Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Marius Dobrovolskis Civilinė byla Nr. 2S-1196-826/2016

NUTARTIS

2016 m. liepos 28 d.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Marius Dobrovolskis, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjęs pareiškėjo T. K. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 20 d. nutarties, kuria atsisakyti priimti pareiškėjo T. K. pateiktą skundą dėl antstolės veiksmų,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2016 m. gegužės 19 d. pareiškėjas kreipėsi į Klaipėdos miesto apylinkės teismą su skundu dėl antstolės B. T. 2016 m. gegužės 12 d. patvarkymo.Nurodė, kad antstolė nepagrįstai nuo jo sąskaitos nuskaičiavo 2 000 Eur. Tokiais savo veiksmais pažeidė įstatymo nuostatas. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016 m. gegužės 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2YT-8624-998/2016 atsisakė priimti pareiškėjo T. K. pateiktą skundą dėl antstolės veiksmų ir grąžino jį padavusiam asmeniui.Nurodė, kad T. K. kreipdamasis į teismą, nesilaikė tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos. Nustatė, kad pareiškėjas skundė antstolės B. T. 2016 m. gegužės 12 d. patvarkymą, kuriame buvo nurodyta, jog antstolė nelaiko T. K. pateikto 2016 m. gegužės 16 d. dokumento skundu dėl antstolės veiksmų. Kitų duomenų, jog pareiškėjas dėl 2016 m. gegužės 12 d. patvarkymo, kaip tai numatyta Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 510 straipsnio 2 dalyje, būtų padavęs skundą antstolei, nenustatė.Pareiškėjas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties padavė atskirąjį skundą ir prašė nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – įpareigoti antstolę B. T. iš jo sąskaitos nurašytos 2000 Eur sumos grąžinti jam pagal įstatymą priklausančią pinigų sumą, t. y. 350 Eur.Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas neįsigilino į situaciją, neatsižvelgė į tai, jog skundžia 2016 m. gegužės 12 d. antstolės patvarkymą, kuriuo buvo atsisakyta tenkinti jo skundą.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirųjų skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimtos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, analizuodamas atskiruosiuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai). Ginčas byloje kilo dėl ikiteisminės ginčų dėl antstolio veiksmų nagrinėjimo tvarkos nesilaikymo.CPK 510 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skundas dėl antstolio veiksmų ar atsisakymo juos atlikti pateikiamas antstoliui per CPK 512 straipsnyje nustatytą terminą. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl šių teisės normų aiškinimo ir taikymo, yra konstatavęs, kad privalomo išankstinio skundų dėl antstolio veiksmų sprendimo ne teisme institutas grindžiamas inter alia veiksmingumo ir operatyvumo principais. Ikiteisminė ginčų dėl antstolio veiksmų nagrinėjimo tvarka skirta tam, kad vykdymo procesas vyktų racionaliai ir sklandžiai; išankstinis skundo nagrinėjimas suteikia galimybę pačiam antstoliui ištaisyti vykdymo trūkumus, taip išvengiant nereikalingo bylinėjimosi teisme ir su tuo susijusio vykdymo proceso vilkinimo, be to, išankstinio skundo nagrinėjimo metu išaiškinamos reikšmingos aplinkybės, surenkami aktualūs bylai duomenys, tai palengvina ir pagreitina ginčo nagrinėjimą teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal pareiškėjos BUAB „Sapnų sala“ skundą dėl antstolio veiksmų, bylos Nr. 3K-3-549/2013).Išankstinio skundo dėl antstolio veiksmų nagrinėjimo tvarka detaliai reglamentuojama CPK 510 straipsnyje: skundas dėl antstolio veiksmų ar atsisakymo juos atlikti pateikiamas antstoliui per CPK 512 straipsnyje nustatytą terminą (ne vėliau kaip per dvidešimt dienų nuo tos dienos, kurią skundą pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie skundžiamo veiksmo atlikimą arba atsisakymą jį atlikti, bet ne vėliau kaip per devyniasdešimt dienų nuo skundžiamo veiksmo atlikimo) (CPK 510 str. 2 d.). Byloje ginčo nėra dėl to, kad pareiškėjas T. K. visų pirma kreipėsi į antstolę B. T.. Tačiau antstolė 2016 m. gegužės 12 d. patvarkymu nelaikė šio pateikto dokumento skundu. Pirmosios instancijos teismas apeliacine tvarka skundžiama nutartimi atsisakė tuo motyvu priimti pareiškėjo skundą ir grąžino jį padavusiam asmeniui.Pagal CPK 643 straipsnio 5 ir 6 punktus skolininkas turi teisę apskųsti antstolio veiksmus ir reikšti prašymus, nušalinimus. Vykdymo proceso dalyvių prašymų antstoliui teikimas bei antstolio veiksmų apskundimas yra skirtingi procesiniai veiksmai, kurie turi būti realizuojami skirtinga procesine tvarka bei sukelia skolininkui skirtingas teisines pasekmes. Šiuo atveju iš rašytinės civilinės bylos medžiagos, šalių pateiktų paaiškinimų nustatyta, kad pareiškėjas T. K. kreipėsi 2016 m. gegužės 5 d. į antstolę B. T. su 2016 m. gegužės 18 d. skundu „Dėl areštuotos sąskaitos įkalinimo įstaigoje ir išskaičiuojamų asmeninių piniginių lėšų grąžinimo“. Prašė išnagrinėti jo skundą ir grąžinti dalį iš jo sąskaitos nurašytų pinigų. Nors antstolė B. T. 2016 m. gegužės 12 d. patvarkymu Nr. S-16012229 „Dėl T. K. 2016 m. gegužės 5 d. skundo“ informavo skolininką T. K., kad 2016 m. gegužės 5 d. prašymas formaliai pavadintas skundu ir šiame prašyme išdėstytos aplinkybės bei pateikti reikalavimai nėra niekaip susiję su vykdomojoje byloje Nr. 0005/10/02486 atliktais procesiniais veiksmais, tačiau pati dokumente nurodė, jog vykdomojoje byloje jokių patvarkymų dėl skolininko piniginių lėšų turto arešto nėra priėmusi. Iš esmės pasisakė dėl savo veiksmų, atliekamų vykdomojoje byloje. Įvertinęs šias aplinkybes teismas konstatuoja, kad pareiškėjo pateiktas dokumentas nagrinėjamu atveju turėjo būti vertinamas kaip skundas dėl antstolio veiksmų, todėl laikytina, kad pirmosios instancijos teismas tik formaliai įvertino pateiktus dokumentus, neanalizavo jų turinio, todėl nepagrįstai padarė išvadą, kad pareiškėjas nesilaikė ikiteisminio ginčų nagrinėjimo tvarkos ir atsisakė priimti T. K. skundą dėl antstolio veiksmų. Pirmosios instancijos teismas turėjo vadovautis CPK 510 straipsnio 4 dalimi ir laikyti, jeigu antstolis išnagrinėjo skundą, tačiau vykdomosios bylos ir skundo neperdavė teismui, kad T. K. turėjo teisę skundą dėl antstolio neveikimo pateikti apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė. Nustatytų aplinkybių pagrindu apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai taikė procesinės teisės normas – nepagrįstai nusprendė, jog pareiškėjas kreipėsi į teismą nesilaikydamas išankstinės skundo dėl antstolio veiksmų nagrinėjimo tvarkos, dėl to skundą nepagrįstai atsisakė priimti. Todėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 20 d. nutartis panaikinama ir skundo priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 20 d. nutartį panaikinti ir 2016 m. gegužės 18 d. skundo dėl antstolės B. T. veiksmų priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.