- Teismas
- Utenos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-10-30
- Bylos Nr.
- e2YT-3790-405/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-16-3-00384-2025-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Nijolė Lisauskienė
- Pareiškėjas
- G. S.
- Suinteresuotas asmuo
- A. U., valstybės įmone Turto banku
- Kategorijos
- 2.5.1Paveldėjimo samprata, pagrindai ir palikimo atsiradimas
- 3.2.3.1Žodinis bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme
- 3.2.6.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.4.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo G. S. pareiškimą, su suinteresuotais asmenimis A. U., valstybės įmone Turto banku, dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Pareiškėjas G. S. pareiškimu prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis po tetos E. S. mirties priėmė palikimą pradėdamas jį faktiškai valdyti.
Pareiškėjas G. S. paaiškino, kad žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), priklausė močiutei, po močiutės mirties jis kartu su savo teta E. S. ir seserimi A. U. paveldėjo šį žemės sklypą dalimis. Teta buvo pripažinta neveiksnia, ją globojo jo motina V. S.. Teismas leido jo motinai priimti palikimą V. S. vardu. Tetai mirus, jis toliau prižiūrėjo tetai priklausiusį žemės sklypą, nes iki tetos mirties jis taip pat tvarkė sklypą – teta pati negalėjo tuo pasirūpinti. Jo ir tetos sklypai greta, be to, tetos sklype yra jo šulinys, todėl jis visą laiką naudojasi tetos sklypu, kad prieitų prie šulinio ir kūdros. Tetai mirus, jis taip pat naudojosi tetos sklypu priėjimui prie šulinio, dėl to nukasdavo sniegą nuo takelio, o pavasarį jau tvarkė sklypą. Prašo nustatyti faktą, kad jis priėmė palikimą po tetos mirties.
Šalies argumentai
Pareiškėjo atstovė adv. padėjėja L. Sergedaitė nurodė, kad pareiškimą palaiko jame nurodytais motyvais ir prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas po tetos E. S. mirties priėmė palikimą faktiškai jį valdydamas. Po E. S. mirties liko nekilnojamasis turtas – 1/2 žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir1/2 žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini). Pateiktais dokumentais patvirtinama, kad pareiškėjas – penktos eilės įpėdinis. E. S. neturėjo aukštesnės eilės įpėdinių, todėl pareiškėjas gali paveldėti likusį turtą. Byloje esančiais duomenimis ir paties pareiškėjo paaiškinimais patvirtinama, kad pareiškėjas priėmė palikimą faktiškai jį valdydamas. Žemės sklypas visą laiką buvo naudojamas ir tvarkomas. Pareiškėjas siekia nuosavybės teisės išviešinimo, įgyvendinimo bei realizavimo, todėl prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą.
Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas atsiliepime nurodo, kad VĮ Turto bankas negavęs pranešimo apie galimą palikėjos E. S. palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų, patvirtinančių ar paneigiančių faktinį E. S. palikto turto priėmimą valdyti. Iš esmės dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo neprieštarauja.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkinamas.
Iš pareiškime nurodytų aplinkybių, byloje esančių dokumentų nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo G. S. teta E. S.. Pareiškėjas teigia, kad po E. S. mirties liko nekilnojamasis turtas – 1/2 žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 1/2 žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini), tačiau iš Nekilnojamojo turto registre esančių duomenų nustatyta, kad, mirus E. S., liko palikimas – asmeninės nuosavybės teise priklausant 1/2 žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Pareiškėjas prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po tetos E. S. mirties priėmė palikimą pradėdamas faktiškai jį valdyti.
LR CK 5.50 str. nustatyta, kad, siekdamas įgyti palikimą, įpėdinis turi jį priimti (1 d.), vienas iš palikimo priėmimo būdų – faktinis paveldimo turto valdymas (2 d.), šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (3 d.). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką aiškinant įstatymo nuostatas dėl palikimo priėmimo pradėjus faktiškai valdyti paveldimą turtą, „faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Ar šie veiksmai atlikti, sprendžiama iš: 1) veiksmų fakto ir 2) veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Šiuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, t. y. įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo arba į kitas valstybės institucijas. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus)“ (LAT 2007-12-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2007, 2009-07-31 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2009, 2010-10-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010).
Teismo posėdyje apklausti liudytojai M. L. ir A. L. paaiškino, kad G. S. tėvo seseriai E. S. priklausė dalis žemės sklypo, po jos mirties šį žemės sklypą tvarko ir prižiūri G. S.. E. S. buvo neįgali, ją prižiūrėjo pareiškėjo motina, todėl ji pati ir būdama gyva negalėjo pasirūpinti turtu. Buvo įprasta, kad visą žemę tvarkė pareiškėjo tėvas, kuris mirė (duomenys neskelbtini) m., po to tvarkė G. S., kuris jau iki tetos mirties kiekvienas išeigines atvažiuodavo ir tvarkydavo visą žemės sklypą – ir E. S., ir jam priklausiusius žemės sklypus, po E. S. mirties juos toliau prižiūrėjo. Liudytoja M. L. paaiškino, kad, mirus E. S., žiemą G. S. kažkokių žemės ūkio darbų neatliko, bet užsnigus prasikasdavo takelį iki savo šulinio, esančio E. S. žemės sklype.
Byloje nustatyta, kad pareiškėjas G. S. po tetos E. S. mirties naudojosi E. S. priklausiusiu žemės sklypu, esančiu šalia jam priklausančios žemės sklypo dalies, priėjimui prie šulinio. Šiuos veiksmus atliko per įstatyme nustatytą trijų mėnesių terminą, tuo išreikšdamas savo valią priimti palikimą. Nagrinėjamu atveju atsižvelgiama į aplinkybę, kad palikėja mirė (duomenys neskelbtini) ir palikimo priėmimo terminas baigėsi tuo metu, kai žemės ūkio darbai negalėjo būti atliekami, dėl to vertinama, kad palikimo priėmimo faktui patvirtinti pakankama aplinkybė, kad pareiškėjas žemės sklypu naudojosi savo poreikiams, o pavasarį, kaip nustatyta iš liudytojų paaiškinimų, nors ir pasibaigus terminui, pareiškėjas elgėsi kaip savininkas – tvarkė ir prižiūrėjo po tetos mirties likusį žemės sklypą.
Pareiškėjas palikimą faktiškai valdyti pradėjo nepraleisdamas įstatyme nustatyto termino palikimui priimti, pareiškėjas neturi galimybės kitokia tvarka gauti palikimo priėmimo faktą patvirtinančių dokumentų, todėl nustatomas palikimo priėmimo faktas. Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas dėl paveldėjimo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis LR CPK 268-270, 443, 444, 445, 448, CK 5.50 str., teismas
nusprendžia:
Pareiškimą patenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad G. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) mirus E. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) priėmė atsiradusį palikimą pradėdamas faktiškai jį valdyti.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas dėl paveldėjimo.
Sprendimas per 30 d. nuo priėmimo dienos gali būti apskųstas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmus Švenčionyse.