Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Danguolė Šiugždinytė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens M. D. atstovo advokato J. B. apeliacinį skundą dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 1 d. nutarties M. D. administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kėdainių rajono policijos komisariato (toliau – Institucija) 2017 m. balandžio 19 d. nutarimu M. D. buvo nubaustas 230 Eur bauda pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio 4 dalį už tai, kad jis 2017 m. balandžio 1 d., apie 22.03 val. (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus (jam nustatytas lengvas 0,07 promilės girtumo laipsnis), neturėdamas 2 metų vairavimo stažo, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punktą.Kėdainių rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 1 d. nutartimi M. D. atstovo advokato J. B. skundas netenkintas ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kėdainių rajono policijos komisariato 2017 m. balandžio 19 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje paliktas nepakeistas. Teismas konstatavo, kad teikti prioritetą kraujo tyrimo rezultatams ir netikėti policijos pareigūnų paaiškinimais bei alkotesterio parodymais šioje byloje nėra teisinio pagrindo.Apeliaciniame skunde (toliau – Skundas) administracinėn atsakomybėn patraukto asmens M. D. atstovas advokatas J. B. prašo Kėdainių rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 1 d. nutartį panaikinti ir administracinio nusižengimo bylos teiseną M. D. atžvilgiu nutraukti.Skunde nurodo, kad asmens neblaivumas yra siejamas su tai rodančiais fiziologiniais požymiais, elgsena, nuotaika. Tiksliausias neblaivumo vertinimas yra gaunamas atlikus tiriamo asmens kraujo tyrimą. Pirmosios instancijos teismo išvada, kad per valandą iš M. D. kraujo galėjo pasišalinti 0,07 promilės alkoholio, turi būti laikoma tik prielaida, nes alkoholis kiekvieno žmogaus organizme skyla skirtingu greičiu.Skunde taip pat nurodo, kad nustatytas neblaivumo laipsnis yra artimas alkotesterio paklaidai, policijos pareigūnai nefiksavo jokių psichofiziologinių M. D. neblaivumo požymių, net ir alkoholio kvapo iš M. D. burnos, alkoholio kvapas, pagal policijos pareigūnus, sklido tik iš automobilio salono, o techniškai tvarkingo alkotesterio naudojimas nereiškia, kad šis prietaisas negali užfiksuoti mažo alkoholio kiekio dėl alkoholio garų, buvusių automobilio salone, M. D. rūkymo prieš tiriant alkotesteriu ir kitų su alkoholio vartojimu nesusijusių priežasčių. Apelianto nuomone, viena iš tokių priežasčių, nesusijusių su alkoholio vartojimu, turi būti laikomas nealkoholinio alaus vartojimas. Nealkoholinio alaus vartojimas, jei dėl šito buvo fiksuotas nežymus alkoholio kiekis iškvepiamame ore, neturi užtraukti administracinės atsakomybės, nes tokio produkto vartojimas šalina administracinio teisės pažeidimo subjektyvinę pusę. Nealkoholinis alus yra laikomas gėrimu, nesukeliančiu apsvaigimo nuo alkoholio. Asmuo, vartojantis nealkoholinį alų, neturi daryti prielaidos, kad šis produktas gali sukelti alkoholinį apsvaigimą. Mano, kad 0,07 promilės girtumas šioje byloje nėra neginčijamai įrodytas. Kylančios abejonės dėl tokio fiksavimo tikslumo ir teisingumo turi būti aiškinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Teismų praktikoje nėra suformuoti mechanizmai, kaip išvengti alkotesterių reakcijos į tabako dūmus, kai kuriuos maisto produktus, nealkoholinius gėrimus. Nesant galimybės daryti tikslius ir objektyvius atribojimus reikalinga laikytis patikrintų pagrindų neblaivumui nustatyti, tai yra kraujo tyrimo ir medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti rezultatų.Atsiliepime į apeliacinį skundą Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kėdainių rajono policijos komisariato viršininkas prašo M. D. apeliacinio skundo netenkinti ir Kėdainių rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 1 d. nutartį M. D. administracinio nusižengimo byloje palikti nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

M. D. atstovo advokato J. B. apeliacinis skundas netenkinamas.Apeliaciniame skunde administracinėn atsakomybėn patraukto asmens M. D. atstovas advokatas J. B. nesutinka su M. D. patraukimu administracinėn atsakomybėn pagal ANK 422 straipsnio 4 dalį, ginčija byloje esančius duomenis, todėl aukštesnysis teismas, neišeidamas iš apeliacinio skundo ribų, patikrina apylinkės teismo priimtos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis).ANK 569 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Iš šios teisės normos galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs ir įvertinęs administracinio nusižengimo byloje surinktą medžiagą, konstatuoja, kad Institucija M. D. pagrįstai pripažino padariusį ATPK 422 straipsnio 4 dalyje numatytą nusižengimą, o apylinkės teismas apelianto skundą dėl minėto nutarimo atmetė. Administracinio nusižengimo byloje ištirtų ir Institucijos nutarime bei teismo nutartyje išdėstytų įrodymų visuma leido teismui padaryti pagrįstą išvadą, kad M. D. kaltė padarius ATPK 422 straipsnio 4 dalyje numatytą nusižengimą yra įrodyta.Apeliantas skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismo išvada, kad per valandą iš M. D. kraujo galėjo pasišalinti 0,07 promilės alkoholio, turi būti laikoma tik prielaida, nes alkoholis kiekvieno žmogaus organizme skyla skirtingu greičiu, o tiksliausias neblaivumo vertinimas yra gaunamas atlikus tiriamo asmens kraujo tyrimą.Aukštesnysis teismas pažymi, kad sprendžiant klausimą dėl asmens kaltės pagal ATPK 126 straipsnį (šiuo metu –ANK 422 straipsnį), t. y. transporto priemonių vairavimo, esant vairuotojams neblaiviems, būtina nustatyti konkretų ir nekeliantį abejonių neblaivumo laipsnį. Tačiau vertinant asmens atsakomybę pagal minėtą straipsnį, teismui asmens neblaivumo laipsnis svarbus tik toks, koks jis buvo tam tikru momentu, t. y. vairavimo metu, todėl administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens iniciatyva atlikto kraujo tyrimo rezultatai patys savaime nepaneigia testavimo techninėmis priemonėmis duomenų, jie teismui yra neprivalomi ir turi būti vertinami pagal tas pačias taisykles, kaip ir kiti įrodymai (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys bylose Nr. N444-344/2008, N444-1452/2009, N261-3165/2009).Byloje esantys duomenys patvirtina, kad 2017 m. balandžio 1 d., 22.18 val., patikrinus blaivumą sertifikuotu ir patikrintu alkotesteriu „Alcotest 6810“ Nr. ARYE-0405, M. D. buvo nustatytas 0,07 promilės girtumo laipsnis (b. l. 5). Konstatuotina, kad pažeidimo užfiksavimo dieną alkoholio matuoklis „Alcotest 6810“ buvo tinkamas naudoti, o jo metrologinė patikra buvo galiojanti. Alkotesterio instrukcijoje prietaisui numatyta leistina matavimo ribų paklaida, kuri iki 1 promilės etilo alkoholio yra 0,017 promilės (b. l. 6), taigi tikrinimo alkoholio matuokliu metu M. D. nustatytas neblaivumas buvo net ir įvertinus leistiną paklaidą. Įvertinus įvykio vietoje patikrinimo metu alkotesteriu nustatytą M. D. neblaivumo laipsnį ir po 32 min. jo medicinos įstaigoje duoto kraujo neblaivumui nustatyti tyrimo rezultatą, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog atsižvelgiant į alkotesteriu nustatytą gana nedidelį M. D. neblaivumo laipsnį (0,07 promilės, o įvertinus paklaidą – 0,683) akivaizdu, jog tam, kad jis pasišalintų iš organizmo, nereikia labai ilgo laiko, todėl faktas, kad M. D. kraujyje 2017 m. balandžio 1 d., 22.50 val. etilo alkoholio jau nebuvo rasta, laikytina natūralia fiziologinių jo organizmo procesų pasekme, nes laikui bėgant alkoholio kiekis tam tikrose organizmo terpėse dėl natūralių procesų, vykstančių žmogaus organizme, mažėja, ir ši aplinkybė, skirtingai, nei nurodo apeliantas, nėra vien tik prielaida. Analogiškose administracinių nusižengimų bylose apklausiant ekspertus ne kartą konstatuota, kad alkoholio koncentracijos organizme sumažėjimas 0,15 promilės per valandą yra normalus, kadangi maždaug tokiu greičiu etanolis iš organizmo ir turėtų šalintis. Skirtingai, nei teigia apeliantas, neblaivumo laipsnis nebuvo artimas alkotesterio paklaidai, ir paklaidos dydį viršija daugiau nei 4 kartus (0,07/0,017). Nepagrįsta ir apelianto prielaida, kad techniškai tvarkingo alkotesterio naudojimas nereiškia, kad šis prietaisas negali užfiksuoti mažo alkoholio kiekio dėl alkoholio garų, buvusių automobilio salone, kadangi prietaisas, kuriuo buvo tikrinamas M. D. neblaivumas, buvo metrologiškai patikrintas, todėl abejoti jo parodymais teismas neturi jokio objektyvaus pagrindo.Nors apeliantas teigia, kad policijos pareigūnai nefiksavo jokių psichofiziologinių M. D. neblaivumo požymių, net ir alkoholio kvapo iš M. D. burnos, alkoholio kvapas pagal policijos pareigūnus sklido tik iš automobilio salono, tačiau akivaizdu, kad tokį nedidelį neblaivumo laipsnį, nepasitelkiant tam specialaus prietaiso, gali būti itin sunku ar netgi neįmanoma. Vien tai, kad policijos pareigūnai neužuodė nuo M. D. sklindančio alkoholio kvapo, nesuteikia pagrindo abejoti alkotesteriu nustatytu 0,07 promilės girtumo laipsniu.Skunde nurodoma, kad M. D. vartojo nealkoholinį alų, o nealkoholinio alaus vartojimas, jei dėl šito buvo fiksuotas nežymus alkoholio kiekis iškvepiamame ore, neturi užtraukti administracinės atsakomybės, nes tokio produkto vartojimas šalina administracinio teisės pažeidimo subjektyvinę pusę. Aukštesnysis teismas pažymi, kad nagrinėjamoje byloje vien administracinėn atsakomybėn asmens duoti parodymai apie tai, kad jis alkoholinių gėrimų nevartojo ir vartojo tik nealkoholinį alų, neturi viršenybės prieš kitus administracinio nusižengimo byloje surinktus įrodymus, kurie neabejotinai patvirtina M. D. buvus neblaivų, kai buvo sustabdyta jo vairuojama transporto priemonė. Teismui nekyla abejonių dėl to, kad M. D. iš tiesų galėjo būti pavartojęs nealkoholinio alaus, tačiau teismas neturi pagrindo manyti, kad be nealkoholinio alaus, M. D. nevartojo ir alkoholinių gėrimų. Šioje byloje nėra jokio pagrindo teigti, kad M. D. nustatytas 0,07 promilės neblaivumo laipsnis galėjo atsirasti vien dėl to, kad jis, kaip teigia, prieš valandą buvo vartojęs nealkoholinio alaus, kadangi šie gėrimai etilo alkoholio savo sudėtyje neturi ir negali sukelti asmens neblaivumo. Aukštesnysis teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, pagal vidinį įsitikimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Administracinė nuobauda Institucijos nutarimu paskirta nepažeidus ANK 32 straipsnio, 34 straipsnio reikalavimų, nėra per griežta, ji proporcinga padarytam administraciniam teisės pažeidimui, atitinka nuobaudų skyrimo pagrindus ir yra tinkama administracinės nuobaudos tikslams pasiekti. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, M. D. atstovo advokato J. B. apeliacinis skundas netenkinamas, o Kėdainių rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 1 d. nutartis ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kėdainių rajono policijos komisariato 2017 m. balandžio 19 d. nutarimas paliekami nepakeisti.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kėdainių rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 1 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje palikti nepakeistą ir M. D. atstovo advokato J. B. apeliacinio skundo netenkinti.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.