- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-03-12
- Bylos Nr.
- 2S-618-560/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-01-3-09135-2012-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dainius Rinkevičius
- Ieškovas
- T. M.
- Atsakovas
- Z. C. S.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo T. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-01-11 nutarties, kuria buvo atsisakyta priimti ieškovo T. M. ieškinį atsakovei Z. C. S. dėl neteisėtai laikomo vaiko grąžinimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas T. M. pateikė teismui ieškinį dėl neteisėtai laikomo mažamečio ieškovo sūnaus sugrąžinimo, kuriuo prašo skubos tvarka spręsti ieškovo sūnaus sugrąžinimo klausimą, pagal LR CK 3.168 str. 3 d. ir Reglamento 11 str. įpareigoti atsakovę sugrąžinti ieškovui sūnų, tuo tikslu išduodant Reglamento 42 str. nurodytą sugrąžinimo pažymėjimą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013-01-11 nutartimi atsisakė priimti ieškovo T. M. ieškinį atsakovei Z. C. S. dėl neteisėtai laikomo vaiko sugrąžinimo. Teismas, remdamasis Tarybos Reglamento Nr. 2201/2003/EB dėl jurisdikcijos ir teismų sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis abiejų sutuoktinių vaikams pripažinimo ir vykdymo (toliau – Reglamentas) 40 str., 42 str. nuostatomis, skundžiamoje nutartyje nurodė, kad ieškovo prašomas pažymėjimas gali būti išduodamas teismo sprendimo pagrindu. Teismas atsižvelgė į tai, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme yra nagrinėjama civilinė byla Nr. N2-5298-862/2013 dėl santuokos nutraukimo, kurioje yra pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – šalių nepilnamečio sūnaus gyvenamoji vieta iki bylos išnagrinėjimo nustatyta su tėvu, ir, kaip teigia ieškovas, šioje byloje yra sprendžiamas klausimas dėl Reglamento 42 str. 1 d. pažymėjimo dėl vaiko grąžinimo išdavimo. Dėl šių aplinkybių teismas padarė išvadą, kad ieškovo reikalavimas šioje byloje yra ne materialinis, o procesinis, ir jis turi būti sprendžiamas minimoje civilinėje byloje. Skundžiamoje nutartyje pažymima, kad Reglamentas nenustato materialinių teisės normų, o reglamentuoja tik Europos Sąjungos valstybių narių priimtų sprendimų, kuriais sprendžiama dėl ginčo šalių materialiųjų teisių ir pareigų, susijusių su santuoka, tėvų pareigomis ir vaiko sugrąžinimu, pripažinimo ir vykdymo tvarką. Ieškovo prašymas yra išimtinai susijęs su procesiniais klausimais nagrinėjamoje minėtoje civilinėje byloje. Taigi, teismas padarė išvadą, kad pateiktas procesinis dokumentas nėra savarankiškas ieškinys, o yra procesinio pobūdžio ieškovo prašymas kitoje teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje.
III. Atskirojo skundo argumentai
Ieškovas T. M. pateikė atskirąjį skundą, prašydamas panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-01-11 nutartį ir grąžinti klausimo sprendimą atgal į pirmos instancijos teismą; nušalinti teisėją V. Valeckaitę; jei teismui kyla abejonių dėl nutarties, reikalaujančios sugrąžinti vaiką, patvirtinimui Reglamento 42 str. pažymėjimu išdavimo tvarkos, skubos tvarka, taikant pagreitinto nagrinėjimo procedūrą, kreiptis į Europos Teisingumo teismą dėl prejudicinio sprendimo dėl Reglamento 11 str. 8 d. taikymo. Nurodo, kad kreipėsi į teismą su ieškiniu, reikalaujant sugrąžinti jo mažametį sūnų iš atsakovės pagal CK 3.168 str. 3 d. Pažymi, kad atsakovė ieškovo sūnų pagrobė ir iki šiol neteisėtai laiko užsienyje (Nyderlanduose). Nurodo, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-04-28 nutartimi ieškovo sūnaus nuolatinė gyvenamoji vieta nustatyta su tėvu (ieškovu). Lietuvoje veikiantys antstoliai atsisako vykdyti šią nutartį, kadangi atsakovė su sūnumi yra neteisėtai išvykusi į užsienį, todėl ieškovas pareiškė vienintelį materialinį reikalavimą – sugrąžinti pagrobtą sūnų pagal LR CK 3.168 str. 3 d. nuostatas, o sprendimą dėl vaiko sugrąžinimo patvirtinti Reglamente numatytu tiesioginio taikymo vykdomuoju raštu – Reglamento 42 str. nurodytu pažymėjimu. Taigi, teismas nepagrįstai jo pareikštą reikalavimą laikė procesiniu bei nepagrįstai konstatavo, kad pareikštas ieškinys nenagrinėtinas civilinio proceso tvarka. Kadangi vykstančioje kitoje civilinėje byloje dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinės kaltės ir vaiko gyvenamosios vietos nustatymo nėra priimta jokia nutartis, reikalaujanti, kad atsakovė sugrąžintų ieškovo sūnų, ieškovas turi teisę pareikšti savarankišką ieškinį teismui ir reikalauti, kad jo reikalavimas sugrąžinti neteisėtai laikomą sūnų būtų sprendžiamas iš esmės. Taip pat atskirajame skunde teigiama, kad palyginus Reglamento 11 str. 1 d. versijas lietuvių, anglų, italų ir prancūzų kalbomis, matyti, jog lietuviškas vertimas nėra tikslus, todėl yra pagrindas kreiptis į Europos teisingumo teismą dėl minimos Reglamento nuostatos išaiškinimo.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkintinas.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-01-11 nutartis naikintina ir byla grąžintina pirmosios instancijos teismui ieškovo T. M. ieškinio priėmimo klausimui išspręsti.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tik dėl apskųstosios dalies ir analizuoja tik atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Atskirąjį skundą nagrinėjantis teismas sutinka su apelianto T. M. teiginiais, jog skundžiama teismo nutartis yra neteisėta, nepagrįsta, todėl naikintina, nes pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti pareikštą ieškinį.
Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad ieškovas pareiškė ieškinį, kuriuo prašė skubos tvarka spręsti ieškovo sūnaus sugrąžinimo klausimą ir pagal LR CK 3.168 str. 3 d. ir Reglamento 11 str. įpareigoti atsakovę Z. C. S. sugrąžinti ieškovui sūnų, tuo tikslu išduodant Reglamento 42 str. nurodytą sugrąžinimo pažymėjimą. Nors ieškovo suformuluotas reikalavimas nėra visiškai išsamus ir aiškus, vis tik iš ieškinio dalyko ir pagrindo seka, jog ieškovas, pareikšdamas ieškinį, reikalauja, remiantis LR CK 3.168 str. 3 d., įpareigoti atsakovę sugrąžinti ieškovui sūnų bei šio reikalavimo vykdymui išduoti Reglamento 42 str. nurodytą pažymėjimą. Tą patvirtino ir ieškovas pateiktame atskirajame skunde.
LR CPK 5 straipsnio 1 d. nustato, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Įstatyme įtvirtinta teisminės gynybos garantija reiškia ne tik asmens teisę kreiptis į teismą su ieškiniu, skundu, prašymu ar pareiškimu, bet ir teismo pareigą išnagrinėti tokį ieškinį (skundą). Atsisakydamas priimti ieškinį, teismas nurodė, kad ieškinys nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka (LR CPK 137 str. 2 d. 1 p.). Pirmosios instancijos teismas pagrinde rėmėsi tuo, kad reikalavimas išduoti pažymėjimą pagal Reglamento 42 str. nelaikytinas savarankišku materialiniu reikalavimu, nes yra procesinio pobūdžio, ir jis turi būti išspręstas Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. N2-5298-862/2013 pagal ieškovo T. M. ieškinį atsakovei Z. C. S. dėl santuokos nutraukimo esant sutuoktinio kaltei. Kaip seka iš skundžiamos nutarties, pirmosios instancijos teismas neanalizavo, ar ieškinyje pareikštas reikalavimas dėl atsakovės įpareigojimo grąžinti ieškovui sūnų pagal LR CK 3.168 str. 3 d. yra pripažintinas savarankišku materialiniu reikalavimu, todėl teismas, neįvertinęs visų aplinkybių, nepagrįstai pasisakė, kad ieškinyje pareikšti reikalavimai yra procesinio pobūdžio ir jie nenagrinėtini teisme civilinio proceso tvarka.
Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad LR CPK 5 straipsnyje įtvirtintas konstitucinis teisminės gynybos prieinamumo principas nėra absoliutus ir negali būti aiškinamas kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu. Kaip ir bet kuri kita subjektinė teisė, teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos realizuojama tam tikra CPK nustatyta tvarka, laikantis įstatyme numatytų ieškinio (priešieškinio) pareiškimo formos ir turinio reikalavimų (CPK 111 str., 135 str.), kuri yra privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui. Tuo tarpu teismo pareiga, vadovaujantis civilinio proceso tikslais (CPK 2 str.), imtis visų įstatyme numatytų priemonių, kad ši asmens subjektinė teisė būtų įgyvendinta tinkamai. Kartu pažymėtina, kad civilinis procesas pagrįstas šalių disponavimu joms suteiktomis procesinėmis teisėmis laisva valia. Dispozityvumo principas, be kita ko reiškia, jog civilinė byla gali būti iškelta tik suinteresuoto asmens (ieškovo) iniciatyva, tik jis turi teisę pasirinkti, kokiam asmeniui ar kokiems asmenims reikšti reikalavimus, kokius reikalavimus jam (jiems) reikšti, kokiomis aplinkybėmis grįsti pareikštus reikalavimus, kokiais įrodymais įrodinėti išdėstytas aplinkybes (LR CPK 13 str.). Teismas neturi įgaliojimų nurodinėti ieškovui, kokius reikalavimus jis turi reikšti, kad ieškinys (priešieškinys), teismo nuomone, įgytų prasmę ir galėtų būti patenkintas. Taigi, ieškinio dalyko ir faktinio pagrindo suformulavimas yra ieškovo išimtinė teisė. Šią teisę, kaip minėta, jis turi įgyvendinti griežtai laikydamasis proceso įstatymo reikalavimų, nes kiekviena subjektinė teisė, tarp kurių, ir teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos, asmeniui sukelia teigiamus teisinius padarinius tik tuomet, kai jis ja naudojasi tinkamai. Tuo tarpu ieškinio priėmimo stadijoje teismas turi nustatyti tik procesinio teisinio pobūdžio faktus, t.y. patikrinti, ar asmuo turi procesinę teisę kreiptis į teismą (gali būti dalyvaujančiu byloje asmeniu, turi atitinkamus įgalinimus, jeigu kreipiasi į teismą kito asmens vardu) ir ar šią teisę įgyvendina tinkamai (CPK 137 str.), kad perspektyvoje vienas iš civilinio proceso tikslų – kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių (CPK 2 str.), būtų įgyvendintas nepaneigiant asmens pažeistų teisių gynybos, teisingumo, koncentracijos ir ekonomiškumo bei kitų civilinio proceso principų. Taigi, teisės kreiptis į teismą teisminės gynybos ir teisės į pareikšto reikalavimo patenkinimą santykis lemia tai, kad ieškinio priėmimo teismo žinion stadijoje teismo sprendžiami klausimai yra išimtinai procesinio teisinio pobūdžio. Šioje proceso stadijoje materialiojo teisinio pobūdžio aplinkybių, susijusių su ieškovo teise į reikalavimo patenkinimą, teismas analizuoti neturi, nes tai yra bylos nagrinėjimo iš esmės dalykas. Šią aplinkybę savo nutartyse ne kartą yra akcentavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003-02-17 nutartis c.b. Nr.3K-3-244/2003, 2008-07-10 nutartis c.b. Nr. 3K-3-380/2008 ir kt.).
Atskirąjį skundą nagrinėjantis teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad reikalavimas išduoti Reglamento 42 str. 1 d. numatytą pažymėjimą yra procesinio pobūdžio, tačiau suformuluotas reikalavimas įpareigoti atsakovę grąžinti ieškovui sūnui, remiantis LR CK 3.168 str. 3 d., laikytinas savarankišku materialiniu reikalavimu, todėl pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareikštas ieškinys nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka, nėra pagrįsta. Teismas pažymi, kad ieškinio reikalavimų netikslumas (neišsamumas) ar kiti ieškinio trūkumai nesudaro pagrindo atsisakyti priimti ieškinį. Ieškinio formos ar turinio neišsamumas gali būti pašalintas per trūkumų šalinimo institutą (LR CPK 115 str. 4 d.) bei parengiamojo posėdžio metu (LR CPK 230 str. 1 d.).
Remiantis aukščiau išdėstytu konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, nepagrįstai atsisakydamas priimti ieškovo pareikštą ieškinį, be teisėto pagrindo konstatavo, kad ieškinyje pareikšti reikalavimai nelaikytini savarankiškais materialiniais reikalavimais ir kad toks ieškinys nenagrinėtinas civilinio proceso tvarka. Dėl išdėstyto skundžiama teismo nutartis panaikintina (CPK 329 str. 1 d.. 338 str.) bei byla grąžintina pirmosios instancijos teismui spręsti ieškinio priėmimo klausimą.
Kiti atskirajame skunde išdėstyti reikalavimai (teisėjos nušalinimas, kreipimasis į Europos Teisingumo Teismą) nenagrinėtini, nes jie nėra šios apeliacijos dalykas, kadangi, kaip minėta, teismas tikrina tik pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 339 straipsniu, teismas.
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 11 d. nutartį panaikinti ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti nagrinėti iš naujo tam pačiam pirmosios instancijos teismui.