- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2010-08-20
- Bylos Nr.
- Ik-2068-624/2010
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01229-2010-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Arūnas Dirvonas, Arūnas Kaminskas, Liudmila Zaborovska
- Pareiškėjas
- R. A.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Arūno Kaminsko ir Liudmilos Zaborovskos, sekretoriaujant Dinai Belovai, dalyvaujant pareiškėjui R. A., atsakovės Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atstovui Ramūnui Valatkai, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo R. A. skundą atsakovei Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas R. A. skunde teismo prašo 1) sustabdyti bylą ir kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą dėl Administracinių ginčų komisijų darbo nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999-05-04 nutarimu Nr. 533 50 p. 2 d. normos atitikimo pagal normos turinį ir reguliavimo apimtį Lietuvos Respublikos administracinių ginčų komisijų įstatymo 7 str. 1 d.; 2) panaikinti Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos 2010-04-19 sprendimą Nr. 3R-71(2010/04-4R-89) ir įpareigoti Vyriausiąją administracinių ginčų komisiją nagrinėti jo skundą iš naujo. Nurodo, kad Vyriausioji administracinių ginčų komisija (toliau - ir Komisija) 2010-04-19 sprendimu Nr. 3R-71(2010/04-4R-89) nutarė bylą pagal pareiškėjo skundą nutraukti. Nesutinka su Komisijos sprendimu. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 2 str. nustato pagrindines šio įstatymo sąvokas, nustato administracinę procedūrą ir jos dalyvius, asmenų prašymų nagrinėjimo tvarką. Dėl to, kad Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija dalyvauja įgyvendinant valstybės politiką teismo ekspertų veiklos srityse, tvarko Lietuvos Respublikos teismo ekspertų sąrašą, 2010-02-08 pateikė skundą Lietuvos Respublikos teisingumo ministrui, kuriuo prašė: 1) sustabdyti R. J., E. V. metodinių rekomendacijų „Elektros skaitiklių trasologinis tyrimas“ platinimą, išimti jas iš apyvartos ir nerekomenduoti jomis naudotis, 2) įvertinti R. J. ir E. V. veiksmus bei jų galimybę būti įrašytiems į Lietuvos Respublikos teismo ekspertų sąrašą, nes akivaizdu, jog šis metodinis laiškas formuoja teisėjų išankstinę nuomonę, kad dėl visų pažeidimų automatiškai yra kaltas vartotojas, siekia užkirsti kelia teismui nustatyti tikrąjį skaitiklio pažeidėją, yra akivaizdu, kad R. J., E. V. metodinio laiško „Elektros skaitiklių trasologinis tyrimas“ pavadinimas yra klaidinantis, siūlymai, išvados peržengia autorių kompetencijos ribas bei jį rekomenduoja „praktiniam naudojimui“ ir tokie „specialistai“ - atstovas ryšiams su visuomene, valytojų viršininkas ir kt. panašūs, ir pan. Be to, metodinės rekomendacijos neaiškiu būdu platinamos teismams. Neturi likti nepastebėta tai, kad R. J. ir E. V. Lietuvos teismo ekspertizės centro (toliau – ir LTEC) direktorato posėdyje, kuriame buvo rekomenduota „praktiniam naudojimui“, apskritai nedalyvavo. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos tarnautoja neišnagrinėjo ir apskritai nepriėmė sprendimo dėl to, ar ekspertai bei Lietuvos teismo ekspertizės centro direktoratas peržengė/neperžengė savo kompetencijos (teisių ir pareigų) ribas. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Teisinių institucijų departamento direktorė J. B. apskritai negalėjo duoti atsakymo į šį skundą, nes Teisinių institucijų departamentas, įgyvendindamas jam pavestus uždavinius, vykdo tik tokias funkcijas: organizuoja teismo ekspertų priesaikas bei organizuoja teisinių žinių egzaminą asmenims, siekiantiems tapti teismo ekspertais, sudaro ir tvarko Lietuvos Respublikos teismo ekspertų sąrašą. Taip pat ministerijos tarnautojai neturėjo teisės nusiųsti skundą išnagrinėti LTEC, nes Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 23 str. 5 d. draudžia persiųsti skundą nagrinėti viešojo administravimo subjektui, jo administracijos padaliniui arba perduoti nagrinėti pareigūnui, valstybės tarnautojui ar darbuotojui, kurių veiksmai yra skundžiami. Šio įstatymo 23 str. 1 d. nustato, kad kiekvienas viešojo administravimo subjektas privalo priimti skundus ir juos nagrinėti pagal įgaliojimus. Pažymėjo, kad teismo ekspertams kvalifikaciją suteikia, kas neteisingai nurodyta atsakyme, ne LTEC, o kvalifikacinė komisija. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymas sudaro prielaidas įgyvendinti Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatą, kad visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms; nustato viešojo administravimo principus, viešojo administravimo sritis, viešojo administravimo subjektų sistemą ir administracinės procedūros organizavimo pagrindus; garantuoja asmenų teisę apskųsti viešojo administravimo subjektų veiksmus, neveikimą ar administracinius sprendimus, taip pat teisę į įstatymais pagrįstą ir objektyvų asmenų prašymų, skundų ir pranešimų nagrinėjimą. Todėl Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos prašė panaikinti 2010-03-10 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Teisinių institucijų departamento direktorės J. B. atsakymą ir įpareigoti atsakovą nagrinėti jį iš naujo. Komisija bylos nutraukti neturėjo teisės. Šiuo konkrečiu atveju yra akivaizdu, kad Komisijos nariai aktyviai nedalyvavo tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir apskritai nesiekė visapusiškai, objektyviai jas ištirti. Be to, Komisijos posėdžiui vadovavo Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos narė J. M., pavaduojanti komisijos pirmininką. Šiuo konkrečiu atveju nėra duomenų kokiu pagrindu Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos narė J. M. pavadavo Komisijos pirmininką. Komisijos narių kandidatūras, iš jų ir pirmininko kandidatūrą, Vyriausybei teikia teisingumo ministras. Todėl Administracinių ginčų komisijų darbo nuostatų (toliau – ir Nuostatai), patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999-05-04 nutarimu Nr. 533, 50 p. 2 d. nustatyta, kad kai nėra Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos pirmininko, laikinai jį pavaduoja komisijos pirmininko paskirtas vienas iš Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos narių, juolab, kad nėra nustatyti atvejai ir sąlygos tokiam paskyrimui, pagal turinį ir reguliavimo apimtį prieštarauja nurodytai įstatymo straipsnio daliai. Nuostatų prieštaravimą įstatymui pagal reguliavimo apimtį, rodo ir tai, kad Komisijos pirmininko tokiu būdu paskirtas vienas iš Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos narių negali įgyti visų Komisijos pirmininko teisių ir pareigų, o Nuostatuose nėra nustatyta tokiu būdu paskirto Komisijos nario įgaliojimų apimtis, o Nuostatų 30 p. yra numatytas ir Komisijos pirmininko pavaduotojas, Nuostatuose nepasakyta, ar nuolatinis, ar laikinai pavaduojantis pirmininką. Taigi, ar Komisijos pirmininko Nuostatuose nustatyta tvarka paskirtas vienas iš Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos narių įgijo visas Komisijos pirmininko teises ir pareigas, nepasakyta. Taigi, teisinis reguliavimas yra nepilnas. Teismas negali taikyti Vyriausybės nutarimo, kuris prieštarauja įstatymui. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 4 str. 2 d., jeigu yra pagrindas manyti, kad Vyriausybės nutarimas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja įstatymui, teismas sustabdo bylos nagrinėjimą ir, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo kompetenciją, kreipiasi į jį su prašymu spręsti, ar tas teisės aktas atitinka įstatymą. Gavęs Konstitucinio Teismo nutarimą, teismas atnaujina bylos nagrinėjimą. Todėl teismas turi sustabdyti bylos nagrinėjimą ir kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu spręsti: 1) ar Komisijos pirmininkas gali laikinai paskirti jį pavaduoti vieną iš Komisijos narių; 2) jeigu gali, tai, ar toks paskyrimas gali būti be jokių sąlygų; 3) ar tokiu būdu paskirtas Komisijos narys įgauna visą Komisijos pirmininko kompetenciją; 4) kas ir kokiu būdu paskiria Komisijos pirmininko pavaduotoją (Nuostatų 30 p.). Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 90 str. nustato, kad bylose dėl administravimo subjekto neveikimo, t. y. pareigų nevykdymo, ar vilkinimo spręsti reikalus administracinis teismas savo sprendimu gali įpareigoti atitinkamą administravimo subjektą per teismo nustatytą laiką priimti atitinkamą sprendimą arba įvykdyti kitokį teismo patvarkymą. ABTĮ įpareigoja, kad, jeigu teismas, nagrinėdamas administracinę bylą, padaro išvadą, kad pareigūnai, institucijos, įstaigos, įmonės, organizacijos bei asmenys pažeidė įstatymus ar kitus teisės aktus, tai priima atskirąją nutartį, kurioje nurodo padarytus pažeidimus ir nusiunčia ją atitinkamoms viešojo administravimo institucijoms, įmonių, įstaigų, organizacijų vadovams, apie priimtas priemones dėl atskirosios nutarties teismui atsakoma per vieną mėnesį, o jeigu nagrinėdamas administracinę bylą teismas nustato proceso šalies arba kito asmens veiksmuose nusikalstamos veikos požymių, apie tai praneša prokurorui (b. l. 1-5).
Teismo posėdyje pareiškėjas palaikė skundą ir prašė jį tenkinti iš esmės jame išdėstytais argumentais.
Atsiliepimas
Pateiktame atsiliepime atsakovė Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad nepagrįsti pareiškėjo teiginiai dėl Komisijos nuostatų prieštaravimo Administracinių ginčų komisijų įstatymo 7 str. 1 d. Pažymėjo, kad Komisijos darbo organizavimą reglamentuoja nuostatai, kurie be kita ko detalizuoja ir Komisijos pirmininko pavadavimo tvarką. Administracinių ginčų komisijų įstatymas nustato bendrą ikiteisminę skundų (prašymų) dėl priimtų individuali administracinių aktų ar valstybės tarnautojų veiksmų (neveikimo) viešojo administravimo srityje nagrinėjimo tvarką. Pareiškėjo pagrindinis motyvas, dėl ko Komisijos skundžiamas sprendimas neteisėtas yra tas, kad jis priimtas neteisėtos sudėties komisijos. Pareiškėjui neaišku kokiu pagrindu Komisijos posėdžiui vadovavo komisijos narė J. M., pavaduojanti Komisijos pirmininką. Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos nuostatų 50 p. numatyta, kad Komisijos darbą organizuoja ir jam vadovauja komisijos pirmininkas. Kai komisijos pirmininko nėra, laikinai jį pavaduoja komisijos pirmininko pavaduotojas. Kai nėra Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos pirmininko, laikinai jį pavaduoja komisijos pirmininko paskirtas vienas iš Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos narių. Todėl Komisijos pirmininkas 2010-04-16 pasirašė įsakymą Nr. 6P-4 „Dėl komisijos pirmininko pavadavimo“, kuriuo paskyrė Komisijos narę J. M. pavaduoti Komisijos pirmininką kasmetinių atostogų metu - nuo 2010-04-19 iki 2010-05-28 įskaitytinai. Taigi, teisinis pagrindas pavaduoti Komisijos pirmininką yra, todėl pareiškėjo teiginiai dėl nepagrįsto Komisijos narės J. M. vadovavimo Komisijos posėdžiui yra atmestini. Pareiškėjo prašymas sustabdyti bylos nagrinėjimą ir kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą dėl Komisijos nuostatų 50 p. 2 d. normos atitikimo Administracinių ginčų komisijų įstatymo 7 str. 1 d., yra nepagrįstas. Administracinių bylų teisenos įstatymo 98 str. 1 d. 4 p. nurodyta, kad teismas sustabdo bylą, kai teismas kreipiasi į Konstitucinį Teismą prašydamas spręsti, ar įstatymas arba kitas teises aklas, kuris turėtų būti taikomas byloje, atitinka Konstituciją. Šioje administracinėje byloje pareiškėjas kelia klausimą dėl Komisijos nuostatų 50 p. 2 d. normos atitikimo Administracinių ginčų komisijų įstatymo 7 str. 1 d. Taigi šiuo atveju pareiškėjas turėjo teismo prašyti kreiptis ne į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą, o vadovaujantis ABTĮ 20 str. 1 d. 3 p. į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą. Dėl šios priežasties šis pareiškėjo prašymas negali būti tenkinamas. Pagal Administracinių ginčų komisijų įstatymo 11 str. su skundu į atitinkamą administracinių ginčų komisiją jos kompetencijai priskirtais klausimais turi teisę kreiptis asmenys, taip pat viešojo administravimo subjektai, kai šie mano, kad jų teisės yra pažeistos. Komisija turi teisę tenkinti pareiškėjo reikalavimus tik dėl jam teisines pasekmes sukeliančių individualių teisės aktų, priimtų viešojo administravimo srityje. Kaip matyti iš bylos faktinių aplinkybių, Teisingumo ministerijos 2010-03-10 raštas Nr. (1.23.)-7R-2062 yra informacinio pobūdžio dėl pareiškėjo iškeltų problemų, tiesiogiai pareiškėjui nesukeliantis teisinių pasekmių. Todėl Teisingumo ministerija mano, kad Komisijos skundžiamas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, o byla pagal pareiškėjo skundą nutraukta pagrįstai (b. l. 23-24).
Teismo posėdyje atsakovės atstovas su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti iš esmės atsiliepime išdėstytais argumentais.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkinamas.
Pareiškėjo, atsakovo atstovo paaiškinimais, byloje pateiktais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad pareiškėjas 2010-02-08 skundu kreipėsi į Lietuvos Respublikos teisingumo ministeriją prašydamas sustabdyti abejotino R. J. ir E. V. metodinio laiško „Elektros skaitiklių trasologinis tyrimas“ platinimą teismams. Taip pat nurodė, kad šis metodinis laiškas formuoja teisėjų išankstinę nuomonę, kad dėl visų pažeidimų automatiškai yra kaltas vartotojas, siekia užkirsti kelią teismui nustatyti tikrąjį skaitiklio pažeidėją. R. J. ir E. V. metodinio laiško „Elektros skaitiklių trasologinis tyrimas“ pavadinimas yra klaidinantis, siūlymai, išvados peržengia autorių kompetencijos ribas. Skunde prašė sustabdyti šių metodinių rekomendacijų platinimą, išimti jas iš apyvartos ir nerekomenduoti jomis naudotis bei įvertinti R. J. ir E. V. veiksmus bei jų galimybę būti įrašytiems į Lietuvos Respublikos teismo ekspertų sąrašą (Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos (toliau – ir VAGK) byla, b. l. 11-12).
Atsakovė Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija 2010-03-10 raštu nr. (1.23)7R-2062 informavo pareiškėją, kad vadovaujantis galiojančiais Lietuvos Respublikos įstatymais, Vyriausybės nutarimais ir Teisingumo ministerijos nuostatais, Teisingumo ministerija nėra įgaliota spręsti klausimų dėl atitinkamų ekspertinių tyrimų metodikų ar metodinių rekomendacijų rengimo ir platinimo. Lietuvos Respublikos teismo ekspertizės įstatymo 20 str. nurodyta, kad ekspertinio tyrimo metodikas rengia, aprobuoja ir teikia metodinę pagalbą teismams, prokuratūrai, ikiteisminio tyrimo įstaigoms teismo ekspertizės įstaigos. Pagal Lietuvos teismo ekspertizės centro nuostatus, viena iš LTEC funkcijų – rengti metodines rekomendacijas teismams ir teikti jiems metodinę pagalbą ekspertinių tyrimų atlikimo klausimais; LTEC direktorius svarsto ir vertina LTEC metodinio darbo rezultatus ir teikia direktoriui pasiūlymus dėl jų gerinimo. Metodinės rekomendacijos „Elektros skaitiklių trasologinis tyrimas“ buvo parengtos LTEC Trasologinių ir balistinių ekspertizių skyriaus vyriausiųjų ekspertų R. J. ir E. V. ir 2008-01-15 LTEC direktorato posėdyje rekomenduotos praktiniam naudojimui. Rekomendacijos skirtos teisėjams ir kitiems proceso dalyviams nagrinėjant bylas dėl neteisėto elektros energijos vartojimo tinkamai parengti užduotį ekspertiniam tyrimui, suformuluoti klausimai, kuriuos rekomenduojama pateikti ekspertui. Taip pat rašte nurodė, kad teismo ekspertizės metu surašyta ekspertizės išvada – tai įstatymų nustatyta tvarka teismo paskirto asmens, turinčio specialiųjų mokslo, technikos ar kitų sričių žinių, raštu išdėstyta nuomonė, susidariusi atlikus tam tikrus tyrimus, siekiant atsakyti į teismo pateiktus klausimus. Eksperto išvada yra viena iš įrodinėjimo priemonių, kuri vertinama pagal vidinį teisėjo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu, t. y. pagal tokias pačias taisykles kaip ir kitos įrodinėjimo priemonės. LTEC metodinės rekomendacijos nėra privalomos teismui. Vertinimo objektas yra teismo ekspertizės aktas, kuriame fiksuojamas ekspertinio tyrimo eiga ir rezultatai, ir kurio pagrįstumas ir teisėtumas gali būti ginčijamas teisme. Taip pat informavo, kad Teisingumo ministras savo iniciatyva arba pagal teismo ekspertizės įstaigos vadovo teikimą teismo ekspertą išbraukia iš Lietuvos Respublikos teismo ekspertų sąrašo vadovaujantis Teismo ekspertizės įstatymo 9 str. 1 d. nustatytais pagrindais. Teisinio pagrindo išbraukti ekspertus R. J. ir E. V. iš Lietuvos Respublikos teismo ekspertų sąrašo nėra. Spręsti dėl R. J. ir E. V. veiksmų, susijusių su parengtomis metodinėmis rekomendacijomis, ir jų kompetencijos turi teisę teismo ekspertams kvalifikaciją suteikusi LTEC. Atsižvelgiant į tai, R. A. skundą taip pat nusiuntė išnagrinėti LTEC (VAGK byla, b. l. 13-14).
Pareiškėjas, nesutikdamas su atsakovės atsakymu, 2010-04-06 pateikė skundą Vyriausiajai administracinių ginčų komisijai, prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2010-03-10 atsakymą Nr. (1-23)7R-2062 ir įpareigoti Lietuvos Respublikos teisingumo ministeriją nagrinėti pareiškėjo skundą iš naujo (VAGK byla, b. l. 1-2).
Vyriausioji administracinių ginčų komisija 2010-04-19 sprendimu Nr. 3R-71(2010/04-4R-89) nusprendė bylą pagal pareiškėjo R. A. skundą nutraukti. Sprendime nurodė, kad įvertinus Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2010-03-10 atsakymo turinį, matyti, kad jis nėra privalomojo pobūdžio, juo ministerija R. A. paaiškino savo ir LTEC kompetenciją teismo ekspertizės srityje ir informavo, kad jo prašymą persiuntė nagrinėti LTEC. Skundžiamu raštu ministerija pareiškėjo atžvilgiu nepriėmė jokio sprendimo, neišreiškė valios, kuri kokiu nors būdu galėtų daryti įtaką pareiškėjo teisėms, pareigoms ir/ar teisėtiems interesams, t. y. atsakymas R. A. nesukelia jokių teisinių pasekmių, jis nėra individualus administracinis aktas Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 2 str. 9 d. prasme, todėl Komisijoje nenagrinėtinas. Reikalavimas įpareigoti ministeriją priimti sprendimą dėl jo 2010-02-08 rašte pateikto prašymo įvertinti R. J. ir E. V. veiksmus bei jų galimybę būti įrašytiems į Lietuvos Respublikos teismo ekspertų sąrašą nėra susijęs su pareiškėjo pažeistų teisių gynyba. Pareiškėjo prašymas sustabdyti metodinių rekomendacijų platinimą, išimti jas iš apyvartos ir nerekomenduoti jomis naudotis nėra susijęs su viešuoju administravimu, dėl to ginčas dėl šio prašymo nagrinėjimo ministerijoje nėra administracinis ir Komisijai nežinybingas (VAGK byla, b. l. 42-46).
Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymas (laikotarpiu nuo 2010-01-05 iki 2010-07-05 galiojusios redakcijos) numatė, kad: viešasis administravimas – įstatymų ir kitų teisės aktų reglamentuojama viešojo administravimo subjektų veikla, skirta įstatymams ir kitiems teisės aktams įgyvendinti: administracinių sprendimų priėmimas, įstatymų ir administracinių sprendimų įgyvendinimo kontrolė, įstatymų nustatytų administracinių paslaugų teikimas, viešųjų paslaugų teikimo administravimas ir viešojo administravimo subjekto vidaus administravimas (2 str. 1 d.); administracinis aktas – viešojo administravimo subjekto išleistas nustatytos formos teisės aktas (2 str. 8 d.); individualus administracinis aktas – vienkartis teisės taikymo aktas, skirtas konkrečiam asmeniui ar nurodytai asmenų grupei (2 str. 9 d.); prašymas – su asmens teisių ar teisėtų interesų pažeidimu nesusijęs asmens kreipimasis į viešojo administravimo subjektą prašant priimti administracinį sprendimą arba atlikti kitus teisės aktuose nustatytus veiksmus (2 str. 14 d.); skundas – asmens rašytinis kreipimasis į viešojo administravimo subjektą, kuriame nurodoma, kad yra pažeistos jo teisės ar teisėti interesai, ir prašoma juos apginti (2 str. 15 d.); pranešimas – asmens rašytinis kreipimasis į viešojo administravimo subjektą, kuriame nurodoma, kad yra pažeistos kito asmens teisės ar teisėti interesai, ir prašoma juos apginti (2 str. 16 d.).; asmenų prašymus viešojo administravimo subjektai nagrinėja pagal Vyriausybės patvirtintas taisykles. Nagrinėjant asmenų prašymus, Vyriausybės patvirtintų taisyklių nuostatos taikomos tiek, kiek tų klausimų nereglamentuoja įstatymai, tiesioginio taikymo Europos Sąjungos teisės aktai, ratifikuotos Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys arba vadovaujantis šiais teisės aktais priimti kiti teisės aktai (14 str. ir 2 d.). LR Vyriausybės 2007-08-22 nutarimu Nr. 875 patvirtintų Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 1 ir 2 p. numato, kad šios taisyklės reglamentuoja fizinių ir juridinių asmenų (toliau – ir asmenys) prašymų nagrinėjimą ir jų aptarnavimą viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose (toliau – ir institucijos), jų nustatyta tvarka taip pat nagrinėjami asmenų kreipimaisi į institucijas, kai išdėstoma asmens nuostata tam tikru klausimu, pranešama apie institucijos veiklos pagerėjimą ar trūkumus ir pateikiami pasiūlymai, kaip juos ištaisyti, informuojama apie pareigūnų, valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis ir gaunančių darbo užmokestį iš valstybės ir savivaldybių biudžetų ir valstybės pinigų fondų (toliau vadinama – valstybės tarnautojas), piktnaudžiavimą ar neteisėtus veiksmus, nesusijusius su konkretaus asmens teisėtų interesų ir teisių pažeidimu, atkreipiamas dėmesys į tam tikrą padėtį, kitokie asmenų kreipimaisi į instituciją. Taisyklių 5 p., kuriame apibrėžiamos jose vartojamos sąvokos, numato, kad atsakymas - atsižvelgiant į prašymo turinį, žodžiu, raštu ar elektroniniu būdu asmeniui teisės aktų nustatyta tvarka suteikta administracinė paslauga, pateikta informacija, įteikta prašomo administracinio akto kopija, nuorašas ar išrašas, išdėstyta institucijos nuomonė apie asmens kritiką, pasiūlymus ar pageidavimus. Taisyklių 39, 40, 41.3. - 41 p., 44 p. numato, kad į asmenų prašymus atsakoma valstybine kalba ir tokiu būdu, kokiu pateiktas prašymas, jeigu asmuo nepageidauja gauti atsakymą kitu būdu. Atsakymai į prašymą parengiami atsižvelgiant į prašymo turinį: į prašymą priimti administracinį sprendimą – įsakymą, potvarkį ar nustatytąja tvarka kitą nustatytosios formos dokumentą, kuriame išreikšta institucijos valia, – atsakoma pateikiant atitinkamo dokumento kopiją, išrašą ar nuorašą arba nurodomos atsisakymo tai padaryti priežastys; į kreipimąsi, kuriame išdėstoma asmens nuostata tam tikru klausimu, pranešama apie institucijos veiklos pagerėjimą ar trūkumus ir pateikiami pasiūlymai, kaip juos ištaisyti, atkreipiamas dėmesys į tam tikrą padėtį, informuojama apie valstybės tarnautojų piktnaudžiavimą ar neteisėtus veiksmus, nesusijusius su konkretaus asmens teisėtų interesų ir teisių pažeidimu, ar kitokį asmens kreipimąsi atsakoma laisvos formos raštu. Asmuo, nesutinkantis su institucijos atsakymu į jo prašymą, arba tuo atveju, jeigu per nustatytą prašymo nagrinėjimo terminą atsakymas asmeniui neišsiųstas, turi teisę paduoti skundą Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo trečiojo skirsnio „Administracinė procedūra“ nustatyta tvarka, Lietuvos Respublikos administracinių ginčų komisijų įstatymo nustatyta tvarka Administracinių ginčų komisijai, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka administraciniam teismui. Dėl valstybės tarnautojų piktnaudžiavimo, biurokratizmo ar kitaip pažeidžiamų žmogaus teisių ir laisvių viešojo administravimo srityje asmuo turi teisę pateikti skundą Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriui Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo nustatyta tvarka; administracinė procedūra – pagal šį įstatymą viešojo administravimo subjekto atliekami privalomi veiksmai nagrinėjant asmens skundą ar pranešimą apie viešojo administravimo subjekto veiksmais, neveikimu ar administraciniais sprendimais galimai padarytą asmens, nurodyto skunde ar pranešime, teisių ir teisėtų interesų pažeidimą ir priimant dėl to administracinės procedūros sprendimą. Administracinės procedūros dalyviai: asmuo, padavęs skundą, arba asmuo, dėl kurio galimai pažeistų viešojo administravimo subjekto veiksmais, neveikimu ar administraciniais sprendimais teisių ir teisėtų interesų yra gautas pranešimas, ir viešojo administravimo subjektas, kuris dėl skundo ar gauto pranešimo pradėjo administracinę procedūrą (19 str. 2 d.); asmuo turi teisę: 1) susipažinti su administracinės procedūros metu gautais dokumentais ir kita informacija; 2) pateikti papildomą informaciją ir duoti paaiškinimus; 3) pareikšti nušalinimą administracinę procedūrą vykdančiam pareigūnui, valstybės tarnautojui ar darbuotojui; 4) turėti vertėją; 5) dalyvauti tikrinant faktinius duomenis vietoje; 6) teikti savo nuomonę administracinės procedūros metu kylančiais klausimais; 7) prašyti viešojo administravimo subjektą, pradėjusį administracinę procedūrą, ją nutraukti; 8) gauti administracinės procedūros sprendimą; 9) įstatymų nustatyta tvarka apskųsti priimtą administracinės procedūros sprendimą, jeigu sprendimas neatitinka įstatymų ar kitų teisės aktų reikalavimų, arba apskųsti pareigūno, valstybės tarnautojo ar darbuotojo veiksmus, jeigu jie turi piktnaudžiavimo ar biurokratizmo požymių (kaip jie apibrėžti Seimo kontrolierių įstatyme); 10) turėti atstovą, veikiantį asmens vardu. Asmuo privalo sąžiningai naudotis jam suteiktomis teisėmis ir jomis nepiktnaudžiauti. Jeigu paaiškėja, kad asmuo piktnaudžiavo jam suteiktomis teisėmis ar veikė nesąžiningai, viešojo administravimo subjekto vadovo sprendimu administracinė procedūra gali būti nutraukta ir apie tai per 3 darbo dienas nuo administracinės procedūros nutraukimo dienos pranešama asmeniui (20 str. 1 ir 2 d.); Pagrindas pradėti administracinę procedūrą yra: 1) asmens skundas; 2) valstybės politiko, pareigūno ar valstybės tarnautojo pranešimas; 3) kito asmens pranešimas. Visi nurodyti pagrindai pradėti administracinę procedūrą (skundai, pranešimai) toliau vadinami skundu (21 str. 1 ir 2 d.); administracinė procedūra baigiama administracinės procedūros sprendimo priėmimu. Asmeniui, dėl kurio pradėta administracinė procedūra, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas raštu pranešama apie priimtą administracinės procedūros sprendimą ir nurodoma sprendimo apskundimo tvarka (34 str. 1 d.).
Atsižvelgiant į minėtą teisinį reglamentavimą, galima teigti, kad tiek viešojo administravimo subjekto atsakymas į prašymą (LR viešojo administravimo įstatymo 2 str. 14 d.), tiek administracinės procedūros baigiamieji aktai – sprendimai, kuriais atsakoma į asmenų skundus (LR viešojo administravimo įstatymo 2 str. 15 d.) ar pranešimus (LR viešojo administravimo įstatymo 2 str. 16 d.), gali būti skundžiamas teisės aktų nustatyta tvarka, todėl negali būti vertinami kaip informacinio pobūdžio raštai, nesukuriantys asmenims teisių ir pareigų: asmuo pagal LR viešojo administravimo įstatymo nuostatas turi teisę, kad jo rašytiniai kreipimaisi – prašymai, skundai, pranešimai – būtų išnagrinėti šio įstatymo nustatyta tvarka ir priimtas atitinkamas sprendimas, pateiktas atsakymas, o manydamas, kad viešojo administravimo subjekto priimtas sprendimas ar atsakymas yra nepagrįstas ar neteisėtas, savo pasirinkimu turi teisę jį apskųsti administracinių ginčų komisijai arba administraciniam teismui įstatymų nustatyta tvarka, todėl administracinis ginčas, kurio dalykas – viešojo administravimo subjekto sprendimas, kuriuo tenkinamas ar atsisakoma tenkinti asmens kreipimąsi, administracinė procedūra nutraukiama – gali būti nagrinėjamas tiek administracinių ginčų komisijoje, tiek administraciniame teisme, kur savo ruožtu tiriamas tiek tokių sprendimų, tame tarpe – nutraukti administracinę procedūrą, teisėtumas, tiek pagrįstumas bei priimtu sprendimu dėl ginčo pasisakoma iš esmės. Pažymėtina, kad byla tiek administracinių ginčų komisijoje, tiek administraciniame teisme gali būti nutraukta tik tokiu atveju, jei asmuo skundžia viešojo administravimo subjekto aktus (veiksmus, sprendimus), kurių apskundimo teisės aktai nenumato ir tikrai neįtakoja asmens teisių ir pareigų, o administracinės procedūros vykdymo ar prašymo nagrinėjimo atveju – neužkerta galimybės tolimesnei administracinės procedūros eigai, išskyrus atvejį, kai asmuo kreipiasi dėl vilkinimo atlikti veiksmus.
Pareiškėjas R. A. į LR teisingumo ministeriją kreipėsi raštu, kuris yra įvardintas skundu, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad jame nėra nurodyta, kad yra ir kaip yra pažeistos jo teisės ar teisėti interesai, ir prašoma juos apginti, šis rašytinis kreipimasis iš esmės atitinka pranešimo turinio reikalavimus, be to, skundo Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos nagrinėjimo metu atsakovės atstovė nurodė, kad R. A. rašytinis kreipimasis buvo vertinamas ir nagrinėjamas kaip skundas (VAGK byla, b. l. 40). Bet kokiu atveju, pažymėtina, kad, kaip jau minėta, tiek atsakymą į prašymą, tiek administracinės procedūros baigiamąjį aktą – sprendimą, kuriuo pasisakoma dėl skundo ar pranešimo, asmuo turi teisę apskųsti teisės aktuose numatyta tvarka, o ginčas, kurio dalykas – viešojo administravimo subjekto priimto sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas, turi būti nagrinėjamas administracinių ginčų komisijoje ir dėl jo pasisakoma iš esmės, t. y. priimamas sprendimas skundą tenkinti pilnai ar iš dalies, jį atmesti, bylos nagrinėjimas tokiu atveju negali būti nutraukiamas.
Kadangi pareiškėjas pateiktu skundu siekia, kad jo ir atsakovės ginčas išankstine skundų nagrinėjimo ne teismo tvarka būtų iš esmės nagrinėjamas Vyriausiojoje administracinių ginčų komisijoje, Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos sprendimas naikinamas ir pareiškėjo skundas perduodamas nagrinėti Vyriausiajai administracinių ginčų komisijai iš naujo.
Naikinant Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos sprendimą ir perduodant pareiškėjo skundą nagrinėti iš naujo, pareiškėjo prašymas kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu spręsti dėl Komisijos nuostatų 50 p. 2 d. normų atitikimo Administracinių ginčų komisijų įstatymo 7 str. 1 d., taip pat kiti skundo argumentai tampa reikšmingi.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 - 87 str., 88 str. 4 p., 127 str. 1 d., 129 str.,
nusprendžia:
pareiškėjo R. A. skundą patenkinti.
Panaikinti Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos 2010-04-19 sprendimą Nr. 3R-71(2010/04-4R-89) ir perduoti pareiškėjo R. A. skundą dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos sprendimo panaikinimo nagrinėti Vyriausiajai administracinių ginčų komisijai iš naujo.
Sprendimas per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.