- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-10-08
- Bylos Nr.
- 2S-1382-253/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-10-3-00273-2012-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Albina Pupeikienė
- Pareiškėjas
- A. L.
Pranešėja Albina Pupeikienė Civilinė byla Nr. 2S-1382-253/2014
Teisėja Viktorija Vasiliauskienė (Proceso Nr. 2-10-3-00273-2012-3)
2014 m. spalio 8 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Albina Pupeikienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjų A. L. ir A. L. atskirąjį skundą dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2014-06-09 nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjų A. L. ir A. L. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-35-890/2013,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjai kreipėsi į teismą, prašydami atnaujinti procesą įsiteisėjusiu teismo sprendimu užbaigtoje civilinėje byloje Nr. 2-35-890/2013 pagal ieškovų A. L. ir A. L. ieškinį atsakovams Klaipėdos apskrities viršininko administracijos teisių ir pareigų perėmėjai Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, tretiesiems asmenims A. N., A. Ž., K. E. dėl Klaipėdos apskrities viršininko 2003-04-28 įsakymo Nr. 13.6-1272 panaikinimo. Atnaujinus procesą, prašo panaikinti Klaipėdos apskrities viršininko 2003-04-28 įsakymą Nr. 13.6-1272 „Dėl namų valdos žemės sklypo (duomenys neskelbtini), dalių dydžio nustatymo bendraturčiams“; įpareigoti A. N., A. Ž., K. E. grąžinti tai, ką jie gavo vykdant Palangos miesto apylinkės teismo 2012-03-08 sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-35-890/2013 ir Klaipėdos apygardos teismo 2013-09-18 nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-1155-265/2013. Nurodo, kad procesas atnaujintinas paaiškėjus naujoms esminėms bylos aplinkybėms, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos bylos nagrinėjimo metu. Teigia, kad 2014-02-27 raštu „Dėl informacijos pateikimo“ Nr. ISD-(8.2)-602 iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos gavo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2009-12-21 specialisto išvadą Nr. 4R-19. Išvadoje nurodyta, kad Klaipėdos apskrities viršininkė V. L. turėjo nustatyti žemės sklypo (duomenys neskelbtini) dydžius pagal kiekvienam bendraturčiui priklausančią gyvenamojo dalį, kadangi gyvenamojo namo bendraturčiai nebuvo pateikę susitarimo pirkti ar nuomoti žemės sklypo dalis, sudaryto ne anksčiau kaip 1991-08-31. Tai rašytinis įrodymas, paneigiantis Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Palangos skyriaus vyriausiosios specialistės V. V. poziciją, išdėstytą atsiliepime į ieškinį, kuri iš esmės skiriasi nuo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (atsakovės teisių perėmėjos) 2009-12-21 atliktos užduoties išvados Nr. 4R-19. Teigia, kad šią išvadą būtina įvertinti atnaujintame procese. Ši išvada patvirtina, kad namų valdos žemės sklypo (duomenys neskelbtini), dalių dydžiai nustatyti neteisingai ir ši aplinkybė nei teismui, nei pareiškėjams nebuvo žinoma. Teigia, kad ši aplinkybė turėjo būti žinoma Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Palangos skyriui, tačiau mano, kad Palangos skyrius šią aplinkybę nuslėpė. Apie išvadą pareiškėjai sužinojo ne anksčiau kaip 2014-02-27, todėl nėra praleidę trijų mėnesių termino, taip pat nėra praėję 5 metai nuo sprendimo įsiteisėjimo.
Žemesnės instancijos teismas
Palangos miesto apylinkės teismas 2014-06-09 nutartimi pareiškėjų prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-35-890/2013 atmetė, priteisė iš pareiškėjų po 400 Lt bylinėjimosi išlaidų A. N., taip pat atmetė trečiųjų asmenų A. Ž., A. N., K. E. prašymą dėl baudos skyrimo pareiškėjams. Teismas nustatė, kad pareiškėjų kaip naujai paaiškėjusi aplinkybė nurodyta Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2009-12-21 specialisto išvada Nr. 4R-19 ne tik egzistavo nagrinėjant bylą, bet pareiškėjams buvo ir galėjo būti žinoma. Teismas nustatė, kad Palangos miesto apylinkės teismo 2012-08-14 parengiamojo posėdžio metu pateiktas Klaipėdos apygardos prokuratūros 2010-01-29 nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą. A. ir A. L. turėjo būti informuoti apie priimtą nutarimą dar 2010 metais. Minėto nutarimo motyvuojamoje dalyje yra aprašyta 2009-12-21 specialisto išvados Nr. 4R-19 dalis, kuria būtent ir remiasi pareiškėjai, prašydami atnaujinti civilinės bylos procesą. Nors, pareiškėjai parengiamajame posėdyje, kurio metu į bylą buvo pateiktas nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą, nedalyvavo, tačiau pagal 2012-10-01 jų prašymą buvo padarytos ir pateiktos dokumentų, tarp jų ir minėto nutarimo, kopijos, todėl apie tai, kad tokia išvada egzistuoja ir pagrindiniai išvados teiginiai, pareiškėjams buvo žinoma. Faktą, kad apie išvados buvimą pareiškėjai žinojo anksčiau negu teigiama prašyme atnaujinti civilinės bylos nagrinėjimą, patvirtina ir aplinkybė, kad A. ir A. L. Klaipėdos apygardos teismui, tikrinusiam Palangos miesto apylinkės teismo 2013-03-08 sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, 2013-08-28 pateikė prašymą išreikalauti 2009-12-21 specialisto išvadą arba duoti A. L. liudijimą apie teisę gauti tą įrodymą. Klaipėdos apygardos teismas šio pareiškėjų prašymo netenkino, remdamasis CPK 314 str. Taigi apeliacinės instancijos teismas taip pat konstatavo, kad ieškovai minėtą įrodymą galėjo pateikti pirmosios instancijos teisme, tačiau šia galimybe laiku ir tinkamai nepasinaudojo. 2009-12-21 išvados Nr. 4R-19 teismas nelaikė naujai paaiškėjusia aplinkybe CPK 366 str. 1 d. 2 p. prasme, kadangi ji nekeičia jokių faktinių bylos duomenų nuo anksčiau turėtų. Pateikta išvada yra tik specialisto nuomonė dėl teisės taikymo bei byloje buvusių įrodymų: 1985-03-29 žemės sklypo pasidalinimo plano ir 1999-07-21 mainų sutarties vertinimo. Tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai įvertino šiuos įrodymus ir ieškovų ieškinį, kaip nepagrįstą, atmetė. Įvertinęs nustatytą aplinkybę, kad apie Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2009-12-21 specialisto išvadą Nr. 4R-19 pareiškėjai žinojo žymiai anksčiau negu patys nurodo, teismas konstatavo, kad yra praleistas 3 mėnesių terminas prašymui paduoti. Teismas darė išvadą, kad nėra pagrindo atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-35-890/2013.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėjai prašo Palangos miesto apylinkės teismo 2014-06-09 nutartį panaikinti ir atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-35-890/2013. Mano, kad ginčo atveju egzistuoja viešasis interesas, kuris turi būti apgintas panaikinant ginčijamus atsakovo sprendimus. Nurodo, kad pareiškėjai pateikia naują įrodymą, gautą po bylos išnagrinėjimo, kuriame atsakovo byloje specialistas (tos srities specialistas) išaiškina teisės normų taikymą konkrečiu ginčo klausimu, pasiremdamas teismų praktika kitų subjektų atžvilgiu bei galiojančiomis teisės normomis, kuriame priešingai vertinamos aplinkybės, kurios buvo įrodinėjamos bylos nagrinėjimo metu bei tai, kad atsakovo atstovo pozicija byloje prieštarauja atsakovo specialisto išvadai, dėl to byla privalo būti atnaujinta. Tai, kad pareiškėjai buvo informuoti apie priimtą nutarimą dar 2010 m., nereiškia, jog jiems buvo žinomas išvados turinys, kadangi ikiteisminio tyrimo nutarime yra tik išvados ištrauka. Pareiškėjai, sužinoję apie išvados egzistavimą, kreipėsi į teismą, kad ją išreikalautų, tačiau teismas prašymo netenkino. Tuomet pareiškėjai kreipėsi į advokatę, kuri 2014-02-17 kreipėsi Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos bei Klaipėdos apygardos prokuratūrą, kuri 2014-02-17 raštu pateikė 2009-02-14 specialisto išvados Nr. 4R-19 kopiją. Analogišką išvadą pateikė ir Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos. Pareiškėjai iki tol nebuvo informuoti apie priimtą išvadą. Pareiškėjai, sužinoję apie išvados egzistavimą, iš karto ėmėsi priemonių ją gauti, tai yra veikė aktyviai ir, susipažinę su išvados turiniu, per nustatytą trijų mėnesių terminą kreipėsi į teismą dėl proceso atnaujinimo byloje. Nors pareiškėjai apie Klaipėdos apygardos prokuratūros 2010-01-29 nutarimą sužinojo anksčiau nei prieš tris mėnesius, tačiau su jame nurodytos išvados turiniu susipažino ne anksčiau kaip 2014-02-17 ir nepraleidę trijų mėnesių termino inicijavo proceso atnaujinimą. Tik nuo išvados gavimo momento pareiškėjai turėjo galimybę susipažinti su jos turiniu ir suvokti, kad sprendimais, dėl kurių procesą siekiama atnaujinti, pažeista pareiškėjų teisė į teisingą teisminę gynybą, kad žemės sklypo dalys tarp namo bendraturčių nustatytos neteisingai bei tai, kad pirkimo–pardavimo sutartis dėl žemės pardavimo buvusiam bendraturčiui A. N. prieštarauja teisės normoms, t. y. kad žemės bendraturčiui, teturinčiam 16/100 namo dalių parduota be jokio teisinio pagrindo. Nurodo, kad pateikta išvada yra atsakovo byloje specialisto išvada ir iš esmės keičia atsakovo poziciją
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Palangos skyrius prašo palikti Palangos miesto apylinkės teismo 2014-06-09 nutartį nepakeistą. Mano, kad teismas teisėtai ir pagrįstai konstatavo, jog pareiškėjų nurodytos esminės bylos aplinkybės, kurios, jų teigimu, jiems nebuvo ir negalėjo būti žinomos nagrinėjant bylą, jiems buvo žinomos. Taip pat pažymi, kad Palangos miesto apylinkės teismas 2013-03-08 sprendime civilinėje byloje Nr. 2-35-890/2013 bei Klaipėdos apygardos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjų apeliacinį skundą dėl minėto sprendimo ir 2013-09-18 priėmęs nutartį, jau įvertino pareiškėjų šiame atskirajame skunde nurodytus įrodymus ir jų ieškinį atmetė, kaip nepagrįstą.
Atsiliepimu į atskirąjį skundą trečiasis asmuo A. N. prašo atskirojo skundo netenkinti bei priteisti iš pareiškėjų išlaidas už atskirojo skundo parengimą, nubausti pareiškėjus CPK 95 str. 2 d. nurodyto dydžio bauda už aiškiai nepagrįsto prašymo atnaujinti procesą pateikimą, 50 proc. baudos skiriant trečiajam asmeniui A. N.. Mano, kad teismo nutartis, kuria atsisakyta atnaujinti procesą dėl pareiškėjų pateikto naujo įrodymo yra pagrįsta ir teisėta. Pareiškėjai patys pripažįsta, kad apie išvados egzistavimą žinojo jau bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu, be to, Klaipėdos apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus 2010-01-29 nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą byloje Nr. 07-1-206-09, kuriame yra nurodyta minėta išvada ir atskleista jos esmė, jie buvo gavę 2010 m., todėl ši aplinkybė jiems turėjo būti žinoma nuo pat bylos pradžios. Ši aplinkybė buvo žinoma ir bylą nagrinėjančiam teismui, kadangi teismas atsisakė tokį įrodymą išreikalauti. Specialisto išvada nekeičia jokių konkrečių faktinių duomenų. Kitų naujų įrodymų, paneigiančių buvusių savininkų susitarimus dėl parduoto sklypo dalių, pareiškėjai nepateikia. Specialisto nuomonė atsakovui nebuvo privaloma, nes atsiliepimą jis teikė institucijos vardu. Nesutinka, kad šiuo atveju egzistuoja viešasis interesas.
Atsiliepimu į atskirąjį skundą trečiasis asmuo K. E. prašo atskirąjį skundą atmesti, nubausti pareiškėjus iki 20 000 Lt bauda už piktnaudžiavimą savo procesinėmis teisėmis, priteisti 500 Lt išlaidų už advokato teisines paslaugas. Nurodo, kad atskirajame skunde nėra motyvų, kurie patvirtintų pareiškėjų nežinojimą ar neturėjimą galimybės sužinoti apie pateikiamą Nacionalinės žemės tarnybos specialisto išvadą nagrinėjant bylą, užbaigtą 2013-03-08 sprendimu. Nuo to laiko praėjo daugiau kaip 3 mėnesiai ir yra ženkliai praleistas terminas, numatytas CPK 368 str. 1 d. Teismas šios išvados pagrįstai nelaikė svarbia aplinkybe, turinčia įtakos teismo sprendimui, kadangi specialisto išvada yra tik nuomonė dėl teisės normų taikymo. Mano, kad pareiškėjai piktnaudžiauja savo teisėmis.
Atsiliepimu į atskirąjį skundą A. Ž. prašo atskirąjį skundą atmesti, priteisti iš pareiškėjų turėtas išlaidas teisinei pagalbai bei, remiantis CPK 95 str. 2 d., pareiškėjams skirti 10 000 Lt baudą, paskiriant jos 50 proc. valstybei ir 50 proc. A. Ž.. Mano, kad teismas pagrįstai nustatė, kad pareiškėjai praleido 3 mėn. terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti. Nurodo, kad pareiškėjai apie prokuroro priimtą nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą žinojo, kadangi A. N. pateikė šio nutarimo kopiją kartu su 2012-08-14 atsiliepimu į ieškinį civilinėje byloje Nr. 2-35-890/2013. Mano, kad reikšdami prašymą atnaujinti procesą pareiškėjai piktnaudžiauja siekdami toliau pasibylinėti.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).
Nagrinėjamu atveju pareiškėjai A. L. ir A. L. pareiškė prašymą atnaujinti procesą CPK 366 str. 1 d. 2 p. numatytu pagrindu, t. y. naujai paaiškėjus esminėms aplinkybėms, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjams bylos nagrinėjimo metu. Naujai paaiškėjusia aplinkybe – pagrindiniu įrodymu pareiškėjai nurodo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2009-12-21 specialisto išvadą Nr. 4R-19. Pirmosios instancijos teismas šio dokumento nelaikė naujai paaiškėjusia aplinkybe CPK 366 str. 1 d. 2 p. prasme, taip pat konstatavo, kad yra praleistas 3 mėnesių terminas prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti ir pareiškėjų prašymą atmetė.
Pažymėtina, kad pagrindas procesui atnaujinti civilinėje byloje dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių yra tada, kai pareiškėjas įrodo, kad: tokios aplinkybės buvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą; jos pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; aplinkybės pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas kitoks sprendimas; esminis naujos aplinkybės pobūdis turi būti suprantamas kaip žymus konkrečių faktinių duomenų skirtumas nuo anksčiau turėtųjų, kurį nustačius turėtų keistis įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada dėl ginčo išsprendimo, ją pagrindžiantys faktiniai ir teisiniai argumentai; jeigu prašyme nurodytos aplinkybės neatitinka šių reikalavimų, jos negali būti vertinamos kaip proceso atnaujinimo pagrindas užbaigtoje civilinėje byloje.
Pažymėtina, kad pagrindinis kriterijus, apibūdinantis naujai paaiškėjusią esminę bylos aplinkybę, yra reikalavimas, kad tokia aplinkybė būtų egzistavusi bylos, kurios procesą prašoma atnaujinti, nagrinėjimo metu, ir svarbu, kad ji ne tik nebuvo, bet ir negalėjo būti žinoma bylos nagrinėjimo metu asmeniui, kuris remiasi šia aplinkybe prašyme dėl proceso atnaujinimo. Ištyręs civilinės bylos Nr. 2-35-890/2013 medžiagą apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjams apie Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2009-12-21 specialisto išvadą Nr. 4R-19 galėjo būti žinoma iki teismo sprendimų įsiteisėjimo, t. y. bylos, kurioje prašoma atnaujinti procesą, nagrinėjimo metu. Iš civilinės bylos Nr. 2-35-890/2013 medžiagos matyti, kad Klaipėdos apygardos prokuratūros 2010-01-29 nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą, kuriame nurodoma minėta specialisto išvada, į bylą buvo pateiktas dar parengiamojo teismo posėdžio metu – 2012-08-14. Nors minėtame posėdyje pareiškėjai nedalyvavo, tačiau pareiškėjai jos 2012-10-01 prašymu buvo išduotos pateiktų dokumentų kopijos. Nors po to byloje pareiškėjai teikė teismui prašymą dėl dokumentų išreikalavimo, nurodomos specialisto išvados pareiškėjai teismo išreikalauti neprašė. Palangos miesto apylinkės teismo sprendimas priimtas tik 2013-03-08.
Apeliantai nurodo, kad aplinkybė, jog pareiškėjai buvo informuoti apie priimtą nutarimą dar 2010 m., nereiškia, kad jiems buvo žinomas išvados turinys, kadangi ikiteisminio tyrimo nutarime yra tik išvados ištrauka ir tik nuo išvados gavimo momento pareiškėjai turėjo galimybę susipažinti su jos turiniu ir suvokti, kad sprendimais, dėl kurių procesą siekiama atnaujinti, pažeista pareiškėjų teisė. Apeliacinės instancijos teismas atmeta šiuos atskirojo skundo argumentus kaip nepagrįstus. Iš pareiškimo dėl proceso atnaujinimo turinio matyti, kad pareiškėjai remiasi būtent ta išvados dalimi, kurios ištrauka buvo pateikta byloje pateiktame Klaipėdos apygardos prokuratūros 2010-01-29 nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą. Apeliantai pripažįsta, kad 2010 m. buvo informuoti apie priimta nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą. Apeliantai nurodo, kad su 2009-12-21 specialisto išvados turiniu susipažino ne anksčiau kaip 2014-02-17. Tačiau matyti, kad civilinę bylą Nr. 2-35-890/2013 nagrinėjant apeliacine tvarka pareiškėjai 2013-08-28 Klaipėdos apygardos teismui pateikė prašymą išreikalauti iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2009-12-21 atliktos užduoties išvadą arba duoti A. L. liudijimą apie teisę gauti tą įrodymą bei skirti bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka tam, kad išsiaiškinti skirtumus tarp Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Palangos skyriaus vyriausiosios specialistės pozicijos ir 2009-12-21 specialisto išvados. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pareiškėjams buvo žinomi pagrindiniai išvados teiginiai, šia išvada ieškovai rėmėsi, taigi įvertino jos reikšmę savo teisių gynybai, ir, veikdami aktyviai, ieškovai minėtą įrodymą galėjo pateikti nagrinėjant bylą.
Pažymėtina, kad ne bet kokia naujai paaiškėjusi aplinkybė yra reikalavimo dėl proceso atnaujinimo pagrindas, bet tik tokia, kuri turi esminę reikšmę bylai, t. y. didelis konkrečių faktinių duomenų nuo anksčiau turėtų skirtumas, kurį nustačius turėtų keistis priimtu ir įsiteisėjusiu teismo sprendimu jau konstatuotų faktų ir proceso šalių ginčijamo materialinio teisinio santykio teisinė kvalifikacija, kartu ir įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada, ją pagrindžiantys faktiniai ir teisiniai argumentai. Apeliantų teigimu, nurodoma atsakovo specialisto išvada privaloma Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Palangos skyriaus vyriausiajai specialistei V. V. ir iš esmės keičia atsakovo poziciją byloje. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, skundžiamoje nutartyje pagrįstai konstatuota, kad nurodyta specialisto išvada nekeičia jokių faktinių bylos duomenų nuo anksčiau turėtų, pareiškėjų nurodomoje išvadoje pateikta tik specialisto nuomonė dėl teisės taikymo bei byloje buvusių įrodymų. Tuo tarpu atsakovo pozicija byloje buvo išreikšta ir teismų įvertinta kartu su kitais įrodymais byloje (CPK 177 str. 2 d., 185 str.).
Apeliacinės instancijos teismas sutinka su skundžiamoje nutartyje padaryta išvada, kad pareiškėjai praleido CPK 368 str. 1 d. nustatytą trijų mėnesių terminą kreiptis į teismą dėl proceso atnaujinimo byloje. Prašymas atnaujinti procesą gali būti pateikiamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią jį pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą (CPK 368 str. 1 d.). Pažymėtina, kad Palangos miesto apylinkės teismo 2013-03-08 sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-35-890/2013 įsiteisėjo 2013-09-18, Klaipėdos apygardos teismo nutartimi palikus jį nepakeistą, tuo tarpu pareiškėjai nurodo, kad dėl išvados gavimo į atitinkamas institucijas kreiptasi tik 2014-02-17, o prašymą dėl proceso atnaujinimo byloje pareiškė tik 2014-05-07. Nustačius, kad pareiškėjams apie 2009-12-21 specialisto išvadą buvo žinoma anksčiau nei 2014-02-17 pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad CPK 368 str. 1 d. nustatytas terminas praleistas.
Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su skundo argumentais dėl viešojo intereso egzistavimo nagrinėjamoje byloje. Nors byloje, kurioje prašoma atnaujinti procesą, sprendžiamas klausimas buvo susijęs su valstybinės žemės pardavimu, tačiau iš esmės buvo kilęs privatus ginčas tarp bendraturčių dėl privačios nuosavybės apimties, t. y. dėl žemės sklypo dalių nustatymo. Kiti atskirojo skundo argumentai atmestini kaip nesusiję su proceso atnaujinimo pagal CPK 366 str. 1 d. 2 p. pagrindu.
Tretieji asmenys A. N., K. E. ir A. Ž. pateikė prašymus kiekvienam priteisti po 500 Lt bylinėjimosi išlaidų iš apeliantų (b. l. 88–89, 95, 102–103). Atskirąjį skundą atmetus, iš apeliantų tretiesiems asmenims priteistinos įrodymais pagrįstos išlaidos už advokato ir advokato padėjėjo teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme (CPK 88 str. 1 d. 6 p., 93 str. 1 d., 98 str.). Atsižvelgiant į tai, kad atsiliepimus į atskirąjį skundą K. E. ir A. Ž. rengė advokato padėjėjas bei į Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 5 punktą, numatantį, kad už advokato padėjėjo teisines paslaugas skaičiuojama 80 proc. minėtų rekomendacijų 8 punkte nurodyto maksimalaus dydžio, minėtiems tretiesiems asmenims priteistinos bylinėjimosi išlaidos mažintinos iki 400 Lt.
Tretieji asmenys A. N., K. E. ir A. Ž. pateikė prašymus skirti pareiškėjams baudą CPK 95 str. pagrindu, prašymus grindžia aplinkybėmis, kad pareiškėjai reiškia nepagrįstus prašymus dėl proceso atnaujinimo. Pažymėtina, kad remiantis CPK 95 str., baudai dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis paskirti yra būtinos sąlygos: dalyvaujančio byloje asmens nesąžiningumas pareiškiant nepagrįstą ieškinį, teikiant nepagrįstą skundą ar kitą procesinį dokumentą arba sąmoningas veikimas prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą. Piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis atvejais laikytini šalies veiksmai naudojantis procesinėmis teisėmis ne pagal jų paskirtį, ne pagal civilinio proceso tikslus arba kai tokiais veiksmais sąmoningai sukeliama kitai proceso šaliai esminė žala. Teismo nuomone, šiuo atveju nėra pagrindo konstatuoti apeliantų piktnaudžiavimo procesu. CPK 365 straipsnis numato galimybę šaliai pateikti prašymą dėl proceso atnaujinimo CPK 366 str. 1 dalyje numatytais pagrindais. Pareiškėjai, manydami, kad egzistuoja CPK 366 str. 1 d. 2 p. numatytas pagrindas, turėjo procesinę teisę kreiptis į teismą dėl proceso atnaujinimo, o teismui atmetus jų prašymą atnaujinti procesą ir pareiškėjams nesutikus su teismo argumentais, skųsti teismo nutartį. Pažymėtina, kad vien šalies pasinaudojimas jam suteikta procesine teise kreiptis į teismą bei skųsti, jo manymu, nepagrįstą teismo nutartį nelaikytinas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis CPK 95 str. prasme, kad dėl to jam turėtų būti skiriama bauda. Įstatyme nustatytos procesinės teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį. Atsižvelgiant į nurodytus motyvus, trečiųjų asmenų prašymai paskirti apeliantams CPK 95 str. 2 d. nustatytą baudą netenkintini.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
Palangos miesto apylinkės teismo 2014-06-09 nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš pareiškėjų A. L. ir A. L. trečiajam asmeniui A. N. po 250 Lt bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.
Priteisti iš kiekvieno pareiškėjo – A. L. ir A. L. – po 200 Lt bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme tretiesiems asmenims K. E. ir A. Ž..
Trečiųjų asmenų A. N., K. E. ir A. Ž. prašymus dėl baudos skyrimo pareiškėjams A. L. ir A. L. atmesti.