Kauno apygardos teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Agnė Vyliaudaitė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „NEST Baltija“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Birštono šiluma“ dėl viešojo pirkimo sąlygų teisėtumo, išvadą byloje duodanti institucija Viešųjų pirkimų tarnyba.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ieškovės reikalavimai ir argumentai

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „NEST Baltija“ (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama pripažinti neteisėtomis atsakovės UAB „Birštono šiluma“ (toliau – ir atsakovė, perkančioji organizacija) vykdomo viešojo pirkimo „Birštono miesto katilinės rekonstrukcijos rangos darbai su projekto parengimo paslaugomis“ sąlygas, konkrečiai Techninės specifikacijos (toliau – TS), kaip pirkimo sąlygų 2 priedo, 2.6.3. punkte pateiktos lentelės 3, 4, 17, 19, 22, 26, 27, 30, 31, 33, 34, 36, 42, 43, 44, 46, 48 eilutes ir pirkimą nutraukti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovė procesiniuose dokumentuose (registracijos Nr. CBP-347, DOK-19489, DOK-21491, DOK-21137) nurodo, kad atsakovė UAB „Birštono šiluma“ atviro konkurso būdu vykdo viešąjį supaprastintą pirkimą „Birštono miesto katilinės rekonstrukcijos rangos darbai su projekto parengimo paslaugomis“ (CVP IS ID 3632300). Ieškovė, dalyvaujanti pirkime, perkančiajai organizacijai pateikė paklausimą: 1. Ar galima pateikti alternatyvų pasiūlymą, ne tokį kaip Jūsų išsamiai aprašytas konkretus, Justsen Energiteknik A/S katilas, nepakankamai pritaikytas SM3 kurui? (bei susiaurinta iki minimumo konkurencija). Šiuo metu rinkoje yra gaminamų daug geresnių, tiek ekonomiškai, tiek techniškai biokuro katilų. Ar galima pateikti alternatyvių pasiūlymų stiklo pluošto ekonomaizeriui? (neadekvati kaina). Perkančioji organizacija 2025 m. liepos 22 d. raštu nurodė, vertinantis 2025 m. liepos 15 d. ieškovės pateiktą pranešimą CVP IS susirašinėjimo priemonėmis kaip pretenziją dėl pirkimo sąlygų, kuria tiekėjas ginčija pirkimo sąlygų techninėje specifikacijoje įrangai nustatytus reikalavimus. Perkančioji organizacija pretenziją atmetė.

3. Pirkimo TS nustatyti reikalavimai yra pertekliniai, neproporcingi pirkimo tikslui ir detalizuoti iki tokio lygio, kuris riboja konkurenciją bei diskriminuoja tiekėjus. Perkančioji organizacija nurodė itin specifinius konstrukcinius sprendimus – tikslią katilo eigų reikšmę, vandens talpą, ardyno išmatavimus, aušinimo būdus, pavarų rūšis, nepalikdama galimybės siūlyti lygiaverčių alternatyvų, kurios galėtų užtikrinti tokį pat efektyvų 4,5 MW galios biokuro katilo veikimą. Tiek TS, tiek atsakyme į pretenziją tokių reikalavimų būtinybė nebuvo pagrįsta, remiantis tik formalia rinkos analize ir subjektyviais poreikiais. Toks požiūris prieštarauja Viešųjų pirkimų įstatymo principams, kurie reikalauja užtikrinti tiekėjų lygiateisiškumą, nediskriminavimą, skaidrumą ir proporcingumą. TS turi būti grindžiama funkciniu požiūriu – orientuota į rezultatą (pvz., našumą, efektyvumą), o ne iš anksto nustatytus konstrukcinius sprendimus.

4. Dėl perteklinės specifikacijos dalyvauti konkurse realiai galėjo tik vienas tiekėjas – konkretus gamintojas, kurio įrenginiai atitiko visus perteklinius reikalavimus. Tokiu būdu pažeistas viešųjų pirkimų tikslas – skatinti sąžiningą konkurenciją ir efektyvų lėšų panaudojimą. Atsakovė, priešingai nei įprasta praktika, savo pirkimo dokumentuose pateikė labai konkrečius konstrukcinius reikalavimus (pvz., stiklo pluošto ekonomaizeris, privalomas vandeniu aušinimas), nepalikdama galimybių tiekėjams siūlyti alternatyvių sprendimų. Tai nesuderinama su Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) 37 straipsnio 3 dalimi, reikalaujančia rengti TS taip, kad būtų užtikrinta konkurencija ir nediskriminacinės sąlygos. Kitų panašių pirkimų pavyzdžiai (pvz., UAB „Litesko“ filialo „Biržų šiluma“, UAB „Molėtų šilumos tinklai“) rodo, kad įprastai perkančiosios organizacijos orientuojasi į funkcinius reikalavimus, o sprendimų būdus palieka tiekėjams, skatinant inovacijas ir konkurenciją.

5. Ieškovė, būdama kvalifikuota ir ilgametę patirtį turinti įmonė energetikos srityje, turi teisę ginčyti viešojo pirkimo sąlygas. Netinkamai parengtos, perteklinės ir pritaikytos vienam tiekėjui pirkimo sąlygos eliminuoja ieškovę iš konkurso, pažeidžiant jos subjektines teises ir teisėtus interesus. Todėl ji siekia, kad neteisėtos sąlygos būtų panaikintos, o pirkimas nutrauktas, leidžiant organizuoti naują konkursą su teisėtomis sąlygomis.

6. Ieškovė mėgino aiškintis ir kvestionuoti pirkimo sąlygas, pateikdama klausimus perkančiajai organizacijai, tačiau šie klausimai nepagrįstai buvo prilyginti pretenzijai, ribojant jos galimybes išsamiai išdėstyti poziciją. Nors atsakovė teigia, kad ginčas susijęs tik su stiklo pluošto ekonomaizeriu, pateikti klausimai akivaizdžiai rodė ne vieno elemento, o visos TS perteklinį detalumą ir diskriminacinį pobūdį, pritaikytą konkrečiam tiekėjui – Justsen Energiteknik A/S. Todėl, nepaisant formalaus klausimų traktavimo, ginčo esmė atitiko teisminio nagrinėjimo objektą, o ikiteisminė tvarka buvo tinkamai įgyvendinta.

7. Priešingai, nei tvirtina atsakovė, ieškovė negalėtų atitikti reikalavimų pakoregavusi katilo projektą, kadangi ji nori pasiūlyti visai kitą techninį sprendimą. Ieškovės gaminami katilai, nors ir kitokios konstrukcijos, užtikrina tą patį funkcionalumą – šiluminę galią, efektyvumą ir našumą – ir būtų tinkami, jei pirkimo sąlygos būtų parengtos pagal funkcinį požiūrį. Pvz., nereikalingi reikalavimai dėl 5 eigų tipo ar vandeniu aušinamos pakuros, nes rinkoje yra lygiaverčių sprendimų, kurie laikyti tinkamais kituose viešuosiuose pirkimuose.

8. TS pateikti reikalavimai nėra susiję su objektyviais kriterijais ar funkciniu efektyvumu, o remiasi subjektyviais teiginiais apie geresnį katilo darbą ar ilgaamžiškumą, kurie nėra pagrįsti jokiais duomenimis. Atsakovė pripažįsta, kad yra ir kitų sprendinių, tačiau ji pasirinko būtent vieną alternatyvą, nepagrindusi funkcinių reikalavimų metodo taikymo.

9. Rinkos tyrimas yra privaloma pasirengimo pirkimui dalis, kuri turi būti vykdoma skaidriai, objektyviai, ją būtina dokumentuoti, kad būtų galima patikrinti sprendimų pagrįstumą. Atsakovė tvirtina atlikusi rinkos tyrimą, bet jo neįformino ir nepateikė jokių įrodymų apie rinkos tyrimo atlikimą, todėl žodiniai paaiškinimai negali būti laikomi tinkamu nurodytos aplinkybės pagrindimu. Be to, konsultacijos su subjektais, neturinčiais reikalavimus atitinkančių įrenginių, rodo, kad rinkos analizė galėjo būti atlikta formaliai ar imituojant. Atsakovės surinkti AB „Panevėžio energija“ ir AB „Kauno energija“ raštai dėl katilinių vizitų rodo, jog rinkos analizė buvo orientuota tik į vieno gamintojo – Justsen Energiteknik A/S – gaminius. Pasvalio ir Noreikiškių katilinėse įrengti būtent šio gamintojo katilai, o vizitai galimai buvo atlikti tik formaliai, nes reikalavimai TS pritaikyti būtent šio gamintojo savybėms. Tai rodo atsakovės aiškų tiekėjų diskriminavimą, nes vietoje funkcinių reikalavimų buvo pasirinkti konkretūs techniniai sprendimai.

10. Pirkimo sąlygos, pažeidžiančios sąžiningos konkurencijos ir lygiateisiškumo principus, kai pasiūlymų pateikimo terminas jau pasibaigęs, ieškovei apsunkina galimybes tinkamai ginti savo interesus, kas suteikia perkančiajai organizacijai nepagrįstą pranašumą. Atsakovė mėgina riboti konkrečių duomenų atskleidimą, kas dar labiau trukdo profesionaliai įvertinti pateiktus įrodymus, ypač dėl galimo TS atitinkančio sprendimo tiekėjų skaičiaus. Pagal visą situaciją akivaizdu, kad pirkimo TS reikalavimai suformuluoti taip, kad atitinka tik vieno gamintojo – Justsen Energiteknik A/S – konstrukcines savybes, todėl kiti gamintojai, norėdami dalyvauti, turėtų kardinaliai keisti produktų dizainą ir gamybos procesus, praktiškai eliminuojant jų galimybes įtikti perkančiajai organizacijai. Šiuo atveju net jei teorinis trijų tiekėjų atitikimas egzistuoja, tai savaime neužtikrina konkurencijos, nes būtina vertinti ir kitas aplinkybes, kodėl kiti tiekėjai negali dalyvauti.

II. Atsakovės argumentai

11. Atsakovė UAB „Birštono šiluma“ prašo ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Savo procesiniuose dokumentuose (registracijos Nr. DOK-18780, DOK-20824, DOK-21553) atsakovė nurodo šiuos nesutikimo su ieškiniu argumentus:

1.1. Ieškinys yra nepagrįstas, nes ieškovė neturi ir neįrodė teisinio suinteresuotumo ginčyti pirkimo sąlygas. Ieškovė nepateikė konkrečių argumentų ar įrodymų, kaip ginčijami reikalavimai ribotų jos galimybę dalyvauti konkurse – nei nurodė specifinių reikalavimų, kurie neleistų pateikti pasiūlymo, nei konkretaus tiekėjo, kuriam sąlygos galėjo būti pritaikytos. Vietoje to, ji pateikė tik bendro pobūdžio deklaracijas apie konkurencijos ribojimą. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, tiekėjas turi pagrįsti teisinį suinteresuotumą konkrečiais duomenimis apie savo galimybių dalyvauti pirkime apribojimą, ko ieškovė nepadarė. Būdama katilų gamintoja, ji net neįrodė, kad negali įgyvendinti pirkimo sąlygų ar kad techniniai reikalavimai jai yra objektyviai neįgyvendinami. Priešingai, jos pateikti klausimai rodo, kad ji gali pasiūlyti reikalavimus atitinkančius sprendimus, tačiau siekia pakeisti sąlygas, kad galėtų pateikti pigesnį variantą. Atsakovė aiškina, kad ginčijami techniniai reikalavimai – penkių eigų katilas, vandeniu aušinama pakura, sraigtinio tipo kuro padavimo sistema ir sraigtinė pelenų šalinimo pavara – yra įgyvendinami, nes katilo dalis galima įsigyti arba pasigaminti, o reikalavimai yra pagrįsti poreikiu užtikrinti efektyvumą, patikimumą, ilgaamžiškumą ir mažesnes eksploatacines sąnaudas. Ieškovė nepateikė įrodymų, kaip šie reikalavimai riboja jos galimybes dalyvauti pirkime, todėl neturi teisinio suinteresuotumo. Be to, jos veiksmai leidžia manyti, kad siekis yra priversti atsakovę pasirinkti jos siūlomą sprendimą, kuris neatitinka realių poreikių, siekiant įgyti konkurencinį pranašumą mažesne kaina. Todėl ieškinys yra nepagrįstas ir turėtų būti atmestas.

1.2. Ieškovė, pateikdama ieškinį, viršijo pretenzijoje nustatytas ribas, nes ginčija TS nuostatas (išskyrus stiklo pluošto ekonomaizerio reikalavimą), kurios nebuvo nurodytos pretenzijoje. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 423³ straipsnį, tiekėjas teisme gali remtis tik tais argumentais, kurie buvo pateikti pretenzijoje, nes ginčo ribas apibrėžia pretenzijoje išdėstyti motyvai. Ieškovė pretenzijoje pateikė tik bendro pobūdžio teiginius apie tariamai neracionalų lėšų panaudojimą, neidentifikavo konkrečių ginčijamų sąlygų ar reikalavimų, o ieškinyje išplėtė argumentaciją ir ginčija daugelį TS punktų, pirmą kartą nurodytų tik ieškinyje. Tai pažeidžia ikiteisminės ginčų nagrinėjimo tvarkos principus, todėl teismas neturi pagrindo nagrinėti šios dalies, o byla šioje apimtimi turi būti nutraukta. Priešingu atveju būtų toleruojamas procesinių taisyklių pažeidimas ir piktnaudžiavimas teisinėmis priemonėmis. Ieškovės argumentai, kad jos klausimai palaikyti pretenzija ir kad ji negalėjo detaliai aptarti kiekvieno reikalavimo, neatleidžia nuo pareigos aiškiai apibrėžti ginčo ribas pretenzijoje. Dėl to ginčijant pirkimo sąlygas, išskyrus stiklo pluošto ekonomaizerio reikalavimą, ieškinys yra nepagrįstas ir neturėtų būti nagrinėjamas.

1.3. Pirkimo sąlygos yra teisėtos, nediskriminuojančios, proporcingos ir nesusijusios su konkrečiu katilu, gamintoju ar tiekėju. Atsakovė atliko rinkos ir poreikių analizę ir nustatė reikalavimus, būtinus įsigyti kokybišką ir poreikius atitinkantį katilą. Bent trijų gamintojų katilai atitinka šiuos reikalavimus, tačiau šią informaciją teismui pateikė neviešai, siekiant apsaugoti konkurenciją. Pateikta techninių reikalavimų analizė įrodo, kad specifikacijoje numatyti reikalavimai, tokie kaip penkių eigų katilas, sraigtinis kuro tiekimas, vandeniu aušinama pakura ir stiklo pluošto ekonomaizeris, yra susiję su katilo funkcijomis ir būtini stabiliam, efektyviam bei saugiam darbui, ypač esant mažoms apkrovoms. Stiklo pluošto ekonomaizerio pasirinkimas pagrįstas jo atsparumu korozijai, ilgaamžiškumu, ekonomiškumu ir mažesnėmis priežiūros sąnaudomis, o ieškovės teiginiai dėl alternatyvių plieninių ekonomaizerių lygiavertiškumo yra nepagrįsti tiek techniniu, tiek ekonominiu požiūriu. Ieškovės argumentai dėl tariamos diskriminacijos ir TS pažeidimų yra nepagrįsti, nes ji nepateikė konkretaus tiekėjo, kuriam būtų pritaikytos sąlygos, o TS reikalavimai atitinka teisės aktus ir yra proporcingi pirkimo tikslui.

1.4. Atsakovė pagrįstai ir teisėtai prašė teismo pripažinti nevieša dalį bylos medžiagos, kad būtų užtikrinta konkurencijos apsauga ir kad ieškovei nesuteiktų nepagrįsto pranašumo. Ieškovės teiginiai, esą atsakovė neteisėtai pasinaudojo procesinėmis išimtimis, neatitinka tikrovės ir yra nepagrįsti. Teismų praktika aiškiai nurodo, kad pirkimo dalyviai iki pasiūlymų eilės sudarymo neturi teisės susipažinti su kitais tiekėjais ar jų pateiktų pasiūlymų skaičiumi, siekiant išlaikyti sąžiningą konkurenciją viešuosiuose pirkimuose.

1.5. Atsakovė tinkamai atliko rinkos ir poreikio analizę prieš pirkimo organizavimą, vertindama Lietuvos šilumos tiekėjų technines specifikacijas, konsultuodamasi su kitų įmonių specialistais bei remdamasi gerąja praktika. Ši analizė nebuvo formalizuota rašytiniu dokumentu, tačiau teisės aktai nenumato privalomumo ją įforminti, o rinkos konsultacija tuo metu nebuvo privaloma. Atsakovė įsitikino, kad pirkimo techninius reikalavimus atitinka bent trijų skirtingų gamintojų katilai, o papildomai kreipėsi į gamintojus, kad šie patvirtintų galimybes pateikti atitinkančius katilus.

III. Kitų byloje dalyvaujančiu asmenų argumentai

12. Viešųjų pirkimų tarnyba (toliau – Tarnyba) savo išvadoje (registracijos Nr. DOK-21514) nurodė, kad ieškovė ginčija pirkimo sąlygų teisėtumą, tačiau Tarnyba pažymi, kad pagal Viešųjų pirkimų įstatymo reikalavimus TS turi užtikrinti konkurenciją ir nediskriminuoti tiekėjų. Pirkimo dokumentų parengimas ir jų atitikimo vertinimas yra perkančiosios organizacijos atsakomybė, kuri turi pagrįsti nustatytų reikalavimų tikslingumą bei proporcingumą, kad nebūtų dirbtinai ribojama konkurencija ar diskriminuojami tiekėjai. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas yra konstatavęs, kad techninės specifikacijos turi sudaryti vienodas sąlygas dalyvauti pirkime ir būti pakankamai proporcingos, kad nebūtų išskirtinai palankios konkrečiam tiekėjui ar gamintojui. Nacionalinis teismas turi vertinti, ar specifikacijos nepažeidžia vienodo požiūrio ir proporcingumo principų. Skaidrumas ir nediskriminavimas yra būtini siekiant užkirsti kelią tiekėjų favoritizavimui. Tarnyba nurodo, kad nėra reikalavimo, jog techninės specifikacijos sąlygos turi atitikti tam tikrą tiekėjų skaičių, o sprendimą dėl jų tinkamumo turi priimti perkančioji organizacija, atsižvelgdama į konkretaus pirkimo objektą ir aplinkybes.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

ieškinys atmetamas.

IV. Teismo nustatytos faktinės bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13. Atsakovė perkančiojo organizacija UAB „Birštono šiluma“ paskelbė viešąjį pirkimą „Birštono miesto katilinės rekonstrukcijos rangos darbai su projekto parengimo paslaugomis“ supaprastinto atviro konkurso būdu (Pirkimo Nr. 3632300). Pirkimo objektas – Katilinės, adresu B. Sruogos g. 23, Birštonas, rekonstrukcijos darbų kartu su techninio darbo projekto parengimo ir projekto vykdymo priežiūros paslaugomis (toliau – Darbai) įsigijimas. Reikalavimai pirkimo objektui nustatyti TS – pirkimo sąlygų priedas Nr. 2. (el. b. t. 1, l. 23 – 26, 27 – 43, 44 – 90).

14. Ieškovė 2025 m. liepos 15 d. per CVP IS sistemą kreipėsi į atsakovę, nurodydama tokio turinio tekstą: „UAB „Birštono šiluma“ 2025 m. liepos 11 d. Centrinėje Viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje paskelbė atvirą konkursą, kurio numatė nupirkti Birštono katilinės rekonstrukcijos darbus. Tiekėjas UAB „NEST Baltija“, siekiantis dalyvauti Konkurse, susipažino su perkančiosios organizacijos parengta pirkimo dokumentacija ir keliamais reikalavimais. Perkančiosios organizacijos pateiktoje Techninėje specifikacijoje nustatyti itin detalūs reikalavimai perkamai įrangai, prieštarauja viešųjų pirkimų skaidrumo principui, į kurį turi būti atsižvelgiama rengiant technines specifikacijas, yra numatytos VPĮ 35 str. 3 ir 5 dalyse. Taigi, pagal 37 str. 3 d. nuostatas, kiekviena techninė specifikacija turi būti parengta taip, kad užtikrintų konkurenciją ir nediskriminuotų tiekėjų. Šio pirkimo sąlygos prieštarauja viešųjų pirkimų tikslui (VPĮ 3 str. 2 d.), t. y. sąlygos nesudaro galimybės Perkančiajai organizacijai racionaliai panaudoti lėšas, nes neužtikrina Pirkime dalyvaujančių tiekėjų ir tiesiogiai su Pirkimu susijusių gamintojų kvalifikacija. Neužtikrinus Pirkimo objekto dalies, įrangos, gamintojo atitikimo keliamiems reikalavimams, atitinkamai galimai nebus pasiekti Pirkimo tikslai racionaliai panaudojant lėšas įrengti naujus vandens šildymo biokuro katilus bei tokiu būdu nebus sudarytos sąlygos konkuruoti dėl viešojo pirkimo sutarties sudarymo tiems tiekėjams, kurie pajėgūs įvykdyti viešojo pirkimo sutartį.“, ir pateikdama klausimą: „[a]r galima pateikti alternatyvų pasiūlymą, ne tokį kaip Jūsų išsamiai aprašytas konkretus, Justsen Energiteknik A/S katilas, nepakankamai pritaikytas SM3 kurui? (bei susiaurinta iki minimumo konkurencija). Šiuo metu rinkoje gaminamų daug geresnių, tiek ekonomiškai, tiek techniškai biokuro katilų. 2. Ar galima pateikti alternatyvų pasiūlymų stiklo pluošto ekonomaizeriui? (neadekvati kaina, palyginus su nerūdijančiu plienu, o priežasčių dėl ko reikėtų naudoti stiklo pluoštą nenurodyta)“ (el. b. t. 1, l. 90).

15. Perkančioji organizacija 2025 m. liepos 22 d. raštu pateikė atsakymą, kuriame kvalifikavo pateiktą klausimą kaip pretenziją, kuria ginčijami TS nustatyti įrangai reikalavimai, ir atmetė dėl jos nepagrįstumo. Nurodoma, kad tiekėjas pretenzija neįrodė bei nepagrindė, kad jo teisės ar teisėti interesai yra pažeisti, pretenzijoje nėra aiškiai nurodytas skundžiamas objektas, perkantysis subjektas parengė technines specifikacijas laikydamasis PĮ nuostatų, ypač užtikrinant skaidrumo, konkurencijos ir nediskriminavimo principus. TS yra parengtos remiantis objektyviais, pagrįstais ir rinkos sąlygomis patvirtintais reikalavimais, kurie užtikrina pirkimo tikslų įgyvendinimą ir racionalų lėšų panaudojimą (el. b. t. 1, l. 90 – 93).

Dėl ieškovės teisinio suinteresuotumo ginčyti Pirkimo sąlygas

16. Atsakovė procesiniuose dokumentuose nurodo, kad ieškovė pirkimo sąlygų nelygina su savo pasiūlyme nurodytos įrangos savybėmis, o abstrakčiai samprotauja apie pasirinktų vertinimo kriterijų ekonominį pagrįstumą, racionalų lėšų panaudojimą, objektyvų (ieškovės požiūriu) perkamos įrangos našumo poreikį, tiekėjų pajėgumo įvykdyti sutartį įrodymus. Atsakovės vertinimu, nėra aplinkybių, kurios galėtų įrodyti ieškovės suinteresuotumą ginčyti Pirkimo sąlygas.

17. Ieškovė procesiniuose dokumentuose nurodė, kad nagrinėjamu atveju Pirkimo dokumentuose pateiktoje TS nustatyti itin detalūs ir pertekliniai reikalavimai, kurių visuma ne tik nėra būtina siekiamam Pirkimo tikslui pasiekti, bet ir iš esmės pritaikyta vienam konkrečiam rinkos dalyviui, tokiu būdu dirbtinai apribojant konkurenciją ir eliminuojant kitus tiekėjus, įskaitant ieškovę, iš galimybės pateikti pasiūlymus. Ieškovė ieškinyje detaliai nurodo ir pagrindžia, kodėl būtent ginčijamos Pirkimo (TS) sąlygos apriboja jos galimybę dalyvauti Pirkime, t. y. pažeidė jos subjektines teises, dėl ko ji siekia nutraukti Pirkimą ir dalyvauti naujame pagal pakeistas sąlygas.

18. Kasacinis teismas aiškindamas dėl tiekėjų (ieškovų) teisės ginčyti viešojo pirkimo sąlygas įgyvendinimo, yra konstatavęs, kad tiekėjų teisės inicijuoti peržiūros procedūrą įgyvendinimas priklauso nuo ieškovo naudojamo civilinių teisių gynybos būdo, todėl tiekėjų suinteresuotumo ginčyti viešojo pirkimo nuostatas ir reikšti kitokio pobūdžio reikalavimus turinys (sąlygos) nėra visiškai tapatus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-404/2011; kt.). Taigi, tiekėjų suinteresuotumą, kaip sąlygą inicijuoti perkančiosios organizacijos veiksmų peržiūros procedūrą, apibrėžia dviejų elementų visuma: ieškovo tinkamumas ginčyti perkančiosios organizacijos sprendimus (veiksmus), įskaitant sprendimą nustatyti atitinkamas pirkimo sąlygas, ir jo subjektinių teisių pažeidimas dėl galimai neteisėtų pirkimo sąlygų. Tai – privalomos ir kartu taikomos teisinio suinteresuotumo sąlygos, kurios lemia tai, kad teismai nagrinėja šalių ginčą iš esmės tik tuo atveju (nebent dėl viešojo intereso apsaugos tai darytų savo iniciatyva), kai ieškinį laikydamasis įstatymuose nustatytos tvarkos pareiškia tinkamas ieškovas, įtikinamai ir patikimai įrodęs, jog būtent jo teisėtus interesus pažeidžia atitinkamos pirkimo sąlygos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-296-378/2019).

19. Nagrinėjamoje byloje, nors ieškovė šioje viešųjų pirkimų procedūrų stadijoje formaliai nėra tiekėjas kaip tai apibrėžta Lietuvos Respublikos pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų įstatymo (toliau –PĮ) 2 straipsnio 14 dalyje, tačiau ieškovė siekia įgyti dalyvio statusą, t. y. pateikti pasiūlymą ir dėl to yra tinkama ieškovė kvestionuoti ginčo Pirkimo sąlygas (el. b. t. 1, l. 178 – 188, t. 2, l. 80 – 128).

20. Ieškovė ginčija Pirkimo sąlygas ir nurodo, kad dėl nustatytų Pirkimo sąlygų ji negali sąžiningai konkuruoti viešųjų pirkimų procedūroje, nes sąlygos, jų visuma pritaikytos išimtinai vienam tiekėjui. Teismo vertinimu, šiuo atveju ieškovei pripažįstamas teisinis suinteresuotumas ginčyti Pirkimo sąlygas ieškovės ieškinyje nurodytais pagrindais.

Dėl ginčo ribų

21. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 423³ straipsnio 2 dalis nustato, kad viešųjų pirkimų atveju ieškinyje negali būti reiškiami reikalavimai, kurie nebuvo keliami tiekėjo arba ekonominės veiklos vykdytojo kreipimesi, pareikštame išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarka, išskyrus atvejus, kai šių reikalavimų ieškovas negalėjo kelti kreipimosi padavimo metu. Ieškinio pagrindas turi sutapti su tiekėjo arba ekonominės veiklos vykdytojo kreipimesi, pareikštame išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarka, nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, kuriomis buvo grindžiamas tas kreipimasis, išskyrus atvejus, kai šių aplinkybių ieškovas negalėjo nurodyti kreipimosi padavimo metu (CPK 423³ straipsnio 3 dalis).

22. Pagal formuojamą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką ikiteisminė viešųjų pirkimų ginčų stadija yra privaloma peržiūros procedūros dalis (VPĮ 101 straipsnio 3 dalis, CPK 423² straipsnis). Šios teisių gynybos stadijos esmė – prieš viešojo pirkimo sutarties sudarymą leisti tiekėjui ir perkančiajai organizacijai išspręsti nesutarimus išvengiant teismo proceso, t. y. perkančiajai organizacijai panaikinti savo netinkamus sprendimus arba besiskundžiančiam tiekėjui išsamiau išdėstyti šių sprendimų priėmimo priežastis ir motyvus.

23. Tokia privaloma ikiteisminė ginčų sprendimo tvarka įtvirtinta ne tik siekiant užtikrinti viešųjų pirkimų procedūrų operatyvumą, sudaryti galimybę tiekėjui ir perkančiajai organizacijai išsiaiškinti tarpusavio pretenzijų pagrįstumą nepradedant teismo proceso, bet ir nustatyti kilusio ginčo ribas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-406-378/2018 38 punktą).

24. Taigi, viešųjų pirkimų ginčo ribas ir šalių pozicijas grindžiančių teisinių argumentų konkrečiomis faktinėmis aplinkybėmis apimtį (ribas) iš esmės lemia suinteresuotų šalių dokumentų turinys ikiteisminėje ginčo nagrinėjimo stadijoje – pretenzijos ir atsakymo į pretenziją turinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-185-916/2022, žr. 43, 44, 45 punktus; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2022 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-210-469/2022, žr. 32, 33 punktus).

25. Atsakovė procesiniuose dokumentuose nurodo, kad ieškovė įrodinėja, jog Pirkimo sąlygos tariamai yra neteisėtos, dirbtinai ribojančios konkurenciją ir diskriminuojančios tiekėjus. Tokią poziciją ieškovė ieškinyje bando pagrįsti ieškinio 29 punkte pateiktoje lentelėje. Atsakovė atkreipia dėmesį, jog nei vieno iš lentelėje nurodytų ginčijamų TS sąlygų ieškovė nebuvo nurodžiusi pretenzijoje. Ieškinyje, ginčydama konkrečias Pirkimo sąlygas (išskyrus sąlygas, susijusias su stiklo pluošto ekonomaizeriu) išeina už pretenzija nustatytų ribų ir, atitinkamai, šios bylos dalis turi būti nutraukta.

26. Nagrinėjamu atveju, atsakovei paskelbus viešojo pirkimo sąlygas, ieškovė kreipėsi raštu į atsakovę, nurodydama savo pastebėjimus apie TS sąlygas ir pateikdama klausimą. Perkančioji organizaciją tokį paklausimą kvalifikavo kaip pretenziją. Teismo vertinimu, ieškovės ieškinyje suformuluotas pagrindas dėl konkrečių TS sąlygų pagrįstumo patenka į bylos nagrinėjimo ribas, kadangi ieškovė negalėjo numatyti, kad paklausimas bus kvalifikuotas kaip pretenzija ir dėl to šių aplinkybių ieškovė negalėjo nurodyti kreipimosi padavimo metu. Taigi, ieškovės suformuluotas ieškinio faktinis pagrindas patenka į CPK 423³ straipsnio 3 dalies taikymo išimtį.

27. Ieškovė suformulavo reikalavimą pripažinti neteisėtomis atsakovo UAB „Birštono šiluma“ vykdomo viešojo pirkimo „Birštono miesto katilinės rekonstrukcijos rangos darbai su projekto parengimo paslaugomis“ sąlygas, konkrečiai TS, kaip pirkimo sąlygų 2 priedo, 2.6.3. punkte pateiktos lentelės 3, 4, 17, 19, 22, 26, 27, 30, 31, 33, 34, 36, 42, 43, 44, 46, 48 eilutes ir pirkimą nutraukti. Ieškovė pretenzijoje, procesiniuose dokumentuose nurodė argumentus, susijusius su sąlyga dėl dviejų laipsnių kondensacinio ekonomaizerio (toliau – KE) tipo (Ekonomaizerio tipas, TS 12 psl.), tačiau nesuformulavo reikalavimo pripažinti neteisėtą sąlygą, susijusią su ekonomaizerio tipu. Perkančioji organizacija atsakyme į pretenziją, procesiniuose dokumentuose nurodė argumentus, susijusius su ekonomaizeriu.

28. CPK 423⁸ straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas, atsižvelgdamas į ieškinio pagrindą sudarančias ir teismo posėdyje paaiškėjusias bylos aplinkybes, turi teisę viršyti pareikštus reikalavimus, t. y. gali patenkinti daugiau reikalavimų, negu jų buvo pareikšta, taip pat priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu.

29. Iš ieškovės pretenzijoje, procesiniuose dokumentuose pateiktų argumentų galima spręsti, kad ieškovės tikslas yra pripažinti neteisėta ir TS sąlygą, susijusią su KE tipu. Ši sąlyga yra tiesiogiai susijusi su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu, dėl to teismas nagrinės šios sąlygos teisėtumo klausimą.

Dėl ginčo esmės

30. PĮ 48 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad perkantysis subjektas pirkimo dokumentus rengia vadovaudamasis šio įstatymo nuostatomis. Pirkimo dokumentai turi būti tikslūs, aiškūs, be dviprasmybių, kad tiekėjai galėtų pateikti pasiūlymus, o perkantysis subjektas – nupirkti tai, ko reikia.

31. PĮ 50 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad perkamų prekių, paslaugų ar darbų ypatybės apibūdinamos pirkimo dokumentuose pateikiamoje techninėje specifikacijoje. Techninėje specifikacijoje taip pat gali būti pateikiamos perkamų prekių, paslaugų ar darbų ypatybės, susijusios su konkretaus prekių gamybos, paslaugų teikimo ar darbų atlikimo procesu ar metodu arba konkretaus kito gyvavimo ciklo etapo procesu, net jeigu šie veiksniai nėra susiję su fizinėmis perkamų prekių, paslaugų ar darbų ypatybėmis.

32. Ieškovė procesiniuose dokumentuose ginčija TS nustatytus reikalavimus katilui, pakurai, KE tokia pagrindine argumentų grupe: TS 2.6.3 punkto lentelėje 2.6.3. „Techninių charakteristikų garantija“ nustatytų sąlygų Nr. 3, 4, 17, 19, 22, 26, 27, 30, 31, 33, 34, 36, 42, 43, 44, 46, 48 visuma neatitinka PĮ 50 straipsnio nuostatų – neužtikrina konkurencijos ir diskriminuoja tiekėjus; TS 2.6.3 punkto lentelėje 2.6.3. „Techninių charakteristikų garantija“ nustatytos sąlygos Nr. 3, 4, 17, 19, 22, 26, 27, 30, 31, 33, 34, 36, 42, 43, 44, 46, 48, sąlyga dėl KE tipo yra pertekliniai konstrukciniai, nesusiję su funkciniais reikalavimais, reikalavimai; ginčijami TS reikalavimai neatitinka įprastinės perkančiųjų organizacijų pirkimo sąlygų nustatymo praktikos.

33. Atsakovė nurodo, kad Pirkimo sąlygos yra nediskriminuojančios tiekėjų, neribojančios sąžiningos tiekėjų konkurencijos ar tuo labiau nepritaikytos vienam konkrečiam tiekėjui / gamintojui. Atsakovė, rengimosi Pirkimui metu atlikusi savo poreikio analizę ir rinkos analizę, įsivertinusi kitų perkančiųjų subjektų patirtį, nustatė tokius reikalavimus, kurie buvo būtini siekiant įsigyti atsakovės poreikius atitinkantį ir kokybišką Pirkimo objektą. Visi nustatyti reikalavimai katilui yra vienaip ar kitaip susiję su funkcijomis ir siekiamu tikslu – įsigyti atsakovės poreikius atitinkantį, patikimą ir kokybišką Pirkimo objektą – katilą. TS nustatyti minimalūs techniniai reikalavimai nėra griežtai apibrėžti, kadangi yra vartojamos tokios sąvokos kaip „lygiavertis”, „ne mažiau“, „ne ilgiau“, simboliai ? ir ? ir kt. ir nereiškia, kad juos atitinka tik vienas tiekėjas. Nagrinėjamu atveju Pirkimo sąlygų reikalavimus katilui neabejotinai atitinka bent trijų skirtingų gamintojų / tiekėjų siūlomi katilai.

34. PĮ 50 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad techninė specifikacija turi užtikrinti konkurenciją ir nediskriminuoti tiekėjų. Šio straipsnio 4 dalyje numatyta, kad nepažeidžiant privalomų nacionalinių techninių reikalavimų tiek, kiek jie neprieštarauja Europos Sąjungos teisei, techninė specifikacija gali būti parengta šiais būdais arba šių būdų deriniu: 1) apibūdinant norimą rezultatą arba nurodant pirkimo objekto funkcinius reikalavimus. Funkciniai reikalavimai gali apimti ir aplinkos apsaugos reikalavimus. Tokie reikalavimai turi būti tikslūs, kad tiekėjai galėtų parengti tinkamus pasiūlymus, o perkantysis subjektas – įsigyti reikalingų prekių, paslaugų ar darbų; 2) nurodant standartą, techninį liudijimą ar bendrąsias technines specifikacijas. Techninėje specifikacijoje turi būti laikomasi tokios pirmumo tvarkos: pirmiausia nurodomas Europos standartą perimantis Lietuvos standartas, Europos techninio įvertinimo patvirtinimo dokumentas, informacinių ir ryšių technologijų bendrosios techninės specifikacijos, tarptautinis standartas, kitos Europos standartizacijos organizacijų nustatytos techninių normatyvų sistemos arba, jeigu tokių nėra, – nacionaliniai standartai, nacionaliniai techniniai liudijimai arba nacionalinės techninės specifikacijos, susijusios su darbų projektavimu, sąmatų apskaičiavimu ir vykdymu bei prekių naudojimu. Kiekviena nuoroda pateikiama kartu su žodžiais „arba lygiavertis“; 3) apibūdinant norimą rezultatą arba pirkimo objekto funkcinius reikalavimus, nurodytus šios dalies 1 punkte, ir kaip šių reikalavimų atitikties priemonę – šios dalies 2 punkte nurodytas technines specifikacijas; 4) nurodant tam tikrų pirkimo objekto ypatybių technines specifikacijas pagal šios dalies 2 punkte nustatytus reikalavimus, kitų ypatybių – apibūdinant šios dalies 1 punkte nurodytą norimą rezultatą ar funkcinius reikalavimus.

35. Taigi, techninė specifikacijos reikalavimai bendrąja prasme turi būtų susiję su tam tikro standarto taikymu, funkciniais ar rezultato reikalavimais, nediskriminuojantys tiekėjų ir neribojantys konkurencijos viešajame pirkime. Tinkamas techninės specifikacijos parengimas sudaro prielaidas perkančiajai organizacijai įsigyti būtent tai, kas jai yra reikalinga.

36. Kaip nurodyta šio sprendimo 13 punkte – pirkimo objektas yra Katilinės, adresu B. Sruogos g. 23, Birštonas, rekonstrukcijos darbų kartu su techninio darbo projekto parengimo ir projekto vykdymo priežiūros paslaugomis įsigijimas. Šio pirkimo tikslas – sumontuoti naują 4,5 MW galios SM3 biokuro vandens šildymo katilą, su dviejų laipsnių kondensaciniu ekonomaizeriu, absorbciniu šilumos siurbliu, akumuliacine talpykla ir priklausiniais, prijungiant prie esamų katilinės inžinerinių sistemų, padidinti katilinės automatizacijos lygį, įrengiant valdymo pultą. Naujai statomi įrenginiai turi būti pilnai automatizuoti, katilinės valdymas projektuojamas pilnai automatiniam darbui ir dirbti be pastoviai budinčio personalo. Siekiama sumažinti gaminamos šilumos kainos priklausomybę nuo importuojamų gamtinių dujų kainų, užtikrinti šilumos tiekimą vartotojams ir sumažinti šilumos vartotojams tiekiamos šilumos energijos gamybos sąnaudas, šiltnamių dujų (CO₂) išmetimus ir iškastinio kuro naudojimą šilumos energijos gamyboje. Tuo pačiu siekiama prisidėti prie klimato kaitos mažinimo, mažinti aplinkos taršą, racionaliai naudoti ir tausoti gamtos išteklius, mažinti elektros energijos suvartojimą (el. b. t. 1, l. 53 – 90).

37. Iš atsakovės nurodytų aplinkybių, TS nustatyta, kad atsakovė siekia įsigyti kaip atskirą įrenginį naują suprojektuotą ir pagamintą vandens šildymo katilą agregatą (katilas ir pakura yra katilo agregato sudedamosios dalys; vandens šildymo katilas integruotas į pakurą, TS 2.6.3 punkto lentelė) ir kaip atskirą įrenginį KE (TS 12 psl., TS 3.5.4. punktas).

38. TS T2.6.3 punkto lentelėje nustatyti funkciniai ir rezultato reikalavimai, dėl kurių ginčo tarp šalių nėra: 2. standartas – LST EN 12953 arba lygiavertis; 5. vardinė (nominali) šilumos galia – ne mažiau 4500 kW, bet ne daugiau 4900 kW; 6. didžiausias leidžiamasis slėgis – ? 6 bar; 7. didžiausia leidžiamoji temperatūra – 140 °C; 8. darbinė temperatūra – 135 °C; 9. katilo efektyvumas (pagal LST EN 12953 arba lygiavertį standartą) nešildymo sezono metu, katilui dirbant 3750 kW galia, esant SM1 kurui (vertinant žemutinę kuro vertę)*, kuro drėgnumui 40%, peleningumui 1%, aplinkos oro temperatūra 20 °C – ? 88,5 %; 10. katilo efektyvumas (pagal LST EN 12953 arba lygiavertį standartą) nešildymo sezono metu, katilui dirbant 750 kW galia, esant SM1 kurui (vertinant žemutinę kuro vertę)*, kuro drėgnumui 40%, peleningumui 1%, aplinkos oro temperatūra 20 °C – ? 85 %; 11. katilo efektyvumas (pagal LST EN 12953 arba lygiavertį standartą) nešildymo sezono metu, katilui dirbant 4500 kW galia, esant SM3 kurui (vertinant žemutinę kuro vertę)*, kuro drėgnumui 55%, peleningumui 5%, aplinkos oro temperatūra 20 °C – ? 87,4 %; 12. katilo efektyvumas (pagal LST EN 12953 arba lygiavertį standartą) nešildymo sezono metu, katilui dirbant 2000 kW galia, esant SM3 kurui (vertinant žemutinę kuro vertę)*, kuro drėgnumui 55%, peleningumui 5%, aplinkos oro temperatūra 20 °C – ? 85 %; 13. minimali grįžtamo vandens temperatūra – ? 105 °C; 13. našumo diapazonas – 16 % – 100 %; 15. katilo našumo kitimo greitis – našumo kėlimo greitis – po 10 % galios per penkias minutes, esant termofikacinio vandens temperatūrai katile ne mažiau kaip 45 °C; našumo mažėjimo greitis – po 10 % galios per dešimt minučių; 15. degimo produktų temperatūra už katilo – minimali ?140 °C, maksimali ?160 °C.

39. Tarp šalių kilo ginčas dėl katilui, pakurai, KE tipui keliamų reikalavimų (pastaba: TS sąlygų numeracija pateikta pagal ieškovės ieškinyje nurodytus sąlygų numerius):

39.1. Nr. 3. Katilo tipas – Horizontalus arba vertikalus, degimo produktų penkių eigų per kaitrinių vamzdžių pluoštus vandens šildymo katilas.

39.1.1. Tiksli katilo eigų reikšmė yra konstrukcinis reikalavimas ir jis nepagrindžiamas, kokio rezultato šiuo reikalavimu siekiama (katilo galia, nvk, dūmų temperatūra po katilo). Pvz., katilo funkcijai – šilumos perdavimui pasiekti nėra būtina turėti būtent penkias eigas; šilumos perdavimo efektyvumas gali būti pasiektas ir su kitais konstrukciniais sprendimais (3 ar 4 eigų su atitinkamo ploto šildymo paviršiumi). Integruotas vertikalus katilas yra techniškai neįmanomas, todėl šis reikalavimas prieštarauja žemiau esančiam vandens šildymo katilo reikalavimui: integruotas į pakurą. Lietuvos rinkoje veikiantys analogiškų katilų gamintojai ir tiekėjai penkių eigų katilo negamina (išskyrus vienintelį Justsen Energiteknik A/S) (Ieškovės argumentai).

39.1.2. 5 eigų katilo sprendinys leidžia išlaikyti išeinančių dūmų temperatūrą už katilo: minimalią ?140 °C (atjungiant dalį eigų esant mažam katilo apkrovimui, kuris yra ypač mažas Birštono mieste ir gali siekti iki 16 proc.), ir maksimalią ?160 °C (panaudojant visas penkias eigas). Jei tarkim katilas bus 3 eigų ir jo šilumos mainų plotas bus toks, kad maksimaliai išeinančių dūmų temperatūra neviršytų 160 °C, tokiu atveju esant katilo apkrovimui tik 16 proc. neatjungus dalies eigų techniškai nebus įmanoma pasiekti, kad dūmų temperatūra nenukristų žemiau 140 °C, todėl Birštono mieste pasirinktas sprendinys naudoti penkias katilo eigas su galimybe dalį eigų atjungti esant žemam (iki 16 proc.) katilo apkrovimui. Atkreipiame dėmesį, kad deginant SM3 kokybės kurą dūmų temperatūrą visame galios diapazone būtina išlaikyti ?140 °C dėl korozijos katile išvengimo. 5 eigų naudojimas yra techniškai stipriausias sprendinys norint išvengti katilo korozijos bei neviršyti 160 °C dūmų temperatūros esant maksimaliam apkrovimui. Integruotas vertikalus katilas yra techniškai įmanomas sprendinys, kai vertikalus katilas stovi ne atskirai, o vienoje su pakura konstrukcijoje. Penkių eigų katilą gamina ne vienas garsus gamintojas, kurie savo katilus (kaip katilo agregato sudėtinę dalį) tiekia įvairiems katilų agregatų (kaip galutinio produkto) gamintojams visame pasaulyje. Katilo agregato gamintojas komplektuoja galutinį produktą katilą agregatą, į kurį įeina pakura, katilas ir visa pagalbinė įranga, ir tiekia galutiniam vartotojui. Atsakovė pažymi, kad kitame reikalavime nurodant „ne mažiau kaip degimo produktų keturių eigų per kaitrinių vamzdžių pluoštus“ įsivėlė techninė spausdinimo klaida, tačiau iš visumos reikalavimų, buvo akivaizdu, jog reikalaujama penkių eigų. Atsakovė siekia įsigyti 5 eigų (penkių pakopų) katilą, kadangi jis, lyginant su 3 eigų katilu, turi šiuos atsakovei būtinus duomenis: moduliacijos poreikis: 5 eigų katilas leidžia tiksliau pritaikyti katilo galią prie realios šilumos paklausos (mažesni galios žingsniai), lyginant su 3 eigų katilu; paruoštos išmetamosios dujos tolesniam valymui. Žemesnė ir tolygesnė dūmų temperatūra po 5-os eigos leidžia efektyviau dirbti ekonomaizeriams, kondensaciniams šilumokaičiams ir dulkių filtrams; eksploatacijos trukmė: švelnesnis darbas ir mažiau ciklavimo mažina mechaninį ir termodinaminį dėvėjimą. Tai būtina, nes eksploatacija yra ilgos trukmės; galimybė didesniems energijos taupymo potencialams ilguoju laikotarpiu, ypač jei šildymo poreikis dažnai kinta; žemesnė dūmų išeinamoji temperatūra – daugiau pakopų geriau „nuima“ šilumą iš dujų, todėl per kaminą išeinančių išmetamųjų dūmų temperatūra krenta, o katilo efektyvumas auga. Dalies katilo eigų atjungimas yra vienintelis patikimas sprendinys, kurį įgyvendinti gali kiekvienas tiekėjas, komplektuodamas katilo agregato sudedamąją dalį katilą, kuris yra 5 eigų (Atsakovės argumentai).

39.2. Nr. 4. Vandens šildymo katilas – Integruotas į pakurą.

39.2.1. Tai konstrukcinis sprendinys, o ne funkcinis reikalavimas, nenurodoma, kokio rezultato šiuo reikalavimu siekiama (katilo galios, našumo, efektyvumo ar pan.) (Ieškovės argumentai).

39.2.2. Integruotas į pakurą sprendinys leidžia ženkliai sutaupyti vietą, skirtą montavimui. Atsižvelgiant į Birštono katilinės turimą plotą ir ateities planus, sprendinys „integruotas į pakurą“ yra racionaliausias. Be to, toks sprendinys eliminuoja papildomas tarpines jungtis tarp pakuros ir šilumokaičio, o tai sumažina šilumos nuostolius ir padidina sistemos efektyvumą ir saugumą (Atsakovės argumentai).

39.3. Nr. 17. Vandens kiekis katile kartu su pakura – ? 20000 litrų.

39.3.1. Minimalus vandens kiekis katile yra visiškai nesusijęs su katilo funkcionalumu. Apriboja tiekėjų galimybes pasiūlyti katilą, kurio vandens kiekis mažesnis nei 20 000 litrų, tačiau atitinka visus kitus esminius funkcinius reikalavimus ir gali pasiekti Pirkimo tikslą (Ieškovės argumentai).

39.3.2. Sprendinys ? 20000 litrų yra būtinas dėl greito galimo šilumos poreikio pasikeitimo Birštono mieste. Kuo didesnis vandens kiekis katile, tuo katilas agregatas mažiau jautrus šilumos poreikio staigiam pasikeitimui, lengviau išlaikyti katilo stabilų darbą, kas atsiliepia biokuro deginimo kokybei ir atitinkamai prevencija išmetamų teršalų galimiems trumpalaikiams perviršiams. Taip pat tai yra susiję su pakura, kuri yra aušinama vandeniu, nes dalis vandens yra pakuros sienose. Šis punktas patvirtina sąlygą, kad pakura turi būti aušinama vandeniu (Atsakovės argumentai).

39.4. Nr. 19. Konstrukcija – 1. Sumontuotas kaitrinių vamzdžių šilumokaitis, pilnai hermetizuotas, dirbantis be oro prisiurbimo, ne mažiau kaip degimo produktų keturių eigų per kaitrinių vamzdžių pluoštus; 2. Katilo dūmų trakte turi būti sumontuotas automatinis dalies kaitrinių vamzdžių atjungimas, išeinančių dūmų temperatūros moduliaciniam reguliavimui, kad degimo produktų temperatūra už katilo nebūtų žemesnė nei 140 °C; 3. Katilo dūmų trakte turi būti sprogimo vožtuvas; 4. Vandens trakte apsauginiai vožtuvai (ne mažiau 2); 5. Išorės paviršių šilumos izoliacija ir apskardinimas, išorės temperatūra nedaugiau 45 °C; 6. Apžiūros ir aptarnavimo liukai.

39.4.1. 1. Šis reikalavimas prieštarauja aukščiau pateiktam reikalavimui katilo tipui: horizontalus arba vertikalus, degimo produktų penkių eigų per kaitrinių vamzdžių pluoštus vandens šildymo katilas; 2. Šio reikalavimo galutinis rezultatas yra kad degimo produktų temperatūra už katilo nebūtų žemesnė nei 140 °C, o keliami ir papildomi bei pertekliniai konstrukciniai reikalavimai, kurie neleidžia tiekėjams pasiūlyti kitų techninių sprendimų šiam rezultatui pasiekti. Tai specifinis šilumokaičio reguliavimo mechanizmas, kuris gali būti įgyvendintas ir kitomis technologijomis (pvz., dažnio keitikliais, traukos reguliatoriais, dūmų recirkuliacija); 3. Reikalavimas dėl sprogimo vožtuvo yra konstrukcinis sprendinys, o ne funkcinis reikalavimas. Pagal Garo ir vandens šildymo katilų įrengimo ir saugaus eksploatavimo taisykles apsauginiai sprogimo įtaisai turi būti įrengti taip, kad jų veikimo metu nekiltų pavojus aptarnaujančiam personalui. Nėra prievolės įrengti būtent katile, juos galima įrengti ir dumtakyje už katilo. Taisyklių 164 p. numato, kad apsaugos nuo sprogimo įtaisų kiekis, išdėstymas ir skerspjūvio plotas nustatomi katilo projekte (Ieškovės argumentai).

39.4.2. Kaip minėta ties ankstesniu reikalavimu, nurodant „ne mažiau kaip keturių eigų“ įsivėlė techninė spausdinimo klaida, tačiau iš visumos reikalavimų, buvo akivaizdu, jog reikalaujama penkių eigų. 5 eigų katilo sprendinys leidžia išlaikyti išeinančių dūmų temperatūrą už katilo: minimalią ?140 °C (atjungiant dalį eigų esant mažam katilo apkrovimui, kuris yra ypač mažas Birštono mieste ir gali siekti iki 16 proc.), ir maksimalią ?160 °C (panaudojant visas penkias eigas). Jei tarkim katilas bus 3 eigų ir jo šilumos mainų plotas bus toks, kad maksimaliai išeinančių dūmų temperatūra neviršytų 160 °C, tokiu atveju esant katilo apkrovimui tik 16 proc. neatjungus dalies eigų techniškai nebus įmanoma pasiekti, kad dūmų temperatūra nenukristų žemiau 140 °C, todėl Birštono mieste pasirinktas sprendinys naudoti penkias katilo eigas su galimybe dalį eigų atjungti esant žemam (iki 16 proc.) katilo apkrovimui. Automatinis dalies dūmų eigų atjungimas leidžia ypač greitai reaguoti į sumažėjusį šilumos poreikį mieste ir tokiu būdu apsaugoti katilą nuo dūmų kondensacijos dūmų vamzdžiuose dūmų temperatūrą išlaikant ?140 °C. Kiti būdai kaip: 1. dažnio keitikliai – traukos ventiliatoriaus ar oro tiekimo ventiliatorių reguliavimas yra blogas techninis sprendinys, nes traukos ir oro tiekimo ventiliatorių funkcija yra tiekti į pakurą reikalingą oro kiekį ir šalinti iš pakuros susidariusius degimo produktus. Panaudojant ventiliatorių dažnio keitiklius dūmų temperatūrai reguliuoti nukentės oro tiekimas į pakurą ir trauka pakuroje, kuri visada turi būti konstanta. 2. traukos reguliavimas – trauka pakuroje palaikoma visada konstanta, ji neskirta reguliuoti išeinančių dūmų temperatūrai. 3. dūmų recirkuliacija – yra ženkliai prastesnis sprendinys, auginantis eksploatacinius kaštus, nes papildomai atsiranda dar vienas įrenginys – dūmų ventiliatorius. Sprogimo vožtuvą kiekvienas katilo gamintojas gali įrengi katilo dūmų kolektoriuje ties katilu, tai yra arčiausia katilo vieta, todėl tai yra techniškai geriausia vieta apsaugoti katilą nuo galimo konstrukcijos pažeidimo įvykus sprogimui. Išlaikyti reikalaujamai dūmų temperatūrai sprendiniai kaip traukos reguliavimo, dūmų recirkuliacijos panaudojimas ar kiti yra netinkami sprendiniai, todėl, kad būtų panaudojami katilo agregato elementai, kurie yra kitos paskirties: pvz. trauka – palaikoma trauka katilo pakuroje turi būti visada konstanta, dėl saugumo ir tinkamo degimo proceso. Jei trauka būtų naudojama dūmų temperatūros reguliavimui, nukentėtų degimo procesas, kadangi trauka jau būtų naudojama dūmų temperatūrai reguliuoti, o ne užtikrinti tiesioginę savo funkciją, taip pat traukos pakuroje neišlaikant konstanta yra ypač nesaugu. Susidarius pertekliniam degimo produktų kiekiui pakuroje (dėl sumažėjusios traukos) galimas sprogimas. Dūmų recirkuliacija – papildomi įrenginiai, jų eksploataciniai kaštai (Atsakovė argumentai).

39.5. Nr. 22. Pakuros tipas – pilnai automatizuota, vandeniu aušinama, su sraigtiniu maitintuvu, skirta biokuro deginimui, su judančiu, vandeniu aušinamu ardynu.

39.5.1. Pertekliniai konstrukciniai reikalavimai, nėra orientuoti į rezultatą, neleidžia tiekėjams pasiūlyti kitų alternatyvų (pvz. hidrauliniu maitintuvu), kurios užtikrintų tos pačios funkcijos vykdymą. Rinkoje egzistuoja daug alternatyvių sprendimų, kurie leidžia pasiekti tą pačią degimo kokybę, deginant biokurą. Svarbu tai, kad degimo efektyvumas būtų pasiektas, o ne kaip jis pasiekiamas. Be to, reikalavimas su sraigtiniu maitintuvu yra ydingas, deginant SM3 kurą toks techninis sprendinys neužtikrina patikimo ir sklandaus katilo darbo (Ieškovės argumentai).

39.5.2. Sraigtinį maitintuvą vietoje pvz. hidraulinio gali įrengti kiekvienas katilo agregato gamintojas, nes tai techniškai yra lengvai įgyvendinamas sprendinys ir remontas reikalaujantis mažiau kaštų. Sraigtinis maitintuvas pasirinktas iš praktikoje eksploatuojamų katilų agregatų pavyzdžių. Visi UAB „Birštono šiluma“ katilai agregatai yra su sraigtiniais maitintuvais. Vandeniu aušinamas ardynas yra ilgaamžis, ardelių tarnavimo laikas yra ženkliai ilgesnis lyginant su ne vandeniu aušinamu ardynu. Taip pat vandeniu aušinamas ardynas reikalauja mažiau priežiūros dėl pelenų lydymosi ant ardyno prevencijos. Vandeniu aušinama pakura – atlieka šilumokaičio funkciją karščiausioje biokuro deginimo zonoje, sąlygoja katilo darbo efektyvumą visame jo darbo diapazone, greitą galios kėlimą ir mažinimą, galimybę dirbti ypač mažu apkrovimu, kas būtina vasaros periodu tik ruošiant karštą vandenį, eliminuoja šlako susidarymą ant ardyno ir katilo arkos (Atsakovės argumentai).

39.6. Nr. 26. Ardyno ilgio ir pločio santykis – 2,5:1.

39.6.1. Nustatytas konstrukcinis reikalavimas yra nesuprantamas ir visiškai nepagrįstas jokiais funkciniais veikimo principais, nėra orientuotas į galutinį rezultatą, t. y. į našumą, galią, efektyvumą (Ieškovės argumentai).

39.6.2. Ardyno ilgio ir pločio santykis 2,5:1 yra paremtas ilgamete biokuro katilų agregatų gamintojų (rinkoje esančių 30 metų ir daugiau) praktika. Nuo kuro rūšies priklauso pakuros matmenys. Tinkamai parinktas ilgio pločio santykis apsprendžia / užtikrina geriausias sąlygas kuro deginimo procesui. Dažnai katilų agregatų gamintojai turi savo tipinius katilų agregatų projektus, kuriuos siūlo neatsižvelgiant į konkretų projektą. Siekiant to išvengi atsakovė nurodė ilgio / pločio santykį, kuris būtent yra toks siekiant kuo efektyvesnio kuro sudeginimo proceso. Atsakovė nurodo konstrukcijos matmenis, kurie reikalingi Pirkime nurodyto kuro efektyviam deginimui (Atsakovės argumentai).

39.7. Nr. 27. Iš pakuros į katilą (šilumokaitį) įeinančių dūmų temperatūra – ?780 °C.

39.7.1. Dūmų temperatūrą parenka konkretus įrenginio gamintojas, todėl pakurai neturėtų būti keliami specifiniai reikalavimai, kurie neleidžia tiekėjams pasiūlyti kitų alternatyvų, o svarbiausia – jie neleidžia pasiekti galutinio Pirkimo rezultato, t. y. katilo galios ir naudingo veiksmo koeficiento (Ieškovės argumentai).

39.7.2. Iš pakuros į katilą įeinančių dūmų temperatūra ?780 °C užtikrina, kad dalis dūmų šilumos yra nuimama pakuroje, pvz. vandeniu aušinamose pakuros sienose, tokiu būdu užtikrinama, kad ties arkomis susikaupusių pelenų temperatūra nesieks lydymosi temperatūros (kuri SM3 kurui, miško kirtimo atliekoms gali būti itin žema ir siekti net apie 800 °C). Pelenų lydymasis ties arkomis yra problema, kuri įtakoja, sunkina katilo agregato eksploataciją, didina eksploatacinius kaštus (greitesnis įrangos dėvėjimasis, dažnesni stabdymai valymui) (Atsakovės argumentai).

39.8. Nr. 30. Pirminio oro pašildymo būdas – Vandens / oro šilumokaičiais.

39.8.1. Nustatomas būdas, kaip realizuoti ar įgyvendinti sprendimą. Tai nesusiję su funkcionalumu. Pirminio oro pašildymo būdą parenka konkretus gamintojas, todėl pakurai neturėtų būti keliami specifiniai reikalavimai, kurie neleidžia tiekėjams pasiūlyti kitų alternatyvų (pvz. dūmų / oro šilumokaitis) (Ieškovės argumentai).

39.8.2. Vandens / oro šilumokaitį gali įrengti kiekvienas katilo agregato gamintojas. Vandens oro šilumokaitis pasirinktas dėl eksploatacinių priežasčių, t. y. reikalauja mažiau priežiūros, kaštų nei pvz. dūmų / oro šilumokaitis, kuris turi būti valomas dažniau. Atsakovė didelį dėmesį teikia įsigyjamų įrenginių būsimam aptarnavimui, eksploataciniams kaštams (Atsakovės argumentai).

39.9. Nr. 31. Pakuros aušinimas – Pilnai vandeniu.

39.9.1. Nustatomas būdas, kaip turi būti vykdomas aušinimas. Tai paprastai parenka konkretus gamintojas, todėl pakurai neturėtų būti keliami specifiniai reikalavimai, kurie neleidžia tiekėjams pasiūlyti kitų alternatyvų (pvz. oru ar dūmais aušinama) (Ieškovės argumentai).

39.9.2. Pakuros aušinimas vandeniu turi šiuos pranašumus lyginant su oru ar dūmais aušinamomis pakuromis: - Pakuroje aušinamoje vandeniu pakuros mūras yra ženkliai ilgaamžiškesnis lyginant su oru ar dūmais aušinamomis pakuromis, t. y. mažesni eksploataciniai kaštai; - Natūraliai sumažinamas NOx teršalų susidarymas dėl žemesnės pakuroje temperatūros; - Spinduliavimo šilumos nuostoliai yra visada konstanta ir jie yra ženkliai mažesni nei pakurų aušinamų oru ar vandeniu, tai įtakoja aukštą naudingo veiksmo koeficientą ir esant mažiems apkrovimams; - Pakurai aušinamai vandeniu nėra reikalinga dūmų recirkuliacija degimo temperatūros kontrolei, tai reiškia nėra papildomo dūmų ventiliatoriaus ir papildomų eksploatacinių kaštų. Oru ir dūmais aušinamos pakuros naudoja dūmų recirkuliaciją; - Pakuroje aušinamoje vandeniu dalis degimo produktų (dūmų) šilumos yra nuimama pakuroje, todėl ties pakuros arkomis nesilydo pelenai. Tokiu būdu pakura reikalauja mažiau priežiūros, ilgiau tarnauja. Pakuros aušinimas vandeniu užtikrina sąlygą, kad iš pakuros į katilą įeinančių dūmų temperatūra būtų ?780 °C. Tokiu būdu užtikrinama, kad ties arkomis susikaupusių pelenų temperatūra nesieks lydymosi temperatūros (Atsakovės argumentai).

39.10. Nr. 33. Termofikato pajungimas – į katilą grįžtamo 100 proc. termofikacinio vandens srauto paduodama į pakuros radiacinę dalį (pakuros aušinimo kontūrą); iš katilo išeinančio 100 proc. termofikacinio vandens srauto nuvedama iš katilo konvekcinės dalies.

39.10.1. Termofikato pajungimo vietą parenka konkretus gamintojas, nes tai susiję su sistemos dizainu ir neturi tiesioginės įtakos pagrindinėms katilo funkcijoms – šilumos gamybai ar degimo procesui. Pakurai neturėtų būti keliami specifiniai reikalavimai, kurie neleidžia tiekėjams pasiūlyti kitų alternatyvų (Ieškovės argumentai).

39.10.2. 100 proc. vandens į pakuros radiacinę dalį (pakuros aušinimo kontūrą) užtikrina, kad pakura vien tik aušinama vandeniu ir nereikalinga papildomai recirkuliuoti dūmus (oru ir dūmais aušinamos pakuros) (Atsakovės argumentai).

39.11. Nr. 34. Ardyno ardelės – Visos ardyno ardelės, ant kurių vyksta biokuro deginimas ir pelenų aušimas, privalo būti aušinamos vandeniu, ardelės, ant kurių vyksta biokuro deginimas, turi būti perforuotos pirminio degimo oro praėjimui ir efektyviam ardelių aušinimui.

39.11.1. Ardyno aušinimo būdą ir ardelių konstrukciją parenka konkretus gamintojas, todėl pakurai neturėtų būti keliami specifiniai reikalavimai, kurie neleidžia tiekėjams pasiūlyti kitų alternatyvų (pvz. oru aušinamos ardelės). Tai yra techninė konstrukcinė priemonė, užtikrinanti ilgaamžiškumą ir saugumą, bet ne funkcionalumą. Lietuvos rinkoje veikiantys analogiškų katilų gamintojai ir tiekėjai to pateikti negali (išskyrus vienintelį Justsen Energiteknik A/S) (Ieškovės argumentai).

39.11.2. Vandeniu aušinamas ardynas yra ilgaamžis, ardelių tarnavimo laikas yra ženkliai ilgesnis lyginant su ne vandeniu aušinamu ardynu. Taip pat vandeniu aušinamas ardynas reikalauja mažiau priežiūros dėl pelenų lydymosi ant ardyno prevencijos (Atsakovės argumentai).

39.12. Nr. 36. Ardyno sekcijų judinimo pavaros – Hidraulinės, su sustiprinimo sija ir ne mažiau kaip 7 hidrauliniais cilindrais kiekvienoje iš dviejų eilių.

39.12.1. Ardyno konstrukciją ir veikimo principą parenka gamintojas, todėl pakurai neturėtų būti keliami specifiniai reikalavimai, kurie neleidžia tiekėjams pasiūlyti kitų alternatyvų (Ieškovės argumentai).

39.12.2. Įprastai visi biokuro katilų agregatų gamintojai ardyno sekcijų judinimui naudoja hidraulines pavaras. Ardyno perskyrimas į dvi dalis ir galimybė judinti ardyną kuo mažesniu plotu (ne mažiau 7 cilindrai) techniškai leidžia sureguliuoti pakurą taip, kad darbas vyktų pilnai automatiniu režimu ir esant ženkliems ir greitiems šilumos poreikio, t. y. apkrovos pasikeitimams, kas ypač būdinga Birštono mieste (Atsakovės argumentai).

39.13. Nr. 42. Pakuros konstrukcija – 1. Ugniai atsparios pakuros plokštės arba mūras; 2. Ugniai atspari izoliacinė medžiaga; 3. Šiluminė izoliacija; 4. Visos pakuros sienos turi būti aušinamos vandeniu ir atlikti šilumokaičio funkciją; 5. Išorinis metalinis apdailos lakštas; 6. Pakuros degimo kameros sienos degimo zonoje iš nerūdijančio plieno.

39.13.1. 4. Pakuros sienų aušinimo būdą parenka konkretus gamintojas, todėl pakurai neturėtų būti keliami specifiniai reikalavimai, kurie neleidžia tiekėjams pasiūlyti kitų alternatyvų. 6. Tikslią pakuros konstrukciją parenka konkretus gamintojas, todėl pakurai neturėtų būti keliami specifiniai reikalavimai, kurie neleidžia tiekėjams pasiūlyti kitų alternatyvų (pvz. plytų mūro, kas lygiavertiškai išpildytų tokį reikalavimą). Lietuvos rinkoje veikiantys analogiškų katilų gamintojai ir tiekėjai pakurų iš nerūdijančio plieno negali pateikti (išskyrus vienintelį Justsen Energiteknik A/S) (Ieškovės argumentai).

39.13.2. Pakuros aušinimas vandeniu turi šiuos pranašumus lyginant su oru ar dūmais aušinamomis pakuromis: - Pakuroje aušinamoje vandeniu pakuros mūras yra ženkliai ilgaamžiškesnis lyginant su oru ar dūmais aušinamomis pakuromis, t. y. mažesni eksploataciniai kaštai; - Spinduliavimo šilumos nuostoliai yra visada konstanta ir jie yra ženkliai mažesni nei pakurų aušinamų oru ar vandeniu, tai įtakoja, aukštą naudingo veiksmo koeficientą ir esant mažiems apkrovimams; - Pakurai aušinamai vandeniu nėra reikalinga dūmų recirkuliacija degimo temperatūros kontrolei, tai reiškia nėra papildomo dūmų ventiliatoriaus ir papildomų eksploatacinių kaštų. Oru ir dūmais aušinamos pakuros naudoja dūmų recirkuliaciją. - Pakuroje aušinamoje vandeniu ties pakuros arkomis nesilydo pelenai, dėl ko pakura reikalauja mažiau priežiūros. Degimo kameros sienos, kurios nėra tiesiogiai apsaugotus mūru, turi būti iš nerūdijančio plieno tam, kad būtų ilgaamžės. Kiekvienas katilo agregato gamintojas gali įvirinti nerūdijančio plieno lakštą – tai yra įprastas konstrukcinis sprendinys (Atsakovės argumentai).

39.14. Nr. 43. Termoizoliacinio sluoksnio įrengimas – Termoizoliacinis sluoksnis prie pakuros sienų turi būti įrengtas gamykloje.

39.14.1. Termoizoliacinio sluoksnio įrengimo būdą parenka konkretus gamintojas, todėl pakurai neturėtų būti keliami specifiniai reikalavimai, kurie neleidžia tiekėjams pasiūlyti kitų alternatyvų. Tokios galios konstrukcijos pakuros termoizoliacinio sluoksnio svoris sudaro apie 43 tonas, o visos pakuros bendras svoris apie 65 tonas, todėl transportavimas tampa labai sudėtingas (Ieškovės argumentai).

39.14.2. Termoizoliacinio sluoksnio įrengimas yra viena iš pagrindinių agregato sudedamųjų. Įrengimas gamykloje reiškia, kad katilas agregatas į objektą atvyksta kaip pilnai gamykloje sukomplektuotas įrenginys, turintis atitikties deklaraciją. Termoizoliacinio sluoksnio įrengimas gamykloje taip leidžia taupyti laiką montavimui objekte (Atsakovės argumentai).

39.15. Nr. 44. Kuro tiektuvas į pakurą – Sraigtinis.

39.15.1. Kuro tiektuvo konstrukcija parenka konkretus gamintojas, todėl pakurai neturėtų būti keliami specifiniai reikalavimai, kurie neleidžia tiekėjams pasiūlyti kitų alternatyvų. Sraigtiniai tiektuvai naudojami labai geros kokybės kurui (SM1) ir specifikacijoje numatytam kurui (SM3) nėra tinkamas (SM3 kuro matmenys 15x50x50 mm, atskiri gabalai iki 70 mm – iki 3 proc. visoje kuro masėje – užstrigimo galimybė labai didelė, daugumoje naudojamos alternatyvos pvz. hidraulinis) (Ieškovės argumentai).

39.15.2. Sraigtinį maitintuvą vietoje, pvz. hidraulinio, gali įrengti kiekvienas katilo agregato gamintojas, nes tai techniškai yra lengvai įgyvendinamas sprendinys ir remontas reikalaujantis mažiau kaštų. Sraigtinis maitintuvas pasirinktas iš praktikoje eksploatuojamų katilų agregatų pavyzdžių. Visi UAB „Birštono šiluma“ katilai agregatai yra su sraigtiniais maitintuvais. Sraigtiniai transporteriai gali būti ir skirtingos konstrukcijos, pvz. be ašies, su ašimi. Parinkus tinkamą SM3 biokurui konstrukciją ir diametrą užstrigimo tikimybės nebelieka, o eksploatacija išlieka paprasta. Sraigtinio tipo tiektuvo privalumai: lengvesnė priežiūra ir mažesni eksploataciniai kaštai – sraigtiniai maitintuvai paprastai turi mažiau judančių dalių nei hidrauliniai. Tai sumažina gedimų tikimybę ir palengvina aptarnavimą; ilgesnis tarnavimo laikas – sraigtinio maitintuvo konstrukcijos leidžia efektyviai dirbti agresyvioje aplinkoje, kurioje yra didelė dulkių koncentracija, temperatūros svyravimai ir vibracijos; geresnė integracija su automatizuotu valdymu – sraigtiniai maitintuvai lengviau integruojami į automatizuotas kuro tiekimo sistemas, užtikrinant pastovų kuro padavimą, kuris būtinas efektyviam degimo procesui palaikyti. Tai svarbu norint optimizuoti degimo režimus ir mažinti taršą; naudojant sraigtinį maitintuvą yra ženkliai didesnė tikimybė, kad į katilo agregato pakurą nepateks svetimkūniai kaip metalo strypai, armatūra, betono nuolaužos ir kt., kurios pasitaiko tiekiamame kure, tuo tarpu hidraulinis maitintuvas tiekdamas kurą į pakurą dideliu plotu su kuru lengvai gali įstumti ir bet kokį svetimkūnį, įvairių gabaritų (Atsakovės argumentai).

39.16. Nr. 46. Pelenų šalinimo iš pakuros pavaros – Sraigtinės.

39.16.1. Pelenų šalinimo konstrukcija parenka konkretus gamintojas, todėl pakurai neturėtų būti keliami specifiniai reikalavimai, kurie neleidžia tiekėjams pasiūlyti kitų alternatyvų. Sraigtinės pelenų šalinimo pavaros naudojamos labai geros kokybės kurui (SM1) ir specifikacijoje numatytam kurui (SM3) nėra tinkamos (daugumoje naudojamos alternatyvos, pvz. hidraulinis) (Ieškovės argumentai).

39.16.2. Sraigtiniai transporteriai gali būti ir skirtingos konstrukcijos, pvz. be ašies, su ašimi. Parinkus tinkamą SM3 biokurui konstrukciją ir diametrą užstrigimo tikimybės nebelieka, o eksploatacija išlieka paprasta. Hidraulinės pelenų šalinimo pavaros dėl ypač didelės sukeliamos stūmimo / traukimo jėgos turi didesnę tikimybę konstrukciškai pažeisti pakurą (Atsakovės argumentai).

39.17. Nr. 48. Kuras – Smulkinta mediena, pjuvenos, miško kirtimo atliekos (matmenys 15x50x50 mm, atskiri gabalai iki 70 mm – iki 3 proc. visoje kuro masėje. Klasifikacija: SM2 ir SM3.

39.17.1. Neatitinka išsikeltiems Pirkimo tikslams deginti SM3 kurą. Papildomai įtrauktas geresnės kokybės kuras SM2 (Ieškovės argumentai).

39.17.2. Vasarą tiekiamas kuras iš Baltpool dažnai yra SM2 kokybės (Atsakovės argumentai).

39.18. Ekonomaizerio tipas – Stiklo pluošto vieno korpuso dviejų laipsnių kondensacinis, galintis dirbti ir vienu laipsniu.

39.18.1. Konkretus techninis – konstrukcinis sprendimas, leidžiantis pasiekti siekiamą tikslą – užkirsti kelią korozijai. Tai nėra vienintelis būdas įgyvendinti tokį reikalavimą. Stiklo pluoštas nėra įprastai naudojama medžiaga, dažniau naudojamas nerūdijantis plienas, titano lydiniai ar kiti metalai. Priešingai nei teigia atsakovas, modernūs plieniniai ekonomaizeriai dažnai turi: (1) rūgštims atsparius paviršiaus apdorojimus arba specialius lydinius bei (2) technologinius sprendimus kondensato pašalinimui arba neutralizavimui (Ieškovės argumentai).

39.18.2. Biomase kūrenamose jėgainėse, katilinėse naudojami kondensaciniai ekonomaizeriai ir skruberiai yra veikiami: rūgštinių kondensatų (pvz., HCl, H?SO?); chloridų ir kitų korozinių medžiagų; padidėjusios temperatūros ir drėgmės; agresyvių valymo chemikalų, tokių kaip NaOH ir kitų. Ši aplinka kelia didelius reikalavimus medžiagoms, ypač jų atsparumui korozijai, gyvavimo ciklo sąnaudoms ir priežiūros poreikiams. Pagrindiniai stiklo pluošto pranašumai, palyginti su nerūdijančiu plienu: didesnis atsparumas korozijai, mažesnės priežiūros išlaidos, šiluminė izoliacija ir laidumas, nėra metalo jonų užteršimo rizikos, ilgaamžiškumas šlapio ir sauso pereinamojo laikotarpio sąsajose (Atsakovės argumentai).

40. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad konkurenciją riboja pernelyg aukšti arba specifiniai, neadekvatūs pirkimo pobūdžiui ar neproporcingi jo sąlygoms reikalavimai, kurie atima galimybę pirkimo procedūrose dalyvauti sutartį gebantiems įvykdyti kandidatams ar dalyviams. Perkančiosios organizacijos nustatyti aukšti arba pernelyg specifiniai reikalavimai pateisinami tik tada, jeigu pateikiamas patikimas ir įtikinamas tokių reikalavimų nustatymo pagrindimas. Tai gali būti grindžiama ypatinga perkamo objekto svarba ar sutarties, kuria siekiama įsigyti šį objektą, specifine paskirtimi, arba tuo, kad aukštą ar labai tikslų reikalavimą pateisina viešojo intereso apsauga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-507/2011). Taip pat, kaip minėta, poreikis itin detaliai apibrėžti pirkimo objektui keliamus techninius reikalavimus turi būti pagrįstas nurodant detalius jį patvirtinančius argumentus, o ne apibendrintus teiginius apie teikiamų paslaugų sudėtingumą ar jų ypatingą svarbą (LAT 2019 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-32-378/2019).

41. Civiliniame procese galioja rungimosi principas (CPK 12 straipsnis), kuris lemia, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Pagal CPK 178 straipsnyje įtvirtintą įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę, kiekviena ginčo šalis turi įrodyti savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindus.

42. Ieškovė įrodinėja, kad dėl savo detalumo TS ginčijami reikalavimai yra išskirtinai būdingi tik vienam tiekėjui, galimai įmonei Justsen Energiteknik A/S, t. y. rinkoje nėra kito tiekėjo, kuris atitiktų visus šiuos ginčijamus techninius reikalavimus. Teismas nurodo, kad ieškovė nepateikė jokių įrodymų kokius įrenginius gamina įmonė Justsen Energiteknik A/S ir kad būtent ginčijamus TS reikalavimus atitinka įmonės Justsen Energiteknik A/S gaminama įranga.

43. Atsakovė įrodinėja, kad rinkoje yra daugiau tiekėjų, gaminančių nustatytus reikalavimus atitinkančius katilus agregatus. Atsakovė remiasi Viešųjų pirkimų tarnybos pateiktais išaiškinimais, pagal kuriuos perkančiosios organizacijos, norėdamos būti tikros, jog jų parengta techninė specifikacija sudaro prielaidas realiai tiekėjų konkurencijai (kas paskatina ir tiekėjų susidomėjimą pirkimu), turėtų įsitikinti, kad įsigyjamam pirkimo objektui nustatytų reikalavimų visumą atitinka bent trijų skirtingų gamintojų / tiekėjų siūlomos prekės, teikiamos paslaugos ar atliekami darbai (http://vpt.lrv.lt/ „Dėl techninėse specifikacijose nustatomų reikalavimų pagrindimo“) (Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2022 m. vasario 3 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-1214-936/2022; Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. rugsėjo 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-619-881/2023).

44. Iš perkančiosios organizacijos pateiktų įrodymų, kuriais įrodinėjama, jog gamintojai suprojektuoja ir pagamina katilus agregatus su penkiomis eigomis ir vandeniu aušinama pakura su vandeniu aušinamu ardynu bei gali pritaikyti savo katilus agregatus pagal kitus atsakovės reikalavimus (dokumentai, reg. Nr. DOK-18870, DOK-20200, DOK-21559 pripažinti nevieša bylos medžiaga), nustatyta, kad rinkoje neegzistuoja nei vieno gamintojo, kuris projektuoja ir gamina, kaip standartinį įrenginį katilą agregatą pagal atsakovės TS. Iš medžiagos DOK-18870, DOK-20200, DOK-21559 matyti, kad atsakovė siekia įsigyti inovatyvų, aukštus kokybės reikalavimus atitinkantį įrenginį. Toks TS reikalavimus atitinkantis įrenginys kaip visuma yra surenkamas iš atskirų detalių, kurios turi būti gaminamos pagal užsakovo užsakymą, tokio serijinio gaminio nėra. Šioje medžiagoje pateikta, kad trys gamintojai projektuota ir pagamina katilus agregatus su penkiomis eigomis ir vandeniu aušinama pakura su vandeniu aušinamu ardynu, ir sutiktų pagal atsakovės TS nustatytus reikalavimus pagaminti (surinkti) katilą agregatą. Taip pat šioje medžiagoje pateikta, kad rinkoje egzistuoja gamintojų, kurie gamina tik 5 eigų katilą kaip katilo agregato sudedamąją dalį, atlieka surinkimo paslaugas, kiti gamintojai projektuoja (integruoja) techninį sprendinį – pakurą aušinamą vandeniu. Taigi, byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad rinkoje veikia nemažiau kaip trys gamintojai, kurie pagamintų (surinktų) atsakovės poreikius atitinkantį katilą agregatą.

45. Teismas iš atsakovės pateikto pagrindimo nustatė, kad sąlygose Nr. 3, 4, 17, 19, 22, 26, 27, 31, 33, 34, 42, 43 yra konkrečiai įvardinti konstrukciniai sprendiniai, kurie yra tiesiogiai funkciniais ryšiais tarpusavyje susiję ir jų visuma sudaro penkių eigų katilą su vandeniu aušinama pakura su vandeniu aušinamu ardynu. Sąlyga Nr. 3 – penkių eigų per kaitrinių vamzdžių pluoštus vandens šildymo katilas, kuris integruotas į pakurą (sąlyga Nr. 4). Sąlygoje Nr. 17 nurodytas vandens kiekis katilo kartu su pakurta, sąlygoje Nr. 19 išsamiai išdėstyta katilo konstrukcija. Sąlygoje Nr. 22 nurodytas pakuros tipas – pilnai automatizuota, vandeniu aušinama, su sraigtiniu maitintuvu, skirta biokuro deginimui, su judančiu, vandeniu aušinamu ardynu. Sąlygoje Nr. 42 įvardijama konkreti pakuros konstrukcija. Sąlygoje Nr. 34. nurodyta, kad ardyno ardelės turi būti aušinamos vandeniu, sąlygoje Nr. 26 nurodomas konkretus ardyno dydis, sąlygoje Nr. 31 nurodoma, kad pakura aušinama pilnai vandeniu, sąlygoje Nr. 36 įvardinamos konkretus ardynų sekcijų valdymo mechanizmas, sąlygos Nr. 27 ir Nr. 33 tiesiogiai susijusios su vandeniu aušinamos pakuros funkcijomis. Sąlyga Nr. 30 – pirminio oro pašildymo būdas – vandens/ oro šilumokaičiais yra susijusi taip pat su vandeniu aušinamos pakuros funkcija (Sąlyga Nr. 42 – Visos pakuros sienos turi būti aušinamos vandeniu ir atlikti šilumokaičio funkciją). Sąlyga Nr. 43 – termoizoliacinis sluoksnis prie pakuros sienų turi būti įrengtas gamykloje – rodo, kad atsakovė siekia įsigyti visapusiškai sukomplektuotą įrenginį.

46. Atsakovė tokį savo Sąlygų Nr. 3, 4, 17, 19, 22, 26, 27, 31, 33, 34, 42, 43 pasirinkimą pagrindė siekiu prisitaikyti prie realios šilumos paklausos Birštono mieste, pačio įrenginio efektyviu funkcionalumu, integracija su kitais įrenginiais, ilgaamžiškumu, tvarumu. Teismo vertinimu, toks atsakovės pasirinkimas sudaro sąlygas įsigyti inovatyvų, aukšto efektyvumo, mažesnio šildymo sąnaudų, mažiau kenksmingų teršalų išmetantį, ekonomišką katilą agregatą.

47. Atsakovė TS sąlygose Nr. 44 ir 43 taip pat formuluoja konkretų techninį sprendinį – kuro tiektuvas į pakurą ir pelenų šalinimo iš pakuros pavaros – sraigtinis(-ės). Ieškovė nurodė, kad tiek kuro tiektuvo konstrukciją, tiek pelenų šalinimo konstrukciją parenka konkretus gamintojas, atsakovė nesuteikia galimybės pateikti alternatyvų pasiūlymą, pvz. hidraulinį. Atsakovė taip pat pažymėjo, kad šis techninis sprendinys yra techniškai lengvai įgyvendinamas sprendinys, kurį gali pagaminti kiekvienas katilo agregato gamintojas. Taigi, šias sąlygas gali įgyvendinti neribotas skaičius gamintojų. Atsakovė paaiškino, kad tokią sąlygą pasirinko kaip tinkamiausią atsižvelgiant į praktinę patirtį (nesudėtingas konstrukcinis sprendinys, maži eksploataciniai kaštai), naudojamą biokuro rūšį, atsparumą agresyviai aplinkai, lengvesnį suderinamumą su automatizuotu valdymu, svetimkūnių iš biokuro patekimo į pakurą išvengimo rizikos. Teismo vertinimu, toks pagrindimas yra racionalus, jo paaiškinamas siekiamas praktinis rezultatas.

48. Sąlygoje, susijusioje su ekonomaizerio tipu, perkančioji organizacija nurodė taip pat konkretų techninį sprendinį, kuriam turi būti panaudota konkreti stiklo pluošto medžiaga. Ieškovė šią sąlyga ginčija tik detalumo apimtyje. Ieškovė paaiškino, kad galima taikyti alternatyvias priemones nei nustatyta ginčijamose sąlygose. Perkančioji organizacija procesiniuose dokumentuose nurodė, kad ši medžiaga buvo pasirinkta dėl tik jai būdingų savybių, susijusių su atsparumui korozijai, gyvavimo ciklu ir priežiūros sąnaudomis. Savaime suprantama, kad dėl didesnio atsparumo korozijai, lėčiau vyksta irimo procesai ir tuo ilgiau išsaugomos konstrukcinės bei funkcinės savybės, kas savaime lemia ilgesnį gyvavimo ciklą ir mažesnes priežiūros sąnaudas. Teismo vertinimu, atsakovė pagrindė šia sąlyga siekiamą rezultatą. Dokumente reg. DOK-21559 pateikti duomenis, kad du gamintojai išreiškė sutikimą pagaminti būtent atsakovės poreikius pagal TS sąlygas atitinkantį KE.

49. Taigi, iš bylos duomenų teismas daro išvadą, kad ginčijamos TS sąlygos, susijusios su penkių eigų katilu ir pakura aušinama vandeniu, yra techninis sprendinys, kurį gali įgyvendinti gamintojas, kuris perka iš kitų tiekėjų sudedamąsias dalis ir (arba) pats projektuoja, bei surenka katilą agregatą.

50. Atsižvelgdamas į TS nurodytą Pirkimo tikslą, teismas sprendžia, kad tokio pasirinkto techninio sprendinio eksploatacija prisidės prie gaminamos šilumos kainos priklausomybės nuo importuojamų gamtinių dujų kainų, šilumos energijos gamybos sąnaudų, klimato kaitos rizikos mažinimo, atsinaujinančių energijos šaltinių naudojimo didinimo.

51. Atsakovė grįsdama TS sąlygose nustatytų konkrečių techninių sprendimų funkcionalumą pažymėjo, kad nori vientiso įrenginio. Visas aukščiau nurodytas sąlygas, kuriose įvardinti konkretūs konstrukciniai sprendiniai, atsakovė pagrindė šių sprendinių kaip atskirų sudedamųjų dalių funkcionalumu. Teismui nekyla abejonių, kad konstrukciniai sprendiniai atlieka funkciją, dėl to šių konstrukcinių sprendinių derinys ir sudaro visą katilo agregato kaip įrenginio visumą, būtent tik su jam kaip technologiniam sprendiniui būdingu (savitu) funkcionalumu. Šių konkrečių sąlygų visuma, jų funkcinis ryšys, konkrečių sprendinių įvardijimas, atsakovės konstrukcinių sprendinių pagrindimas, atsakovės pateikti įrodymai, iš kurių teismas nustatė, kad atsakovės TS nustatytus reikalavimus atitinka nemažiau kaip trys gamintojai, sudaro prielaidas spręsti, kad TS sąlygos nėra pritaikytos vienam tiekėjui ir tokios sąlygos užtikrina sąžiningą tiekėjų konkurenciją ir nėra diskriminuojančios.

52. Ieškovė taip pat ginčija sąlygą Nr. 48. Kuras, kurioje nurodyta, kad be SM3 kuro, bus naudojamas ir geresnės kokybės SM2 kuras. Teismas nurodo, kad ši sąlyga nėra susijusi su ieškovės ginčijamų sąlygų visuma kaip techniniais sprendiniais, dėl to šios sąlygos teisėtumas vertinamas atskirai. Įvertinęs šalių paaiškinimus, teismas sprendžia, kad TS sąlygos yra pritaikytos ir SM2 kuro naudojimui, nuorodos apie SM2 kuro naudojimą yra pažymėtos atskirose TS eilutėse, dėl to nėra pagrindo laikyti, kad ši sąlyga yra prieštaringa, dviprasmiška ir dėl to neteisėta.

53. PĮ 50 straipsnio 4 dalies 2 punktas, 5 ir 6 dalys įpareigoja, vykdant viešąjį pirkimą, pirkimo sąlygose nustatyti, kad perkančiajai organizacijai bus priimtini ir lygiaverčiai pirkimo objektai. Taip perkančioji organizacija yra įpareigojama rinktis iš visų galimų tam tikrus funkcinius reikalavimus atitinkančių pirkimo objektų. Aplinkybė, kad Specialiųjų sąlygų 2.3 punkte yra nurodyta, jog, jeigu apibūdinant pirkimo objektą techninėje specifikacijoje nurodytas konkretus modelis ar tiekimo šaltinis, konkretus procesas, būdingas konkretaus tiekėjo tiekiamoms prekėms ar teikiamoms paslaugoms, ar prekių ženklas, patentas, tipai, konkreti kilmė ar gamyba, turi būti laikoma, kad kiekviena tokia nuoroda yra pateikta su žodžiais „arba lygiavertis“, ir pateikti duomenys, ir kad TS sąlygas gali įgyvendinti nemažiau kaip trys skirtingi gamintojai patvirtina išvadą, jog ginčijamose TS sąlygose konkrečiai įvardijant techninius sprendinius, konstrukcines priemones, konstrukcijas, medžiagas, tiekėjams yra galimybė pasinaudoti alternatyva.

54. Pagal formuojamą teismų praktiką visais atvejais perkančioji organizacija pirkimo objektą turi apibūdinti taip, kad būtų išvengta tiesioginės nuorodos į konkretų modelį, prekės ženklą, patentą, kilmę ir t. t. (Byla Nr. C-359/93, Komisija v. Nyderlandus). Nagrinėjamu atveju perkančioji organizacija tokių reikalavimų laikėsi. TS atitinka PĮ 50 straipsnio 4 dalyje nustatytus reikalavimus.

55. Teismas ištirtų įrodymų pagrindu sprendžia, jog atsakovė įrodė, kad rinkoje yra daugiau nei vienas tiekėjas (gamintojas), atitinkantis ginčijamas TS sąlygas, ir pagrindė kodėl pasirinko konkrečius konstrukcinius sprendinius, o ieškovė neįrodė, kad ginčijamos sąlygos diskriminuoja tiekėjus ir neužtikrina laisvos bei sąžiningos konkurencijos.

56. Prieš pradėdama vykdyti viešąjį pirkimą, perkančioji organizacija turi atlikti savo poreikių analizę bei tam tikrą rinkos analizę, kad įsigytų tai, kas reikalinga ir tokios kokybės, kuri yra būtina. Šalys nurodė argumentus ir teikė savo paaiškinimus pagrindžiančius įrodymus dėl poreikių analizės (ne)atlikimo. Nustačius, kad TS sąlygos užtikrinta konkurenciją ir nediskriminuoja tiekėjų, šalių argumentai dėl poreikių analizės (ne)atlikimo neturi teisinės reikšmės galutinei teismo išvadai, dėl to teismas nevertina šių šalių argumentų.

57. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad remiantis ieškovės nurodytais argumentais bei byloje esančiais duomenimis, nėra pagrindo atsakovės paskelbtų Pirkimo sąlygų pripažinti neteisėtomis (CPK 178, 185 straipsniai).

58. Įsiteisėjus teismo sprendimui, panaikinamos Kauno apygardos teismo 2025 m. rugpjūčio 5 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės (CPK 150 straipsnio 2 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

59. CPK 93 straipsnis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

60. Atsakovė pateikė prašymą priteisti 14 858,80 Eur bylinėjimosi išlaidas (registracijos Nr. DOK-21602). Bylinėjimosi išlaidų dydis viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (Žin., 2004, Nr. 54-1845; TAR, 2015-03-19, Nr. 2015-03968) (toliau – Rekomendacijos) patvirtintus maksimalius dydžius.

61. Atsakovės pagrįstos išlaidos – 12 921,23 Eur, kurios priteisiamos iš ieškovės. Atsakovės nepagrįstos išlaidos – 1 937,57 Eur: tripliko rengimas – nepriteisiama 1 091,45 Eur (prašoma 4 598,00 Eur) (2025 m. rugsėjo 11 d. PVM sąskaita faktūra Serija HUB 202509 Nr. 012, Rekomendacijų 8.3 punktas, didžiausia leistina suma – 3 506,55 Eur); rašytinių paaiškinimų rengimas – nepriteisiama 323,32 Eur (prašoma – 1 258,40 Eur) (2025 m. rugsėjo 22 d. PVM sąskaita faktūra Serija HUB 202509 Nr. 056, Rekomendacijų 8.16 punktas, didžiausia leistina suma – 935,08 Eur); 2025 m. rugsėjo 22 d. prašymo dalį bylos medžiagos pripažinti nevieša rengimas, priedų vertimas – nepriteisiama 329,20 Eur (prašoma 629,20 Eur) (analogiškas prašymas 2025 m. rugpjūčio 19 d. prašymui, priteisiama tik už vertimus); prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo rengimas – nepriteisiama (prašoma – 193,60 Eur) (šios išlaidos nėra susijusios su bylos nagrinėjimo esme).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalimi, 180 straipsnių, 259 straipsniu, 270 straipsniu, 423⁸ straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Birštono šiluma“, juridinio asmens kodas 152840633, iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „NEST Baltija“, juridinio asmens kodas 301560706, 12 921,23 Eur (dvylikos tūkstančių devynių šimtų dvidešimt vieno euro ir dvidešimt trijų centų) išlaidas advokato pagalbai apmokėti.

Įsiteisėjus nutarčiai, panaikinti Kauno apygardos teismo 2025 m. rugpjūčio 5 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones.

Sprendimas per 14 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.