- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-02-25
- Bylos Nr.
- I3-3423-535/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-05641-2024-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Jūratė Gaidytė-Lavrinovič
- Pareiškėjas
- L. K.
- Atsakovas
- Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos
- Kategorijos
Regionų administracinio teismo teisėja Jūratė Gaidytė-Lavrinovič
viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos L. K. skundą atsakovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl įpareigojimo atlikti veiksmus ir neturtinės žalos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja L. K. su skundu kreipėsi į teismą ir prašo: 1) pripažinti atleidimą iš darbo neteisėtu ir priteisti vidutinį darbo užmokestį, neatskaičius mokesčių, už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos (2024-08-05) iki sprendimo, kuriuo pripažintas atleidimas neteisėtu įvykdymo dienos; 2) priteisti padarytą neturtinę žalą 6 714 Eur už 3 mėnesius iki sprendimo, kuriuo pripažintas atleidimas neteisėtu įvykdymo dienos dėl to, kad darbo santykių metu buvo daromas psichologinis spaudimas palikti darbo įstaigą ir nutraukti darbo santykius; 3) priteisti kompensaciją, ją skaičiuojant nuo vidutinio darbo užmokesčio neatskaičius mokesčių už vėlavimą atsiskaityti paskutinę darbo santykių nutraukimo dieną.
Nurodo, kad nuo 2024-08-05 Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos (toliau – Inspekcija) direktoriaus 2024-08-01 įsakymu Nr. 1P- 330 buvo atleista iš karjeros valstybės tarnautojo pareigų. Tačiau jos atleidimas yra neteisėtas, kadangi ji išėjo iš darbo savo noru po didžiulio spaudimo iš darbdavio pusės, patyrusi psichologinį smurtą, grasinimus atleisti iš darbo, grasinimus pradėti tarnybinius patikrinimus dėl neva netinkamai atliekamo darbo, jos pasiekimų nuvertinimą ir ieškant kitų įvairių būdų atleisti ją iš pareigų.
Pareiškėja paaiškina, kad 2024-02-12 konkurso būdu buvo paskirta į vyriausiojo specialisto pareigas Inspekcijos Teisės departamento Administracinių nusižengimų skyriuje. Jai buvo nustatytas 3 mėnesių išbandymo laikotarpis, dirbo 2 mėnesius, pastabų ar kritikos dėl blogai ir netinkamai atliekamo savo darbo nesulaukė, viskas buvo gerai. Inspekcijoje 2024 m. balandžio mėn. dalyvavo konkurse į aukštesnes pareigas, laimėjusi konkursą buvo paskirta į Rytų Lietuvos Teisės skyriaus vyriausiosios specialistės pareigas, čia taip pat buvo nustatytas 3 mėnesių išbandymo laikotarpis, dirbo nuo 2024-04-11 iki 2024-05-31. Einant šias pareigas kritikos dėl blogai atliekamo darbo nesulaukė, buvo paskirta kuratorė, kuri padėjo koreguoti atliekamas užduotis, patardavo darbo klausimais, su ja buvo derinama dėl užduočių tolimesnio perdavimo ir dokumentų pasirašymo skyriaus vedėjai. Tik suderinus su kuratore, po jos patikrinimo, užduotys buvo siunčiamos susipažinimui ir pasirašymui skyriaus vedėjai. Po pasirašymo buvo registruojama. Darbo krūvis išbandymo laikotarpiu buvo ypač didelis, dirbo padidintu krūviu, turėjo apie 10 užduočių kiekvieną dieną, todėl fiziškai suspėti įvykdyti visas užduotis nustatytu laiku, darbo metu, nebuvo įmanoma. Iš vedėjos ir kuratorės gavo patarimų, kad nespėjant užduočių įvykdyti laiku, jų vykdymo terminus reikia pratęsti, nurodyti pratęsimo pagrindus, ką ji ir darė. Ji buvo ką tik pradėjusi eiti šias pareigas ir dirbdama privalėjo susipažinti su įvairiomis taisyklėmis, protokolais, raštais, skundais ir teisės aktais, todėl jai, kaip pradedančiai dirbti darbuotojai išbandymo laikotarpiu darbo krūvis buvo labai didelis, viršijantis įprastinį darbo krūvį, tačiau ji stengėsi visas užduotis atlikti per kuo įmanomą trumpesnį laiką ir kuo kokybiškiau.
Šalies argumentai
Pareiškėja teigia, kad išbandymo terminas neįskaitomas į laikinojo nedarbingumo laiką, todėl turėjo būti pratęstas 1,5 mėn. po nedarbingumo pabaigos. Ji neturėjo galimybės dar labiau pasimokyti, nes nebuvo informuota apie netinkamai, jų manymu, atliekamas, užduotis. Ji turėjo nedarbingumą, o kol dirbo, pastabų negavo. Priimant 2024-07-16 siūlymą atleisti buvo vadovaujamasi tik vienu 2024-06-20 tarnybiniu pranešimu ir viena vertinimo 2024-06-12 anketa, nebuvo siekta pagerinti darbo atlikimą. 2024-07-31 gautame įspėjimo rašte surašyti nepagrįsti įvairūs teiginiai apie jos atliktas užduotis. Visos užduotys buvo derinamos su kuratore ir vedėja, dokumentai netinkami neišsiųsti, viskas išsiųsta po kuratorės peržiūros ir pastabų. Tikėtina, kad pradėjus dirbti naujame darbe ir atliekant naujas funkcijas nėra viskas žinoma. Tam įstatyme ir numatytas kuratoriaus priskyrimas ir naujų darbuotojų apmokymas, tinkamas užtikrinimas įvesti į naujas funkcijas.
Pareiškėja pažymi, kad kuratorius ir skyriaus vedėja pastabų dėl terminų neturėjo, buvo siūlymai pratęsti terminus. Terminai buvo pratęsti nurodant pagrindą, suderinus su vedėja, be to, darbo krūvis buvo didelis, viršijantis įprastinį darbo krūvį, be to, tai buvo jos bandymo laikotarpis, kai buvo tik pradėjusi dirbti. Nusiųsti dokumentai buvo tikrinami po pusę dienos ar po parą, nusiųsti prašymai vedėjai užduoties atidėjimui nebuvo tikrinami savalaikiai, o užduoties atidėjimai dažniausiai būdavo tik po dienos.
Teigia, kad pastabų dėl laiku neužpildytų lentelių taip pat nebuvo, jas pildė nuolat, vis pasiteiraudama kuratorės ar gerai, duomenys buvo suvesti. Vedėja buvo paaiškinusi ir patikinusi, kad kažkada ateityje, turėdama laiko, sutvarkys tinkamai lenteles, kad nesidubliuotų duomenys jose, tačiau per mano dirbtą laikotarpį taip ir nesugebėjo tinkamai sutvarkyti ataskaitų lentelių, kad būtų aiškiai galima suprasti tai dienai aktualius duomenis.
Tarnybiniame pranešime nurodyti netinkamo DBSIS užduočių vykdymo pavyzdžiai su aktyviomis nuorodomis į DBSIS (2024-05-08 atsiliepimas Nr. 2D-9683 pateiktas praleidus teismo nustatytą terminą. DBSIS užduotis (Užduoties Nr. 74080136) neįvykdyta nustatytu terminu, be jokių objektyvių priežasčių prašyta 2 savaičių termino darbo reglamento analizei dėl dokumentų derinimo, pasirašymo tvarkos DBSIS, DBSIS (Užduoties Nr. 73890200) užduotis beveik 2 mėnesius neįvykdyta, tarnybinio pranešimo projektas kuratoriui pateiktas tik 2024-05-28. Jei 2024-05-08 pateiktas praleidus terminą, dėl jai nežinomų ir neaiškių priežasčių kuratorė ir vedėja neinformavo, nors nedarbingumo pradžia buvo tik 2024-05-31 ir jos turėjo pakankamai laiko ją informuoti, bet to tikslingai nedarė. 2024-05-28 pateikė kuratoriui kitą dokumentą, pastabų nebuvo, nors tuo metu dar dirbo.
Šalies argumentai
Pareiškėja nurodo, kad jai nėra aišku, kaip galėjo būti pateiktas išsamus vertinimas už 1,5 mėn. dirbtą laikotarpį, kodėl ji nebuvo supažindinta su tarnybiniu pranešimu. Kaip gali būti adaptacijos tikslas pilna apimtimi pasiektas ar nepasiektas, jei dirbo 1,5 mėn. Išdirbus 1,5 mėnesio, neturėtų būti vertinamas rezultatų pasiekimas, o vertinamas mokymasis, pasiekiant, kad ir patį mažiausią, minimalų rezultatą.
Pareiškėja atkreipia dėmesį, kad nors įspėjimo lapelyje nurodyta, kad vėlavo atlikti užduotis, tačiau prasidėjus nedarbingumui 2024-05-31, jos buvusios užduotys buvo nenagrinėjamos ir paliktos bei neperduotos pavadavimui, taip vilkinant terminus ir neatliekant jose veiksmų, užduotys buvo skyriaus vedėjos žinioje. Tai jei šios užduotys nebuvo perduotos kitam darbuotojui atlikti, joms neuždėtas pavadavimas laiku, tai reiškia, kad jos užduotys buvo atliekamos mažesniais terminais, ir ji, kad ir išbandymo laikotarpiu, dirbo greičiau, negu vedėja ir kiti darbuotojai, kurie jau turi nemažą darbo stažą šiose pareigose.
Pareiškėja teigia, kad ji savo darbą bandymo laikotarpiu atliko tinkamai ir pagal tuo metu paskirtas didžiules darbo apimtis pakankamai greitai. Neigiamas vertinimas yra nepagrįstas ir išgalvotas, surašytas tikslingai siekiant, kad ji nedirbtų Inspekcijoje.
Nurodo, kad gavusi pranešimą apie numatomą atleidimą iš darbo nuo 2024-08-08, pati pateikė prašymą atleisti iš darbo nuo 2024-08-05, nes neturėjo kitos išeities, ją vis tiek būtų atleidę. Todėl atleidimas iš darbo yra neteisėtas, parašė prašymą tik po ilgo psichologinio smurto ir psichologinio spaudimo išeiti iš darbo.
Pažymi, kad net ilgamečiams įstaigos darbuotojams akivaizdžiai trūksta kompetencijos ir įgūdžių pagal jiems priskirtas funkcijas. Paskutinę jos darbo dieną darbuotojas, atsakingas už materialinį turtą, nemokėjo ir nesugebėjo pats, be jos pagalbos nukreipti pasirašyti kompiuteryje elektroninės atsiskaitymo kortelės už materialųjį turtą.
Pareiškėja nurodo, kad paprašius personalo patikslinti už kiek nepanaudotų atostogų dienų yra skaičiuojama išeitinė išmoka nutrūkus darbo santykiams, personalo darbuotoja, kuriai nepriklauso pagal kompetenciją ir funkcijas, apskaičiavo ir išvedė neaiškią atsiskaitymo formulę, be to dar ir blogai apskaičiavo išeitinę kompensaciją pagal nepanaudotų atostogų skaičių. Kadangi už atsiskaitymų vykdymą yra atsakingos Nacionalinio bendrųjų funkcijų centro darbuotojos, su kuriomis buvo kontaktuojama paskutinę darbo dieną, jos išsamiai paaiškino ir detalizavo apskaičiavimą, kuris buvo teisingai apskaičiuotas ir atitiko teisės aktus. Daro išvadą, kad įstaigos personalo darbuotojos savavališkai prisiskiria sau funkcijas, kurios nėra joms priskirtos ir taip piktnaudžiauja savo tarnybine padėtimi, pateikdamos informaciją, susijusią ir su lėšomis, neatitinkančią tikrovės. Tai yra kompetencijos trūkumas.
Akivaizdu, kad net ne vienerius metus įstaigoje išdirbę darbuotojai daro klaidas ir nemoka atlikti jiems priskirtų tiesioginių funkcijų. Tačiau jie nėra atleidžiami iš darbo. Logiška, kad jai tik nesenai pradėjus dirbti su nauja dokumentų valdymo sistema bei didžiuliu darbo krūviu, galėjo pasitaikyti klaidų, tačiau netyčinių ir tikrai ne tokių, dėl ko būtų tikslinga atleisti iš pareigų. Ji stengėsi mokytis ir atlikti savo darbą tinkamai ir kokybiškai.
Šalies argumentai
Pareiškėja nurodo, kad tai, ką išdėstė, akivaizdžiai patvirtina, kad jos atžvilgiu buvo piktybiškai siekiama rinkti įvairius pažeidimus, siekiant kuo greičiau atleisti iš darbo, o ne padėti jai dirbti bandymo laikotarpiu. Buvo daromas psichologinis spaudimas, naudojamas psichologinis smurtas, kad kuo greičiau paliktų įstaigą dėl neaiškių priežasčių.
Atsiliepimas
Atsakovė Inspekcija atsiliepime su pareiškėjos skundu nesutinka, prašo bylą nutraukti, nenutraukus, skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Nurodo, kad Inspekcijos viršininko 2024-08-01 įsakymas Nr. 1P-330 „Dėl L. K. atleidimo iš valstybės tarnautojo pareigų“ (toliau – Įsakymas), pareiškėjai buvo išsiųstas iš DVIS asmeniniu el. pašto adresu. Pareiškėjos pirmąją darbo dieną po nedarbingumo, t. y. 2024-08-05 perduotas susipažinti per DBSIS. Iš prie šio atsiliepimo pridėto DVIS ekranvaizdžio matyti, kad Pareiškėja sąmoningai neatliko privalomų veiksmų, nepatvirtino DVIS susipažinimo su nurodytu įsakymu, o tik išsisaugojo iš DVIS įsakymo nuorašą. Pareiškėja, žinodama apie priimtą įsakymą, matydama jį prie perduotų susipažinti dokumentų, tyčia neatliko privalomų atlikti veiksmų, ir nepatvirtino susipažinimo su šiuo viršininko sprendimu DVIS, nors su juo buvo akivaizdžiai susipažinusi. Pareiškėjos skundas remiantis EPP duomenimis, teisme priimtas tik 2024-10-11, praleidus sprendimo apskundimo terminą daugiau kaip 2 mėnesius. Pareiškėja neprašė termino atnaujinti praleistą terminą, byloje nėra nurodytų termino praleidimo priežasčių ir šias priežastis patvirtinančių įrodymų. Tai, kad pareiškėja, kreipėsi su skundu į Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčų komisiją, kuri 2024-09-12 sprendimu Nr. DGKS-6879 atsisakė nagrinėti pareiškėjos prašymą atsakovei Inspekcijai dėl atleidimo pripažinimo neteisėtu bei su tarnybos santykiais susijusių išmokų išieškojimo, nesudaro pagrindo, šią priežastį laikyti svarbia ir atnaujinti net ir po šio sprendimo priėmimo beveik mėnesį praleistą terminą.
Atsakovė teigia, kad pareiškėjos skunde nėra motyvuotai nurodyti Inspekcijos skundžiamas veiksmas (neveikimas), aplinkybės, kuriomis pareiškėja grindžia savo reikalavimą Inspekcijos atžvilgiu, bei tai patvirtinantys įrodymai.
Atsakovė dėsto Valstybės tarnybos įstatymo (toliau – VTĮ) nuostatas, reglamentuojančias valstybės tarnautojo į pareigas priimto išbandymo terminui nuostatas ir nurodo, kad Įsakymas priimtas vadovaujantis VTĮ 35 straipsnio 1 dalies 1 punktu, atsižvelgus į pareiškėjos 2024-07-31 prašymą atleisti iš karjeros valstybės tarnautojo pareigų, kuris Inspekcijoje gautas nepasibaigus išbandymo laikotarpio terminui ir, kuriame buvo išreikšta pareiškėjos valia ir data nuo kada ji pageidauja būti atleista. Pareiškėja turėdama teisę pateikti prašymą atleisti iš valstybės tarnautojo pareigų per išbandymo terminą šia teise pasinaudojo ir pateikė 2024-07-31 prašymą Inspekcijai.
Pažymi, kad Inspekcija, siųsdama 2024-07-31 raštą Nr. 2D-17110 „Dėl nepatenkinamų išbandymo rezultatų“ pareiškėjai, vykdė VTĮ 35 straipsnio 1 dalies 20 punkte nustatytą pareigą informuoti valstybės tarnautoją, kad jo išbandymo rezultatai nepatenkinami, ir įspėti raštu valstybės tarnautoją apie atleidimą ne vėliau kaip prieš 3 darbo dienas. Tokio pobūdžio pranešimo išsiuntimas valstybės tarnautojai, negali būti laikomas ar pripažįstamas kaip psichologinis spaudimas išeiti iš darbo. Be to, pareiškėja, kuri buvo 2024-07-31 raštu informuota, kad jos išbandymo rezultatai yra nepatenkinami, nesutikdama su tokiu vertinimu, galėjo sulaukti Inspekcijos viršininko įsakymo dėl jos atleidimo iš užimamų pareigų nuo 2024-08-08 ir ginčyti tokio sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Tačiau būtent pati pareiškėja, 2024-07-31 pateikdama prašymą Inspekcijai dėl jos atleidimo iš užimamų valstybės tarnautojos pareigų pareiškė savo valią, t. y. pasirinko valstybės tarnybos santykių nutraukimo su Inspekcija būdą, pagrindą ir atleidimo datą. Todėl pareiškėjai savo valia nutraukus valstybės tarnybos santykius su Inspekcija, pareiškėjos skundas dėl neteisėto atleidimo iš darbo Inspekcijoje yra atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas.
Atsiliepimas
Atsakovė nurodo, kad pareiškėjos tiesioginis vadovas – l. e. Rytų Lietuvos teisės skyriaus vedėjos pareigas S. N., pateikė 2024-06-20 tarnybinį pranešimą Nr. 4D-4536 ,,Dėl kuruojamo asmens (L. K.) įvertinimo”, kuris parengtas atsižvelgiant į 2024-06-12 kuratoriaus anketą Nr. 4D-4316, kuriuo kuruojamo asmens – pareiškėjos adaptacija (darbas) įvertintas neigiamai, pateiktas siūlymas adaptacijos procesą laikyti baigtu, nes kuravimo (išbandymo) rezultatai yra nepatenkinami ir siūlymas atleisti pareiškėją iš užimamų pareigų. Kartu su šiuo tarnybiniu pranešimu pateikti jame nurodytas aplinkybes patvirtinantys įrodymai.
Atsiliepimas
Atsakovė nurodo, kad atsižvelgiant į DVIS registruotas pareiškėjos įvykdytas užduotis ir parengtus dokumentus – laikotarpiu nuo 2024-04-11 iki 2024-05-30 pareiškėjai buvo pavesta atlikti 37 užduotis, iš kurių, minėtu laikotarpiu užbaigtos 19 užduočių, parengta 14 dokumentų.
Atkreipia dėmesį, kad pareiškėjos adaptacijos laikotarpiu Inspekcijos Rytų Lietuvos teisės skyriuje dirbo 5 darbuotojai įskaitant vedėją, kuriems nuo 2024-04-11 iki 2024-05-30 buvo pavesta atlikti 376 užduotis (1 darbuotojui tektų 75 užduotys), tačiau iš jų tik 37 užduotis vykdyti turėjo pareiškėja.
Šalies argumentai
Pareiškėja klaidina teismą, teigdama, kad iki 2024-05-31 jokių priekaištų dėl savo darbo, kad kažkokias užduotis atlieka netinkamai, blogai, nei iš vedėjos, nei iš kuratorės negavo. Tiek kuratorės 2024-06-12 anketoje Nr. 4D-4316 pateikta informacija su dokumentais, tiek l. e. Rytų Lietuvos teisės skyriaus vedėjos 2024-06-20 tarnybinis pranešimas Nr. 4D-4536, kuriame pateikiamas pareiškėjos adaptacijos ir atliktų darbų, veiksmų vertinimas, ir jo priedai, paneigia pareiškėjos teiginius. Be to, su atsiliepimu pateikiamas MS Teams išrašas apie l. e. Rytų Lietuvos teisės skyriaus vedėjos pareigas ir pareiškėjos susirašinėjimą dėl pareiškėjos užduočių atlikimo paneigia pareiškėjos teiginius, kad adaptacijos proceso metu pareiškėja tinkamai vykdė užduotis.
Be to, pareiškėja, gavusi Inspekcijos pranešimą, kad jos išbandymo rezultatai yra nepatenkinami, ir įspėjimą apie atleidimą iš valstybės tarnautojo pareigų, manydama, kad ji negali būti atleidžiama pranešime nurodytu pagrindu, nesutikdama su pranešime nurodytais išbandymo rezultatais, galėjo sulaukti Inspekcijos viršininko įsakymo dėl atleidimo ir šį sprendimą skųsti teisės aktų nustatyta tvarka. Tačiau, pareiškėja, nelaukdama atleidimo datos, pateikė 2024-07-31 prašymą atleisti ją iš karjeros valstybės tarnautojo Inspekcijoje pareigų. Taigi, pareiškėjai pasinaudojus šia teise ir pateikus prašymą, pagrįstai Inspekcijoje buvo priimtas Įsakymas dėl jos atleidimo. Todėl pareiškėjos skunde nurodyti argumentai, kad ji buvo atleista neteisėtai yra atmestini kaip nepagrįsti.
Atsiliepimas
Atsakovė nurodo, kad Žmogiškųjų išteklių valdymo aprašo XVI skyriuje „Psichologinio smurto darbo aplinkoje prevencija ir psichosocialinių darbo sąlygų gerinimas Inspekcijoje“, reglamentuota smurto prevencijos politika, skundų ar pranešimų pateikimo tvarka ir terminai ir kt. Darbuotojas gali kreiptis tiesiai į Inspekcijos viršininko įsakymu paskirtą atsakingą asmenį arba pateikti skundą į jo elektroninio pašto dėžutę. Inspekcijos vidinėje svetainėje paskelbta informacija visiems darbuotojams, kad „Inspekcijos darbuotojai, praktikantai ar pretendentai, pastebėję lygių galimybių pažeidimų, smurto ir (ar) priekabiavimo atvejų, ar susidūrę su smurtu, priekabiavimu ar lygių galimybių pažeidimu, taip pat manantys, kad jų lygios galimybės galimai tinkamai neužtikrinamos ar pažeidžiamos, nepaisomas draudimas diskriminuoti, naudojamas smurtas ir (ar) priekabiavimas, gali kreiptis į: - žodžiu į Inspekcijos patarėją (žmogiškųjų išteklių valdymo klausimais) I. K. kab. Nr. 207 (Vilnius); - raštu el. p. (duomenys neskelbtini) ar paštu adresu A. Vienuolio g. 8, Vilnius“.
Šalies argumentai
Pareiškėja nėra pateikusi jokio skundo dėl Inspekcijoje jos atžvilgiu galimai naudoto psichologinio smurto ir/ar grasinimo atleisti iš darbo nei Inspekcijos atsakingam asmeniui, nei Inspekcijos viršininkui. Pareiškėja teismui nepateikė pagrįstų įrodymų, patvirtinančių Vidaus tyrimų skyriaus Vilniuje darbuotojų galimai daryto psichologinio smurto aplinkybes, grasinant atleisti ją iš darbo.
Dėl netesybų atsakovė nurodo, kad Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 147 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad „Darbo santykiams pasibaigus, o darbdaviui ne dėl darbuotojo kaltės uždelsus atsiskaityti su juo (šio kodekso 146 straipsnio 2 dalis), darbdavys privalo mokėti netesybas, kurių dydis – darbuotojo vidutinis darbo užmokestis per mėnesį, padaugintas iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių. Jeigu uždelsta suma yra mažesnė negu darbuotojo vieno mėnesio vidutinis darbo užmokestis, netesybų dydį sudaro darbdavio uždelsta suma, padauginta iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių. Jeigu uždelsto atsiskaitymo laikotarpis yra trumpesnis negu vienas mėnuo, netesybų dydį sudaro darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio suma, apskaičiuota proporcingai uždelsto atsiskaitymo laikotarpiui“.
Pažymi, kad bankinis mokėjimo nurodymas Nr. 954, kuriuo pervestos pareiškėjai priklausančios atsiskaitymo lėšos, pateiktas 2024-08-06, t. y. atsiskaityti su pareiškėja uždelsta 1 dieną.
Atsiliepimas
Atsakovė mano, kad pareiškėjos prašymas priteisti vidutinį darbo užmokestį, neatskaičius mokesčių, už priverstinės pravaikštos laiką, nuo atleidimo iš darbo dienos iki sprendimo, kuriuo pripažintas atleidimas neteisėtu įvykdymo dienos, galėtų būti tenkinamas, tik teismui pripažinus Inspekcijos veiksmus neteisėtais.
Šalies argumentai
Pareiškėja teigdama, kad ji išėjo iš darbo savo noru po didžiulio spaudimo iš darbdavio pusės, patyrusi psichologinį smurtą, grasinimus atleisti iš darbo, grasinimus pradėti tarnybinius patikrinimus dėl neva netinkamai atliekamo darbo, jos pasiekimų nuvertinimą ir ieškant kitų įvairių būdų ją atleisti iš pareigų, teismui nepateikė pagrįstų įrodymų, patvirtinančių nurodytas aplinkybes. Todėl pareiškėjos teiginiai, kad „darbo santykių metu buvo daromas psichologinis spaudimas palikti darbo įstaigą ir nutraukti darbo santykius“ yra nepagrįsti įrodymais.
Atsiliepimas
Atsakovė aptaria neturtinės žalos instituto reglamentavimą, teismų praktiką šiuo klausimu ir teigia, kad pareiškėjos teikiamas reikalavimas atlyginti neturtinę žalą – 6 714 Eur už 3 mėnesius iki sprendimo, kuriuo pripažintas atleidimas neteisėtu įvykdymo dienos, neatitinka teisės aktuose nurodytų kriterijų, taip pat teismų praktikos. Pareiškėja su skundu teismui nepateikė pagrįstų įrodymų, kad jos atleidimas yra neteisėtas, kaip ir įrodymų, kad yra priežastinis ryšys tarp šių veiksmų ir pareiškėjos prašomos atlyginti neturtinės žalos.
Atkreipia dėmesį ir į tai, kad pareiškėja nepateikia rašytinių įrodymų, pagrindžiančių jos teiginius dėl patirtos neturtinės žalos ir jos dydžio, todėl nėra galimybės spręsti, ar pareiškėja apskritai patyrė neturtinę žalą ir kokio dydžio.
Atsiliepimas
Atsakovė mano, jog pareiškėja neįrodė Inspekcijos neteisėtų veiksmų fakto, nepagrindė skundo teiginių, kad Inspekcijos tariamai neteisėti veiksmai lėmė jos išėjimą iš darbo. Nesant nustatytų Inspekcijos atsakomybei kilti būtinų sąlygų: neteisėtų veiksmų, žalos ir priežastinio ryšio, teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjos skundą nėra.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Byloje ginčas kilo dėl atleidimo teisėtumo ir atsiskaitymo atleidimo dieną, taip pat dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Byloje nustatyta, kad pareiškėja Inspekcijos viršininko 2024-02-09 įsakymu Nr. 1P-42 „Dėl L. K. priėmimo į karjeros valstybės tarnautojo pareigas, laimėjus konkursą“ nuo 2024-02-12 buvo priimta į Inspekcijos Teisės departamento Administracinių nusižengimų tyrimų skyriaus vyriausiojo specialisto, karjeros valstybės tarnautojo, pareigas.
Pareiškėja, laimėjusi konkursą į Inspekcijos Teisės departamento Rytų Lietuvos teisės skyriaus vyriausiojo specialisto, karjeros valstybės tarnautojo pareigas, Inspekcijos viršininko 2024-04-10 įsakymu Nr. 1P-235 „Dėl L. K. perkėlimo į kitas karjeros valstybės tarnautojo pareigas laimėjus konkursą“, iš Inspekcijos Teisės departamento Administracinių nusižengimų skyriaus vyriausiojo specialisto, karjeros valstybės tarnautojo, pareigų nuo 2024-04-11 perkelta į Inspekcijos Teisės departamento Rytų Lietuvos teisės skyriaus vyriausiojo specialisto, karjeros valstybės tarnautojo, pareigas.
Atsižvelgiant į tai, kad konkurso, Inspekcijos Teisės departamento Rytų Lietuvos teisės skyriaus vyriausiojo specialisto pareigas užimti, kurį laimėjo pareiškėja, skelbime buvo nurodyta, kad bus taikomas 3 mėnesių išbandymo terminas, Inspekcijos viršininko 2024-04-10 įsakymo Nr. 1P-235 3 punktu, pareiškėjai nustatytas 3 mėn. bandomasis laikotarpis nuo 2024-04-11 iki 2024-07-10.
SODROS duomenimis pareiškėjai laikotarpiais nuo 2024-05-31 iki 2024-06-28, 2024-06-29 iki 2024-07-23 ir nuo 2024-07-24 iki 2024-08-02 suteiktas laikinas nedarbingumas.
Inspekcijoje 2024-07-31 gautas pareiškėjos el. paštu pateiktas prašymas atleisti iš karjeros valstybės tarnautojo pareigų, registruotas įstaigos dokumentų valdymo bendrojoje informacinėje sistemoje (DBSIS) 2024-07-31 Nr. 1D-15319.
Atsižvelgdamas į prašymą, Inspekcijos viršininkas 2024-08-01 įsakymu Nr. 1P-330 „Dėl L. K. atleidimo iš valstybės tarnautojo pareigų“ pareiškėją nuo 2024-08-05 atleido iš užimamų pareigų.
Pareiškėja iš esmės skundą grindžia argumentais, kad jos atleidimas yra neteisėtas, kadangi išėjo iš darbo savo noru po didžiulio spaudimo iš darbdavio pusės, patyrusi psichologinį smurtą, grasinimus atleisti iš darbo, grasinimus pradėti tarnybinius patikrinimus dėl neva netinkamai atliekamo darbo, pasiekimų nuvertinimą ir ieškant kitų įvairių būdų atleisti ją iš pareigų.
Dėl atsakovės argumentų, kad pareiškėja praleido terminą skundui paduoti, pažymėtina, kad Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 29 straipsnio 1 dalyje yra nustatyti terminai, per kuriuos administraciniuose teismuose turi būti ginčijami administraciniai aktai, veiksmai arba neveikimas, tačiau šioje teisės normoje nėra reglamentuojamas terminas, per kurį turi būti pareiškiamas valstybės tarnautojo reikalavimas dėl negauto darbo užmokesčio (jo dalies) priteisimo. Tokis terminas nėra nustatytas ir VTĮ. DK 15 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtintas bendrasis trejų metų ieškinio senaties terminas DK reglamentuojamiems santykiams, jeigu šis kodeksas ir kiti įstatymai atskiriems reikalavimams nenustato trumpesnių ieškinio senaties terminų. DK kitokio senaties termino reikalavimams dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo nėra nustatyta, todėl, vadovaujantis VTĮ 2 straipsnio 1 dalimi, DK 15 straipsnio 2 dalyje nustatytas trejų metų senaties terminas turi būti taikomas ir pareikštiems valstybės pareigūnų reikalavimams dėl nesumokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo. Toks terminas nagrinėjamu atveju nebuvo pažeistas.
VTĮ nustato pagrindinius valstybės tarnautojų veiklos ir tarnybinės etikos principus, bendruosius priėmimo į valstybės tarnautojo pareigas reikalavimus, valstybės tarnautojų priėmimą į pareigas ir atleidimą iš jų, valstybės tarnautojų karjerą, atsakomybę, socialines ir kitas garantijas, susijusias su tarnybos ypatumais, valstybės tarnybos politiką formuojančias ir įgyvendinančias institucijas ir jų kompetenciją.
VTĮ 11 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad siekiant patikrinti, ar asmuo yra tinkamas eiti valstybės tarnautojo pareigas ir ar valstybės tarnautojo pareigos tinka asmeniui, gali būti nustatomas išbandymo terminas. Valstybės tarnautoją į pareigas priimantis asmuo išbandymo terminą gali taikyti tik tuo atveju, jei apie tai buvo nurodyta skelbime apie konkursą (kai valstybės tarnautojas priimamas be konkurso – iki asmeniui priimant sprendimą stoti į valstybės tarnybą). Išbandymo terminas negali būti ilgesnis kaip 3 mėnesiai. Konkretus išbandymo terminas nurodomas valstybės tarnautoją į pareigas priimančio asmens sprendime dėl priėmimo į pareigas. Į išbandymo terminą neįskaitomas laikas, kurį valstybės tarnautojas nebuvo tarnyboje dėl laikinojo nedarbingumo, atostogų ar kitų svarbių priežasčių. Pripažinęs, kad išbandymo rezultatai nepatenkinami, valstybės tarnautoją į pareigas priimantis asmuo iki išbandymo termino pabaigos gali priimti sprendimą atleisti valstybės tarnautoją iš pareigų šio įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 20 punkte nustatyta tvarka. Valstybės tarnautojas per išbandymo terminą gali atsistatydinti savo noru apie tai raštu įspėjęs valstybės tarnautoją į pareigas priimantį asmenį prieš 3 darbo dienas.
Taigi aptarta VTĮ nuostata nustato, kad siekiant patikrinti, ar asmuo yra tinkamas eiti valstybės tarnautojo pareigas ir ar valstybės tarnautojo pareigos tinka asmeniui, gali būti nustatomas išbandymo terminas. Valstybės tarnautoją į pareigas priimantis asmuo išbandymo terminą gali taikyti tik tuo atveju, jei apie tai buvo nurodyta skelbime apie konkursą (kai valstybės tarnautojas priimamas be konkurso – iki asmeniui priimant sprendimą stoti į valstybės tarnybą). Išbandymo terminas negali būti ilgesnis kaip 3 mėnesiai. Konkretus išbandymo terminas nurodomas valstybės tarnautoją į pareigas priimančio asmens sprendime dėl priėmimo į pareigas. Į išbandymo terminą neįskaitomas laikas, kurį valstybės tarnautojas nebuvo tarnyboje dėl laikinojo nedarbingumo, atostogų ar kitų svarbių priežasčių. Pripažinęs, kad išbandymo rezultatai nepatenkinami, valstybės tarnautoją į pareigas priimantis asmuo iki išbandymo termino pabaigos gali priimti sprendimą atleisti valstybės tarnautoją iš pareigų šio įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 20 punkte nustatyta tvarka. Valstybės tarnautojas per išbandymo terminą gali atsistatydinti savo noru apie tai raštu įspėjęs valstybės tarnautoją į pareigas priimantį asmenį prieš 3 darbo dienas.
Nagrinėjamu atveju Inspekcijos viršininko 2024-08-01 įsakymas Nr. 1P-330 „Dėl L. K. atleidimo iš valstybės tarnautojo pareigų“, kuriuo pareiškėja atleista iš užimamų Inspekcijos Teisės departamento Rytų Lietuvos teisės skyriaus vyriausiojo specialisto pareigų, priimtas vadovaujantis VTĮ 35 straipsnio 1 dalies 1 punktu, atsižvelgus į pareiškėjos 2024-07-31 prašymą atleisti iš karjeros valstybės tarnautojo pareigų, kuris Inspekcijoje gautas nepasibaigus išbandymo laikotarpio terminui ir, kuriame buvo išreikšta pareiškėjos valia ir data nuo kada ji pageidauja būti atleista.
Taigi byloje nustatytos faktinės aplinkybės, patvirtina, kad pareiškėja, turėdama teisę pateikti prašymą atleisti iš valstybės tarnautojo pareigų per išbandymo terminą, šia teise pasinaudojo ir pateikė 2024-07-31 prašymą Inspekcijai. Pareiškėja neginčija, kad prašymą atleisti savo noru pateikė, tačiau teigia, kad prašymą pateikė dėl psichologinio smurto, grasinimų iškelti tarnybinius patikrinimus, ir tuo pagrindu atleisti iš pareigų.
Teismas su tokiu pareiškėjos teigimu nesutinka, nes byloje nėra pateikta duomenų, kurie patvirtintų, jog kuratoriumi paskirta Teisės departamento Rytų Lietuvos teisės skyriaus vyriausioji specialistė R. B. ir tiesioginis vadovas – l. e. Rytų Lietuvos teisės skyriaus vedėjos pareigas S. N. iš tiesų būtų šališkos pareiškėjos atžvilgiu, ją nuolat engtų ar kitaip neigiamai su ja elgtųsi. Pareiškėja ir skunde nurodo, kad kuratorė ir skyriaus vedėja su ja bendravo neužgauliai. Teismo įsitikinimu, pareiškėja pateikia teismui tik savo subjektyvius teiginius (pamąstymus). Pareiškėjos teiginiai yra abstraktaus pobūdžio, nepatvirtinti jokiais byloje esančiais duomenimis, pagrįsti išimtinai pareiškėjos subjektyviu vertinimu ir nuomone. Pareiškėja skunde nenurodė, kaip prieš ją pasireiškė psichologinis smurtas. Teiginiai, kad psichologinis spaudimas buvo daromas pareiškėjai pavedant labai daug užduočių, nors jai yra tik bandomasis laikotarpis (darbo krūvis jos išbandymo laikotarpiu buvo ypač didelis, dirbo padidintu krūviu, turėjo apie 10 užduočių kiekvieną dieną, todėl fiziškai suspėti įvykdyti visas užduotis nustatytu laiku, darbo metu, nebuvo įmanoma), visiškai nepagrįsti.
Iš į bylą pateikti DVIS paskirtų užduočių, užbaigtų užduočių, parengtų visų užduočių išrašai patvirtina, kad laikotarpiu nuo 2024-04-11 iki 2024-05-30 pareiškėjai buvo pavesta atlikti 37 užduotis, iš kurių, minėtu laikotarpiu užbaigtos 19 užduočių, parengta 14 dokumentų. Kaip nurodė atsakovė, pareiškėjos adaptacijos laikotarpiu Inspekcijos Rytų Lietuvos teisės skyriuje dirbo 5 darbuotojai įskaitant vedėją, kuriems nuo 2024-04-11 iki 2024-05-30 buvo pavesta atlikti 376 užduotis (1 darbuotojui tektų 75 užduotys), tačiau iš jų tik 37 užduotis vykdyti turėjo pareiškėja.
Teismo įsitikinimu adaptacijos metu atliktų darbų kiekis paneigia pareiškėjos teiginius apie padidintą darbo krūvį.
Pareiškėjos teiginius, kad iki 2024-05-31 priekaištų dėl darbo, užduočių atlikimo netinkamai, blogai, nei iš vedėjos, nei iš kuratorės negavo, paneigia į bylą pateiktas MS Teams išrašas apie l. e. Rytų Lietuvos teisės skyriaus vedėjos pareigas S. N. ir pareiškėjos susirašinėjimas dėl pareiškėjos užduočių atlikimo. Susirašinėjimo duomenys tvirtina, kad vedėja turėjo pastabų pareiškėjai pavestų užduočių atlikimui.
Teismas pažymi, kad tiek kuratorės Rytų Lietuvos teisės skyriaus vyriausiosios specialistės R. B. 2024-06-12 kuratoriaus anketoje Nr. 4D-4316 pateikta informacija su dokumentais, tiek l. e. Rytų Lietuvos teisės skyriaus vedėjos pareigas S. N. tarnybinis pranešimas 2024-06-20 tarnybinis pranešimas Nr. 4D-4536, kuriame pateikiamas pareiškėjos adaptacijos ir atliktų darbų, veiksmų vertinimas, ir jo priedai, taip pat paneigia pareiškėjos teiginius apie tinkamą užduočių atlikimą.
Teismas taip pat kritiškai vertina pareiškėjos skundo teiginius, kad Inspekcijos Vidaus tyrimų skyriaus darbuotojai liepė rašyti prašymą išeiti iš darbo, nes kitu atveju bus surasta priežastis kaip ją atleisti iš pareigų, apeliavo į turimą Specialiųjų tyrimų tarnybos medžiagą, tačiau detaliau nepaaiškino.
Teismas atkreipia dėmesį, kad nuo 2022-11-01 įsigaliojo DK 30 straipsnio pakeitimai, kurie numato smurto ir priekabiavimo sąvoką, šių reiškinių draudimą bei darbdavio pareigas smurto ir priekabiavimo prevencijos srityje. Vadovaujantis DK 30 straipsnio 3 dalies reikalavimais darbdavys privalo imtis visų būtinų priemonių smurto ir priekabiavimo prevencijai užtikrinti ir aktyvių veiksmų pagalbai asmenims, patyrusiems smurtą ar priekabiavimą, suteikti. Valstybinė darbo inspekcija yra parengusi DK 30 straipsnio taikymo metodines rekomendacijas (toliau - Rekomendacijos). Rekomendacijų IV skyrius (Įrodymų rinkimas) numato, kad darbuotojui, manančiam, kad jo atžvilgiu taikomas psichologinis smurtas ar priekabiavimas, rekomenduojama būti aktyviam, ginant savo pažeistas teises, rinkti visus įrodymus, galinčius patvirtinti kito asmens nepriimtino elgesio faktus.
Kaip atsiliepime nurodė atsakovė, Žmogiškųjų išteklių valdymo aprašo XVI skyriuje „Psichologinio smurto darbo aplinkoje prevencija ir psichosocialinių darbo sąlygų gerinimas Inspekcijoje“, reglamentuota smurto prevencijos politika, skundų ar pranešimų pateikimo tvarka ir terminai ir kt. Žmogiškųjų išteklių valdymo aprašo 276 punkte nurodyta, kad „Inspekcijos darbuotojas, pagrįstai manantis, kad prie jo ar kito asmens yra priekabiaujama, seksualiai priekabiaujama ar prieš jį yra naudojamas psichinis ir / ar fizinis smurtas, turi teisę pateikti pranešimą ar skundą Inspekcijos viršininko įsakymu paskirtam atsakingam asmeniui, kuris gautą informaciją nedelsiant, bet ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo pranešimo (skundo) gavimo dienos pateikia tiesiogiai Inspekcijos viršininkui. Darbuotojas gali kreiptis tiesiai į Inspekcijos viršininko įsakymu paskirtą atsakingą asmenį arba pateikti skundą į jo elektroninio pašto dėžutę.“
Inspekcijos vidinėje svetainėje paskelbta informacija visiems darbuotojams, kad „Inspekcijos darbuotojai, praktikantai ar pretendentai, pastebėję lygių galimybių pažeidimų, smurto ir (ar) priekabiavimo atvejų, ar susidūrę su smurtu, priekabiavimu ar lygių galimybių pažeidimu, taip pat manantys, kad jų lygios galimybės galimai tinkamai neužtikrinamos ar pažeidžiamos, nepaisomas draudimas diskriminuoti, naudojamas smurtas ir (ar) priekabiavimas, gali kreiptis į: - žodžiu į Inspekcijos patarėją (žmogiškųjų išteklių valdymo klausimais) I. K. kab. Nr. 207 (Vilnius); - raštu el. p. (duomenys neskelbtini) ar paštu adresu A. Vienuolio g. 8, Vilnius“.
Atsakovė patvirtino, kad pareiškėja nėra pateikusi skundo dėl Inspekcijoje jos atžvilgiu galimai naudoto psichologinio smurto ir/ar grasinimo atleisti iš darbo nei Inspekcijos atsakingam asmeniui, nei Inspekcijos viršininkui. Nors pareiškėja skunde teigia, kad Vidaus tyrimų skyriaus darbuotojai darė jai psichologinį smurtą ir grasino atleisti iš darbo, tačiau bylos duomenys tvirtina, kad pareiškėja dėl jų galimai netinkamo elgesio skundo neteikė, nepateikė teismui pagrįstų įrodymų, patvirtinančių faktines galimai daryto psichologinio smurto aplinkybes.
Byloje pateiktas Inspekcijos 2024-07-31 rašto Nr. 2D-17110 „Dėl nepatenkinamų išbandymo rezultatų“, siųsto pareiškėjai, turinys leidžia teigti, kad Inspekcija vykdė VTĮ 35 straipsnio 1 dalies 20 punkte nustatytą pareigą informuoti valstybės tarnautoją, kad jo išbandymo rezultatai nepatenkinami, ir įspėti raštu valstybės tarnautoją apie atleidimą ne vėliau kaip prieš 3 darbo dienas. Teismo įsitikinimu, tokio pobūdžio pranešimo išsiuntimas valstybės tarnautojai, negali būti laikomas ar pripažįstamas kaip psichologinis spaudimas išeiti iš darbo.
Byloje surinkti rašytiniai dokumentai, teismo įsitikinimu, yra pakankami konstatuoti, jog atsakovė įrodė, kad faktinė pareiškėjos perspėjimo dėl atleidimo iš tarnybos priežastis buvo jos gebėjimų, kompetencijos ir kvalifikacijos trūkumai. Nors pareiškėjos savęs vertinimas ženkliai skyrėsi nuo kuratoriais ir vedėjos vertinimo, tai taip pat savaime nepaneigia rašte nurodyto pareiškėjos išbandymo rezultatų vertinimo teisingumo. Pareiškėjos teiginiai yra abstraktaus pobūdžio, nepatvirtinti byloje esančiais duomenimis, pagrįsti išimtinai pareiškėjos subjektyviu vertinimu ir nuomone. Teiginiai, kad jai buvo daromas psichologinis spaudimas, visiškai nepagrįsti.
Bylos rašytiniai įrodymai patvirtina, kad būtent pati pareiškėja, 2024-07-31 pateikdama prašymą Inspekcijai dėl jos atleidimo iš užimamų valstybės tarnautojos pareigų pareiškė savo valią, t. y. pasirinko valstybės tarnybos santykių nutraukimo su Inspekcija būdą, pagrindą ir atleidimo datą. Todėl pareiškėjai savo valia nutraukus valstybės tarnybos santykius su Inspekcija, pareiškėjos reikalavimas pripažinti atleidimą iš darbo neteisėtu ir priteisti vidutinį darbo užmokestį, neatskaičius mokesčių, už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos (2024-08-05) iki sprendimo, kuriuo pripažintas atleidimas neteisėtu įvykdymo dienos yra atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas.
Kadangi pareiškėja savo noru buvo atleista iš užimamų valstybės tarnautojos pareigų, teismas dėl skundo argumentų, kad bandomasis laikotarpis turėjo būti pratęstas jai suteikto nedarbingumo laikotarpiu, nagrinėjamu atveju neturi reikšmės, todėl teismas šiuo aspektu nepasisakys.
Teismas taip pat atmeta pareiškėjos reikalavimą priteisti kompensaciją, ją skaičiuojant nuo vidutinio darbo užmokesčio neatskaičius mokesčių už vėlavimą atsiskaityti paskutinę darbo santykių nutraukimo dieną.
Teismas pažymi, kad atsižvelgus į tai, jog VTĮ atskirai nereglamentuoja išmokų atleidžiamiems valstybės tarnautojams išmokėjimo tvarkos ir jos pažeidimo teisinių pasekmių, šiems santykiams reglamentuoti mutatis mutandis (su būtinais (atitinkamais) pakeitimais) taikomos DK 147 straipsnio 2 dalies nuostatos.
DK 147 straipsnio 2 dalyje, nustatyta, kad darbo santykiams pasibaigus, o darbdaviui ne dėl darbuotojo kaltės uždelsus atsiskaityti su juo (šio kodekso 146 straipsnio 2 dalis), darbdavys privalo mokėti netesybas, kurių dydis – darbuotojo vidutinis darbo užmokestis per mėnesį, padaugintas iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių. Jeigu uždelsta suma yra mažesnė negu darbuotojo vieno mėnesio vidutinis darbo užmokestis, netesybų dydį sudaro darbdavio uždelsta suma, padauginta iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių. Jeigu uždelsto atsiskaitymo laikotarpis yra trumpesnis negu vienas mėnuo, netesybų dydį sudaro darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio suma, apskaičiuota proporcingai uždelsto atsiskaitymo laikotarpiui.
Iš byloje pateikto bankinio mokėjimo nurodymo Nr. 954 matyti, kad pareiškėjai priklausančios atsiskaitymo lėšos buvo pervestos 2024-08-06, tai yra su pareiškėja buvo atsiskaityta sekančią dieną po atleidimo. Teismo įsitikinimu, vienos dienos uždelsimas atsiskaityti nelaikytinas DK 147 straipsnio 2 dalyje įtvirtintoms netesyboms.
Pareiškėja taip pat prašo priteisti jai padarytą neturtinę žalą 6 714 Eur už 3 mėnesius iki sprendimo, kuriuo pripažintas atleidimas neteisėtu įvykdymo dienos dėl to, kad darbo santykių metu buvo daromas psichologinis spaudimas palikti darbo įstaigą ir nutraukti darbo santykius.
Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas suformavo teisminę praktiką, jog reikalavimas atlyginti neturtinę žalą turi būti pagrįstas ne vien tik deklaratyvaus pobūdžio teiginiais, bet ir pačios žalos padarymu. Iš to seka, kad vien teiginys, jog neturtinė žala kildinama dėl neteisėtų atsakovo veiksmų, kuriais pareiškėjas tariamai buvo pažemintas, patyrė patyčias, buvo sumenkinta jo reputacija ir pan. nelaikytinas pakankamu pagrindu neturtinei žalai atlyginti. Šiuo atveju ABTĮ normos pareiškėjai numato pareigą įrodyti, kad atsakovo neteisėti veiksmai tiesiogiai įtakojo pareiškėją ir ši įtaka sukėlė jai neigiamas pasekmes.
Lietuvos Aukščiausiasis teismas 2006-05-17 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006 imperatyviai nurodė, kad neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt. (CK 6.250 str. 1 d.).
Teismas akcentuoja, kad pati pareiškėja tik deklaratyviai konstatavo neturtinės žalos padarymo faktą, tačiau visiškai nepagrindė ir neindividualizavo subjektyvių neigiamų pasekmių (išgyvenimų), taip pat ir priežastinio ryšio. Kaip jau buvo paminėta, sprendžiant skundo dėl neturtinės žalos pagrįstumo klausimą turi būti nustatyta ne tik tai, ar atitinkama valdžios institucija asmens atžvilgiu veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal įstatymus (CK 6.271 str.), bet ir tai, ar dėl tokio veikimo arba neveikimo atsirado asmens (pareiškėjo) nurodyta žala (pasekmės).
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2008-04-16 sprendime administracinėje byloje Nr. A444-619/2008 pabrėžė, kad įrodinėjant neturtinę žalą ypatingą reikšmę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pakankamas pagrindas logine seka daryti išvadą, kad egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobūdžio faktas (nagrinėjamu atveju – neturtinės žalos padarymo faktas). Pareiškėjui tik įrodžius tokius faktus, kurie neabejotinai turėtų sąlygoti neigiamą poveikį nukentėjusiajam asmeniui (neigiamus fizinius ar dvasinius išgyvenimus), gali būti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas. Ši argumentacija taikytina ir pareiškėjos skundo argumentams dėl neturtinės žalos atsiradimo.
Remdamasis aukščiau išdėstyta teisiškai reikšmingų aplinkybių analize bei ginčo situacijos teisiniu reglamentavimu, teismas daro išvadą, kad pareiškėjos skundo argumentai dėl neturtinės žalos atsiradimo ir jos priteisimo yra grindžiami deklaratyvaus pobūdžio teiginiais, tik subjektyvia pareiškėjo nuomone, todėl reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 punktas).
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ir Europos Žmogaus Teisių Teismas formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994-04-19 sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997-12-19 sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999-01-21 sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.).
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (žr. 2013-02-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).
Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniu, 88 straipsnio 1 punktu,
nusprendžia:
Pareiškėjos L. K. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų administracinį teismą.