- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2023-11-29
- Bylos Nr.
- 1-3487-1132/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-15694-2023-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Vilma Tamošaitienė
- Kaltinamasis
- R. B.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.2Bauda (BK 47 str.)
- 1.1.8.1.1Aplinkybės, į kurias atsižvelgia teismas skirdamas bausmę (BK 54 str. 2 d.)
- 1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
- 1.1.8.11Bausmės skyrimas, kai neatlikus bausmės padaryta nauja nusikalstama veika (BK 64 str.)
- 1.1.8.12Bausmės skyrimas bylą išnagrinėjus supaprastinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BK 64-1 str.)
- 1.2.25.4.1Kelių transporto eismo saugumo ar transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata (BK 281 str. 1 d.)
- 2.3.6.4.2Nuosprendžio surašymas ir paskelbimas (BPK 302, 308 str.)
- 2.3.6.4.3Įžanginei nuosprendžio daliai keliami reikalavimai (BPK 304 str.)
viešame teisiamajame posėdyje, taikant sutrumpintą įrodymų tyrimą, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), vedęs, pagrindinio išsilavinimo, dirbantis uždarojoje akcinėje bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“, gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), teistas:
Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų 2020 m. vasario 14 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalį ir paskirta 60 MGL (3 000 Eur) bauda. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1, 2 dalimis, paskirta sumažinta 40 MGL (2 000 Eur) bauda. Vadovaujantis 66 straipsnio 1, 2 dalimis, į paskirtą bausmę įskaitytas sulaikymo laikas (1 para) ir nustatyta galutinė 38 MGL (1 900 Eur) bauda. Bauda nesumokėta, teistumas neišnykęs,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
R. B. 2023 m. vasario 9 d. apie 11.15 val. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) esančioje šviesoforu nereguliuojamoje sankryžoje, vairuodamas automobilį „BMW (duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pažeidė Kelių eismo taisyklių 106 punktą tuo, kad prieš sankryžoje sukdamas į dešinę pusę iš anksto nepasitraukė prie pat dešinės pusės važiuojamosios dalies krašto, dėl to susidūrė su jo automobilio dešinėje pusėje S. L. vairuojamu automobiliu „BMW (duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuris trenkėsi į jo vairuojamo automobilio dešinės pusės priekinę dalį, nuo smūgio išvažiavo į (duomenys neskelbtini) gatvę ir trenkėsi į automobilių stovėjimo vietoje stovėjusio automobilio „Škoda Superb“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), dešinės pusės šoną, dėl to įvyko eismo įvykis, kurio metu S. L. buvo konstatuoti sužalojimai atitinkantys nesunkų sveikatos sutrikdymo mastą.
Proceso dalyvių parodymai ir bylos nagrinėjimo metu surinkti rašytiniai ir daiktiniai įrodymai
Kaltinamasis R. B. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje nevažiavo arčiau pakraščio ir įvyko, kaip įvyko. Miestas jam nepažįstamas, atvyko vaikui vaistų į (duomenys neskelbtini). Automobilis priklauso jo tėvui. Su nukentėjusiąja susitaikė, žalą jai atlygino. Ikiteisminio tyrimo metu davė teisingus parodymus, palaiko juos (2 t., b. l. 14).
Kadangi kaltinamasis kaltę dėl padaryto nusikaltimo pripažino visiškai, po kaltinamojo apklausos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės proceso dalyviams abejonių nekėlė, kaltinamajam ir prokurorei sutinkant, įrodymų tyrimas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, byloje buvo sutrumpintas ir balsu išvardinti ikiteisminio tyrimo metu surinkti įrodymai.
Iš sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka pagarsinto kaltinamojo R. B. apklausos protokolo nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis parodė, jog 2023 m. vasario 9 d. apie 11.40 jis vairavo jo tėvui priklausantį automobilį „BMW (duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kurioje tiksliai vietoje pasakyti negali, nes jis yra ne (duomenys neskelbtini) ir šio miesto nepažįsta. Jis į (duomenys neskelbtini) atvažiavo tą dieną iš (duomenys neskelbtini) ir važiavo į vaistinę, kurios adreso nežino, norėdamas pasiimti joje pagamintų vaistų. Važiuodamas gatve, buvo įsijungęs navigaciją, kuri jam nurodė, kad jam važiuojant gatve reikia sukti į dešinę, todėl jis pradėjo sukti į dešinėje pusėje buvusią gatvę ir pajuto smūgį į savo vairuojamo automobilio dešinės pusės priekinio sparno, priekinio rato, dalį. Pajutęs smūgį, jis pamatė kaip jo automobilio dešinėje pusėje važiavęs automobilis „BMW“, kurio valstybinio numerio pilnai neatsimena, tačiau žino, kad valstybinio numerio simboliuose yra skaičiai (duomenys neskelbtini), užvažiuoja ant dešiniojo kelkraščio, pervažiuoja kelkraštyje buvusį bordiūrą ir išvažiavęs į kitą gatvę trenkiasi į gatvėje stovėjusį automobilį. Po smūgio jis iš karto sustojo, įjungė automobilio avarinio sustojimo signalą ir nuėjo prie to automobilio. Iš į jį atsitrenkusio automobilio išlipo dvi merginos, kurios nurodė, kad joms greitoji pagalba yra nereikalinga, todėl jie pradėjo skambinti greituoju pagalbos numeriu, norėdami iškviesti į įvykio vietą policiją. Po kiek laiko į įvykio vietą atvažiavo ugniagesiai, policijos darbuotojai ir vėliau greitosios pagalbos darbuotojai. Nori pažymėti, kad prieš sukdamas į dešinę pusę jis važiavo maždaug apie 30 kilometrų per valandą greičiu. Toje kelio dalyje, kurioje jis suko į dešinėje pusėje esantį kelią, yra po vieną eismo juostą kiekviena važiavimo kryptimi. Jis šioje eismo juostoje važiavo maždaug per vidurį, tai yra nei prie kelio viduryje esančios linijos, nei prie dešiniojo kelkraščio. Šioje vietoje kelias yra maždaug apie 3-4 metrų pločio. Nori pažymėti, kad prieš įvykstant eismo įvykiui jis į jį atsitrenkusio automobilio nematė, automobilis šalia jo atsirado staiga. Jis mano, kad į jį atsitrenkęs automobilis galėjo viršyti leistiną nustatyt greitį, kuris jo manymu, toje kelio dalyje yra maždaug apie 50 km per valandą, kadangi jis matė kaip automobilis po susidūrimo su juo peršoka kelkraštyje buvusį bordiūrą ir stipriai trenkiasi į stovėjimo vietoje stovėjusį automobilį, taip pat matė, kad po eismo įvykio buvo išsiskleidusios trys automobilio saugos pagalvės. Taip pat jis mano, kad greitis galėjo būti viršytas ir dėl to, kad jam taip nurodė, gaisrininkai. Jis sutiktų su nukentėjusiu asmeniu susitaikyti (1 t., b. l. 126–129).
Iš sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka pagarsinto nukentėjusiosios S. L. apklausos protokolo nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji parodė, jog 2023 m. vasario 9 d. apie 11.00 val. (duomenys neskelbtini), ji vairavo jos mamai G. L. priklausantį automobilį „BMW“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Automobiliu ji važiavo kartu su G. H., kuri sėdėjo automobilio priekinėje keleivio vietoje. Automobiliu ji važiavo kryptimi nuo (duomenys neskelbtini) pusės link (duomenys neskelbtini) pusės. Automobilių važiavo maždaug apie 50 km per valandą greičiu. Automobiliu ji važiavo pirmąja eismo juosta, į kurią ji, artėdama prie (duomenys neskelbtini), buvo persirikiavusi iš antrosios eismo juostos. Važiuodama (duomenys neskelbtini) ir artėdama prie šviesoforu nereguliuojamos sankryžos su (duomenys neskelbtini) gatve, ji nematė antrojoje eismo juostoje, arti kelio vidurinės linijos, važiuojančio automobilio „BMW“, kurio valstybinių numerių ji neatsimena ir nurodyti negali, kadangi jį jai užstojo jos automobilio priekinio stiklo, kairėje pusėje esanti automobilio rėmo dalis. Ji, antrojoje eismo juostoje, važiuojantį automobilį pamatė tik tada, kai jis važiuodamas gatve ir priartėjęs prie (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžos pradėjo sukti į dešinėje pusėje esančią (duomenys neskelbtini) gatvę, taip įvažiuodamas į jos važiuojamąją juostą. Ji neatsimena, ar automobilio vairuotojas rodė posūkio į dešinę pusę signalą, kadangi ji šį automobilį pamatė tik tada, kai jis pasirodė jos vairuojamo automobilio judėjimo kryptyje, sukdamas į dešinėje pusėje esančią (duomenys neskelbtini) gatvę. Pamačiusi, kad gatve važiavęs „BMW“ automobilis atsidūrė jos judėjimo kryptyje ji bandydama išvengti susidūrimo stipriai nuspaudė automobilio stabdžių pedalą ir instinktyviai bandydama išvengti smūgio suko vairą į dešinę, tačiau jai išvengti susidūrimo nepavyko ir ji savo automobilio kairės pusės priekine dalimi trenkėsi į priešais ją, į jos važiuojamąją juostą įvažiavusio automobilio „BMW“ dešinės pusės šoną. Po smūgio ji nesuvaldė automobilio ir išvažiavo iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) gatvę iš kurios ji įvažiavo į (duomenys neskelbtini) gatvę ir atsitrenkė į gatvėje, automobilių stovėjimo vietoje, stovėjusį automobilį „Škoda“, kurio valstybinių numerių ji neatsimena ir nurodyti negali. Atsitrenkus į automobilį „Škoda“ jos vairuotas automobilis sustojo ir ji automobilyje išgirdo jai nepažįstamą moterišką balsą. Ji iš pradžių nesuprato kas su ja kalba, tačiau vėliau suprato, kad su ja kalba bendrojo pagalbos centro operatorė, kadangi jos automobilis įvykus eismo įvykiui pats pradėjo skambinti bendruoju pagalbos numeriu norėdamas pranešti apie įvykusį eismo įvykį. Ji nežinojo, kad jos automobilis turi tokią funkciją. Bendraudama su operatore ji jai bandė atsakyti į jos užduodamus klausimus apie įvykusį įvykį ir išlipti iš automobilio, kadangi jos automobilio vairuotojo pusės durys, dėl įvykusio eismo įvykio, buvo užstrigusios ir neatsidarė. Tuo tarpu G. H. matė kaip išlipo iš automobilio ir pradėjo automobilyje ieškoti savo akinių, kurie pasimetė po to, kai automobilyje išsiskleidė oro pagalvės. Jai ir jos draugei išlipus iš automobilio, prie jos priėjo moteris, kuri, kaip suprato, buvo su jos vairuojamu automobiliu susidūrusio automobilio „BMW“ keleivė. Moteris iš karto pradėjo teisintis ir sakė, kad jie yra ne iš šio miesto ir automobiliu važiavo naudodamiesi navigacija, kuri tuo metu parodė, kad jiems reikia sukti į dešinę pusę. Tiksliai nežino, kiek laiko praėjus po įvykusio eismo įvykio, į įvykio vietą atvyko priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo tarnybos automobilis, greitosios medicininės pagalbos automobilis ir policija. Tuo metu ji skambino savo tėčiui, kuriam pranešė apie įvykusį įvykį ir prašė, kad jis pasirūpintų jos vairuotu automobiliu, kadangi jį reikės pašalinti iš įvykio vietos po to, kai joje baigs darbą policija. Ją apžiūrėję greitosios medicininės pagalbos darbuotojai išvežė ją į gydymo įstaigą tolimesnei apžiūrai, dėl to kas vyko po to ji nežino. Būdama gydymo įstaigoje ji sužinojo, kad eismo įvykio metu jai buvo sumuštos abi jos rankos. Nori nurodyti, kad po įvykusio eismo įvykio jos tėtis kreipėsi į automobilio draudimo bendrovę, kadangi automobilis buvo draustas ir kasko draudimu (1 t., b. l. 30–31).
Iš sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka pagarsinto liudytojos G. H. apklausos protokolo nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo metu liudytoja parodė, jog 2023 metais, vasario mėnesį, tiksliai kada pasakyti negali, nes neatsimena, apie 11.20 ji, (duomenys neskelbtini), važiavo jos draugės S. L. vairuojamu automobiliu „BMW“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Automobilyje ji sėdėjo priekinėje keleivio vietoje. Automobiliu važiavo kryptimi nuo (duomenys neskelbtini) pusės link (duomenys neskelbtini) pusės. Ji matė, kad automobiliu jos važiavo maždaug apie 50 km per valandą greičiu, pirmojoje eismo juostoje. Važiuojant (duomenys neskelbtini) jos artėjo prie šviesoforu nereguliuojamos sankryžos su (duomenys neskelbtini) gatve, kai staiga ji pamatė, kaip juodos spalvos automobilis „BMW“, kurio valstybinių numerių neatsimena ir nurodyti negali, buvęs (duomenys neskelbtini) antrojoje eismo juostoje, tai yra arti kelio vidurinės linijos, staiga savo priekine dalimi įvažiavo į jų automobilio judėjimo kryptį, norėdamas įsukti į (duomenys neskelbtini) gatvę. Kaip tiksliai įvyko eismo įvykis, ji pasakyti negali, nes įvykis įvyko staiga, tačiau ji matė, kad automobiliui „BMW“ atsidūrus jų važiavimo kryptyje S. L. pradėjo stabdyti vairuojamą automobilį, norėdama išvengti smūgio, tačiau to padaryti jai nepavyko ir jos automobilio kairės pusės šonine dalimi trenkėsi į automobilį „BMW“, o vėliau nuo smūgio išvažiavus iš (duomenys neskelbtini) trenkėsi į gatvėje, stovėjimo vietoje, stovėjusį automobilį „Škoda“, kurio valstybinių numerių ji neatsimena. Eismo įvykio metu ji sužalota nebuvo. Po smūgio ji išlipo iš automobilio, tai pat, pro jos sėdimąją vietą, iš automobilio išlipo ir S. L., kadangi po eismo įvykio automobilio vairuotojo durys nebeatsidarė. Išlipus iš automobilio prie jų priėjo moteris, kuri, kaip suprato, buvo juodos spalvos automobilio „BMW“ keleivė, kuri priėjusi prie jų paklausė, ar joms viskas yra gerai ir pasakė, kad jie čia yra ne vietiniai. Ji tuo metu matė, kaip juodos spalvos automobilio „BMW“ vairuotojas išlipęs iš automobilio stovi šalia savo automobilio ir jį apžiūrinėja. Į įvykio vietą atvykus greitosios pagalbos darbuotojų automobiliui, darbuotojai apžiūrėjo S. L. sužalojimus ir ją išsivežė į gydymo įstaigą, o tuo metu ji taip pat kartu su S. L. vyko į gydymo įstaigą, tačiau ne dėl to, kad buvo eismo įvykio metu sužalota, o dėl to, kad norėjo padėti S. L.. Po eismo įvykio ji medicinos darbuotojų apžiūrėta nebuvo, kadangi į juos dėl apžiūros nesikreipė. Papildomai dar kartą nurodo, kad eismo įvykio metu sužalota nebuvo, taip pat jokios nei turtinės, nei neturtinė žalos nepatyrė (1 t., b. l. 45–48).
Iš tarnybinio pranešimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nustatyta, kad 2023 m. gegužės 2 d. pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl 2023 m. vasario 9 d. įvykusio eismo įvykio pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 1 dalyje (1 t., b. l. 10–13).
Iš 2023 m. vasario 9 d. kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolo nustatyta, kad apžiūrėjus eismo įvykio vietą, esančią (duomenys neskelbtini), užfiksuoti eismo įvykio pėdsakai, įvykio vieta nufotografuota, sudaryta eismo įvykio vietos schema (1 t., b. l. 14–17).
Iš 2023 m. vasario 9 d. transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolo nustatyta, kad apžiūrėjus transporto priemonę „BMW“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), užfiksuoti transporto priemonės sugadinimai, transporto priemonė nufotografuota (1 t., b. l. 19–21).
Iš 2023 m. vasario 9 d. transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolo nustatyta, kad apžiūrėjus transporto priemonę „BMW“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), užfiksuoti transporto priemonės sugadinimai, transporto priemonė nufotografuota (1 t., b. l. 19–21).
Iš 2023 m. vasario 9 d. transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolo nustatyta, kad apžiūrėjus transporto priemonę „Škoda“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), užfiksuoti transporto priemonės sugadinimai, transporto priemonė nufotografuota (1 t., b. l. 19–21).
Iš Valstybinės teismo medicinos Kauno skyriaus specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad S. L. konstatuotas kairio riešo sumušimas, dešinės plaštakos IV piršto odos nubrozdinimas, delninio piršto (sąnario) patempimas ir šie sužalojimai atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą, kadangi dėl riešo sumušimo sveikata buvo sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų laikotarpiui (1 t., b. l. 76–77).
Iš 2023 m. spalio 17 d. įtariamojo ir nukentėjusiojo susitaikymo protokolo nustatyta, kad R. B. ir nukentėjusioji S. L. savo laisva valia pareiškė, kad ikiteisminio tyrimo metu tarpusavyje susitaikė. R. B. dėl savo padarytos nusikalstamos veikos savo kaltę pripažįsta. Nukentėjusioji S. L. nurodė, kad visa padaryta turtinė ir neturtinė žala yra atlyginta, pretenzijų R. B. neturi bei ateityje jų nereikš. Sutinka, kad įtariamasis būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės (1 t., b. l. 130–133).
Motyvuojamoji dalis
Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo
Pagal BK 281 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. Pripažįstant asmenį kaltu pagal šį baudžiamąjį įstatymą, būtina nustatyti aptariamos nusikalstamos veikos objektyviųjų požymių visumą: veiką (kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles pažeidžiantys veiksmai ar neveikimas), padarinius (eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata) ir priežastinį ryšį tarp veikos ir padarinių. Taigi baudžiamoji atsakomybė pagal BK 281 straipsnį kyla tik už tuos minėtų taisyklių pažeidimus, kurie susieti priežastiniu ryšiu su šio straipsnio atitinkamose dalyse nustatytais padariniais. Eismo dalyvio veika, kuria pažeidžiamos Kelių eismo taisyklės, eismo įvykio priežastis yra tada, kai, analogiškoje situacijoje šiam eismo dalyviui laikantis Kelių eismo taisyklių reikalavimų, eismo įvykis nebūtų įvykęs (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 26 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-26-648/2019).
Kaltinamasis visiškai prisipažino kaltu dėl eismo įvykio sukėlimo, parodė, kad jis nevažiavo kuo arčiau dešiniojo krašto, o pastebėjęs, kad jam reikia sukti į dešinę, staiga suko dėl ko susidūrė su nukentėjusiosios vairuojamu automobiliu. Kaltinamojo nurodytas aplinkybes patvirtina ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka pagarsinti nukentėjusiosios ir liudytojos ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, tarnybinis pranešimas, eismo įvykio vietos schema, apžiūros protokolai, kiti rašytiniai ir daiktiniai įrodymai. Byloje gauta specialisto išvada patvirtina aplinkybes dėl nukentėjusiosios sužalojimo masto – nesunkaus sveikatos sutrikdymo. Šie duomenys, kaip įrodymai tarpusavyje vertinami kompleksiškai ir yra pakankami kaltinamojo kaltei pagrįsti. Ginčo dėl įvykio aplinkybių byloje nekilo.
Teismas, įvertinęs visus pirmiau aptartus įrodymus, juos sulyginęs bei sugretinęs tarpusavyje ir įvertinęs jų visumą, konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje neabejotinai įrodyta, jog R. B. 2023 m. vasario 9 d. apie 11.15 val. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) esančioje šviesoforu nereguliuojamoje sankryžoje, vairuodamas automobilį „BMW (duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pažeidė Kelių eismo taisyklių 106 punktą tuo, kad prieš sankryžoje sukdamas į dešinę pusę iš anksto nepasitraukė prie pat dešinės pusės važiuojamosios dalies krašto, dėl to susidūrė su jo automobilio dešinėje pusėje S. L. vairuojamu automobiliu „BMW (duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuris trenkėsi į jo vairuojamo automobilio dešinės pusės priekinę dalį, nuo smūgio išvažiavo į (duomenys neskelbtini) gatvę ir trenkėsi į automobilių stovėjimo vietoje stovėjusio automobilio „Škoda Superb“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), dešinės pusės šoną, dėl to įvyko eismo įvykis, kurio metu S. L. buvo konstatuoti sužalojimai atitinkantys nesunkų sveikatos sutrikdymo mastą.
Jeigu kaltinamasis būtų pakankamai atidus ir rūpestingas, prieš sukdamas sankryžoje į dešinę iš anksto būtų pasitraukęs prie pat dešinės pusės važiuojamosios dalies krašto, tai eismo įvykis nustatytomis aplinkybėmis nebūtų įvykęs. Taigi, kaltinamojo R. B. padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas buvo pagrindinė ir būtina sąlyga eismo įvykiui kilti ir pasekmėms – nukentėjusiosios nesunkiam sveikatos sutrikdymui – atsirasti, todėl tarp R. B. veiksmų ir kilusių padarinių yra tiesioginis priežastinis ryšys.
Kaltinamasis R. B. nusikalstamą veiką padarė dėl neatsargumo, nusikalstamo nerūpestingumo forma, nenumatė, kad prieš sukant sankryžoje į dešinę turi iš anksto pasitraukti kuo arčiau dešinės pusės važiuojamosios dalies, o to nepadarius gali kilti eismo įvykis, dėl kurio gali būti nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, tačiau jis, kaip automobilio vairuotojas, pagal esamas aplinkybes turėjo ir galėjo tai numatyti.
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad tiek pranešime apie įtarime, tiek ir pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, nurodyta, kad kaltinamojo R. B. veika atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, požymius. Teisiamojo posėdžio metu prokurorė nurodė, kad ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas pagal BK 281 straipsnio 1 dalį, o pranešime apie įtarimą ir pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu padarytas rašymo apsirikimas ir klaidingai nurodyta, kad R. B. kaltinamas pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį. Atsižvelgiant į tai, kad nenustatyta, jog R. B. būtų vairavęs transporto priemonę neblaivus, jis, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 106 punktą, sukėlė eismo įvykį, dėl ko nesunkiai sutrikdyta nukentėjusiosios sveikata, taigi R. B. padaryta nusikalstama veika atitinka nusikaltimo, numatyto BK 281 straipsnio 1 dalyje, požymius, todėl perkvalifikuotina į BK 281 straipsnio 1 dalį.
Teisiamojo posėdžio metu teismas įspėjo kaltinamąjį, kad nusikalstama veika gali būti perkvalifikuota pagal BK 281 straipsnio 1 dalį, duoti laiko pasirengti gynybai kaltinamasis neprašė, su šia aplinkybe sutiko, todėl veikos perkvalifikavimas iš BK 281¹ straipsnio 1 dalies į BK 281 straipsnio 1 dalį, nesunkina kaltinamojo teisinės padėties, nepažeidžia jo teisės į gynybą.
Kaltinamojo R. B. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas); atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.
Dėl bausmės skyrimo
Skiriant kaltinamajam R. B. bausmę, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, numatytus BK 54 straipsnyje, tai yra: į padarytos nusikalstamos veikos rūšį, – padarytas neatsargus nusikaltimas, nusikalstamo nerūpestingumo forma; į nusikalstamos veikos stadiją, – veika baigta; į kaltės formą ir rūšį, – veika padaryta neatsargia kaltės forma, materiali nusikaltimo sudėtis; į nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, – nusikalsta iš neatsakingo, nepagarbaus požiūrio į eismo saugumą, savo ir kitų asmenų sveikatą bei gyvybę; į kaltinamojo asmenybę ir socialinį statusą, – teistas, paskirtos baudos nesumokėjęs (1 t., b. l. 105–112), trejų metų laikotarpyje administracine tvarka baustas vieną kartą, paskirta nuobauda įvykdyta (1 t., b. l. 113–115), dirbantis, gydytojo psichiatro ir priklausomybės ligų kabinetų įskaitose neįrašytas, į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir tai, kad nėra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių.
BK 281 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos baudos, arešto arba laisvės atėmimo iki dvejų metų bausmės.
Kaltinamasis teistas vieną kartą, padarė neatsargų nusikaltimą, nėra nuolatinis priešingos teisei veiklos vykdytojas, todėl jam neskirtina su trumpalaikiu ar terminuotu laisvės atėmimu susijusi bausmė. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis yra sveikas, dirba, gauna pastovias pajamas, kaltinamajam skirtina artima minimaliai 21 MGL, t. y. 1 050 Eur bauda. Teismo vertinimu, būtent tokio dydžio bausmė, atsižvelgus į aukščiau paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, bus adekvati padarytos veikos pavojingumui bei neprieštaraus proporcingumo ir teisingumo principams.
Kadangi kaltinamasis prisipažino kaltu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu ir skirtina sumažinta 14 MGL, t. y. 700 Eur bauda.
Kadangi R. B. nesumokėjęs Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų 2020 m. vasario 14 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos 38 MGL (1 900 Eur) baudos, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė su paminėtu teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, bendrintinos BK 64 straipsnio pagrindu.
Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis, šiuo nuosprendžiu R. B. paskirta sumažinta 14 MGL (700 Eur) bauda visiško sudėjimo būdu subendrintina su Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų 2020 m. vasario 14 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta ir nesumokėta 38 MGL (1 900 Eur) bauda, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos 14 MGL (700 Eur) baudos pridedant visą Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų 2020 m. vasario 14 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtą ir nesumokėtą baudą – 38 MGL (1 900 Eur), ir R. B. paskirti galutinę subendrintą 52 MGL, t. y. 2 600 Eur baudą.
Kaltinamasis teismo posėdžio metu prašė paskirtą baudą leisti sumokėti per dvejus metus. Teismas pažymi, kad Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų 2020 m. vasario 14 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtą baudą kaltinamajam buvo leista sumokėti per 1 metų laikotarpį (iki 2021 m. vasario 14 d.), tačiau paskirtos baudos kaltinamasis savanoriškai nesumokėjo, todėl 2021 m. vasario 17 d. išduotas vykdomasis raštas. Šios aplinkybės rodo, kad kaltinamasis nedėjo jokių realių pastangų, kad savanoriškai sumokėtų baudą per teismo nustatytą vienerių metų laikotarpį, nors duomenų, kad paminėtu laikotarpiu kaltinamasis dėl objektyvių priežasčių nesumokėjo paskirtos baudos, nėra, todėl teismas nemato galimybės nustatyti kitokį, nei įstatyme įsakmiai nurodytą, baudos sumokėjimo terminą.
Bauda turi būti sumokėta į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą per 2 (du) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalis).
Dėl specialiosios teisės (teisės vairuoti kelių transporto priemones) atėmimo
Baudžiamojo poveikio priemonės – teismo skiriamos valstybės prievartos priemonės, kurios apriboja pilnamečio asmens teises ir laisves, nustato specialias pareigas bei padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Viena iš baudžiamojo poveikio priemonių – uždraudimas naudotis specialia teise, numatyta BK 68 straipsnyje. Šio straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnio numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą skiriant bausmę. BK 68 straipsnyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. BK 67 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Pagal susiformavusią teismų praktiką uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles ar BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs Kelių eismo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-20/2011, 2K-103/2010, 2K-353/2009, 2K-366/2008).
Nagrinėjamu atveju neginčijamai nustatyta, jog kaltinamasis R. B. nusikalstamą veiką padarė vairuodamas transporto priemonę. Nors kaltinamojo padaryta nusikalstama veika yra neatsargi kilusių pasekmių atžvilgiu ir veiką kaltinamasis padarė būdamas blaivus, tačiau kaltinamasis nesilaikė Kelių eismo taisyklių 106 punkto nuostatų, ir šis pažeidimas buvo susijęs tiesioginiu priežastiniu ryšiu su nukentėjusiosios patirtu sveikatos sutrikdymu. Visgi, teismas, įvertinęs tai, kad kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė dėl neatsargumo, atidumo stokos, administracine tvarka dėl Kelių eismo taisyklių pažeidimų nebaustas, todėl negalima daryti išvados, kad kaltinamasis sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles. Teismas vertina, kad kaltinamasis nėra nuolatinis priešingos teisei veiklos vykdytojas ir sprendžia, kad uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones šiuo atveju nebūtų adekvati valstybės baudžiamojo poveikio priemonė tokią nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir taptų nepagrįstu suvaržymu, todėl baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones), neskirtina. Bylos nagrinėjimas ir paskirta bauda bus pakankami ir šiomis priemonėmis bus pasiekti BK numatyti bausmės tikslai.
Daiktas, turėjęs reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, skaitmeninė laikmena, kurioje įrašytas kaltinamojo apklausos vaizdo įrašas, supakuota į voką, saugoma baudžiamojoje byloje (1 t., bylos galinis viršelis), nuosprendžiui įsiteisėjus paliktina baudžiamojoje byloje.
Kaltinamajam kardomoji priemonė iki nuosprendžio įsiteisėjimo neskirtina.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304–305 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi, teismas
nusprendžia:
R. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje, ir skirti 21 MGL, t. y. 1 050 Eur (vieno tūkstančio penkiasdešimt eurų) baudą.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti sumažintą 14 MGL, t. y. 700 Eur (septynių šimtų eurų) baudą.
Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtą baudą visiško sudėjimo būdu subendrinti su Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų 2020 m. vasario 14 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta ir nesumokėta 38 MGL (1 900 Eur) dydžio bauda, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos 14 MGL (700 Eur) baudos pridedant visą Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų 2020 m. vasario 14 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtą ir nesumokėtą baudą – 38 MGL (1 900 Eur), ir R. B. paskirti galutinę subendrintą 52 (penkiasdešimt dviejų) MGL, t. y. 2 600 Eur (dviejų tūkstančių šešių šimtų eurų) baudą.
Bauda turi būti sumokėta į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801, įmokos pavadinimas „teismo skirtos baudos“, per 2 (du) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Išaiškinti R. B., kad sumokėjus baudą, banko kvitą privaloma pateikti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų raštinės (Kaunas, Laisvės al. 103, kabinetas Nr. 111) tarnautojui arba atsiųsti elektroniniu paštu kauno.apylinkes@teismas.lt. Laiku nesumokėjus baudos, ji bus išieškoma priverstinai (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 6 straipsnio 4 dalis, 8 straipsnis).
Daiktą, turėjusį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, skaitmeninę laikmeną, kurioje įrašytas kaltinamojo apklausos vaizdo įrašas, supakuotą į voką, saugomą baudžiamojoje byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti baudžiamojoje byloje.
Kardomosios priemonės iki nuosprendžio įsiteisėjimo neskirti.
Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus. Išaiškinti kaltinamajam, kad jis turi teisę apeliaciniame skunde nurodyti, jog pageidauja, kad byla apeliacine tvarka būtų nagrinėjama žodinio proceso tvarka.