Lietuvos apeliacinio teismo sprendimas, 2A-44/2013

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2013-01-09
Bylos Nr.: 2A-44/2013
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Alė Bukavinienė, Audronė Jarackaitė, Kazys Kailiūnas
Ieškovas: uždarosios akcinės bendrovės „Šiaurės tekstilė“
Atsakovas: uždarajai akcinei bendrovei „Mažeikių lyra“
Trečiasis asmuo: Lenkijos įmonei „LIBRA Sp.z.o.o.“

Kategorijos

35.1pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. 2A-44/2013Procesinio sprendimo kategorijos 35.1.; 35.4.; 35.5.; 36.1.; 45.1. (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. sausio 9 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės, Audronės Jarackaitės ir Kazio Kailiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Šiaurės tekstilė“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2011 m. kovo 14 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-441-154/2011 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Šiaurės tekstilė“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Mažeikių lyra“, trečiajam asmeniui Lenkijos įmonei „LIBRA Sp.z.o.o.“ dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovas UAB „Šiaurės tekstilė“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuris buvo patikslintas, atsakovui UAB „Mažeikių lyra“, prašydamas priteisti iš atsakovo 154 193,02 Lt skolos, 5 115,17 Lt delspinigių, 697,32 Lt palūkanų, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, kad pagal pirkimo-pardavimo sutartį, sudarytą 2007 m. gegužės 11 d. tarp UAB „Šiaurės tekstilė“ ir UAB „Mažeikių lyra“, bei pagal 2009 m. rugsėjo 18 d. – 2010 m. vasario 12 d. PVM sąskaitas faktūras atsakovui buvo parduoti klijai „Librasol KT 1250“ (,,Librasol 1250.4“) už 154 193,02 Lt, už kuriuos jis turėjo atsiskaityti per 60 kalendorinių dienų po PVM sąskaitų faktūrų išrašymo, tačiau neatsiskaitė. Ieškovas pažymėjo, kad dėl uždelsto atsiskaitymo atsakovui paskaičiavo 5 115,17 Lt delspinigių, 697,39 Lt palūkanų, o vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.210 straipsnio 2 dalimi, atsakovas turi sumokėti 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Žemesnės instancijos teismas

Šiaulių apygardos teismas 2010 m. rugsėjo 27 d. nutartimi nutarė iš civilinės bylos Nr. 2-822-154/2010 išskirti ieškovo UAB ,,Šiaurės tekstilė“ reikalavimą atsakovui UAB ,,Mažeikių lyra“ dėl skolos ir kitų su skola susijusių mokėjimų priteisimo už parduotus klijus ,,Librasol 1250.4“.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Šiaulių apygardos teismas 2011 m. kovo 14 d. sprendimu nusprendė ieškinį atmesti; įpareigoti atsakovą UAB „Mažeikių lyra“ per dešimt dienų po sprendimo įsiteisėjimo grąžinti ieškovui UAB „Šiaurės tekstilė“ nepanaudotus klijus „Librasol 1250.4“; priteisti atsakovui UAB „Mažeikių lyra“ iš ieškovo UAB „Šiaurės tekstilė“ 2 300 Lt bylinėjimosi išlaidų; priteisti iš ieškovo UAB „Šiaurės tekstilė“ valstybei 36,80 Lt procesinių dokumentų siuntimo išlaidų; priteisti iš ieškovo UAB „Šiaurės tekstilė“ 175,03 Lt į Šiaulių apygardos teismo pavedimų lėšų sąskaitą liudytojo kelionės išlaidoms padengti.

Teismas nurodė, kad atsakovas su ieškovu už pateiktas prekes pagal šalių sudarytą sutartį bei išrašytas PVM sąskaitas faktūras neatsiskaitė, tačiau, atsakovo teigimu, ieškovo pateikti klijai neatitiko kokybės reikalavimų, nurodytų pardavėjo saugos duomenų lape, klijais, kurie buvo naudojami gamyboje, sunkiai apsinuodijo atsakovo darbuotojai, todėl, vadovaudamasi CK 6.333 straipsniu ir CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punktu, atsisako už juos apmokėti.

Teismas nurodė, kad iš sutarties turinio ir byloje pateiktų PVM sąskaitų faktūrų matyti, jog šalių prekybiniai santykiai buvo ilgalaikiai, ieškovas pastoviai tiekė tos pačios rūšies ir to paties gamintojo - Lenkijos įmonės „LIBRA Sp.z.o.o.“ klijus „Librasol KT 1250.4“, kuriuos atsakovas naudojo baldų gamybai, tai ieškovas žinojo, kokia konkrečiai prekė reikalinga pirkėjui, taip pat žinojo, kad klijai „Librasol KT 1250.4.“ yra cheminė medžiaga, kuriai be kitų kokybės reikalavimų, yra taikomi padidinti reikalavimai, kuriuos reglamentuoja Cheminių medžiagų ir preparatų įstatymas, taip pat 2006 m. gruodžio 18 d. Europos Sąjungos Aplinkos tarybos REACH reglamentas. Teismo teigimu, aplinkybę, kad tokie reikalavimui ieškovui buvo žinomi, patvirtina jo pateiktas „Saugos duomenų lapas“.

Teismas nurodė, kad dėl 2010 metų pradžioje staiga pasireiškusio atsakovo darbuotojų apsinuodijimo kaip įtarta cheminėmis medžiagomis, Valstybinės darbo inspekcijos Telšių skyriaus iniciatyva UAB „Alzida“ patikrino tris dar nepradėtas naudoti ieškovo UAB „Šiaurės tekstilė“ patiektų klijų „Librasol 1250.4“ talpas ir nustatė, kad atitinkamų cheminių medžiagų kiekiai viršijo ieškovo saugos duomenų lape nurodytus parametrus. Teismas pažymėjo, kad profesinės ligos tyrimo ir patvirtinimo aktuose dėl apsinuodijusių darbuotojų E. S., N. D., A. S., be kita ko buvo pažymėta, jog minėtos darbuotojos 2009 m. gruodžio mėnesį pajuto, jog yra pasikeitusi gamyboje naudojamų klijų spalva ir šie klijai turėjo neįprastą kvapą. Teismas nurodė, kad nors ieškovas teigė, jog atsakovas galimai tyrė iš kito tiekėjo gautus klijus, tačiau pats ieškovas tokių įrodymų nepateikė, o teisme liudytoja apklausta UAB „Alzida“ darbuotoja L. D. patvirtino, kad buvo tiriamos talpos su „Librasol“ ženklu, taip pat ji patvirtino, kad klijų tyrimą atliko Valstybinės darbo inspekcijos Telšių skyriaus pavedimu, o ne atsakovo prašymu, klijų pavyzdžiai buvo paimti iš nepradėtų naudoti talpų, buvo paimti trys mėginiai, kurie buvo ištirti UAB „Alzida“ laboratorijoje. Teismas nurodė, kad, liudytojos teigimu, buvo nustatytos medžiagos, kurios iš tų klijų išsiskiria, buvo nustatyti tų medžiagų kiekiai, buvo tirtas cikloheksanas, acetonas, visos talpos, iš kurių paimti bandiniai, buvo pažymėtos „Librasol“ ženklu, tik tas ženklinimas buvo kiek skirtingas, ant visų trijų talpų buvo užklijuotas įmonės „Librasol“ ženklas, ant visų talpų buvo etiketė apie tai, kad klijai yra kenksmingi. Teismas pažymėjo, kad liudytoja parodė, jog UAB „Alzida“ tyrė tas klijų chemines medžiagas, kurias tirti nurodė Valstybinės darbo inspekcijos darbuotojai, minėtam tyrimui iš UAB „Mažeikių lyra“ gavo klijų saugos duomenų lapą, kiekybiškai tyrė tik acetoną ir cikloheksaną, nes šios medžiagos, tikriausiai, buvo susijusios su darbuotojų sveikatos sutrikdymu, buvo nustatyta, kad antrame bandinyje cikloheksano kiekis buvo didesnis, acetono kiekis buvo mažesnis. Liudytojos teigimu, vertinant su REACH dokumentu, antras bandinys neatitiko saugumo parametrų – cikloheksano kiekis viršijo 6 procentus, kitų kenksmingų medžiagų jie neanalizavo. Teismas nurodė, kad į ieškovo atstovo klausimą liudytoja parodė, jog paklaida, kuri gali būti padaryta nustatant medžiagų kiekius, neviršija dviejų šimtųjų procento. Liudytoja parodė, kad antroji talpa buvo be plombos, tačiau ant tos talpos buvo užlipdyta metalo plokštelė , kuri reiškė, kad ta talpa dar nebuvo pradėta naudoti, patvirtino, kad pati dalyvavo, kai nuo talpų buvo nuimamos plombos, taip pat dalyvavo ir Valstybinės darbo inspekcijos atstovai. Teismas nurodė, kad į atsakovo UAB „Mažeikių lyra“ atstovo klausimą liudytoja parodė, kad, jos manymu, nuodingesnis yra cikloheksanas, nes jis veikia centrinę nervų sistemą, o acetonas veikia kepenis, pažymėjo, kad antrame mėginyje buvo nustatytas didesnis cikloheksano kiekis ir šis bandinys gamintojo deklaracijos neatitiko, be to, pirmame bandymų protokole Nr. 291 buvo nustatyta, kad svyruoja sausųjų medžiagų kiekis, tankis, ir tai liudija apie gamybos proceso nepastovumą. Liudytoja parodė, kad iš to protokolo matyti, jog antrajame bandinyje sausųjų medžiagų kiekis buvo apie 47 procentai, t.y. tankis mažesnis nei kituose bandiniuose, cikloheksano kiekis viršijo normą, todėl galima daryti prielaidą, kad tą normą jis viršijo ir kitose talpose. Liudytojos nuomone, jei talpa būtų buvusi atidaryta, lakiųjų medžiagų būtų mažiau, cikloheksanas yra lakioji medžiaga, kiek nugaruos lakiųjų medžiagų, jei talpa yra atidaryta, priklauso nuo oro slėgio ir kitų faktų. Teismas pažymėjo, kad prieš imant bandinius visos tos talpos buvo uždarytos, t.y. nepradėtos naudoti, klijų mėginiai buvo imami pagal tarptautinį standartą – LST EN ISO 15605:2007, paimti bandiniai buvo supilstyti į talpas, užhermetizuoti ir išvežti į UAB „Alzida“ laboratoriją.

Teismas sprendė, kad neturi pagrindo abejoti UAB „Alzida“ tyrimo rezultatais, nes pats tyrimas buvo atliekamas ne atsakovo, o nesuinteresuotos institucijos, t.y. Valstybinės darbo inspekcijos iniciatyva, be to, UAB „Alzida“ turi akreditavimo pažymėjimą tokiems tyrimams atlikti.

Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, konstatavo, kad nėra pagrindo abejoti, jog ieškovo patiekti klijai „Librasol“ neatitiko kokybės reikalavimų, o konkrečiai – saugos reikalavimų, nurodytų pardavėjo pateiktame „Saugos duomenų lape“ ir, kaip patvirtino liudytoja L. D., klijuose esantis padidintas atitinkamų cheminių medžiagų kiekis yra pavojingas žmonių sveikatai, bandiniuose rastas skirtingas sausųjų medžiagų kiekis sudaro prielaidą teigti apie klijų gamybos proceso netolygumą.

Teismas sprendė, kad ieškovas, žinodamas atsakovo tikslą naudoti klijus gamyboje, kuri neabejotinai susijusi su ten dirbančių žmonių saugumu ir sveikata, pardavė saugos reikalavimų neatitinkančią prekę, todėl tokie ieškovo veiksmai laikytini esminiu sutarties pažeidimu, suteikiančiu teisę atsakovui atsisakyti apmokėti už šią prekę. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad dalis klijų buvo sunaudota gamyboje, o dalis talpų buvo pradėtos naudoti, dėl ko, kaip patvirtino liudytoja L. D., lakios kenksmingos medžiagos pateko į aplinką, pripažino, kad visi ieškovo pateikti klijai pagal jo nurodytas PVM sąskaitas faktūras, neatitiko kokybės reikalavimų. Teismas pažymėjo, kad nors 2007 m. gegužės 11 d. sutarties 4.2. punktas numatė atitinkamą pretenzijų dėl prekių kokybės teikimo ir sprendimo tvarką, bet šiuo atveju buvo išaiškinti paslėpti parduotų prekių trūkumai, kurie akivaizdžiai negalėjo būti pastebėti iš karto po prekių gavimo, o minėtos sutarties 4.1. punktas numatė, kad pateikiamos prekės turi atitikti pardavėjo patvirtintus kokybės standartus, tačiau šiuo atveju prekės neatitiko cheminės prekės saugumo standartų.

Teismas nurodė, kad atsisakius apmokėti už ieškovo pateiktus klijus, atsakovui kyla pareiga grąžinti ieškovui jo perduotus ir dar nesunaudotus daiktus, todėl atsakovas UAB „Mažeikių lyra“ įpareigotinas sprendimui įsiteisėjus per 10 dienų grąžinti ieškovui nepanaudotus klijus „Librasol 1250.4“, kurie yra tinkamai saugomi atsakovo UAB „Mažeikių lyra“ patalpose.

Teismas pažymėjo, kad dėl atsakovo UAB „Mažeikių lyra“ darbuotojų apsinuodijimo Telšių apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariate yra pradėtas ikiteisminis tyrimas byloje Nr. 96-2-00010-10, iškeltoje pagal požymius nusikaltimo, numatyto BK 137 straipsnio 2 dalyje ir šis tyrimas nėra baigtas, todėl klijų grąžinimas turėtų būti suderintas su ikiteisminio tyrimo įstaiga.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovas UAB „Šiaurės tekstilė“ prašo apeliacinės instancijos teismą Šiaulių apygardos teismo 2011 m. kovo 14 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti bei priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

Teismo išvada, kad įvertinęs byloje surinktus įrodymus, teismas neturi pagrindo abejoti, jog ieškovo patiekti klijai „Librasol“ neatitiko kokybės reikalavimų, o konkrečiai – saugos reikalavimų, nurodytų pardavėjo pateiktame saugos duomenų lape, nepagrįsta. Priešingai nei nurodė teismas, daugiau kaip du metus ieškovas tiekė tos pačios rūšies to paties gamintojo klijus ir per šį laikotarpį nebuvo nustatyta jokių klijų kokybės trūkumų, ieškovas niekada negavo iš atsakovų pretenzijų dėl prekių kokybės, ženklinimo pažeidimų.Teismo išvada, kad nėra pagrindo abejoti UAB „Alzida“ tyrimo rezultatais, nes pats tyrimas buvo atliekamas ne atsakovo, o nesuinteresuotos institucijos, t. y. Valstybinės darbo inspekcijos iniciatyva, neatitinka tikrovės, kadangi UAB „Alzida“ bandymų protokole Nr. 291 ir bandymų protokole Nr. 365 yra tiesiogiai nurodyta, kad tyrimo užsakovas yra UAB „Mažeikių lyra“. UAB „Mažeikių lyra“ visiškai kontroliavo ir galėjo įtakoti tyrimo pradžią ir mėginių paėmimo momentą. Be atsakovo žinios atsakovo patalpose negalėjo būti atliekami jokie veiksmai, ieškovui apie bandinių paėmimą nebuvo pranešta.Teismas savo išvadas grindė aplinkybe, kad byloje pateikti profesinės ligos tyrimo komisijos surašyti profesinės ligos tyrimo ir patvirtinimo aktai, kuriuose nurodyta, kad ieškovo patiekti klijai buvo kitokios spalvos ir aštresnio kvapo, tačiau teismas nepagrįstai ignoravo pagrindinę šių aktų išvadą, kad atsakovo darbuotojų profesinės ligos vystymosi priežastis – netinkamas darbo organizavimas, netinkamas darbo vietos įrengimas, darbo atlikimas neapmokyto, neinstruktuoto saugos ir sveikatos darbe klausimais asmens, darbo priemonės gedimas dėl netinkamos jų priežiūros, kolektyvinių saugos priemonių neįrengimas, neaprūpinimas asmeninėmis apsaugos priemonėmis, apsaugos priemonių nenaudojimas. Profesinės ligos tyrimo ir patvirtinimo aktuose nėra jokių išvadų, nurodančių ieškovo parduotų klijų kokybės netinkamumą. Nepagrįsta teismo išvada, kad dalis klijų buvo sunaudota gamyboje, o dalis talpų buvo pradėtos naudoti.Teismas įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių, suformuluotų CPK 177-185 straipsniuose, aiškinimo ir taikymo aspektu nukrypo nuo kasacinio teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos.Teismas pažeidė CK 6.189 straipsnio 1 dalyje, 6.193 straipsnyje nustatytas sutarčių aiškinimo taisykles. Atsisakydamas pripažinti kliudymo ieškovui dalyvauti paimant klijų mėginius (nustatant etikečių perklijavimo ir plombos nebuvimo priežastis) įtaką UAB „Alzida“ bandymų protokolų rezultatams, teismas byloje nustatytų aplinkybių atžvilgiu nepagrįstai netaikė sutarties 3.3 punkte nustatytos sąlygos. Be to, teismas pažeidė Cheminių medžiagų ir preparatų įstatymo 5 straipsnio 6 dalį, kurioje numatyta, kad gamintojai, importuotojai, platintojai, privalo parengti saugos duomenų lapus pagal minėto įstatymo 8, 9, 10 ir 11 straipsnių reikalavimus. Teismas minėtas normas pažeidė tuo aspektu, kad saugos duomenų lape gamintojas ir platintojas privalo nurodyti nedujinio preparato procentus masės, o ne emisijos į orą atžvilgiu. Kuriuo būdu gautus duomenis vertino teismas iš sprendimo neaišku. Nemotyvuodamas sprendimo teismas neatskleidė bylos esmės.

Atsiliepimas

Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas UAB „Šiaulių lyra“ prašo apeliacinės instancijos teismą apeliacinį skundą atmesti, o Šiaulių apygardos teismo 2011 m. kovo 14 d. sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas laikosi pozicijos, kad ieškovo pateiktame apeliaciniame skunde išdėstyti faktiniai ir teisiniai pagrindai nesudaro prielaidų pirmosios instancijos teismo sprendimo panaikinimui. Atsakovas nesutinka su ieškovo apeliacinio skundo argumentais dėl galimo pirmosios instancijos teismo išvadų nepagrįstumo, vertinant ieškovo atsakovui pagal 2007 m. gegužės 11 d. pirkimo-pardavimo sutartį tiektų klijų „Librasol“ kokybę. Atsakovo teigimu, teismas išvados, jog klijai neatitiko kokybės reikalavimų, priėjo tik kruopščiai bei nuodugniai ištyręs bei įvertinęs visus byloje surinktus įrodymus. Atsakovas pažymi, kad ieškovas apeliaciniame skunde nurodo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus įvairių teisėjų kolegijų nutartis, tačiau nenurodo kaip konkrečiai pirmosios instancijos teismas sprendimu nukrypo nuo cituojamų kasacinės instancijos teismo išaiškinimų. Atsakovas pažymi, kad nors apeliantas nurodo, jog teismas, priimdamas sprendimą atmesti ieškinį, pažeidė CK 6.189 ir 6.193 straipsniuose įtvirtintas materialinės teisės normas dėl sutarčių aiškinimo taisyklių, todėl jo sprendimas turėtų būti naikintinas, tačiau ieškovas konkrečiai nenurodo, kokią konkrečiai neteisingą išvadą teismas padarė neteisingai aiškindamas ir taikydamas aukščiau minėtas materialinės teisės normas. Atsakovo įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas nepažeidė nei materialinės, nei procesinės teisės normų, sudarančių pagrindą abejoti teismo sprendimo teisėtumu, teisingumu ar pagrįstumu, nebuvo nukrypta ir nuo kasacinės instancijos formuojamos teismų praktikos tokio pobūdžio bylose.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, Šiaulių apygardos teismo 2011 m. kovo 14 d. sprendimas panaikintas ir priimtinas naujas sprendimas, kuriuo ieškinys tenkintinas iš dalies.

Byloje nagrinėjamas ginčas nagrinėjamas dėl parduotų prekių kokybės ir atsiskaitymo už šias prekes.

Byloje nustatyta, kad ieškovas UAB „Šiaurės tekstilė" ir atsakovas UAB „Mažeikių lyra" 2007 m. gegužės 11 d. sudarė pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 22, kurios 1.1. punkte pardavėjas UAB „Šiaurės tekstilė" įsipareigojo pagal patvirtintą pirkėjo UAB „Mažeikių lyra" užsakymą nustatytais terminais parduoti prekes pirkėjui, o pirkėjas įsipareigojo nupirkti šias prekes ir sumokėti už jas šioje sutartyje nustatytomis sąlygomis.

Ieškovas UAB „Šiaurės tekstilė" pagal 2009 m. rugsėjo 18 d. PVM sąskaitą faktūrą serija STA Nr.6549, 2009 m. rugsėjo 30 d. PVM sąskaitą faktūrą serija STA Nr.6597, 2009 m. spalio 14 d. PVM sąskaitą faktūrą serija STA Nr. 6661, 2009 m. spalio 26 d. PVM sąskaitą faktūrą serija STA Nr.6801, 2009 m. lapkričio 12 d. PVM sąskaitą faktūrą serija STA Nr. 6871, 2009 m. lapkričio 20 d. PVM sąskaitą faktūrą serija STA Nr. 6907, 2009 m. gruodžio 2 d. PVM sąskaitą faktūrą serija STA Nr. 6964, 2009 m. gruodžio 14 d. PVM sąskaitą faktūrą serija STA Nr. 7021, 2010 m. sausio 4 d. PVM sąskaitą faktūrą serija STA Nr. 7068, 2010 m. vasario 12 d. PVM sąskaitą faktūrą serija STA Nr.7265 pardavė atsakovui UAB „Mažeikių lyra" klijus „Librasol KT 1250" („Librasol 1250.4") bendrai 154 193,02 Lt sumai. Pagal sutarties sąlygas atsakovas turėjo atsiskaityti per 60 kalendorinių dienų nuo PVM sąskaitų faktūrų išrašymo, kaip tai numatyta sutarties 5.2. punkte, tačiau iki šiol neatsiskaitė.

Šalių prekybiniai santykiai buvo ilgalaikiai, ieškovas pastoviai tiekė tos pačios rūšies ir to paties gamintojo - Lenkijos įmonės „LIBRA Sp.z.o.o." klijus „Librasol KT 1250" („Librasol 1250.4“), kuriuos atsakovas naudojo baldų gamybai. Klijai „Librasol KT 1250" („Librasol 1250.4“) yra cheminė medžiaga, kuriai be kitų kokybės reikalavimų, yra taikomi padidinti reikalavimai, kuriuos reglamentuoja Cheminių medžiagų ir preparatų įstatymas, o taip pat 2006 m. gruodžio 18 d. Europos Sąjungos Aplinkos tarybos REACH reglamentas.

Dėl pasireiškusio atsakovo darbuotojų apsinuodijimo, kaip įtarta, cheminėmis medžiagomis, 2010 metų pradžioje UAB „Alzida" patikrino tris ieškovo UAB „Šiaurės tekstilė" patiektų atsakovui „Mažeikių lyra“ klijų ,,Librasol 1250.4" talpas ir nustatė, kad atitinkamų cheminių medžiagų kiekiai viršijo ieškovo saugos duomenų lape nurodytus parametrus (t. 2, b. l. 11-56).

UAB ,,Mažeikių lyra" savo veikloje sunaudojo apie 15265 kg klijų „Librasol KT 1250“ („Librasol 1250.4"), pirktų pagal UAB ,,Šiaurės tekstilė" laikotarpiu 2009 m. rugsėjo 18 d. – 2010 m. vasario 12 d. išrašytas ir UAB ,,Mažeikių lyra“ neapmokėtas PVM sąskaitas faktūras, atitinkamai liko nepanaudotas apie 1840 kg klijų kiekis, kuris saugomas prokuratūros darbuotojų užplombuotuose 3 talpose (dviejuose talpose po 820 kg, trečioje apie 200 kg) UAB „Mažeikių lyra“ žaliavų sandėliuose. Nesunaudoti klijai UAB „Mažeikių lyra" buvo ieškovo parduoti atsakovui pagal 2010 m. sausio 4 d. PVM sąskaitą faktūrą STA 7068 ir 2010 m. vasario 12 d. PVM sąskaitą faktūrą STA 7265. Pagal pastarąsias PVM sąskaitas faktūras ieškovo parduotus atsakovui klijus ir tyrė UAB „Alzida". Konkrečios tirtų klijų laikymo talpos užfiksuotos 2010 m. kovo 10 d. bandinių, bandomųjų objektų atrankos akto Nr. 03/01 surašymo metu darant talpų fotonuotraukas, kurios pridėtos kaip priedai prie 2010 m. balandžio 2 d. bandymų protokolo Nr. 291 priedo ,,Nuotraukų aprašymas“. Minėtų trijų talpų po 820 kg klijų kaina yra 22 175,67 Lt.

Teisėjų kolegija pripažįsta iš dalies pagrįstais apeliacinio skundo argumentus.

Atsakovas UAB „Mažeikių lyra" teigė, kad ieškovo pateikti klijai neatitiko kokybės reikalavimų, nurodytų pardavėjo saugos duomenų lape, klijais, kurie buvo naudojami gamyboje, sunkiai apsinuodijo atsakovo darbuotojai, todėl, vadovaudamasi CK 6.333 straipsniu ir CK 6.334 straipsnio l dalies 4 punktu, atsisako už juos apmokėti.

Reikalavimai pagal pirkimo-pardavimo sutartį perduodamo daikto kokybei reglamentuoti CK 6.333 straipsnyje. Pardavėjas privalo perduoti pirkėjui daiktus, kurių kokybė atitinka pirkimo-pardavimo sutarties sąlygas bei daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus, reikalavimai daikto kokybei apima ir jo tinkamumą pagal tikslinę paskirtį: jeigu daiktų kokybė sutartyje neaptarta, pardavėjas privalo perduoti pirkėjui tokios kokybės daiktus, kad juos būtų galima naudoti tam, kam jie paprastai naudojami, tačiau jeigu sutarties sudarymo metu pirkėjas pranešė pardavėjui apie konkretų tikslą, kuriam jis perka daiktus, tai pirkėjas privalo perduoti pirkėjui tokios kokybės daiktus, kad jie tiktų tam konkrečiam tikslui (CK 6.333 straipsnio 1, 4 dalys).

CK 6.334 straipsnis reglamentuoja netinkamos kokybės daiktą nusipirkusio pirkėjo teises.

Dėl procesinės teisės normų taikymo

Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimą, ir išvadas parėmė bei pagrindė prieštaringais, nepatikimais įrodymais.

Dėl minėtų proceso teisės normų netinkamo taikymo pirmosios instancijos teismas padarė išvadas, dėl kurių patvirtinimo nėra į bylą pateikta įrodymų. Nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad įvertinęs byloje surinktus įrodymus, teismas neturi pagrindo abejoti, kad ieškovo patiekti klijai „Librasol" neatitiko kokybės reikalavimų, o konkrečiai - saugos reikalavimų, nurodytų pardavėjo pateiktame saugos duomenų lape. Priešingai, nei nurodė pirmosios instancijos teismas, daugiau kaip du metus ieškovas tiekė tos pačios rūšies to paties gamintojo klijus ir per šį laikotarpį nebuvo nustatyta jokių klijų, kokybės trūkumų, ieškovas niekada negavo iš atsakovo pretenzijų dėl prekių kokybės, ženklinimo pažeidimų. Pirmosios instancijos teismo išvada, kad nėra pagrindo abejoti UAB „Alzida" tyrimo rezultatais, nes pats tyrimas buvo atliekamas ne atsakovo, o nesuinteresuotos institucijos, t.y. Valstybinės darbo inspekcijos iniciatyva, yra iš dalies klaidinga, kadangi UAB „Alzida" bandymų protokole Nr. 291 ir bandymų protokole Nr. 365 yra tiesiogiai nurodyta, kad tyrimo užsakovas yra UAB „Mažeikių lyra". Kaip nurodyta minėtuose protokoluose, UAB „Alzida" yra statybinių medžiagų ir gaminių bandymo laboratorija ir su Valstybine darbo inspekcija neturi nieko bendro. Nurodytos aplinkybės reiškia, kad UAB „Mažeikių lyra" kontroliavo ir galėjo įtakoti tyrimo pradžią ir mėginių paėmimo momentą. Be atsakovo žinios atsakovo patalpose negalėjo būti atliekami jokie veiksmai, todėl UAB „Alzida" specialistų atvykimas paimti bandinius su atsakovo atstovais turėjo būti ir buvo suderintas iš anksto. Turėdamas visas galimybes pranešti apie svarbų ieškovo kaip pardavėjo teisėms įgyvendinti veiksmą, atsakovas ieškovui apie bandinių paėmimą nepranešė, apie tai ieškovas sužinojo tik iš atsakovo procesinių dokumentų civilinėje byloje. Talpos, kuriose ieškovas pardavė atsakovui klijus, po mėginių paėmimo buvo ieškovo žinioje, prie talpų ieškovas turėjo nekliudomą priėjimą, todėl turėjo visas galimybes paveikti talpų turinį, kad pasikeistų klijų sudėtis, tame tarpe perpildamas į anksčiau parduotas ieškovo talpas kitų gamintojų klijus.

Pirmosios instancijos teismas savo išvadas grindė aplinkybe, kad byloje pateikti profesinės ligos tyrimo komisijos surašyti profesinės ligos tyrimo ir patvirtinimo aktai (2010 m. balandžio 26 d. Nr. S-124, 2010 m. balandžio 19 d. Nr. S-114, 2010 m. kovo 29 d. Nr. S-99), kuriuose nurodyta, kad ieškovo patiekti klijai buvo kitokios spalvos ir aštresnio kvapo. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neįvertino pagrindinės šių aktų išvados, kad atsakovo darbuotojų profesinės ligos vystymosi priežastis - netinkamas darbo organizavimas, netinkamas darbo vietos įrengimas, darbo atlikimas neapmokyto, neinstruktuoto saugos ir sveikatos, darbe klausimais asmens, darbo priemonės gedimas dėl netinkamos jų priežiūros, kolektyvinių saugos priemonių neįrengimas, neaprūpinimas asmeninėmis apsaugos priemonėmis, apsaugos priemonių nenaudojimas. Profesinės ligos tyrimo ir patvirtinimo aktuose nėra jokių išvadų, nurodančių ieškovo parduotų klijų kokybės netinkamumą. Pirmosios instancijos teismo išvados dėl klijų spalvos ir aštresnio kvapo nėra pagrįstos pateiktais į bylą įrodymais. Akivaizdu, kad dėl netinkamos ventiliacijos didėjant darbuotojų apsinuodijimo laipsniui, didėjo bei aštrėjo ir nukentėjusiųjų reakcija į dirgiklius – atsakovo gamyboje naudojamas chemines medžiagas. Dėl subjektyvaus pobūdžio ir nesant kitų patvirtinančių įrodymų darbuotojų nusiskundimai kvapais klijų kokybės pasikeitimo nei paneigia, nei patvirtina.

Ieškovo parduotų atsakovui 2009 m. rugsėjo 18 d.– 2010 m. vasario 12 d. laikotarpyje klijų, atsakovas sunaudojo didžiąją dalį ir pas atsakovą liko 3vnt. talpų po 820 kg. Pirmosios instancijos teismas neįvertino aplinkybės, kad laikotarpyje nuo 2009 m. rugsėjo 18 d. iki 2009 m. gruodžio 1 d. atsakovui buvo patiektos 11 vnt. talpų po 820 kg, kurių kaina 81310,79 Lt. Iš profesinės ligos tyrimo komisijos surašytų profesinės ligos tyrimo ir patvirtinimo aktų (2010 m. balandžio 26 d. Nr. S-124, 2010 m. balandžio 19 d. Nr. S-114, 2010 m. kovo 29 d. Nr. S-99) matyti, kad darbuotojai nurodė savo subjektyvią nuomonę apie klijų savybių pasikeitimą 2009 m. gruodžio mėnesį. Į bylą nėra pateikta įrodymų apie klijų kokybę laikotarpyje iki 2009 m. gruodžio 1 d. Pirmosios instancijos teismas nesant kitų įrodymų neteisingai taikė patikrintų talpų pažeidžiant ieškovo teises gautus tyrimo rezultatus visiems klijams visose 20 vnt. talpų po 820 kg ir 705 kg, 47 vnt. pakuočių po 15 kg, parduotų 2009 m. rugsėjo 18 d. – 2010 m. vasario 12 d. laikotarpyje.

Padarydamas tokias išvadas pirmosios instancijos teismas įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių, suformuluotų CPK 177-185 straipsniuose, aiškinimo ir taikymo aspektu nukrypo nuo kasacinio teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos, kad teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį savo įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Vidurdienio autotransportas" v. UAB „ Jusma ir Ko", bylos Nr. 3K-3-656/2005; 2008 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje A. M. v. draudimo UAB „ Baltijos garantas", bylos Nr. 3K-3-98/2008; 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje V. K. v. UAB „ Jonviltė", bylos Nr. 3K-3-101/2009; kt.).

Civiliniame procese įrodymų pakankamumo klausimas sprendžiamas vadovaujantis tikimybių pusiausvyros principu (tikimybių balansu). Šis principas reiškia, kad nėra reikalaujama absoliutaus teismo įsitikinimo. Kad būtų padaryta išvada apie tam tikro fakto buvimą įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 1999 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje A. B. personalinė įmonė „Albina" v. Vilniaus miesto valstybinė mokesčių inspekcija; Nr. 3K-3-945/1999; 2004 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje V. D. v. T. E.; Nr. 3K-3-516/2004; 2005 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Ir vėl" v. UAB „Giedra"; Nr. 3K-3-474/2005, kt.).

Tinkamai bei teisingai įvertinęs byloje surinktus įrodymus, teismas turėjo pagrindą nustatyti kitokias nei nurodė bylos faktines aplinkybes, t.y. kad objektyviai ir visapusiškai įvertinus nustatytas bylos aplinkybes (klijai be trūkumų buvo tiekiami ilgą laiką; pas ieškovą nustatyti šiurkštūs darbų saugos pažeidimai netinkamai įrengiant , eksploatuojant, ventiliacijos sistemą; darbuotojų susirgimas įvyko šaltuoju metų laikotarpiu kai tikėtinas šildymo efektyvumo didinimas ventiliacijos sistemos parametrų sumažinimo sąskaita; klijų mėginiai neatitinkantys saugos duomenų lapo deklaruotų rodiklių paimti iš talpos, ant kurios nebuvo plombos; ant visų 3 vnt. talpų etiketės su perklijavimo požymiais - bandinių, bandomųjų objektų atrankos akto 2010 m. kovo 10 d. priedas) darytina išvada, kad labiau tikėtina, kad ieškovo parduoti atsakovui 2009 m. rugsėjo 18 d. – 2010 m. vasario 12 d. laikotarpiu klijai, išskyrus UAB „Alzida“ tirtas tris talpas po 820 kg, atitiko kokybės reikalavimus.

Bylos duomenys patvirtina aplinkybę, kad nėra pagrindo atmesti ieškinį dalyje už klijus 11 vnt. talpų po 820 kg, kurių vertė 81310,79 Lt, kurie buvo parduoti laikotarpyje nuo 2009 m. rugsėjo 18 d. iki 2009 m. gruodžio 1 d., kadangi atsakovo darbuotojai pagal profesinės ligos tyrimo komisijos profesinės ligos tyrimo ir patvirtinimo aktų (2010 m. balandžio 26 d. Nr. S-124, 2010 m. balandžio 19 d. Nr. S-114, 2010 m. kovo 29 d. Nr. S-99) duomenis išsakė nusiskundimus dėl klijų kvapo nuo 2009 m. gruodžio mėnesio. Dėl klijų galimo kokybės neatitikimo saugos duomenų lapams už laikotarpį iki 2009 m. gruodžio 1 d. byloje apskritai nėra jokių duomenų.

Byloje nėra duomenų, kad atsakovo darbuotojų profesiniai susirgimai būtų susiję su ieškovo parduotų klijų kokybe.

Atsakovas pažeidė tarp šalių sudarytos sutarties 4.2. punktą, kuriame numatyta, kad apie pretenzijas dėl produkcijos kokybės atsakovas privalo informuoti ieškovą per 5 kalendorines dienas, o dėl išorinių prekių pažeidimų ar kiekio neatitikimo - informuoti nedelsiant. Pažeisdamas minėtą sutarties sąlygą, atsakovas nepranešė apie pretenzijas dėl tariamai paaštrėjusio klijų kvapo, nepranešė apie numatomą bandinių paėmimą (bandinių, bandomųjų objektų atrankos aktas 2010 m. kovo 10 d. ) atsakovo užsakytam cheminiam tyrimui ir tuo nesuteikė ieškovui galimybės pasinaudoti savo teisėmis nešališkai nustatant prekių kilmę ir kokybę.

Atsakovas pažeidė šalių sutarties 3.3. punktą, kadangi šalys buvo susitarusios vadovautis Prekių priėmimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 681 , kurių 7,8, 9 punktai numato, kad jeigu nustatoma, kad gautų prekių kokybė, komplektiškumas, ženklinimas, tara (įpakavimas) neatitinka sutarties, normatyvinių dokumentų (standartų, techninių sąlygų ir kt.) bei lydinčiųjų dokumentų reikalavimų ar prekių kiekis neatitinka nurodytojo pirminiuose juridinę galią turinčiuose buhalterinės apskaitos dokumentuose, pirkėjas privalo sustabdyti prekių priėmimą, surašyti aktą ir ne vėliau kaip kitą darbo dieną (jeigu prekės greit gendančios - nedelsdamas) pranešti apie tai raštu pardavėjui. Atsižvelgiant į laiką, kurio reikia pardavėjui atvykti, pranešime nurodoma tolesnio prekių kokybės ar kiekio tikrinimo data. Pirkėjas gali tęsti prekių priėmimą vienašališkai, be pardavėjo ar jo įgaliotojo atstovo, jeigu yra rašytinis pardavėjo sutikimas.

Bylai reikšminga aplinkybė, kad ieškovo dalyvavimas paimant klijų mėginius UAB „Alzida" atliekamam tyrimui būtų turėjęs esminę reikšmę nustatant ar ieškovas pardavė tinkamos kokybės klijus, kadangi bandymų protokolų 2010 m. kovo 21 d. Nr. 365 ir 2010 m. kovo 2 d. Nr. 291 duomenys prieštaringi (du iš trijų mėginių atitiko saugos duomenų lapų parametrus, nes cikloheksano kiekis klijuose masės atžvilgiu ( 5,29 ir 4,35 %, bandymų protokolas 2010 m. kovo 21 d. Nr. 365 ) neviršija saugos duomenų lape deklaruojamų rodiklių (apytiksliai mažiau negu 6,0 %)), todėl nesudaro pagrindo išvadai, kad visi 20 vnt. talpų esantys klijai pateikti atsakovui 2009 m. rugsėjo 18 d. – 2010 m. vasario 12 d. laikotarpyje neatitiko saugos duomenų lape deklaruotų rodiklių.

Nedelsiant nepranešdamas ieškovui apie talpų su klijais ženklinimo pažeidimus (etikečių perklijavimą, plombų nebuvimą ant vienos iš talpų - bandinių, bandomųjų objektų atrankos akto 2010 m. kovo 10 d. priedas) atsakovas pažeidė šalių sutarties 4.2. punktą išorinių prekių pažeidimų aspektu. Atsižvelgiant į bylos aplinkybes ( ženklinimo etiketės su perklijavimo požymiais, datų neatitikimas talpų ženklinime, besiskiriantys etikečių priklijavimo būdai, plombos nebuvimas) operatyvus ieškovo informavimas apie talpų ženklinimo pažeidimus būtų sudaręs galimybę objektyviai išsiaiškinti etikečių neatitikimo gamintojo naudojamam ženklinimui ir plombavimui priežastis.

Aukščiau išvardintų aplinkybių nustatymas buvo esminis teismui siekiant teisingai ir tinkamai pritaikyti materialinės teisės normas tarp šalių susiklosčiusiems santykiams. Dėl pirmosios instancijos teismo netinkamo proceso teisės normų taikymo sąlygotas sutarties sąlygų tinkamas neišaiškinimas lėmė tarp šalių sudarytos sutarties netinkamą teisinį kvalifikavimą ir netinkamą materialinių teisės normų taikymą.

Dėl materialinės teisės normų taikymo

Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas ir nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos.

Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė CK 6.189 straipsnio 1 dalyje, 6.193 straipsnyje nustatytas sutarčių aiškinimo taisykles. Aiškindamas sutarties sąlygas teismas privalėjo atsižvelgti į sutarties šalių tikruosius ketinimus, sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat sutarties atitikimą šalių ūkinę komercinę veiklą reglamentuojančioms viešosios teisės normoms. Be to, sutartis turi būti aiškinama sąžiningai. Pirmosios instancijos teismas, aiškindamas sutarties sąlygas privalėjo nustatyti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų visumos padaryti įstatymais ir logika pagrįstas išvadas. Taip pat teismas privalėjo atsižvelgti, kad teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią, kad sutartis įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje numatyta, bet ir visa tai, ką lema sutarties esmė arba įstatymai. Pirmosios instancijos teismo padarytos išvados aukščiau išvardintų reikalavimų neatitinka (CK 6.193 str.).

Atsisakydamas pripažinti kliudymo ieškovui dalyvauti paimant klijų mėginius (nustatant etikečių perklijavimo ir plombos nebuvimo priežastis) įtaką UAB „Alzida" bandymų protokolų rezultatams pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė CK 6.189 straipsnio 1 dalį tuo aspektu, kad byloje nustatytų aplinkybių atžvilgiu netaikė šalių sutarties 3.3. punkte nustatytos sąlygos, kad sutarties šalys privalo vadovautis Prekių priėmimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 681, jų 7,8, 9 punktais. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netaikė Prekių priėmimo taisyklėmis grindžiamų sutarties sąlygų, kad iškilus abejonių dėl prekių kokybės, ženklinimo, atsakovas privalėjo sustabdyti (neatlikti) prekių priėmimo (tikrinimo dalyvaujant UAB „Alzida" specialistams), surašyti aktą, pranešti apie tai raštu ieškovui, tačiau vykdė talpų su klijais apžiūrą ir mėginių paėmimą neturėdamas rašytinio ieškovo sutikimo.

Be to, pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė CK 6.189 straipsnio 1 dalyje, 6.193 straipsnyje nustatytas sutarčių aiškinimo taisykles tuo aspektu, kad teismas neatsižvelgė į paties teismo padarytą išvadą, kad atsakovas klijus yra sunaudojęs pagal paskirtį, nėra jokių duomenų, kad klijų sudėtis būtų turėjusi įtakos atsakovo gaminamos produkcijos kokybei. Atsakovas, sunaudojęs ieškovo pateiktus klijus, pardavė savo produkciją, gavo naudą, kuri yra lygi klijų kainai, tačiau teismas šios aplinkybės niekaip neįvertino.

Dėl ieškinio reikalavimų pagrįstumo

Jeigu parduotas daiktas neatitinka kokybės reikalavimų ir pardavėjas su pirkėju neaptarė jo trūkumų, tai nusipirkęs netinkamos kokybės daiktą pirkėjas turi teisę savo pasirinkimu reikalauti, kad būtų atitinkamai sumažinta pirkimo kaina, reikalauti grąžinti sumokėtą kainą ir atsisakyti sutarties, kai netinkamos kokybės daikto pardavimas yra esminis sutarties pažeidimas (CK 6.334 str. 1 d. 2, 4 p.).

Teisėjų kolegija pagal pateiktus į bylą įrodymus sprendžia, kad atsakovas įrodė, kad ieškovas pagal 2010 m. sausio 4 d. PVM sąskaitą faktūrą STA 7068 ir 2010 m. vasario 12 d. PVM sąskaitą faktūrą STA 7265 pardavė atsakovui su kitomis talpomis konkrečias 3 talpas po 820 kg klijų ,,Librasol 1250.4“, kurių kokybė neatitinka nustatytų reikalavimų. Teisėjų kolegijos nuomone, ieškovas nepateikė į bylą įrodymų, paneigiančių UAB ,,Alzida“ atliktų klijų, esančių minėtų 3 vnt. talpų po 820 kg, tyrimo rezultatų. Dėl nurodytų aplinkybių teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovas turi teisę atsisakyti sumokėti ieškovui už minėtų 3 vnt. talpų po 820 kg klijų ,,Librasol 1250.4“ 22 175,67 Lt kainą (3x7391,89 Lt=22 175,67 Lt) CK 6.334 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktų pagrindu.

Teisėjų kolegija pagal bylos duomenis sprendžia, kad atsakovas neįrodė, kad kiti ieškovo atsakovui parduoti klijai neatitinka kokybės reikalavimų. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovas turi prievolę sumokėti ieškovui už kitus nupirktus klijus 132 017,35 Lt kainą (154 193,02 Lt-22 175,67 Lt =132 017,35 Lt) CK 6.305, 6.306, 6.313, 6.314 straipsnių pagrindu.

Teisėjų kolegija pagal bylos duomenis sprendžia, kad ieškovo ieškinio reikalavimas dėl 5115,17 Lt delspinigių priteisimo yra pagrįstas. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal ieškovo pateiktus į bylą rašytinius duomenis dėl delspinigių paskaičiavimo, kurių atsakovas nepaneigė, ieškovas neprašo priteisti delspinigių už atsakovo nesumokėjimą kainos už klijus, esančius minėtose UAB „Alzida“ tirtose 3 talpose po 820 kg, kurie yra teismo konstatavimu netinkamos kokybės ir už kuriuos atsakovas neturi prievolės sumokėti kainą (t. 3, b. l. 12). Teisėjų kolegija pagal bylos duomenis sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo mažinti delspinigių dydį.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškinio reikalavimas dėl 679,32 Lt palūkanų priteisimo netenkintinas, kadangi kai kreditorius iš skolininko reikalauja ir kompensuojamų palūkanų, ir netesybų, kompensuojamos palūkanos ir netesybos, priklausomai nuo to, kuri suma didesnė, įskaitomos viena į kitą. Nagrinėjamu atveju ieškiniu prašoma priteisti minėta palūkanų suma įskaitoma į delspinigių sumą.

Teisėjų kolegija pagal bylos duomenis sprendžia, kad atsakovas turi prievolę mokėti 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškinys tenkintinas iš dalies.

Dėl nurodytų aplinkybių teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, Šiaulių apygardos teismo 2011 m. kovo 14 d. sprendimas panaikintinas ir priimtinas naujas sprendimas, kuriuo ieškinys tenkintinas iš dalies ir priteistina iš atsakovo ieškovui 132 017,35 Lt skolos, 5115,17 Lt delspinigių ir 6 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2010 m. vasario 22 d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, kita ieškinio dalis atmestina.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 80, 93 straipsniais, sprendžia, kad iš atsakovo ieškovui priteistina 7 200 Lt žyminio mokesčio išlaidų už ieškinį ir apeliacinį skundą atlyginimo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 92, 96 straipsniais ir dėl to, kad sprendimas priimamas ieškovo naudai, sprendžia, kad priteistina iš atsakovo į valstybės biudžetą 36,80 Lt procesinių dokumentų įteikimo pirmosios instancijos teisme išlaidų atlyginimo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 93, 98 straipsniais sprendžia, kad ieškovas neturi pareigos atlyginti atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas, kadangi sprendimas priimamas ieškovo naudai.

Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovas nepateikė į bylą įrodymų apie turėtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti.

Teisėjų kolegija pažymi, kad UAB „Alzida“ 2011 m. vasario 28 d. prašymas dėl kelionės išlaidų atlyginimo nėra pagrįstas tai patvirtinančiais dokumentais. Byloje taip pat nėra duomenų apie liudytojo kelionės išlaidų atlyginimui teismo išmokėtas sumas, todėl teisėjų kolegijos nuomone, iš šalių nepriteistinos sumos, išmokėtinos liudytojo kelionės išlaidoms atlyginti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Šiaulių apygardos teismo 2011 m. kovo 14 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo UAB ,,Mažeikių lyra“ ieškovui UAB ,,Šiaulių tekstilė“ 132 017,35 Lt (vieną šimtą trisdešimt du tūkstančius septyniolika litų 35 centus) skolos, 5115,17 Lt (penkis tūkstančius vieną šimtą penkiolika litų 17 centų) delspinigių ir 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2010 m. vasario 22 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Priteisti iš atsakovo UAB ,,Mažeikių lyra“ ieškovui UAB ,,Šiaurės tekstilė“ 7 200 Lt (septynis tūkstančius du šimtus litų) žyminio mokesčio išlaidų atlyginimo.

Priteisti iš atsakovo UAB „Mažeikių lyra“ į valstybės biudžetą 36,80 Lt (trisdešimt šešis litus 80 centų) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų atlyginimo.

Teisėjai Alė BukavinienėAudronė JarackaitėKazys Kailiūnas