Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų sprendimas

2022-05-18 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A20.-532-1132/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai
Dokumentas
Sprendimas
Data
2022-05-18
Bylos Nr.
A20.-532-1132/2022
Teisminio proceso Nr.
4-69-3-00556-2022-4
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Patenkintas iš dalies.
Teisėjas
Vilma Tamošaitienė (pirm.)
Suinteresuotas asmuo
Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Advokatai
Paulius Vinkleris
Kategorijos
Administracinė byla Nr. A20.-532-1132/2022Teisminio proceso Nr. 4-69-3-00556-2022-4Procesinio sprendimo kategorija 21.9.10
KAUNO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. gegužės 18 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Vilma Tamošaitienė,sekretoriaujant Linai Stankūnaitei,

dalyvaujant Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) atstovui Rimantui Stroliui,

užsieniečiui F. K. H. I. (toliau – ir pareiškėjas, užsienietis), jo įgaliotajam atstovui advokatui Pauliui Vinkleriui,

vertėjui Zakaria El Osta,

susipažinusi su užsieniečio F. K. H. I. asmens byla, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka nuotoliniu būdu, naudojantis vaizdo konferencijų ir pokalbių platforma „Zoom“, išnagrinėjo užsieniečio Irako Respublikos piliečio F. K. H. I. įgaliotojo atstovo advokato Pauliaus Vinklerio skundą dėl 2022 m. vasario 22 d. Migracijos departamento sprendimo Nr. 22S3794 dalies panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Migracijos departamentas 2022 m. vasario 22 d., vadovaudamasis nuo 2022 m. sausio 1 d. galiojančios Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas) redakcijos X2 skyriaus 140⁸ straipsnio 5, 6 dalimis, 113 straipsnio 5 dalimi, priėmė sprendimą (toliau – ir skundžiamas sprendimas) įleisti pareiškėją į Lietuvos Respubliką, kadangi per 6 (šešis) mėnesius nuo asmens užregistravimo Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje (MIGRIS) dienos nebuvo priimtas galutinis sprendimas dėl jo teisinės padėties; apgyvendinti pareiškėją Įstatymo 140⁸ straipsnio 3 dalyje nurodytoje laikino apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, 6 (šešis) mėnesius nuo šio sprendimo priėmimo dienos. Sprendime nurodyta, jog užsienietis į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, asmenų grupėje, pėsčiomis kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną neleistinoje vietoje. Užsienietis su savimi neturėjo asmens tapatybę patvirtinančio kelionės dokumento, nepateikė dokumento, suteikiančio teisę atvykti ir būti Lietuvos Respublikoje, prieglobsčio pasiprašė tik tada, kai buvo sulaikytas pareigūnų ir pristatytas į užkardą. Tyrimo metu nustatyta, kad asmens baimės dėl gyvybės, kurias jis nurodė kaip išvykimo iš Irako pagrindą, yra hipotetinio pobūdžio, užsieniečio pateikta informacija dalinai nesutampa su kilmės valstybės informacija, nepateikė jokių dokumentų ar objektyvių duomenų, patvirtinančių jo pasakojimą. Šios aplinkybės parodo užsieniečio nebendradarbiavimą su Lietuvos Respublikos institucijų ir įstaigų valstybės tarnautojais ir darbuotojais bei pagrindžia prielaidą, kad pareiškėjas piktnaudžiauja prieglobsčio procedūra. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, yra pagrindo manyti, kad užsienietis gali pasislėpti ir bandyti išvykti į kitą Europos Sąjungos valstybę.

Šalies argumentai

Užsienietis skundu prašo panaikinti Migracijos departamento 2022 m. vasario 22 d. sprendimo Nr. 22S3794 dalį dėl pareiškėjo laikino apgyvendinimo ir taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinti pareiškėją Valstybės sienos apsaugos tarnyboje prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) netaikant judėjimo laisvės apribojimų. Skunde nurodoma, kad teismas turi objektyvų pagrindą spręsti, kad šiuo atveju užsieniečiui gali būti taikoma švelnesnė ir proporcinga alternatyvi sulaikymui priemonė nenustatant judėjimo laisvės apribojimų, nes užsienietis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, nėra pažeidęs migracijos įstatymų, bendradarbiavo su pareigūnais, nesiekė pasišalinti, nedarė jokių pažeidimų.

Atsiliepimas

Migracijos departamentas pateikė atsiliepimą, kuriuo prašo skundo netenkinti. Nurodo, kad užsieniečio atžvilgiu nėra priimtas sprendimas dėl sulaikymo, užsieniečio atžvilgiu buvo priimtas sprendimas įleisti jį į Lietuvos Respubliką ir jį apgyvendinti, nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, todėl užsieniečio atžvilgiu nėra pagrindo taikyti Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodytą alternatyvią sulaikymo priemonę. Pagal Įstatymo 140⁸ straipsnio 6 dalį, VSAT kreipiasi į teismą dėl prieglobsčio prašytojo sulaikymo ar alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo, jeigu nustatomas Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 3, 4 ar 5 punkte nurodytas sulaikymo pagrindas. Kadangi tyrimo metu toks pagrindas nustatytas nebuvo, pareiškėjo atžvilgiu priimtas sprendimas dėl jo įleidimo ir apgyvendinimo, vadovaujantis Įstatymo 140⁸ straipsnio 5 ir 6 dalimis. Pareiškėjas prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu nebendradarbiavo su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojais ar darbuotojais. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo atžvilgiu nėra priimtas sprendimas dėl sulaikymo, pareiškėjos atžvilgiu buvo priimtas sprendimas įleisti jį į Lietuvos Respubliką ir apgyvendinti nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, į tai, kad pareiškėja į Lietuvos Respubliką atvyko ne pagal nustatytą tvarką, o pažeisdama migracijos taisykles, neleistinoje vietoje, kirto sieną neleistinoje vietoje, šios nustatytos faktinės aplinkybės suponuoja realią ir pagrįstą galimybę, kad pareiškėjas gali pasislėpti, pabėgti į užsienio valstybę, todėl pareiškėjo buvimas Lietuvos Respublikoje turi būti kontroliuojamas, kol nebus priimtas galutinis sprendimas dėl jo teisinės padėties.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu pareiškėjas skundą palaikė, prašė jį tenkinti ir paaiškino, kad gauna senatvės pensiją, todėl gali save išlaikyti. Nors asmens paso originalo nepateikė, tačiau pareigūnams pateikė jo kopiją, be to turi kitų dokumentų, iš kurių galima nustatyti jo tapatybę, o jo Baltarusijos Respublikoje paimtas pasas jau yra sugrąžintas į Irako Respublikos užsienio reikalų ministeriją. Su pareigūnais bendradarbiauja, pateikė visą prašytą informaciją. Pareiškėjo sveikatos būklės nėra gera, praktiškai nevaldo vienos rankos, serga depresija, tačiau negauna medikamentų. Vieną kartą buvo apsipirkti, tačiau neužteko laiko.

Teismo posėdžio metu pareiškėjos įgaliotasis atstovas prašė skundą tenkinti.

Atsiliepimas

Teismo posėdžio metu Migracijos departamento atstovas skundą prašė atmesti kaip nepagrįstą atsiliepime nurodytais motyvais ir papildomai paaiškino, kad pareiškėjo pateikta paso kopija buvo neryški, todėl sunku nustatyti jo tapatybę.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Žemesnės instancijos teismas

Užsieniečių atvykimo ir išvykimo, buvimo ir gyvenimo, prieglobsčio suteikimo, integracijos ir natūralizacijos, sprendimų dėl užsieniečių teisinės padėties apskundimo tvarką bei kitus užsieniečių teisinės padėties Lietuvos Respublikoje klausimus reglamentuoja Įstatymas. Šio Įstatymo nustatyta, kad užsieniečio (įskaitant ir prieglobsčio prašytojus) judėjimo laisvė Lietuvos Respublikoje gali būti apribota.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjas į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, pereidamas Lietuvos Respublikos valstybės sieną ne per pasienio kontrolės punktą. Migracijos departamentas 2021 m. gruodžio 6 d., priėmė sprendimą nesuteikti pareiškėjui prieglobsčio. Minėtas sprendimas neįsiteisėjęs, taigi pareiškėjas yra prieglobsčio prašytojas.

Migracijos departamentas 2022 m. vasario 22 d., vadovaudamasis nuo 2022 m. sausio 1 d. galiojančios Įstatymo redakcijos X2 skyriaus 140⁸ straipsnio 5, 6 dalimis, 113 straipsnio 5 dalimi, priėmė sprendimą įleisti pareiškėją į Lietuvos Respubliką, kadangi per 6 (šešis) mėnesius nuo asmens užregistravimo Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje (MIGRIS) dienos nebuvo priimtas galutinis sprendimas dėl jo teisinės padėties; apgyvendinti pareiškėją Įstatymo 140⁸ straipsnio 3 dalyje nurodytoje laikino apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, 6 (šešis) mėnesius nuo šio sprendimo priėmimo dienos.

Žemesnės instancijos teismas

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. liepos 2 d. nutarimu Nr. 517 „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo ir valstybės lygio ekstremaliosios situacijos operacijų vadovo paskyrimo“, visoje šalyje nuo 2021 m. liepos 4 d. yra paskelbta valstybės lygio ekstremali situacija dėl masinio užsieniečių antplūdžio, taigi sprendžiant dėl skundžiamo Migracijos departamento sprendimo dalies, kuria nuspręsta užsienietį laikinai apgyvendinti laikino apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, teisėtumo ir pagrįstumo taikomos Įstatymo X2 skyriaus nuostatos.

Įstatymo 140⁸ straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad jeigu per įvestos karo padėties, nepaprastosios padėties, taip pat paskelbtos ekstremaliosios situacijos dėl masinio užsieniečių antplūdžio laikotarpį ir 28 dienas po jo pabaigos, tačiau ne ilgiau kaip per 6 mėnesius nuo užsieniečio užregistravimo Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje dienos, nebuvo priimtas galutinis sprendimas dėl prieglobsčio prašytojo, laikinai apgyvendinto šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, teisinės padėties, Migracijos departamentas priima sprendimą įleisti tokį prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką ir apgyvendinti jį šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose.

Žemesnės instancijos teismas

To paties straipsnio 6 dalyje be kita ko nustatyta, jog jeigu Migracijos departamentas, priimdamas šio straipsnio 2 dalyje nurodytą sprendimą įleisti prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką, nustato, kad būtina patikrinti užsieniečio tapatybę ir (arba) pilietybę arba yra šio Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 2, 3, 4 ar 9 punktuose nurodytų aplinkybių, o priimdamas šio straipsnio 5 dalyje nurodytą sprendimą įleisti prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką, – kad yra šio Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytų aplinkybių, Migracijos departamentas kartu priima sprendimą prieglobsčio prašytoją apgyvendinti šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje.

Skundą nagrinėjantis teismas pažymi, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką, esant paskelbtai ekstremaliajai situacijai dėl masinio užsieniečių antplūdžio, prieglobsčio prašytojai, pateikę prašymus suteikti prieglobstį pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose ar netrukus po neteisėto Lietuvos Respublikos valstybės sienos kirtimo, ir Migracijos departamentui priėmus sprendimą įleisti užsienietį į Lietuvos Respubliką, kartu priimamas sprendimas prieglobsčio prašytoją apgyvendinti Įstatymo 140⁸ straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, ne ilgiau kaip 6 mėnesius nuo prašymo suteikti prieglobstį pateikimo dienos. Alternatyvių apgyvendinimo priemonių taikymas galiojančiame įstatyme nėra numatytas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. kovo 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1846-525/2022).

Pažymėtina, kad pareiškėjo atžvilgiu nėra priimtas sprendimas dėl sulaikymo, pareiškėjo atžvilgiu buvo priimtas sprendimas įleisti į Lietuvos Respubliką ir jį apgyvendinti, nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas nėra sulaikytas, todėl nėra pagrindo pareiškėjo atžvilgiu taikyti Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodytą alternatyvią sulaikymui priemonę.

Skundą nagrinėjantis teismas taip pat pažymi, kad pagal formuojamą teismų praktiką, Migracijos departamento taikomas apgyvendinimas Įstatymo 140⁸ straipsnio 3 dalyje nurodytoje laikino apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant užsieniečiui teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikoje, savo turiniu iš esmės atitinka alternatyvią sulaikymui priemonę, įtvirtintą Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 5 punkte (ekstremalios situacijos dėl masinio užsieniečių antplūdžio metu – Įstatymo 140¹⁹ straipsnio 1 dalies 3 punktas), t. y. apgyvendinimą VSAT (ar kitoje tam pritaikytoje vietoje) nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje. Todėl, net ir užsieniečiui nesant sulaikytam, tačiau apgyvendintam pagal sąlygas, atitinkančias alternatyvią sulaikymui priemonę, turi būti veiksmingai užtikrinta teisė į teisminę gynybą, siekiant patikrinti užsieniečiui taikomos priemonės pagrįstumą ir teisėtumą, galimybę skirti švelnesnę priemonę (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. gegužės 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2405-781/2022).

Iš skundžiamo sprendimo matyti, kad sprendimo dalis apgyvendinti užsienietį Įstatymo 140⁸ straipsnio 3 dalyje nurodytoje laikino apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant teisės jam laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, priimta nustačius, jog yra Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 1 ir 10 punktuose nurodytos aplinkybės. Pagal Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 1 punktą sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti, įvertinamos šios aplinkybės: užsienietis neturi asmens tapatybę patvirtinančio dokumento ir nebendradarbiauja, siekiant nustatyti jo tapatybę ir (ar) pilietybę (atsisako pateikti duomenis apie save, teikia klaidinančią informaciją, norėdamas suklaidinti kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ir įstaigų valstybės tarnautojus ar darbuotojus, pateikė suklastotus dokumentus ir panašiai). Pagal Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 10 punktą sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti, įvertinamos šios aplinkybės: prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu arba sprendžiant užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę klausimą užsienietis nebendradarbiauja su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojais ar darbuotojais.

Teismo vertinimu, tokia Migracijos departamento išvada padaryta nepagrįstai. Visų pirma pažymėtina, kad užsienietis, nors ir nepateikė asmens tapatybę patvirtinančio dokumento originalo, tačiau pateikė jo kopiją, kas netiesiogiai patvirtina jo tapatybę, kuria rėmėsi ir Migracijos departamentas priimdamas sprendimą dėl prieglobsčio nesuteikimo. Be to pareiškėjas nurodė, kad turi kitus dokumentus, iš kurių galima nustatyti jo tapatybę ir Migracijos departamentui pateikė visus prašytus dokumentus, taip pat nurodė turintis „ID kortelę“. Taigi pareiškėjo tapatybė yra nustatyta, o duomenų, kad pareiškėjas būtų nebendradarbiavęs nustatant jo tapatybę, byloje nėra. Asmens dokumentų fotonuotraukų pateikimą asmens tapatybės patvirtinimui yra prilyginęs ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. balandžio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. Nr. A-2249-556/2022, 2022 m. gegužės 12 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-2546-624/2022). Byloje nenustatyta, jog užsienietis bandytų išvykti iš Lietuvos Respublikos, siektų pasišalinti iš jo apgyvendinimo vietos ir pan. Taip pat nenustatyta duomenų, jog užsieniečio buvimas keltų grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai. Nors Migracijos departamentas nurodė, kad užsienietis nebendradarbiavo, apklausos metu jo pasakojimas buvo skirtingas, klaidinantis, vis tik šios atsakovo įvardintos aplinkybės negali būti vertintinos kaip užsieniečio nebendradarbiavimas. Byloje nėra duomenų, kad užsienietis būtų piktybiškai nebendradarbiavęs su valstybės pareigūnais. Vien patekimas į Lietuvos Respubliką neteisėtai negali suponuoti kategoriškos išvados, kad užsienietis nebendradarbiauja, o klausimas dėl jo prašymo suteikti prieglobstį ir jį motyvuojančio pasakojimo apklausos metu pagrįstumo vis dar yra sprendžiamas. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje įtvirtinta, kad tol, kol nėra priimtas įsiteisėjęs sprendimas dėl užsieniečio prašymo suteikti prieglobstį, negalima teigti, kad prašymo motyvai jau yra galutinai išaiškinti ir papildomas poreikis informacijai dėl šių motyvų negalėtų kilti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. vasario 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1435-492/2022), todėl konstatuotina, jog užsieniečio pasakojimo pagrįstumas iki kol nėra baigta jo prieglobsčio svarstymo procedūra negali būti tinkamai vertinamas. Migracijos departamento nurodytos aplinkybės, kurias jis vertino kaip pareiškėjo nebendradarbiavimą (atvykimas į Lietuvos Respubliką neteisėtai, asmenų grupėje) nagrinėjamu atveju negali būti vertinamos kaip išskirtinės aplinkybės, kurios pagrįstų išvadą, jog pareiškėjo atžvilgiu nustatyti judėjimo laisvės ribojimai yra būtini siekiamam tikslui pasiekti. Tokia pozicija formuluojama ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, kurioje nebendradarbiavimas paprastai sietinas su piktavališkumu, užsieniečio piktybiškumu valstybės institucijų atžvilgiu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. kovo 31 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-1886-629/2022; 2022 m. kovo 31 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-1920-624/2022, 2022 m. balandžio 1 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-1887-822/2022, 2022 m. balandžio 6 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-1888-789/2022).

Įstatymo 140⁸ straipsnio 6 dalis nurodo, kad sprendimas prieglobsčio prašytoją apgyvendinti šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, priimamas tik esant Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 1, 6-11 punktuose nurodytų aplinkybių. Tuo tarpu, kaip jau buvo minėta aukščiau, tokių aplinkybių šioje byloje teismas nenustatė.

Darytina išvada, kad užsieniečio laikinas apgyvendinimas nesuteikiant teisės laisvai judėti, nėra nagrinėjamu atveju būtina priemonė, skirta užtikrinti, jog būtų pasiekti Įstatymo keliami tikslai – galutinio sprendimo užsieniečio prieglobsčio byloje priėmimas ir įvykdymas. Kadangi kitų aplinkybių, dėl kurių būtų galima pagrįstai vertinti, jog yra tikimybė, kad užsienietis gali pabėgti ar pasislėpti, atsakovas sprendime nenurodė, o, teismo vertinimu, atitinkamų duomenų nėra ir byloje, spręstina, jog nagrinėjamu atveju užsieniečiui toks apgyvendinimo režimas (su judėjimo Lietuvos Respublikoje apribojimais) paskirtas nepagrįstai.

Atsižvelgiant į tai, užsieniečio skundas tenkinamas iš dalies, t. y. dėl Migracijos departamento sprendimo Nr. 22S3794 dalyje dėl Irako Respublikos piliečio F. K. H. I. teisės judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje nesuteikimo.

Nesant pagrindo prieglobsčio prašytoją apgyvendinti Įstatymo 140⁸ straipsnio 3 dalyje nurodytoje laikino apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, jo apgyvendinimo klausimą išsprendžia Migracijos departamentas. Pažymėtina, kad Įstatymo 140⁸ straipsnio 8 dalis nustato, jog jeigu šio straipsnio 6 dalyje nurodyti prieglobsčio prašytojai teismo nesulaikomi ar jiems alternatyvi sulaikymui priemonė neskiriama, taip pat pasibaigus sulaikymui ar alternatyviai sulaikymui priemonei, prieglobsčio prašytojai Migracijos departamento sprendimu apgyvendinami šio Įstatymo 79 ir 140¹⁶ straipsniuose nustatyta tvarka.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatymo Dėl užsieniečių teisinės padėties 140⁸ straipsniu 9 dalimi, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas,

nusprendžia:

Irako Respublikos piliečio F. K. H. I. atstovo advokato Pauliaus Vinklerio skundą tenkinti iš dalies ir panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2022 m. vasario 22 d. sprendimo Nr. 22S3794 dalį dėl F. K. H. I. teisės judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje nesuteikimo.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Teisėja Vilma Tamošaitienė