- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-09-18
- Bylos Nr.
- 2A-1155-265/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-10-3-00273-2012-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Alvydas Žerlauskas (pirm.), Erika Misiūnienė, Virginija Nijolė Griškevičienė
- Ieškovas
- Artūro, A. L.
- Atsakovas
- Klaipėdos apskrities viršininko administracijos teisių ir pareigų perėmėjai Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos
- Trečiasis asmuo
- A. Ž., A. N., K. E.
- Kategorijos
- 121.14pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Alvydo Žerlausko, kolegijos teisėjų Virginijos Nijolės Griškevičienės, Erikos Misiūnienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovų Artūro ir A. L. apeliacinį skundą dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 8 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų A. L. ir A. L. ieškinį atsakovei Klaipėdos apskrities viršininko administracijos teisių ir pareigų perėmėjai Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl Klaipėdos apskrities viršininko 2003 m. balandžio 28 d. įsakymo Nr.13.6-1272 panaikinimo, tretieji asmenys A. Ž., A. N., K. E.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovai A. L. ir A. L. ieškiniu prašė panaikinti Klaipėdos apskrities viršininko 2003 m. balandžio 28 d. įsakymą Nr.13.6-1272 „Dėl namų valdos žemės sklypo (duomenys neskelbtini), dalių dydžio nustatymo bendraturčiams“, atnaujinti ieškinio padavimo terminą jei teismas manys, kad jis praleistas, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2012-03-08 susipažinus su namo (duomenys neskelbtini), archyvine byla ieškovams paaiškėjo, kad 1985-03-29 žemės sklypo pasidalinimo planas, kuriuo vadovautasi priimant ginčijamą įsakymą, negalioja nuo 1987-12-02, nes K. E. ir D. L. lygiomis dalimis paveldėjus J. E. turtą bendraturčiai K. E., D. L. ir G. E. 1987-12-02 sudarė naują 600 kv.m. žemės sklypo (duomenys neskelbtini), pasidalinimo planą pagal K. E. pasiūlymą. Ginčijamas įsakymas priimtas vadovaujantis negaliojančiu 1985-03-29 žemės sklypo pasidalinimo planu yra neteisėtas ir nepagrįstas, prieštarauja teisės aktams, todėl naikintinas.
Žemesnės instancijos teismas
Palangos miesto apylinkės teismas 2013 m. kovo 8 d. sprendimu ieškinį atmetė. Pirmosios instancijos teismas atmetė ieškovų argumentus, jog 1985-03-29 žemės sklypo pasidalinimo tarp bendrasavininkų projektas negaliojo, nes galiojo 1987-12-02 pasidalinimo planas. Pasak pirmosios instancijos teismo, byloje nėra jokių duomenų, kad namų valdos, esančios (duomenys neskelbtini), bendraturčiai 1987-12-02 būtų išreiškę valią pakeisti galiojantį 1985-03-29 žemės sklypo pasidalinimo projektą. Kaip konstatavo pirmosios instancijos teismas, priešingai, nei 1985-03-29 projektas, 1987-12-02 projektas bendraturčių nepasirašytas, notariškai nepatvirtintas, jame klaidingai nurodytas bendraturčio K. E. vardas. Teisme trečiasis asmuo K. E., kuriam 1987-12-02 jau priklausė dalis namų valdos, patvirtino, kad jokio 1987-12-02 projekto bendraturčiai nepasirašė, toks projektas niekada nebuvo patvirtintas. Teismas, įvertinęs 1987-12-02 projekto turinį, atsižvelgęs į šalių paaiškinimus, kitą rašytinę bylos medžiagą, sprendė, kad 1987-12-02 žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), pasidalinimo projektas galimai buvo rengtas, tačiau toks žemės sklypo pasidalinimo projektas nėra rašytinis namo bendrasavininkių susitarimas, kadangi bendraturčių nei pasirašytas, nei patvirtintas kitu būdu, todėl neturi teisinės galios ir namų valdos žemės sklypo (duomenys neskelbtini) dalių nustatymui jokios reikšmės nebūtų turėjęs. Esant šioms aplinkybėms teismas padarė išvadą, kad ieškovai nepateikė jokių patikimų ir pagrįstų įrodymų, kurie patvirtintų ieškinyje nurodytas aplinkybes, t.y. jog ginčijamo įsakymo priėmimo metu 1985-03-29 notaro patvirtintas žemės sklypo pasidalinimo planas nebegaliojo, nes galiojo 1987-12-02 pasidalinimo planas, ir kitų įrodymų, pagrindžiančių ieškinyje nurodytas aplinkybes dėl įsakymo neteisėtumo ir nepagrįstumo, ieškovai nepateikė.
Šalies argumentai
Ieškovai su pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutiko, prašė jį panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Nurodė, kad teismas be jokio teisinio pagrindo priimdamas sprendimą pripažino pagrįstu įsakymą, sudarytą vadovaujantis 1985-03-29 notaro patvirtinto žemės sklypo pasidalinimo planu, kurio nėra nei žemės tvarkymo byloje, nei civilinėje byloje. Taip pat nurodo, kad toks planas nėra įregistruotas VĮ kadastro ir registrų centre. Dėl to teismas be jokio teisinio pagrindo ginčijame sprendime nurodė, kad įsakymo priėmimo metu galiojo 1985-03-29 žemės sklypo padalijimo planas. Pasak apeliantų, šis planas negaliojo, kadangi 1987-12-02 Klaipėdos TTI biuras sudarė kitą buvusių bendraturčių žemės sklypo pasidalijimo planą. Ieškovų vertinimu, ginčijamas įsakymas turėtų būti panaikintas, kadangi jis priimtas pagal negaliojantį žemės pasidalinimo planą.
Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į ieškovų apeliacinį skundą nurodė, kad su apeliaciniu skundu nesutinka. Dėl to prašė pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o ieškovų apeliacinį skundą atmesti. Pasak atsakovės, pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė ir įvertino visas reikšmingas bylai aplinkybes, rašytinius įrodymus, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą – ieškovų ieškinį atmetė.
Tretieji asmenys A. N. ir A. Ž. atsiliepimais į ieškovų apeliacinį skundą prašė ieškovų apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Nurodo, kad 1987-12-02 žemės sklypo pasidalijimo planas nėra galiojantis, jis tuometinių savininkų nepasirašytas. Šis žemės sklypo pasidalijimo planas buvo tik projektas, kuris jokių teisinių pasekmių nesukelia.
Atsiliepimas
Trečiasis asmuo K. E. atsiliepime į ieškovų apeliacinį skundą nurodė, kad ieškovų nurodomas žemės sklypo projektas negaliojo, kadangi jis buvo parengtas tik kaip projektas. Tuo metu nekilnojamojo namo savininkai jokių susitarimų dėl žemės sklypo nesudarinėjo. Vienintelis susitarimas, kuris buvo sudarytas dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos, tai 1985-03-29 susitarimas.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d.). Esant šiai aplinkybei apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus. Šiuo nagrinėjamu atveju absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).
Nagrinėjamu atveju ieškovai iš esmės kvestionuoja pirmosios instancijos teismo atliktą įrodymų vertinimą. CPK 185 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu vadovaujantis įstatymais. Šiuo atveju iš esmės ginčas kilo dėl to, ar Klaipėdos apskrities viršininkas priėmė ginčijamą įsakymą pagal galiojantį tarp šalių patvirtintą žemės sklypo pasidalijimo planą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai padarė išvadas, kad ieškovai nepateikė jokių patikimų ir pagrįstų įrodymų, kurie patvirtintų ieškinyje nurodytas aplinkybes, t.y. jog ginčijamo įsakymo priėmimo metu 1985-03-29 notaro patvirtintas žemės sklypo pasidalinimo planas nebegaliojo, nes galiojo 1987-12-02 pasidalinimo planas. Žemės tvarkymo byloje 163 puslapyje esantis ieškovų minimas planas yra tik projektas. Jis šalių nepasirašytas, o jame numatyta tik projekto parengimo data, o ne pasirašymo. Be to, aplinkybę, kad šis dokumentas yra tik projektas, o ne suderinta šalių valia dėl žemės pasidalijimo, patvirtina ir šio dokumento pavadinimas „Žemės sklypo pasidalinimo tarp bendrasavininkų projektas“. Be to, ieškovai visiškai nepagrįstai vertina susitarimus, kurie parengti tuo metu, kai ieškovai nebuvo teisinio santykio dalyviai ir tokių susitarimų nesudarė. Niekas kitas, kaip tik teisinio santykio dalyvis, gali nurodyti, kokie susitarimai buvo sudaryti ir kurie iš jų yra galiojantys bei išreiškiantys tikrąją jų valią. Antai trečiasis asmuo K. E. nurodė, kad joks kitas susitarimas, kaip jo tėvų pasirašytas ir 1985-03-29 notaro patvirtintas žemės sklypo pasidalinimo planas, paruoštas nebuvo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovai visiškai nepagrįstai nurodo, jog teismas be jokio teisinio pagrindo teismo sprendimu pripažino pagrįstu įsakymą, sudarytą vadovaujantis 1985-03-29 notaro patvirtinto žemės sklypo pasidalinimo planu, kurio nėra nei žemės tvarkymo byloje, nei civilinėje byloje. Teisėjų kolegija pažymi, jog apeliantai pirmosios instancijos teisme aplinkybės, kad 1985-03-29 notaro patvirtinto žemės sklypo pasidalinimo plano iš viso nėra, nekvestionavo. Ieškovai tik nurodė, kad šis planas yra negaliojantis, kadangi tarp šalių buvo sudarytas kitas - 1987-12-02 žemės sklypo pasidalinimo planas. Be to, patys ieškovai apeliacinės instancijos teismui pateikė 1985-03-29 sutartį, sudarytą Genovaitės ir J. E., kurioje ir yra aptartas 1985-03-19 sklypo pasidalijimo planas. Šios aplinkybės tik patvirtina ieškovų apeliacinio skundo argumentų nepagrįstumą. Taip pat ieškovų teiginius, jog pasidalijimo plano nėra byloje, paneigia žemės tvarkymo byloje esantis 1985-03-19 sklypo pasidalijimo planas, sudarytas tarp Genovaitės ir J. E..
Esant šių aplinkybių visetui darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškovų ieškinį, kuriuo buvo reikalaujama panaikinti Klaipėdos apskrities viršininko 2003 m. balandžio 28 d. įsakymą Nr.13.6-1272. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999-03-09 nutarimu Nr. 260 patvirtintos Naudojamų valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos ne žemės ūkio paskirčiai (veiklai) tvarkos (redakcija, kuri buvo aktuali nuo 2002-10-15 iki 2003-12-22, t.y. ginčijamo įsakymo priėmimo metu) 8 punkte numatyta, jeigu individualus gyvenamasis namas ar kitos paskirties pastatas (pastatai), įregistruotas Nekilnojamojo turto registre atskiru objektu, kuriam eksploatuoti suformuojamas atskiras žemės sklypas, bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso keliems asmenims (bendraturčiams), žemės sklypas gyvenamojo namo ar kito pastato bendraturčiams parduodamas bendrosios dalinės nuosavybės teise. Kiekvieno bendraturčio namų valdos ar prie kito pastato perkamo žemės sklypo dalis bendrojoje nuosavybėje nustatoma remiantis rašytiniu gyvenamojo namo ar kito pastato bendraturčių susitarimu. Kadangi ieškovai nepasiekė susitarimo su kitais bendraturčiais, Klaipėdos apskrities viršininkas turėjo teisinį pagrindą priimti ieškovų ginčijamą įsakymą bei nustatyti 0,06 ha sklypo dalį pagal 1985-03-29 notaro patvirtintą žemės sklypo pasidalijimo planą.
Atsižvelgdamas į anksčiau nurodytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog apeliacinis skundas nepagrįstas, todėl atmestinas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
CPK 93 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Kadangi apeliantų skundas atmestas, iš jų priteistina po 300 Lt kiekvienam trečiajam asmeniui bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Palangos miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš A. L. ir A. L. tretiesiems asmenims A. N., A. Ž. ir K. E. po 300 Lt bylinėjimosi išlaidų.