimą faktiniu valdymu priėmė sūnus A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Juridinis faktas nustatomas tam, kad pareiškėjas A. S. galėtų gauti paveldėjimo teisės liudijimą į motinos O. S. palikimą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.