Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2019-10-21 · Administracinė byla Nr. I-8028-402/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-10-21
Bylos Nr.
I-8028-402/2019
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-01487-2019-6
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Natalja Zelionkienė
Pareiškėjas
M. D.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-8028-402/2019Proceso Nr. 3-62-3-01487-2019-6Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; (S) 20.5.1; 55.1.1;
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. spalio 21 d.Kaunas
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėja Natalja Zelionkienė,sekretoriaujant Jūratei Žvinklei,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. D. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų (juridinis asmuo Kybartų pataisos namai pasibaigė po reorganizavimo), dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų (toliau – ir Marijampolės PN, Pataisos namai), 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

Pareiškėjas skunde (b. l. 1-4) nurodė, kad laikotarpiu nuo 2014 m. spalio 30 d. iki 2018 m. gruodžio 28 d. buvo kalinamas Kybartų PN 2 būrio 223 kambaryje, pažeidžiant reglamentuotą vienam nuteistajam tenkančią gyvenamojo ploto normą. Tvirtino, kad šioje patalpoje buvo kalinami 6-8 asmenys, plotą atitinkamai mažino joje buvusių baldų plotas, todėl patalpoje trūko vietos, buvo prasta oro ventiliacija, tvyrojo drėgmė, kaupėsi pelėsis, nebuvo galimybės išvėdinti patalpos, nes lango rėmas sulūžęs, todėl nebuvo galimybės jo atidaryti, žiemos metu šalta, prastas apšvietimas. Teigė, kad 223 miegamasis seniai remontuotas, nebuvo spintelės, rūbų spintos, pakabos, nebuvo sudarytos sąlygos išsidžiovinti rūbus. Nurodė, kad 223 miegamajame buvo įrengtas ir viršininko kabinetas, todėl buvo pažeidžiamas privatumas, nes darbo metu pas viršininką ateidavo ir kiti būrio nuteistieji. Kalėdamas tokiomis sąlygomis, patyrė išgyvenimų, diskomfortą, garbės ir orumo pažeminimą, t. y. patyrė neturtinę žalą, kurią vertino 10 000 Eur ir prašė priteisti iš atsakovės.

Atsiliepimas

Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Marijampolės pataisos namai su pareiškėjo skundu nesutiko, prašė atmesti jį kaip nepagrįstą. Atsiliepime į skundą (b. l. 13-18) nurodė, kad pareiškėjui ginčo laikotarpiu reglamentuota vienam nuteistajam tenkanti gyvenamojo ploto norma buvo užtikrinta. Pataisos namuose nuolat veikia katilinė, todėl higienos normas atitinkanti temperatūra gyvenamosiose patalpose užtikrinama. Tvirtino, kad nuteistųjų bendrabutyje įrengta šachtinė ištraukiamoji ventiliacija, taip pat patalpas galima ventiliuoti per atveriamus langus. Einamieji remontai atliekami nuolat, todėl užtikrinama tinkama patalpų sienų ir lubų techninė būklė, grybelio ir pelėsio gyvenamosiose patalpose nėra. Pažymėjo, kad už tvarkos ir švaros palaikymą patalpose atsakingi jose gyvenantys asmenys, todėl jiems reguliariai vėdinant, prižiūrint ir tvarkant gyvenamąsias patalpas, problemų su drėgme nėra. Gyvenamosios patalpos inventoriumi aprūpinamos pagal galiojantį teisinį reglamentavimą. Pareiškėjas dėl netinkamos ventiliacijos, inventoriaus trūkumo, apšvietimo, gyvenamųjų patalpų būklės į pataisos namų administraciją nesikreipė. Pareiškėjas neįrodė visų būtinų sąlygų valstybės deliktinei atsakomybei kilti, todėl jo skundas netenkintinas. Prašė taikyti 3 metų senaties terminą.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Pareiškėjas jam padarytą neturtinę žalą siejo su atsakovės atstovo veiksmais, kalinant jį perpildytoje, higienos ir buitinio aprūpinimo normų reikalavimų neatitinkančiame 2 būrio 223 kambaryje laikotarpiu nuo 2014 m. spalio 30 d. iki 2018 m. gruodžio 28 d.

Atsakovės atstovas prašė teismo pareiškėjo reikalavimui taikyti trejų metų ieškinio senatį.

Nagrinėjant bylas dėl žalos, padarytos neteisėtais viešojo administravimo subjektų aktais atlyginimo, taikytinos ne tik Lietuvos Respublikos Civilinio Kodekso (toliau – ir CK) normos, reglamentuojančios deliktinę atsakomybę, bet ir šio kodekso normos, reglamentuojančios ieškinio senatį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-751-1062/2017, 2016 m. rugpjūčio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2194-520/2016, 2015 m. vasario 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-671-575/2015 ir kt.).

Ieškinio senatis – tai įstatyme nustatytas laikas, per kurį asmuo gali apginti savo pažeistą teisę pareikšdamas ieškinį. Tokio termino nustatymo tikslas – užtikrinti teisinių santykių stabilumą ir šių santykių dalyvius skatinti operatyviau ginti pažeistas teises. CK 1.125 straipsnio 8 dalis numato, jog reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo įstatymas numato sutrumpintą trejų metų senaties terminą. Šios CK nuostatos taikytinos pareikštų reikalavimų ir dėl turtinės, ir dėl neturtinės žalos atlyginimo, atžvilgiu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-183/2008; 2011 m. rugsėjo 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-351/2011). Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį ieškinio senaties termino eiga prasideda nuo tos dienos, kai asmuo sužino arba turi sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Pagal bendrąją ieškinio senaties termino eigos pradžios nustatymo taisyklę ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Pagal šią teisės nuostatą ieškinio senaties termino eigos pradžia siejama su subjektyviąja aplinkybe (asmens žinojimu ar turėjimu žinoti apie jo teisės pažeidimą), tačiau subjektyviojo kriterijaus negalima suabsoliutinti, nes kiekvienas asmuo turi rūpintis savo teisėmis ir operatyviu jų gynimu, kad nebūtų pažeistas civilinių santykių stabilumas (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-449/2009).

Pareiškėjas skundžiasi, kad jis buvo kalinamas Kybartų PN netinkamomis sąlygomis laikotarpiu nuo 2014 m. spalio 30 d. iki 2018 m. gruodžio 28 d. Teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, vertina, kad pareiškėjas, būdamas apdairus ir rūpestingas, turėjo galimybę sužinoti apie savo teisių pažeidimą dėl netinkamų kalinimo sąlygų nuo pat jo kalinimo pradžios, nes turėjo galimybę domėtis teisės aktais, reglamentuojančiais šiuos teisinius santykius, kreiptis dėl netinkamų kalinimo sąlygų į minėtos įstaigos administraciją. Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad pareiškėjui būtų buvę suvaržytos teisės susipažinti su teisės aktais, gauti reikiamą informaciją iš įkalinimo įstaigos administracijos. Šios aplinkybės patvirtina, jog pareiškėjas, apie savo teisių pažeidimą turėjo sužinoti nuo jo apgyvendinimo Kybartų PN pradžios, t. y. kaip nurodo pareiškėjas nuo 2014 m., tačiau į teismą kreipėsi tik 2019 m. liepos 22 d. (b. l. 50).

CK 1.131 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad jeigu teismas pripažįsta, jog ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje aiškinama, kad klausimą, ar konkrečios ieškinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindą jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į ieškinio senaties termino trukmę (bendrasis ar sutrumpintas), ginčo esmę, šalių elgesį, ieškinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį bei į kitas reikšmingas bylos aplinkybes (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugsėjo 24 d. nutartis administracinėje byloje A822-1037/2009).

Teismas pažymi, kad pareiškėjas nepateikė įrodymų, kurie galėtų patvirtinti, jog pažeidimų metu jis nežinojo ir negalėjo žinoti apie patalpų perpildymą kalinamais asmenimis bei kalinimo sąlygų trūkumus. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų dėl objektyvių aplinkybių, lėmusių senaties termino praleidimą. Byloje nėra duomenų, sudarančių pagrindą spręsti, jog pareiškėjas iki ieškinio senaties termino pabaigos negalėjo kreiptis į teismą, siekdamas tinkamai apginti savo galbūt pažeistas teises. Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, teismas pripažįsta, kad nėra pagrindo ex officio atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą pareiškėjo reikalavimui dėl žalos atlyginimo. Esant šioms aplinkybėms atsakovės prašymas tenkintinas ir daliai skundo reikalavimų, t. y. reikalavimui dėl neturtinės žalos priteisimo už laikotarpį nuo 2014 m. spalio 30 d. iki 2016 liepos 22 d. taikytinas ieškinio senaties terminas. Tokiu būdu, pareiškėjo reikalavimo dalis dėl neturtinės žalos priteisimo už nurodytą laikotarpį atmestina kaip nepagrįsta (CK 1.126 str. 2 d., 1.131 str. 1 d., ABTĮ 88 str. 1 p.). Pritaikius trejų metų senaties terminą laikytina, jog sprendžiant skundo reikalavimų pagrįstumą bei teisėtumą, yra reikšmingos ir analizuotinos pareiškėjo kalinimo sąlygos laikotarpiu nuo 2016 m. liepos 23 d.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis - viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): 1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai ir 3) priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima.

Atsakovės atstovo duomenimis, pareiškėjas bausmę atliko bendrabučio tipo patalpose, 2-ame būryje 223 kambaryje laikotarpiu nuo 2016 m. liepos 23 d. iki 2017 m. gruodžio 26 d. (b. l. 15-16). Gavęs atsiliepimą į skundą, atsakovės atstovo pateiktų duomenų pareiškėjas neginčijo, nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių, kad 2 būrio 223 kambaryje kalėjo iki 2018 m. gruodžio 28 d., todėl, nesant tokių duomenų, tikėtina atsakovės atstovo pareiktais įrodymais apie pareiškėjo kalėjimo laikotarpį 2 būrio 223 kambaryje. Atitinkamai byloje vertinamasis laikotarpis yra nuo 2016 m. liepos 23 d. iki 2017 m. gruodžio 26 d.

Pareiškėjas neturtinės žalos atsiradimą kildino iš 223 kambario (bendrabučio tipo patalpa) perpildymo. Tvirtino, kad šioje gyvenamojoje patalpoje kalėjo 6-8 asmenys, be to, dalį gyvenamosios patalpos ploto užėmė baldai.

Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 11¹.1. punktas nustato, kad pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose gyvenamųjų patalpų plotas turi būti ne mažesnis kaip 3,1 kv. m. vienam žmogui.

Atsakovės atstovo duomenimis (b. l. 15-16) 2 būrio 223 kambaryje (bendrabučio tipo patalpa) pareiškėjas ginčo laikotarpiu kalėjo nuo 2016 m. liepos 23 d. iki 2017 m. kovo 7 d., nuo 2017 m. kovo 17 d. iki 2017 m. liepos 14 d., nuo 2017 m. liepos 28 d. iki 2017 m. gruodžio 26 d. Šiuo laikotarpiu 223 kambaryje kalėjo nuo 3 iki 7 asmenų, plotas 25,35 kv. m, taigi akivaizdu, kad vertinamuoju laikotarpiu pareiškėjui 223 kambaryje teko nuo 8,45 kv. m iki 3,62 kv. m gyvenamojo ploto (b. l. 15-16, 20-62).

Įvertinus teisinį reglamentavimą ir faktinius bylos duomenis, darytina išvada, kad pareiškėjui, byloje vertinamu laikotarpiu gyvenant ginčo patalpoje, reglamentuota gyvenamojo ploto norma buvo užtikrinta, todėl nėra pagrindo atsakovės deliktinei atsakomybei kilti.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad dėl 223 kambario gyvenamosios patalpos perpildymo joje trūko oro (buvo prasta ventiliacija), kaupėsi drėgmė, buvo pelėsis, nebuvo galimybės išvėdinti patalpos, nes lango rėmas sulūžęs, todėl nebuvo galimybės jo atidaryti, žiemos metu šalta, prastas apšvietimas.

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ patvirtinimo“ (toliau tekste – Higienos norma HN 134:2015) 12 punkte nurodyta, kad laisvės atėmimo vietos, policijos areštinės patalpos ir jose esantys įrenginiai (įranga) turi būti techniškai tvarkingi, įrengti ir prižiūrimi taip, kad juos naudojant būtų išvengta nelaimingų atsitikimų. Pagal Higienos normos HN 134:201517 punktą, turi būti sudaryta galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas. Gyvenamosios patalpose vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Fizikiniai gyvenamųjų patalpų oro temperatūros, santykinės oro drėgmės, oro judėjimo greičio parametrai, kuriuos turi atitikti gyvenamosios patalpos, nurodyti Higienos normos HN 134:2015 16 punkte, pagal kurį gyvenamųjų patalpų oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 18°C ir ne aukštesnė kaip 28°C, santykinė oro drėgmė nuo 35 proc. iki 65 proc., oro judėjimo greitis šiltuoju metų laikotarpiu – 0,15-0,25 m/s, šaltuoju metų laikotarpiu – 0,05-0,15 m/s.

Atsakovės atstovas atsiliepime į skundą nurodė, kad gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema, dirbtinis apšvietimas visose patalpose yra ne mažesnis, nei 200 lx.

Byloje nėra pateikta duomenų apie 223 kambario santykinės oro drėgmės, apšvietos, temperatūros matavimus pareiškėjo buvimo minėtoje patalpoje laikotarpiu. Tačiau nagrinėjamu atveju aktualu, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjas į Kybartų PN pareigūnus, administraciją ar į Nacionalinį visuomenės sveikatos centrą, kitą valstybės instituciją ar visuomeninę organizaciją dėl netinkamų kalinimo sąlygų nesikreipė. Pažymėtina, kad pareiškėjui ginčo laikotarpiu Kybartų PN nesiskundus dėl netinkamų sąlygų, atsakovui šiuo metu tektų neproporcinga pareiga paneigti tokius abstrakčius pareiškėjo teiginius. Todėl pareiškėjo argumentai dėl netinkamos temperatūros, ventiliacijos, drėgmės patalpose, netinkamo apšvietimo atmestini kaip nepagrįsti

Dėl pareiškėjo argumentų, kad patalpose buvo pelėsis, teismas pažymi, kad už patalpų valymą drėgnuoju būdu, nepaliekant ant sienų ir lubų pelėsio, yra atsakingi patys nuteistieji, todėl, pareiškėjo teiginys, kad patalpose buvo pelėsis, patvirtina aplinkybę, jog atsakingas už kameros tvarkymą asmuo neatliko tinkamai pareigos tvarkyti patalpas.

Atsakovės atstovas atsiliepime į skundą nurodė, kad gyvenamosiose patalpose einamieji remontai atliekami nuolat, todėl jose užtikrinama tinkama sienų, lubų, langų techninė būklė, pareiškėjo teiginys dėl sulūžusio lango nepagrįstas, nes nuteistiesiems Kybartų PN yra užtikrinama saugi ir tvarkinga aplinka.

Teismas neturi pagrindo abejoti atsakovo atstovo į bylą pateiktais duomenimis apie patalpų įrengimą ir priežiūrą, todėl jais remiasi. Duomenų, kad buvo netinkami, prastos būklės langai, ko pasėkoje, pareiškėjo įsitikinimu, jis negalėjo išvėdinti gyvenamosios patalpos, pareiškėjas nepateikė, taip pat nepateikė įrodymų, kad kreipėsi ar reiškė pretenzijas dėl sulūžusio lango rėmo ir, kad negali jo atidaryti. Be to, teismas pažymi, kad pareiškėjas turi galimybę rašyti skundus dėl kalinimo sąlygų, tame tarpe ir tiesiogiai Visuomenės sveikatos centrui, tačiau duomenų apie patikrinimus, pagal pareiškėjo skundus, ar pareiškėjo kreipimąsi į pataisos namų administraciją dėl minėtų aplinkybių, byloje nėra. Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių jo teiginius dėl netinkamos patalpų būklės, nedetalizavo, kokiu pagrindu padarė išvadą, kad Kybartų PN patalpos neremontuotos, todėl pareiškėjo teiginys dėl Kybartų PN patalpų, langų blogos būklės atmestinas kaip neįrodytas.

Pareiškėjas reiškė pretenzijas dėl netinkamo aprūpinimo baldais (spintelėmis, rūbų spinta, pakabomis), nurodė, kad nebuvo sudarytos sąlygos išsidžiovinti rūbus.

Lietuvos higienos normos 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ 40 punktas numato, jog laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudarytos sąlygos skalbti ir džiovinti asmeninius apatinius ir viršutinius drabužius, jeigu jie neskalbiami centralizuotai ir jeigu laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys neaprūpinami švariais apatiniais ir viršutiniais drabužiais. Atsakovės atstovas nurodė, kad 2-ojo būrio patalpose yra įrengta patalpa, kurioje nuteistieji gali džiovinti savo rūbus. Teismas neturi pagrindo abejoti atsakovės atstovo į bylą pateiktais duomenimis apie sudarytas sąlygas išsidžiovinti išskalbtus drabužius. Byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, jog pareiškėjas kreipėsi į pataisos namų administraciją dėl sunkumų skalbiant ar džiovinant drabužius. Teismo vertinimu, pareiškėjas šiuo atveju neįrodė neturtinės žalos padarymo fakto, o jo argumentai dėl neturėjimo galimybės išsidžiovinti drabužius iš esmės yra grindžiami tik deklaratyviais teiginiais, todėl atmetami.

Atsakovės atstovas nurodė, kad Kybartų PN gyvenamosios patalpos yra aprūpintos visu būtinu inventoriumi vadovaujantis Kalėjimų departamento direktoriaus 2017-06-07 įsakymu Nr. V-245 patvirtintomis Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normomis.

Atsakovas atsiliepime tik išanalizavo teisinį reglamentavimą dėl patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi, tačiau visiškai nepasisakė dėl 223 kambaryje buvusių baldų, nepateikė jokių dokumentų, įrodančių, kokie baldai buvo 223 kambaryje. Atsižvelgiant į šias aplinkybes ir į tai, kad pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus paprastai tenka laisvės atėmimo vietos administracijai, laikytina, kad 223 gyvenamoji patalpa nebuvo tinkamai aprūpinta būtiniausiais baldais, taigi atsakovas neveikė taip, kaip pagal teisės aktų reikalavimus privalėjo veikti, o pareiškėjas galėjo dėl to patirti tam tikrus nepatogumus.

Kita vertus, byloje taip pat nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į atsakovą dėl netinkamo aprūpinimo baldais. Teismas pažymi, kad sprendžiant skundo dėl neturtinės žalos pagrįstumo klausimą turi būti nustatyta ne tik tai, ar atitinkama valdžios institucija asmens atžvilgiu veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal įstatymus (CK 6.271 str.), bet ir tai, ar dėl tokio veikimo arba neveikimo atsirado asmens (pareiškėjo) nurodyta žala (pasekmės). Neturtinė žala pripažintinas ne bet koks valdžios institucijų neteisėtais veiksmais (neveikimu) asmeniui, kuris kreipėsi teisminės gynybos, padarytas neigiamas poveikis. Neturtinė žala gali būti konstatuojama tik tada, kai nustatoma, jog poveikis buvo pakankamai intensyvus, o ne mažareikšmis ir smulkmeniškas, kai nustatoma, kad asmuo tikrai patyrė dvasinius išgyvenimus, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė (žr., pvz., LVAT 2012-07-09 sprendimą byloje Nr. A146-1527/2012 ir kt.). Nagrinėjamu atveju byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad dėl pareiškėjo nurodytų aplinkybių būtų atsiradusios kokios nors pasekmės, kurias būtų galima laikyti neturtine žala CK 6.250 straipsnio prasme, todėl pareiškėjo argumentai šioje dalyje atmetami.

Pareiškėjas nurodė, kad 223 miegamajame buvo įrengtas ir viršininko kabinetas, tačiau jokių šią aplinkybę patvirtinančių įrodymų nepateikė, t y. byloje nėra jokių duomenų, jog dėl nurodytos aplinkybės pareiškėjas kreipėsi skundais į pataisos namų pareigūnus, administraciją, Visuomenės sveikatos centrą ir kitas kompetentingas institucijas. Pareiškėjas, be kita ko, nenurodė su juo kalėjusių asmenų duomenų, kurie galėtų patvirtinti šią aplinkybę teisme, nepateikė jų rašytinių paaiškinimų, neprašė kviesti juos liudytojais byloje, o nesant tokių duomenų, šiuo metu nustatyti, ar patalpose, kuriose pareiškėjas buvo laikomas, buvo įrengtas ir viršininko kabinetas ginčo laikotarpiu, galimybės nėra, todėl šioje dalyje skundas atmestinas.

Likusieji tiek pareiškėjo, tiek ir atsakovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ir Europos Žmogaus Teisių Teismo formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994-04-19 sprendimas byloje Nr. 16034/90 Van de Hurk v Netherlands, 1997-12-19 sprendimas byloje Nr. 20772/92 Helle v Finland, 1999-01-21 sprendimas byloje Nr. 30544/96 Garcia Ruiz v Spain ir kt.). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje aiškinant Administracinių bylų teisenos įstatymo normas taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2008-12-05 nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009-07-24 nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009-11-06 nutartis administracinėje byloje Nr. P525-194/2009, 2013-02-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).

CK 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Sprendžiant skundo dėl neturtinės žalos pagrįstumo klausimą turi būti nustatyta ne tik tai, ar atitinkama valdžios institucija asmens atžvilgiu veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal įstatymus (CK 6.271 straipsnis), bet ir tai, ar dėl tokio veikimo arba neveikimo atsirado asmens (pareiškėjo) nurodyta žala (pasekmės). Šioje administracinėje byloje aplinkybių, suponuojančių neturtinės žalos atsiradimą, nenustatyta.

Pareiškėjas pažymėjo, jog dėl valdžios institucijos neteisėtų veiksmų jis patyrė diskomfortą, dvasinius išgyvenimus, diskriminaciją, sveikatos pablogėjimą ir pan. Jokių duomenų apie savo sveikatos būklę, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant klausimą dėl įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio, pareiškėjas nepateikė.

Konstatuotina, kad pagrindinis viešosios atsakomybės elementas – neteisėti veiksmai, kurių buvimas arba nebuvimas iš esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sąlygas. Veiksmų neteisėtumas (kaip būtinoji viešosios atsakomybės sąlyga) siejamas su valstybės ar savivaldybės aktų prieštaravimu įstatyme numatytoms valdžios institucijų pareigoms. CK 6.271 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad valstybės valdžios institucijų neteisėtas aktas reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtaką asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (žr. LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. A556-1840/2012).

Įvertinus aukščiau nurodytų aplinkybių bei jas patvirtinančių įrodymų visetą, darytina išvada, kad pareiškėjas neįrodė būtinų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų – jo nurodytos neturtinės žalos atsiradimo fakto, taip pat valstybinės valdžios institucijos (Kybartų PN) ar jos darbuotojų neteisėtos veikos (neveikimo). Nenustačius žalos atsiradimo fakto bei atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų (neveikimo), valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą, todėl pareiškėjo skundas netenkinamas (ABTĮ 56 str., 88 str. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.

Teisėja Natalja Zelionkienė