Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Arūnas Bartkus rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 14 d. nutarties panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai bei prašymai

3.3. Apelianto manymu, apylinkės teismas grubiai pažeidė proceso teisės normas. ANK 635 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad, jeigu administracinio nusižengimo protokole išdėstyta asmens veika yra įrodyta, tačiau suklysta nurodant šio kodekso straipsnį ar jo dalį arba kitą administracinę atsakomybę už padarytą nusižengimą nustatantį teisės aktą, teismas pakeičia nuorodą į nusižengimą kvalifikuojantį straipsnį ar jo dalį ir pagal jį paskiria administracinę nuobaudą. Ši nuostata taikytina tokiems atvejams, kai suklydimas nurodant ne tą straipsnį ar dalį reiškia neatitiktį sudėties požymiams, dėl to nėra aiškus padarytų veiksmų teisinis vertinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-37-697/2019). Administracinių nusižengimų teisenos normos nedraudžia teismui tam tikra apimtimi daryti korekcijų kaltinimo formuluotėse. Naudojantis šia teise, svarbu užtikrinti, kad nebūtų pabloginta skundą padavusio asmens padėtis, nebūtų pažeisti teisingo proceso principai ir esminės administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens procesinės teisės: teisė žinoti kaltinimo esmę, būti išklausytam ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-53-788-2017, 2AT-50-303/2018). Sisteminis šios nuostatos aiškinimas reiškia, kad: 1) institucija gali perkvalifikuoti veiką; 2) veikos perkvalifikavimas turi būti motyvuotas; 3) administracinio teisės pažeidimo (administracinio nusižengimo) protokole buvo nurodyta administracinio teisės pažeidimo (nusižengimo) esmė; 4) ši nuostata nereikalauja atlikti papildomo tyrimo; 5) ta aplinkybė, kad administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjant institucijoje pakeičiama veikos kvalifikacija, taip pat ir iš lengvesnio pažeidimo į sunkesnį, nėra principo non reformatio in peius (draudimas pabloginti skundą padavusio asmens teisinę padėtį) pažeidimas; 6) apylinkės teismas pats gali pašalinti institucijos motyvų dėl veikos perkvalifikavimo priimant nutarimą trūkumą; 7) įtvirtintas draudimas savo iniciatyva papildyti kaltinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-84-942-2016, 2AT-50-303/2018). Vadinasi, minėtos teisės normos nesudaro galimybės papildyti administracinio teisės pažeidimo protokole suformuluotą kaltinimą naujomis esminėmis faktinėmis veikos aplinkybėmis, pripažinti asmenį kaltu padarius administracinį pažeidimą, nurodant naujus esminius administracinio teisės pažeidimo sudėties požymius, t. y. keisti administracinio teisės pažeidimo protokolą ir jame suformuluoto kaltinimo turinį. Kasacinis teismas yra nurodęs, jog pirmosios instancijos teismas savo iniciatyva inkriminavęs dar vieną – naują straipsnį, pasunkino administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisinę padėtį žinoti kaltinimo pobūdį bei pagrindą ir turėti galimybes pasirengti gynybai (Lietuvos Aukščiausiojo į Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-84-942/2016).

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

5. Apeliaciniame skunde administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo R. M. nesutinka su jo patraukimu administracinėn atsakomybėn pagal ANK 45 straipsnio 4 dalį, todėl apygardos teismas, neišeidamas iš apeliacinio skundo ribų, patikrina apylinkės teismo priimtos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis).

6. ANK 567 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Kai asmens padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių, administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta (ANK 591 straipsnio 1 punktas).

7. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad R. M. nesutinka su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 14 d. nutartimi bei iš esmės aiškina, kad jis buvo nepagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 45 straipsnio 4 dalį. Vilniaus apygardos teismas, susipažinęs su apeliaciniu skundu ir jame pateiktais argumentais bei įvertinęs teismui pateiktą administracinio nusižengimo bylos medžiagą, konstatuoja, kad skundžiami teismo nutartis ir Institucijos nutarimas yra teisėti ir pagrįsti, todėl juos naikinti ir administracinę teiseną R. M. atžvilgiu nutraukti apelianto išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

9. Nagrinėjamu atveju administracinio nusižengimo bylos medžiaga rodo, kad R. M. inkriminuotas pažeidimas, numatytas ANK 45 straipsnio 4 dalyje, buvo padarytas 2021 m. rugpjūčio 10 d., kuomet Lietuvoje buvo paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija ir tuo metu galiojo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. vasario 26 d. nutarimo Nr. 152 „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo“ redakcija nuo 2021 m. liepos 20 d. iki 2021 m. rugpjūčio 15 d. (toliau – ir Vyriausybės nutarimas). Šio Vyriausybės nutarimo 3.1.1 papunktyje yra nustatyta, kad kontaktiniu būdu paslaugos teikiamos, parduotuvių, turgaviečių ir kitų viešų prekybos vietų, laisvalaikio ir pramogų vietų, viešojo maitinimo įstaigų, restoranų, kavinių, barų, naktinių klubų ir kitų pasilinksminimo vietų, lošimo namų (kazino) ir lošimo automatų, bingo salonų darbo veikla vykdoma, užtikrinant valstybės lygio ekstremaliosios situacijos operacijų vadovo nustatytas asmenų srautų valdymo, saugaus atstumo laikymosi sąlygas, kitus visuomenės sveikatos saugos, higienos, asmenų aprūpinimo būtinosiomis asmeninėmis apsaugos priemonėmis ir kitus susijusius reikalavimus. Vyriausybės nutarimo 3.1.2 ir 3.1.2¹ papunkčiuose nurodyti atvejai, kuomet minėti reikalavimai netaikomi.

10. Vilniaus apygardos teismo vertinimu, byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad R. M. padarė pirmiau aptartą administracinį nusižengimą, t. y. paskelbtos ekstremaliosios situacijos laikotarpiu viešoje vietoje – degalinės „Viada“, esančioje (duomenys neskelbtini), patalpose nedėvėjo nosį ir burną dengiančios apsaugos priemonės bei tokiu būdu sukėlė pavojų išplisti COVID-19 ligai. Tokiais duomenimis laikytini: administracinio nusižengimo protokolas Nr. 13-ANR_P-4008-2021 (b. l. 14-16), degalinės „Viada“ darbuotojos R. M. 2021 m. rugpjūčio 19 d. paaiškinimas (b. l. 19-20), taip pat ir pačio R. M. bylos metu išdėstyti situacijos paaiškinimai. Pats apeliantas neneigia pačio fakto, kad būdamas degalinės patalpose nedėvėjo nosį ir burną dengiančios apsaugos priemonės, tačiau teigia, kad to daryti neprivalėjo.

11. Apeliantas skunde pažymi, kad Vyriausybės nutarimo 3.1.1 papunktyje esanti teisės norma yra taikytina paslaugas teikiantiems ir kontaktinę veiklą vykdantiems subjektams, todėl už šios teisės normos pažeidimą turi atsakyti minėti subjektai, o ne tie asmenys, kurie naudojasi jiems suteikiamomis paslaugomis. Apeliantas taip pat pabrėžia, kad minėtoje teisės normoje nėra nustatytas reikalavimas uždarose patalpose paslaugų teikimo vietose dėvėti veido kaukę, todėl R. M. buvo neteisėtai nubaustas už minėto teisės akto pažeidimą. Apygardos teismas atkreipia dėmesį į tai, jog Vyriausybės nutarimo 3.1.1 papunktyje įtvirtinta teisės norma, taip pat yra blanketinė, kadangi nukreipia į VOP nustatytus, su ekstremaliąja situacija susijusius reikalavimus. Nagrinėjamu atveju, minėti reikalavimai yra įtvirtinti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2021 m. birželio 30 d. sprendimo Nr. V-1563 „Dėl paslaugų, teikiamų kontaktiniu būdu, parduotuvių, turgaviečių ir kitų viešų prekybos vietų, laisvalaikio ir pramogų vietų, viešojo maitinimo įstaigų, restoranų, kavinių, barų, naktinių klubų ir kitų pasilinksminimo vietų, lošimo namų (kazino) ir lošimo automatų, bingo salonų paslaugų teikimo būtinų sąlygų“ (toliau – ir Sprendimas) 1.1 punkte, kuriame įtvirtinta, jog šių objektų veiklos vykdymą organizuojantys subjektai ar administracijos įpareigojami: „Užtikrinti, kad paslaugų veiklos vykdymo vietose uždarose erdvėse paslaugų teikėjai (darbuotojai) dėvėtų medicinines veido kaukes arba respiratorius, o vyresni nei 6 metų amžiaus lankytojai, paslaugų gavėjai (toliau – paslaugų gavėjai) dėvėtų nosį ir burną dengiančias apsaugos priemones (veido kaukes, respiratorius ar kitas priemones), kurios priglunda prie veido ir visiškai dengia nosį ir burną (toliau – kaukė). Reikalavimas dėvėti kaukes netaikomas neįgalumą turintiems asmenims, kurie dėl savo sveikatos būklės kaukių dėvėti negali ar jų dėvėjimas gali pakenkti asmens sveikatos būklei (rekomenduojama dėvėti veido skydelį), asmenims, kai jie sportuoja ar paslaugos teikimo metu, kai paslaugos negalima suteikti paslaugos gavėjui būnant su kauke“. Kaip matyti iš Sprendimo 1.1 punkto, reikalavimas dėvėti kaukę netaikomas esant konkretiems atvejams (pavyzdžiui, neįgalumą turintiems asmenims, sportuojant ir pan.). Lingvistinis minėtos normos aiškinimas leidžia daryti išvadą, kad nenustačius Sprendimo 1.1 punkte nurodytų išimčių, reikalavimas dėvėti kaukę visais kitais atvejais yra privalomas vyresniems nei 6 metų amžiaus paslaugų gavėjams. Apelianto argumentai, kad nagrinėjamu atveju minėta teisės norma jam netaikoma, yra atmetami kaip nepagrįsti ir laikytini tik apelianto subjektyvia nuomone, kadangi vadovaujantis tiek Vyriausybės nutarimu, tiek ir Sprendimu, apeliantas 2021 m. rugpjūčio 10 d., būdamas degalinės „Viada“ patalpose, privalėjo dėvėti jo nosį ir burną dengiančias apsaugos priemones, tačiau to nepadarė ir taip sukėlė pavojų išplisti pavojingai ar ypač pavojingai užkrečiamai ligai.

12. Taip pat atmetami apeliacinio skundo argumentai dėl to, kad minėtą Sprendimą priėmė ne sveikatos apsaugos ministras, o VOP. Kaip matyti iš oficialaus teisės akto teksto, paskelbto 2021 m. birželio 30 d. Teisės aktų registre, minėtas Sprendimas priimtas sveikatos apsaugos ministro, valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo Arūno Dulkio, kuris nagrinėjamo administracinio nusižengimo metu buvo paskirtas eiti nurodytas pareigas.

13. Apeliaciniame skunde nurodoma ir tai, kad apylinkės teismas pažeidė ANK 653 straipsnio 3 dalį, kadangi papildė administracinio nusižengimo protokole suformuluotą kaltinimą naujomis esminėmis faktinėmis veikos aplinkybėmis. Kaip matyti iš skundžiamos nutarties rezoliucinės dalies, Vilniaus miesto apylinkės teismas nutarė patikslinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 2-ojo policijos komisariato 2021 m. rugsėjo 22 d. nutarimą Nr. 13-ANR_N-3095-2021 nurodant, jog buvo pažeistos Vyriausybės nutarimo 3.1.1 papunkčio nuostatos bei Sprendimo 1.1 punkto nuostatos. Apelianto nuomone, tokie apylinkės teismo veiksmai nepagrįstai apsunkino jo padėtį žinoti kaltinimo pobūdį bei pagrindą ir turėti galimybes pasirengti gynybai. Apygardos teismo vertinimu, minėti apylinkės teismo veiksmai negali būti vertinami kaip kaltinimo keitimas, kadangi, kaip minėta aukščiau, Vyriausybės nutarimo 3.1.1 papunktyje įtvirtinta blanketinė teisės norma, kuri nukreipia į kitus teisės aktus. Apylinkės teismas detalizavo R. M. padarytą administracinį nusižengimą, o ne pakeitė veikos faktines aplinkybes jas papildydamas, kaip yra teigiama skunde. Taip pat atkreipiamas dėmesys į tai, kad apylinkės teismo atliktas patikslinimas iš esmės nesukėlė jokių teisinių pasekmių apeliantui, nedarė įtakos jam paskirtos administracinės nuobaudos – baudos dydžiui, skundžiama nutartimi šis dydis paliktas nepakeistas.

14. Apeliantas teigia, kad skundžiamoje nutartyje nurodyti teisės aktai – Vyriausybės nutarimas bei Sprendimas – yra paremti civilinę saugą reglamentuojančiais teisės aktais, bet ne visuomenės sveikatos srities teisės aktas, todėl administracinė atsakomybė už minėtų teisės aktų pažeidimus pagal ANK 45 straipsnį negali kilti. Sutinkama su apeliacinio skundo argumentais, kad minėti teisės aktai yra paremti Lietuvos Respublikos civilinės saugos įstatymo nuostatomis, tačiau apygardos teismas atkreipia dėmesį į tai, jog šis įstatymas nėra vienintelis teisės aktas, kuriuo remiantis priimti minėti teisės aktai. 2020 m. vasario 26 d. Vyriausybės nutarimas yra priimtas vadovaujantis 2016 m. kovo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 2016/399 dėl taisyklių, reglamentuojančių asmenų judėjimą per sienas, Sąjungos kodeksu (Šengeno sienų kodeksu), 2020 m. spalio 13 d. Tarybos rekomendacija (ES) 2020/1475 bei siekiant apsaugoti gyventojus ir aplinką nuo COVID-19 ligos įvežimo ir išplitimo, bei siekiant išvengti naujo sergamumo COVID-19 liga protrūkio šalies teritorijoje. 2021 m. birželio 30 d. Sprendimas priimtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymu, minėtu Vyriausybės nutarimu bei siekiant užtikrinti COVID-19 ligos plitimo prevenciją. Atsižvelgiant į tai, sutikti su apeliacinio skundo motyvais, jog šie teisės aktai yra išskirtinai civilinę saugą reglamentuojantys teisės aktai, nėra jokio teisinio ar faktinio pagrindo, kadangi akivaizdu, kad tiek Vyriausybės nutarimas, tiek Sprendimas, buvo priimti siekiant suvaldyti COVID-19 ligos plitimą šalies teritorijoje. Teismo vertinimu, įvertinus ANK 45 straipsnio 4 dalyje įtvirtinto administracinio nusižengimo esmę, jo padarymo aplinkybes nagrinėjamu atveju bei galėjusius kilti R. M. veiksmų padarinius, apylinkės teismas teisingai ir pagrįstai nustatė minėtų teisės aktų pažeidimus apelianto veikoje.

15. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinis skundas netenkinamas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 14 d. nutartis, kuria netenkintas R. M. skundas ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 2-ojo policijos komisariato 2021 m. rugsėjo 22 d. nutarimas, kuriuo R. M. pripažintas kaltu ir nubaustas pagal ANK 45 straipsnio 4 dalį, paliktas nepakeistas, paliekama nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu,

nutaria:

palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 14 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje nepakeistą ir R. M. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.