Kauno apygardos teismo nutartis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens D. G. atskirąjį skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2VP-2103-359/2016 pagal pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos prašymą suinteresuotiems asmenims R. G., D. G. ir antstolei R. D. dėl skolininko turto, kuris yra jo bendra su kitais asmenimis nuosavybė, dalies nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teisėja nustatė:

Ginčo esmė

Pareiškėja Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM pateikė teismui prašymą nustatyti, kad skolininkui R. G. priklauso ½ dalis turto bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, t. y. ½ dalis sutuoktinės D. G. visų gaunamų pajamų iš darbinės ar intelektinės veiklos, pašalpos bei kitų išmokų. Pareiškėja nurodė, kad antstolė R. D. vykdo išieškojimą pagal 2015 m. liepos 7 d. VMI prie LR FM išduotą sprendimą Nr. (23.31-08)320A-18223) dėl 38,79 Eur mokestinės nepriemokos išieškojimo iš skolininko R. G. pareiškėjos naudai. Vykdymo proceso metu antstolė nustatė, kad skolininko sutuoktinė D. G. dirba UAB (duomenys neskelbtini), todėl 2016 m. lapkričio 8 d. patvarkymu kreipėsi į pareiškėją su siūlymu kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendrojoje nuosavybėje, nustatymo.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2016 m. gruodžio 23 d. nutartimi pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos prašymą tenkino; nustatė, kad skolininko R. G. turtą bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje sudaro pusė (½) D. G. darbo užmokesčio.Teismas nurodė, kad antstolė R. D. vykdo VMI prie LR FM 2015 m. liepos 7 d. išduotą sprendimą dėl 38,79 Eur mokestinės nepriemokos išieškojimo iš R. G. VMI prie LR FM naudai. Vykdomojoje byloje nustatyta, kad skolininko vardu transporto priemonių ir nekilnojamojo turto nėra įregistruota, piniginių lėšų bankų sąskaitose nėra, SoDra duomenimis skolininkas nedirba. Skolininko sutuoktinė D. G. dirba ir gauna su darbo santykiais susijusias pajamas iš UAB (duomenys neskelbtini). Teismas sprendė, kad skolininko turtas bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje sudaro ½ D. G. darbo užmokesčio, nes sutuoktiniai nėra sudarę povedybinės sutarties, byloje taip pat nėra duomenų, sudarančių teisinį pagrindą nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo D. G. prašo panaikinti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 23 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės (b. l. 50-52). Atskirąjį skundą pareiškėja grindžia šiais argumentais: Apeliantė informavo teismą, kad 2016 m. gruodžio 19 d. teisme buvo išnagrinėta civilinė byla dėl skolininko R. G. ir jo sutuoktinės D. G. santuokos nutraukimo bendru sutikimu, kurioje buvo sprendžiamas klausimas dėl santuokos metu įgyto turto padalijimo, t. y. tiek šioje civilinėje byloje, tiek civilinėje byloje Nr. 2YT-2182-753/2016 buvo sprendžiami analogiški klausimai. Pareiškėja buvo tinkamai informuota apie bylos dėl santuokos nutraukimo iškėlimą. Apeliantė pateikė teismui prašymą sustabdyti šią civilinę bylą kol bus paskelbtas ir įsiteisės sprendimas civilinėje byloje dėl santuokos nutraukimo, tačiau teismas nepagrįstai prašymą atmetė, motyvuodamas tuo, kad šios bylos nėra susijusios. Apeliantės nuomone, atsižvelgiant į tai, kad R. G. keletą metų gyveno ir tebegyvena atskirai jos ir vaikų, per visą gyvenimo skyrium laikotarpį jokiu būdu neprisidėjo prie šeimos poreikių tenkinimo ar vaikų auklėjimo, santuokos nutraukimo byloje apeliantė prašė nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su ja, taip pat, atsižvelgiant į tai, kad pareiga rūpintis vaikais iš šeimos būstu atitenka jai, sudarant sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, šalys teismo prašė nustatyti kitokias nei ½ turto dalis. CPK 163 str. 3 d. nurodo imperatyvųjį bylos sustabdymo atvejį, kurį nustačius bylos nagrinėjimas turi būti sustabdytas. Bylos stabdomos kai tarp nagrinėjamos civilinės bylos ir teisinio rezultato kitoje neišnagrinėtoje byloje yra tiesioginis prejudicinis ryšys, t. y. kai kitoje byloje nustatyti faktai turės teisinę reikšmę priimant teismo sprendimą nagrinėjamoje byloje. Tačiau teismas šių reikalavimų nepaisė, kas yra vertintina kaip esminis proceso teisės normų pažeidimas, kuris tuo pačiu reiškia asmens teisės į tinkamą teismo procesą, ir viešo intereso, pažeidimą. Pareiškėja Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atskirojo skundo netenkinti ir palikti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 23 d. nutartį nepakeistą (b. l. 58-64). Nurodo šiuos argumentus:Pareiškėjos vertinimu, turto dalies bendrojoje nuosavybėje nustatymas nėra ir negali būti tapatinamas su atidalijimu iš bendrosios jungtinės nuosavybės. Šiuo atveju civilinėje byloje Nr. 2VP-2103-359/2016 buvo sprendžiamas klausimas dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo, kuomet bendrosios jungtinės nuosavybės teisė nepasibaigia ir neįvyksta transformacija į asmeninės nuosavybės teisę, t. y. įstatyme nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas neišnyksta, tuo tarpu civilinėje byloje Nr. 2YT-2182-753/2016 buvo sprendžiamas klausimas dėl santuokos metu įgyto turto atidalijimo ir bendrosios nuosavybės teisės pasibaigimo, kuomet ji transformuojasi į asmeninės nuosavybės teisę ir pasibaigia įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas. Teismas pagrįstai nestabdė šios civilinės bylos, kol bus išspręsta civilinė byla Nr. 2YT-2182-753/2016, kadangi šios dvi civilinės bylos nėra tarpusavyje taip susijusios, jog civilinėje byloje Nr. 2YT-2182-753/2016 nustatyti faktai turės įrodomąją, prejudicinę ar privalomąją galią šiai civilinei bylai.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo teisiniai argumentai bei išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka dalykas – pirmosios instancijos teismo, kuria tenkintas pareiškėjos pareiškimas dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Vykdymo proceso normos nustato, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje (CPK 666 straipsnio 1 dalis). Jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenims, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrą turtą ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo (CPK 667 straipsnio 1 dalis). Skolininko dalis bendroje nuosavybėje nustatoma teismo nutartimi (CPK 667 straipsnio 2 dalis). Įsiteisėjus teismo nutarčiai, kuria nustatyta skolininko turto, esančio bendrąja nuosavybe, dalis, išieškojimas nukreipiamas į skolininko turto dalį (CPK 667 straipsnio 3 dalis). Iš nagrinėjamos bylos medžiagos nustatyta, kad antstolė R. D. vykdo išieškojimą vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM 2015 m. liepos 7 d. išduotą sprendimą Nr. (23.31-08)-320A-18223 dėl 38,79 Eur mokestinės nepriemokos išieškojimo iš R. G. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM naudai. Antstolė, nustačiusi, kad R. G. vardu transporto priemonių ir nekilnojamojo turto nėra įregistruota, piniginių lėšų bankų sąskaitose nėra, Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro duomenimis skolininkas nedirba, yra sudaręs santuoką su D. G., kuri dirba UAB (duomenys neskelbtini), 2016 m. lapkričio 8 d. patvarkymu pasiūlė pareiškėjai Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM per 30 dienų nuo šio patvarkymo gavimo dienos kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM prašymą, skundžiama 2016 m. gruodžio 23 d. nutartimi jį tenkino ir nustatė, kad skolininko R. G. turtą bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje sudaro pusė (½) D. G. darbo užmokesčio.Apeliantė atskirąjį skundą iš esmės grindžia argumentais, kad ji ir skolininkas R. G. keletą metų kartu negyvena, per visą gyvenimo skyrium laikotarpį skolininkas jokiu būdu neprisidėjo prie šeimos poreikių tenkinimo, Kaišiadorių rajono apylinkės teisme 2016 m. gruodžio 19 d. buvo išnagrinėta civilinė byla Nr. 2YT-2182-753/2016 dėl R. G. ir D. G. santuokos nutraukimo bendru sutarimu, todėl pirmosios instancijos teismas turėjo sustabdyti civilinę bylą dėl skolininko turto dalies nustatymo iki kol teisme bus paskelbtas ir įsiteisės sprendimas civilinėje byloje dėl santuokos nutraukimo. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą ir atskirojo skundo argumentus, su šiais apeliantės argumentais sutinka.Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta (CPK 179 str. 3 d.), kad Kaišiadorių rajono apylinkės teismo teisėjo rezoliucija 2016 m. gruodžio 1 d. buvo priimtas pareiškėjų D. G. ir R. G. pareiškimas dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutarties patvirtinimo (civilinė byla Nr. 2YT-2182-753/2016). Minėta byla buvo išnagrinėta 2016 m. gruodžio 19 d. teismo posėdyje, sprendimo priėmimas ir paskelbimas atidėtas 2017 m. sausio 3 d. Kreditorei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM apie posėdį buvo pranešta tinkamai, kreditorės atstovas į teismo posėdį neatvyko, atsiliepimo į bylą nepateikė. Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2017 m. sausio 3 d. sprendimu nutraukė pareiškėjų D. G. ir R. G. santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, patvirtino pareiškėjų 2016 m. lapkričio 16 d. sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių nurodyta, kad pareiškėjai pareiškia, kad turi šias prievoles: pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM 2014 m. gegužės 15 d. sprendimą Nr. 23.31-08-320A-53455 iš R. G. išieškoma 365,40 Eur skola; išieškojimą vykdo antstolė R. D.; pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM 2015 m. liepos 7 d. sprendimą Nr. (23.31-08)320A-18223 iš R. G. išieškoma 38,79 Eur skola; išieškojimą vykdo antstolė R. D.. Šalys susitaria ir patvirtina, kad po santuokos nutraukimo šios prievolės laikomos R. G. asmeninėmis prievolėmis.Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai yra laikomasi nuostatos, jog bendro turto padalijimo ir kitus klausimus dėl santuokos nutraukimo padarinių teismas turi išspręsti santuokos nutraukimo byloje, nepriklausomai nuo to, kokiu iš CK 3.49 straipsnio 2 dalyje nustatytų būdų nutraukiama santuoka (CK 3.53 str. 3 d., 3.59 str., 3.62 str. 3 d.). Šis įstatyme nustatytas reikalavimas netaikomas tik tuo atveju, jeigu turtas padalytas bendru sutuoktinių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka (CK 3.59 str., 3.62 str. 3 d.). Bendro turto padalijimas turi būti išspręstas teismo priimtame procesiniame sprendime dėl santuokos nutraukimo (CPK 385 str. 1 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010; 2011 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2011). Kreditorius, siekdamas apginti savo turtines teises, susijusias su bendrąja jungtine nuosavybe esančio turto ir prievolių padalijimu, turi teisę dalyvauti santuokos nutraukimo byloje.Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2014 m. birželio 9 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-246/2014, konstatavo, kad, esant teisme iškeltoms santuokos nutraukimo, turto padalijimo ir vykdymo procese skolininko dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo byloms, teismas, nagrinėjantis bylą dėl skolininko dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo pagal CPK 667 straipsnio nuostatas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, gali dalyvaujančių byloje asmenų pareiškimu ar savo iniciatyva spręsti dėl šios bylos sustabdymo iki bus išnagrinėta santuokos nutraukimo ir turto padalijimo byla (CPK 164 str. 4 p). Kai sutuoktiniai (bendrosios jungtinės nuosavybės dalyviai), laikydamiesi įstatymų, reglamentuojančių santuokos nutraukimą ir turto padalijimą bei kreditorių teises turto padalijimo byloje, siekia operatyviai ir nepažeidžiant įstatymo nuostatų pasidalyti santuokinį turtą, teismas gali spęsti dėl šios bylos pirmesnio nagrinėjimo, o kitos sustabdymo ir pan. Pažymėtina, kad bylos stabdymo minėtu teisiniu pagrindu klausimas įstatymo leidėjo paliktas išimtinai teismo diskrecijai, todėl nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas savo nuožiūra turėtų įvertinti susidariusią situaciją ir, remdamasis proceso operatyvumo, ekonomiškumo principais, spręsti dėl būtinybės stabdyti šios bylos nagrinėjimą.Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal CK 3.67 straipsnio 1 dalį santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukelia nuo santuokos nutraukimo bylos iškėlimo. Tuo atveju, kai negalima nagrinėti bylos, kol nebus išspręsta kita civiline tvarka nagrinėjama byla, teismas privalo šią bylą sustabdyti iki įsiteisės teismo sprendimas (nutartis) kitoje byloje (CPK 163 str. 3 p.; 166 str. 1 d. 2 p.). Apibendrinęs visas paminėtas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmos instancijos teismas nagrinėjamu atveju nepagrįstai atmetė suinteresuoto asmens D. G. prašymą sustabdyti civilinės bylos nagrinėjimą iki kol bus paskelbtas ir įsiteisės sprendimas civilinėje byloje dėl santuokos nutraukimo.Kaip minėta šios nutarties 11 punkte, šiuo metu civilinė byla dėl santuokos nutraukimo yra išnagrinėta, teismo sprendimas yra įsiteisėjęs, šalys jame gera valia susitarė dėl turto padalinimo, o taip pat dėl skolinių įsipareigojimų, nurodydami, jog piniginės prievolės pareiškėjai Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM yra asmeninė R. G. prievolė. Pagal CPK 18 straipsnį įsiteisėjęs teismo sprendimas yra privalomas visiems fiziniams ir juridiniams asmenims ir turi būti vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Atsižvelgiant į anksčiau nustatytas aplinkybes ir padarytas teisines išvadas, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas ginčijamą nutartį, netinkamai vertino ir taikė procesinės ir materialiosios teisės normas, susijusias su sutuoktinio turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymu, todėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 23 d. nutartis naikinama ir klausimas išsprendžiamas iš esmės – pareiškėjo prašymas dėl skolininko turto, kuris yra bendra su kitais asmenimis nuosavybė, dalies nustatymo atmetamas (CPK 337 str. 1 d. 2 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nutaria:

Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 23 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės - pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM prašymą dėl skolininko turto, kuris yra jo bendra su kitais asmenimis nuosavybė, dalies nustatymo atmesti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.