- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-05-12
- Bylos Nr.
- A-2546-624/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 4-52-3-00144-2022-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas panaikintas ir priimtas naujas sprendimas
- Teisėjai
- Ričardas Piličiauskas (pirm.), Arūnas Dirvonas (pirm.), Veslava Ruskan
- Pareiškėjas
- (duomenys neskelbtini)
- Atsakovas
- Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Kategorijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Veslavos Ruskan,
dalyvaujant pareiškėjui (duomenys neskelbtini) piliečiui K. M., jo atstovui advokatui Ryčiui Satkauskui,
atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atstovei Gabrielei Vasiliauskienei,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo (duomenys neskelbtini) piliečio K. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2022 m. balandžio 14 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo (duomenys neskelbtini) piliečio K. M. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo dalies panaikinimo ir alternatyvios sulaikymui priemonės netaikant judėjimo laisvės apribojimo taikymo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas (duomenys neskelbtini) pilietis K. M. (toliau – ir Užsienietis) su skundu kreipėsi į Vilniaus regiono apylinkės teismą, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas, Migracijos departamentas) 2022 m. vasario 23 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Sprendimas) dalį dėl laikino apgyvendinimo ir prieglobsčio prašytojui taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Valstybės sienos apsaugos tarnyboje prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Tarnyba), netaikant judėjimo laisvės apribojimų.
2. Pareiškėjas nurodė, kad Sprendimas motyvuotas tuo, jog jis nepateikė asmens tapatybę patvirtinančio dokumento, nebendradarbiauja su Lietuvos Respublikos institucijų atstovais. Nurodo, kad jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, nėra pažeidęs migracijos įstatymų, bendradarbiauja su pareigūnais, nesiekia pasišalinti, nedaro jokių pažeidimų. Pareiškėjo teigimu, jam gali būti pritaikyta Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 115 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtinta alternatyvi sulaikymui priemonė, kadangi tokiu būdu būtų užtikrintas pareiškėjo buvimas Lietuvos Respublikos teritorijoje ir tuo pačiu būtų sudarytos sąlygos jam laisvai judėti.
Atsiliepimas
3. Atsakovas Departamentas atsiliepimu į pareiškėjo skundą prašė skundą atmesti.
4. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, asmenų grupėje, pėsčiomis kirtęs Lietuvos Respublikos valstybės sieną neleistinoje vietoje, o prieglobsčio pasiprašė tik po to, kai buvo sulaikytas pareigūnų ir pristatytas į užkardą. Pareiškėjas su savimi neturėjo kelionės ar bet kokio kito asmens tapatybę patvirtinančio dokumento ar dokumento kopijos. Departamentas, išnagrinėjęs prieglobsčio prašymą, priėmė sprendimą pareiškėjui prieglobsčio Lietuvos Respublikoje nesuteikti. Minėtas sprendimas nėra įsiteisėjęs. Prieglobsčio prašymo nagrinėjimo metu pareiškėjas nebendradarbiavo su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ir įstaigų valstybės tarnautojais ir darbuotojais, skirtingais prieglobsčio prašymo tyrimo etapais teikė skirtingas pasakojimo detales, klaidinančią informaciją, tokiu būdu siekdamas klaidinti pareigūnus ir vilkinti prieglobsčio prašymo nagrinėjimo procesą. Iki atvykimo į Lietuvą pareiškėjas 15 mėnesių gyveno (duomenys neskelbtini), kurį paliko, nes prarado ten darbą. Tai patvirtina, kad pareiškėjas gali pasislėpti. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas iš savo kilmės valstybės teisėtai atvyko į (duomenys neskelbtini), vėliau – ir į (duomenys neskelbtini), tačiau ten neliko ir prieglobsčio neprašė, bet nusprendė neteisėtai atvykti į Lietuvos Respubliką. Atsakovo vertinimu, ši aplinkybė suponuoja realią ir pagrįstą galimybę pareiškėjui pasislėpti, pabėgti į užsienio valstybę, todėl pareiškėjo buvimas Lietuvos Respublikoje turi būti kontroliuojamas iki nebus priimtas galutinis sprendimas dėl jo teisinės padėties. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjo atžvilgiu nėra pagrindo taikyti Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodytos alternatyvios sulaikymui priemonės, kadangi pareiškėjas nėra sulaikytas.
II.
5. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2022 m. balandžio 14 d. sprendimu pareiškėjo skundas netenkintas.
6. Teismas vadovavosi Įstatymo 140⁸ straipsnio 5, 6 dalimis, atkreipė dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, nustatė, kad prieglobsčio prašytojas turi galimybę laisvai judėti gyvenamosios vietos teritorijoje, gauti medicinos, socialines paslaugas, jis aprūpintas maistu, gali naudotis ryšio priemonėmis. Teismas nurodė, kad byloje nėra duomenų, jog būtų pažeidžiamos pareiškėjo teisės, susijusios su sveikatos priežiūra, materialiniu ir buitiniu aprūpinimu, draudimų ir apribojimų taikymu, užimtumo organizavimu, apsilankymų ir pasimatymų centre organizavimu. Teismas pažymėjo, kad vien pareiškėjo nesutikimas su Departamento priimtu Sprendimu nepatvirtina, jog jo teisės yra pažeidžiamos, ir nesudaro pagrindo pareiškėjui netaikyti judėjimo laisvės apribojimų. Teismas darė išvadą, kad pareiškėjui Sprendimu taikomas laikinas apgyvendinimas, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, yra tinkama ir proporcinga priemonė siekiamiems tikslams.
Žemesnės instancijos teismas
7. Teismas nustatė, kad pareiškėjas į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, pereidamas Lietuvos Respublikos valstybės sieną ne per pasienio kontrolės punktą, asmenų grupėje, neturėdamas jokių asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų bei teisėtą buvimą Lietuvos Respublikoje patvirtinančių ar suteikiančių jam teisę atvykti, būti ar vykti per Lietuvos Respubliką tranzitu dokumentų, dėl pareiškėjo prašymo suteikti prieglobstį galutinis sprendimas dar nepriimtas, procesine tvarka nepatikrintas ir neįvykdytas, jo atvykimo motyvai nėra išaiškinti. Teismas neturėjo pagrindo spręsti, kad, paskyrus pareiškėjui prašomą alternatyvią sulaikymui priemonę, būtų pasiekti Įstatymo numatyti tikslai – operatyviai ir tinkamai išspręsti užsieniečio teisinės padėties Lietuvos Respublikoje klausimą ir priimti bei įvykdyti atitinkamą sprendimą, nes, atsižvelgiant į pareiškėjo atvykimo į Lietuvos Respubliką aplinkybes, manytina, kad pareiškėjas, turėdamas galimybę laisvai judėti, gali išvykti į kitas Europos Sąjungos valstybes. Teismas pareiškėjo skundo teiginius, kad jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, nėra pažeidęs migracijos įstatymų, bendradarbiauja su pareigūnais, nesiekia pasišalinti, nedaro jokių pažeidimų, nelaikė išimtiniais ir konstatavo, kad jie nesudaro pagrindo paskirti prašomą alternatyvią sulaikymui priemonę, netaikant judėjimo ribojimų. Teismas pažymėjo, kad konkrečias apgyvendinimo sąlygas pagal apylinkės teismo parinktą režimą turi užtikrinti apylinkės teismo sprendimą vykdanti institucija.
III.
8. Pareiškėjas (duomenys neskelbtini) pilietis K. M. apeliaciniu skundu prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir įpareigoti Departamentą apgyvendinti pareiškėją, kaip prieglobsčio prašytoją, neribojant jo judėjimo laisvės. Pareiškėjas taip pat prašo įpareigoti atsakovą pateikti informaciją apie pareiškėjo sveikatos būklę ir apsilankymo pas gydytoją priežastis, diagnozę, paskirtą gydymą.
9. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pažymi, kad teismas neatsižvelgė į tai, jog Departamentas nesiima jokių veiksmų, kad išspręstų pareiškėjo teisinės padėties Lietuvos Respublikoje klausimą ir priimtų bei įvykdytų atitinkamą sprendimą. Atitinkamai pareiškėjo laisvės tolesnis ribojimas nepadeda siekti įstatymo numatytų tikslų. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad Departamento komisija 2022 m. sausio 14 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) išnagrinėjo pareiškėjo skundą dėl Departamento 2021 m. gruodžio 4 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) dėl prieglobsčio nesuteikimo ir jį panaikino, nurodydama, kad Departamentas, nagrinėdamas pareiškėjo prieglobsčio prašymą, nepateikė vertinimo dėl pareiškėjo baimės patirti persekiojimą pagrįstumo, pateiktos išvados nėra pakankamai pagrįstos, todėl negalima daryti vienareikšmiškos išvados, ar pareiškėjas atitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimus. Pareiškėjo teigimu, ši aplinkybė patvirtina, kad jis tinkamai bendradarbiavo sprendžiant jo prieglobsčio bylą, aktyviai dalyvavo apklausose, teikė įrodymus byloje, tačiau tyrimas prieglobsčio byloje buvo atliktas netinkamai. Pareiškėjas nurodė, kad, panaikinus Departamento 2021 m. gruodžio 4 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini), nuo 2022 m. sausio 14 d. iki šios dienos Departamentas nesiėmė jokių veiksmų, kad tinkamai ir operatyviai išspręstų pareiškėjo teisinės padėties Lietuvos Respublikoje klausimą ir priimtų bei įvykdytų atitinkamą sprendimą, todėl pareiškėjo laisvė toliau neteisėtai ribojama be įstatyme numatyto pagrindo.
10. Pareiškėjas pažymi, kad jo asmenybė nustatyta pagal byloje pateiktus įrodymus: kilmės šalies valstybės institucijų laiškus ir kitus dokumentus, pirmosios instancijos teismo sprendime nurodoma, jog pateikta tapatybės kortelė. Pareiškėjas daro išvadą, kad jis teikia įrodymus, prieglobsčio prašymą nagrinėjančių institucijų neklaidina, pasišalinti iš centro nebando, vidaus tvarkos nepažeidžia, todėl nėra priežasčių teigti, kad jis galėtų pasislėpti ar išvykti iš Lietuvos Respublikos. Pareiškėjas nurodo, kad aiškiai supranta tokių veiksmų pasekmes jo prieglobsčio bylos tolesniam nagrinėjimui ir jo laisvės tolesniam ribojimui bei to nesiekia.
11. Pareiškėjas atkreipia dėmesį į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutarimą, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką ir pažymi, kad teismo sprendimas, ignoruojantis argumentus, turinčius esminę įtaką tolesniam laisvės apribojimui, yra neteisėtas, nepagrįstas ir naikintinas. Pareiškėjas nurodo, kad, nustačius, jog jam šiuo metu taikoma priemonė iš esmės atitinka alternatyvią sulaikymui priemonę, įtvirtintą Įstatymo 140¹⁹ straipsnio 1 dalies 3 punkte, svarbu įvertinti, ar taikoma judėjimo laisvę varžanti priemonė yra būtina ir proporcinga įstatymų numatytam tikslui pasiekti – operatyviai ir tinkamai išspręsti jo teisinės padėties Lietuvos Respublikoje klausimą ir priimti bei įvykdyti atitinkamą sprendimą. Pareiškėjo teigimu, Departamento veiksmai leidžia spręsti, kad jo laisvė varžoma nepagrįstai, kadangi Departamentas nevykdo pareigos operatyviai ir tinkamai spręsti teisinės padėties klausimą.
12. Pareiškėjas tvirtina, kad jo laisvė ribojama neproporcingai. Stovykloje jam nesuteikiamos medicininės paslaugos, baigėsi skirti vaistai ir nesuteikiama galimybė susitikti su gydytoju, kuris ankstesnio apsilankymo metu nustatė sveikatos sutrikimą. Pareiškėjas atkreipė dėmesį, kad teismo posėdyje jis nurodė, jog patiria psichologinių problemų, susijusių su gyvenimo centre rutina, nežinomybe, susijusia su užsitęsusiu prieglobsčio prašymo nagrinėjimu ir nesprendžiamu teisinio statuso klausimu. Pareiškėjas nurodo, kad galimybė išeiti iš centro teritorijos ir gyventi atskirai padėtų būsimai integracijai, mokytis kalbos, padėtų susirasti darbą tuo atveju, jei būtų suteikta teisė dirbti. Pareiškėjas vadovaujasi Įstatymo 71 straipsniu ir pažymi, kad, panaikinus Departamento sprendimą dėl prieglobsčio nesuteikimo, jis įgijo teisę dirbti.
Atsiliepimas
13. Atsakovas Departamentas atsiliepimu į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti.
Šalies argumentai
14. Atsakovas, nesutikdamas su pareiškėjo apeliaciniu skundu, nurodo, kad pareiškėjas pasiprašė prieglobsčio Lietuvoje neteisėtai kirtęs Lietuvos Respublikos sieną ir sulaikytas pareigūnų. Departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjo prieglobsčio prašymą, 2021 m. gruodžio 4 d. priėmė sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo nusprendė nesuteikti pareiškėjui prieglobsčio Lietuvos Respublikoje. Minėtą sprendimą pareiškėjas apskundė Departamentui, kurio komisija 2022 m. sausio 14 d. priėmė sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo pareiškėjo skundą tenkino ir panaikino Departamento 2021 m. gruodžio 4 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini). Naujas sprendimas pareiškėjo prieglobsčio byloje dar nėra priimtas. Atsakovas pažymi, kad pareiškėjas Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje buvo užregistruotas 2021 m. rugsėjo 1 d., galutinis sprendimas dėl jo dar nėra priimtas, todėl Departamentas, vadovaudamasis Įstatymo 140⁸ straipsnio 5 dalimi, turėjo pareigą priimti sprendimą dėl pareiškėjo įleidimo ir apgyvendinimo Lietuvos Respublikoje. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad pagal Įstatymo 140⁸ straipsnio 6 dalį, prieš priimdamas sprendimą dėl užsieniečio įleidimo ir apgyvendinimo, Departamentas turi nustatyti, ar yra Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytos aplinkybės, kai priimamas sprendimas dėl prieglobsčio prašytojo apgyvendinimo, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje.
Atsiliepimas
15. Atsakovas nurodo, kad Sprendimo priėmimo metu buvo nustatyta, jog pareiškėjas į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, asmenų grupėje, pėsčiomis kirtęs Lietuvos Respublikos valstybės sieną neleistinoje vietoje, o prieglobsčio pasiprašė tik po to, kai buvo sulaikytas pareigūnų ir pristatytas į užkardą. Pareiškėjas su savimi neturėjo kelionės ar bet kokio kito asmens tapatybę patvirtinančio dokumento, neturėjo ir dokumento kopijos. Prieglobsčio prašymo nagrinėjimo metu pareiškėjas nebendradarbiavo su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ir įstaigų valstybės tarnautojais ir darbuotojais, skirtingais prieglobsčio prašymo tyrimo etapais teikė skirtingas pasakojimo detales, klaidinančią informaciją, tokiu būdu siekdamas klaidinti pareigūnus ir vilkinti prieglobsčio prašymo nagrinėjimo procesą. Iki atvykimo į Lietuvą pareiškėjas 15 mėnesių gyveno (duomenys neskelbtini), kurį paliko, nes prarado ten darbą. Kadangi buvo nustatyta Įstatymo 113 straipsnio 5 dalyje nurodyta aplinkybė, kad pareiškėjas gali pasislėpti, Departamentas pagrįstai priėmė Sprendimą apgyvendinti pareiškėją laikinoje apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, šešis mėnesius nuo sprendimo priėmimo dienos. Atsakovas pažymi, kad Sprendimas priimtas įvertinus visas reikšmingas aplinkybes, paremtas faktiniais ir valingais pareiškėjo veiksmais (neteisėtas sienos kirtimas, asmens dokumento neturėjimas, siekiant apsunkinti pareiškėjo tapatybės nustatymą bei grąžinimą į kilmės valstybę, skirtingos pasakojimo detalės, klaidinanti informacija), todėl jis yra pagrįstas ir jo naikinti nėra pagrindo. Atsakovas nurodo, jog Sprendime buvo konstatuota, kad yra pagrindas manyti, jog pareiškėjas kelia neteisėtos migracijos grėsmę, kadangi tyčia neteisėtai kirto Lietuvos Respublikos sieną bei, tikėtina, turėjo tikslą per Lietuvos teritoriją neteisėtai vykti į kitą Europos Sąjungos šalį.
16. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad pareiškėjo atžvilgiu nėra priimtas sprendimas dėl sulaikymo, pareiškėjo atžvilgiu buvo priimtas sprendimas įleisti jį į Lietuvos Respubliką ir jį apgyvendinti, nesuteikiant teisės jam laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Todėl pareiškėjo atžvilgiu nėra pagrindo taikyti Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodytą alternatyvią sulaikymo priemonę, kadangi pareiškėjas nėra sulaikytas. Atsakovas vadovaujasi Įstatymo 140⁸ straipsnio 6 dalimi, pagal kurią Tarnyba kreipiasi į teismą dėl prieglobsčio prašytojo sulaikymo ar alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo, jeigu nustatomas Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 3, 4 ar 5 punkte nurodytas sulaikymo pagrindas, ir pažymi, kad tyrimo metu toks pagrindas nebuvo nustatytas, pareiškėjo atžvilgiu priimtas sprendimas dėl jo įleidimo ir apgyvendinimo, vadovaujantis Įstatymo 140⁸ straipsnio 5 ir 6 dalimis. Atsakovas pažymi, kad pareiškėjas iš savo kilmės valstybės teisėtai atvyko į (duomenys neskelbtini), tačiau ten neliko ir prieglobsčio neprašė, bet nusprendė neteisėtai atvykti į Lietuvos Respubliką. Be to, pareiškėjas, prieš neteisėtai atvykdamas į Lietuvą, kurį laiką dirbo (duomenys neskelbtini), iš minėtos šalies išvyko praradęs darbą, kas suponuoja prielaidą, kad pareiškėjo atvykimo motyvai yra ekonominiai. Atsakovo teigimu, nustatytos faktinės aplinkybės suponuoja realią ir pagrįstą galimybę pareiškėjui pasislėpti, pabėgti į užsienio valstybę, todėl pareiškėjo buvimas Lietuvos Respublikoje turi būti kontroliuojamas iki nebus priimtas galutinis sprendimas dėl jo teisinės padėties.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
17. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl Departamento Sprendimo dalies, kuria Užsienietis 6 mėnesiams apgyvendintas Įstatymo 140⁸ straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, teisėtumo ir pagrįstumo, ir Užsieniečio prašymo jam taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Valstybės sienos apsaugos tarnyboje prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, netaikant judėjimo laisvės apribojimų – pagrįstumo.
18. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą pagal Užsieniečio skundą, konstatavo, jog Departamentas tinkamai ir visapusiškai įvertino visas reikšmingas aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą Sprendimą, ir Užsieniečio skundą atmetė.
19. Apeliaciniu skundu Užsienietis prašo panaikinti Sprendimą, pirmosios instancijos teismo sprendimą bei priimti naują sprendimą – tenkinti jo skundą, įpareigoti Departamentą apgyvendinti pareiškėją, kaip prieglobsčio prašytoją, neribojant jo judėjimo laisvės.
20. Teismas, patikrinęs pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 str. 1 ir 2 d.), nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis: bylos duomenimis, Užsienietis, į Lietuvos Respubliką atvykęs 2021 m. liepos 29 d. neteisėtai kirtęs Lietuvos Respublikos sieną, pasiprašė prieglobsčio Lietuvos Respublikoje. Departamentas ginčijamu Sprendimu Užsienietį, kuris iki tol buvo laikinai apgyvendintas Valstybės sienos apsaugos tarnyboje (Įstatymo 5 str. 6 d.; 2021 m. liepos 13 d. įstatymo Nr. XIV-506 redakcija, galiojusi iki 2022 m. sausio 1 d.), vadovaudamasis Įstatymo 140⁸ straipsnio 5 ir 6 dalimis, 113 straipsnio 5 dalies 1 ir 10 punktais, nusprendė įleisti į Lietuvos Respubliką ir apgyvendinti jį Įstatymo 140⁸ straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, 6 mėnesius nuo sprendimo priėmimo dienos.
21. Galutinis sprendimas Užsieniečio prieglobsčio byloje nėra priimtas: Departamento 2021 m. gruodžio 4 d. sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo nuspręsta nesuteikti Užsieniečiui prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) bei išspręsti kiti klausimai, Departamento 2-osios skundų dėl prieglobsčio sprendimų komisijos 2022 m. sausio 14 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo panaikintas, dėl ko Departamentas turi Užsieniečio prašymą suteikti prieglobstį išnagrinėti iš naujo.
22. Nagrinėjamo ginčo kontekste primintina, kad valstybės lygio ekstremalioji situacija visoje šalyje dėl masinio užsieniečių antplūdžio buvo paskelbta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. liepos 2 d. nutarimu Nr. 517, įsigaliojusiu 2021 m. liepos 4 d., ir iki šiol nėra atšaukta, todėl nuo 2022 m. sausio 1 d. dienos galiojančios redakcijos Įstatymo 5 straipsnio 2–4, 6–9 dalys, reglamentuojančios užsieniečių atvykimą į Lietuvos Respubliką ne Šengeno sienų kodekso nustatyta tvarka, netaikomos (Įstatymo 140⁸ str. 10 d.): taikomos Įstatymo X2 skyriaus, reglamentuojančio šio įstatymo taikymą, kai yra įvesta karo padėtis, nepaprastoji padėtis, taip pat paskelbta ekstremalioji situacija dėl masinio užsieniečių antplūdžio, nuostatos.
23. Įstatymo 140⁸ straipsnio 5 dalyje numatyta, jog, jeigu per įvestos karo padėties, nepaprastosios padėties, taip pat paskelbtos ekstremaliosios situacijos dėl masinio užsieniečių antplūdžio laikotarpį ir 28 dienas po jo pabaigos, tačiau ne ilgiau kaip per 6 mėnesius nuo užsieniečio užregistravimo MIGRIS dienos, nebuvo priimtas galutinis sprendimas dėl prieglobsčio prašytojo, laikinai apgyvendinto šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, teisinės padėties, Departamentas priima sprendimą įleisti tokį prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką ir apgyvendinti jį šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose.
24. Įstatymo 140⁸ straipsnio 3 dalis nustato, kad prieglobsčio prašytojus, pateikusius prašymus suteikti prieglobstį pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose ar šio Įstatymo 140¹² straipsnio 2 dalyje nurodytu atveju, iki priimamas sprendimas įleisti juos į Lietuvos Respubliką, Valstybės sienos apsaugos tarnyba laikinai apgyvendina pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose, Tarnyboje, Pabėgėlių priėmimo centre ar kituose apgyvendinimo centruose, apgyvendinimo vietose, apgyvendinimo patalpose, laikiname būste ar kitose tam pritaikytose vietose, nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Užsieniečius, kurie neteisėtai kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną ir kurie nėra prieglobsčio prašytojai, ir užsieniečius, dėl kurių priimtas sprendimas nesuteikti prieglobsčio, iki bus įvykdytas galutinis sprendimas dėl užsieniečio grąžinimo ar išsiuntimo arba išduotas užsieniečio registracijos pažymėjimas, Tarnyba laikinai apgyvendina šioje dalyje nurodytose apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Pabėgėlių priėmimo centre pirmiausia apgyvendinami šioje dalyje nurodyti prieglobsčio prašytojai ir užsieniečiai, kurie yra pažeidžiami asmenys. Jeigu šioje dalyje nurodytiems prieglobsčio prašytojams ir užsieniečiams laikino apgyvendinimo vietose neteikiamos medicinos, socialinės, švietimo, maitinimo ir (ar) kitos paslaugos, psichologinė pagalba, prieglobsčio prašytojams ir užsieniečiams laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimu gali būti leista laikinai išvykti iš laikino apgyvendinimo vietų minėtoms paslaugoms gauti ar maisto produktams įsigyti, kai yra valdoma pasišalinimo iš laikino apgyvendinimo vietų rizika. Teikiant nurodytas paslaugas nepilnamečiams, prioritetas teikiamas jų suteikimui už laikino apgyvendinimo vietos ribų, kai yra valdoma pasišalinimo iš laikino apgyvendinimo vietos rizika.
25. Įstatymo 140⁸ straipsnio 6 dalis nustato, kad jeigu Migracijos departamentas, priimdamas šio straipsnio 2 dalyje nurodytą sprendimą įleisti prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką, nustato, kad būtina patikrinti užsieniečio tapatybę ir (arba) pilietybę arba yra šio Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 2, 3, 4 ar 9 punktuose nurodytų aplinkybių, o priimdamas šio straipsnio 5 dalyje nurodytą sprendimą įleisti prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką, – kad yra šio Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytų aplinkybių, Migracijos departamentas kartu priima sprendimą prieglobsčio prašytoją apgyvendinti šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Užsieniečio teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje šio straipsnio 2 dalyje nurodytu atveju ribojimas negali būti taikomas ilgiau kaip 2 mėnesius, o šio straipsnio 5 dalyje nurodytu atveju – ilgiau kaip 6 mėnesius nuo sprendimo priėmimo dienos. Jeigu yra šio Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 3, 4 ar 5 punkte nurodytas sulaikymo pagrindas, Valstybės sienos apsaugos tarnyba kreipiasi į teismą dėl prieglobsčio prašytojo sulaikymo ar alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo.
26. Taigi, nagrinėjamo ginčo kontekste, atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes ir aptarto teisinio reguliavimo nuostatas, yra reikšminga, ar Departamentas, priimdamas ginčijamą Sprendimo dalį, turėjo pagrindą konstatuoti, kad yra šio Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 1 ir 10 punktuose nurodytos aplinkybės, ir Užsienietį apgyvendinti Įstatymo 140⁸ straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, 6 mėnesius nuo sprendimo priėmimo dienos.
27. Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 1 ir 10 punktuose nustatyta, kad sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti, įvertinamos šios aplinkybės: užsienietis neturi asmens tapatybę patvirtinančio dokumento ir nebendradarbiauja, siekiant nustatyti jo asmens tapatybę ir (ar) pilietybę (atsisako pateikti duomenis apie save, teikia klaidinančią informaciją, norėdamas suklaidinti kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojus ar darbuotojus, pateikė suklastotus dokumentus ir pan.) (1 p.); prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu arba sprendžiant užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę klausimą užsienietis nebendradarbiauja su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojais ar darbuotojais (10 p.).
28. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nėra duomenų, sudarančių pagrindą konstatuoti Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 1 ir 10 punktuose nurodytas ar kitas reikšmingas aplinkybes: nors Užsienietis į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, nepateikė asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų, nėra pagrindo konstatuoti, kad jis šiuo klausimu, t. y. siekiant nustatyti jo asmens tapatybę ir (ar) pilietybę, nebendradarbiauja, taip pat kad kyla abejonių dėl jo tapatybės ir (ar) pilietybės: tokios aplinkybės nėra konstatuotos nei Migracijos departamento 2021 m. gruodžio 4 d. sprendime Nr. (duomenys neskelbtini), nei Migracijos departamento 2-osios skundų dėl prieglobsčio sprendimų komisijos 2022 m. sausio 14 d. sprendime Nr. (duomenys neskelbtini), Užsienietis pateikė dokumentų kopijas, netiesiogiai patvirtinančias jo tapatybę, kuriomis, priimdamas 2021 m. gruodžio 4 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini), rėmėsi ir Departamentas; duomenų, kad prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu Užsienietis nebendradarbiauja su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojais ar darbuotojais, nėra: kaip galima spręsti iš Migracijos departamento 2-osios skundų dėl prieglobsčio sprendimų komisijos 2022 m. sausio 14 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo panaikintas Departamento 2021 m. gruodžio 4 d. sprendime Nr. (duomenys neskelbtini) nesuteikti Užsieniečiui prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) ir išspręsti kiti klausimai, motyvų, minėtas Departamento sprendimas panaikintas dėl atlikto tyrimo trūkumų, nesusijusių su Užsieniečio veiksmais ar neveikimu; byloje nėra duomenų, kad Užsienietis kelia grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai.
29. Apibendrindama aptartas faktines aplinkybes ir teisinį reguliavimą, teisėjų kolegija konstatuoja, jog ginčijama Sprendimo dalis nėra pagrįsta ir teisėta (ABTĮ 91 str. 1 d. 1 p.), todėl apeliacinis skundas tenkinamas, Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2022 m. balandžio 14 d. sprendimas naikinamas ir priimamas naujas sprendimas, kuriuo Užsieniečio skundas tenkinamas ir ginčijama Migracijos departamento 2022 m. vasario 23 d. sprendimo Nr. 22S4134 dalis yra naikinama.
30. Pareiškėjo prašymas taikyti jam alternatyvią sulaikymui priemonę, t. y. apgyvendinimą Tarnybos Užsieniečių registracijos centre netaikant judėjimo laisvės ribojimų ar apeliaciniame skunde reiškimas prašymas įpareigoti Departamentą apgyvendinti pareiškėją, kaip prieglobsčio prašytoją, neribojant jo judėjimo laisvės, šio ginčo kontekste nėra sprendžiamas: nesant pagrindo prieglobsčio prašytoją apgyvendinti Įstatymo 140⁸ straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, jo apgyvendinimo klausimą išsprendžia Migracijos departamentas. Pažymėtina, kad Įstatymo 140⁸ straipsnio 8 dalis nustato, jog jeigu šio straipsnio 6 dalyje nurodyti prieglobsčio prašytojai teismo nesulaikomi ar jiems alternatyvi sulaikymui priemonė neskiriama, taip pat pasibaigus sulaikymui ar alternatyviai sulaikymui priemonei, prieglobsčio prašytojai Migracijos departamento sprendimu apgyvendinami šio Įstatymo 79 ir 140¹⁶ straipsniuose nustatyta tvarka.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Pareiškėjo (duomenys neskelbtini) piliečio K. M. apeliacinį skundą tenkinti.
Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2022 m. balandžio 14 d. sprendimą panaikinti.
(duomenys neskelbtini) piliečio K. M. skundą tenkinti.
Panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2022 m. vasario 23 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) dalį, kuria (duomenys neskelbtini) pilietį K. M., gimusį (duomenys neskelbtini), nuspręsta apgyvendinti Įstatymo 140⁸ straipsnio 3 dalyje nurodytoje laikino apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, 6 mėnesius nuo šio sprendimo priėmimo dienos.
Sprendimas neskundžiamas.